- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- I-2868-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01459-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. 2018-04-27 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2018-02-27 sprendimą Nr. 42-200, 2018-03-07 sprendimą Nr. 42-219, 2018-03-15 sprendimą Nr. 42-243 bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2018-04-11 sprendimą Nr. 2S-1181; 2) įpareigoti Vilniaus PN įrengti tinkamą skaičių praustuvių (tiek, kad nuteistiesiems asmenims nebereikėtų rytais stovėti eilėje prie praustuvių) arba, kad nerakintų dušų, kur nuteistieji gali praustis po šaltu vandeniu; 3) įpareigoti Vilniaus PN administraciją, kad nebūtų rakinami dušai, kaip tai numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 259 punktas; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 10 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–13).
Paaiškino, kad pareiškėjas pirmiausia 2018-01-29 kreipėsi į Vilniaus PN, skųsdamasis dėl per mažo praustuvių skaičiaus kiekio įrengimo prausyklos patalpoje, o dėl aplinkybės, kad dušai yra rakinami, pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui padavė skundą 2018-02-06. Teigia, kad Vilniaus PN yra įrengtos tik aštuonios praustuvės veidui prausti ir viena praustuvė kojoms plauti. Iš aštuonių praustuvių dažniausiai tinkamai veikia tik šešios, kaip tai ir buvo nustatyta apžiūros metu 2018-01-30. Naudojantis tokiu mažu praustuvių kiekiu nurodo negalintis kiekvieną dieną apsiprausti, nes praustuvėmis naudojasi per daug asmenų vienu metu. Vilniaus PN administracija neteisėtai užrakino II-ojo sektoriaus dušų patalpas, nes pagal teisės aktų reikalavimus pataisos įstaigos dušai, sanitarinės švaryklos, skalbyklos, kirpyklos, džiovyklos ir kiti komunalinės ir buitinės paskirties objektai turi veikti nuolat. Todėl tokie Vilniaus PN administracijos veiksmai riboja nuteistųjų asmenų teises tinkamai rūpintis savo asmens higiena. Nurodo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja, kad šaltas dušas nuteistiesiems yra ribojamas pagal grafiką, nuteistiesiems neturi būti ribojama teisė praustis prausyklos patalpoje po šaltu vandeniu.
Pareiškėjas 2018-02-19 kreipėsi į VPN direktorių, prašydamas išaiškinti, vadovaujantis kokiais įsakymais/įstatymais Vilniaus PN nuo 2018-02-07 buvo įvestas karantinas dėl neva gripo epidemijos ir kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, taip pat buvo prašoma išaiškinti kokios priemonės buvo taikomos Vilniaus PN darbuotojams dėl paskelbto karantino. Pažymėjo, kad Vilniaus PN paskelbus karantiną, nuo 2018-02-07 iki 2018-03-10 nuteistiesiems buvo ribojami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, įvairus koncertai, sporto renginiai, profesinio mokymosi užsiėmimai. Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus PN, neva vadovaudamiesi užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro rekomendacijomis, tyčia įvedė karantiną siekiu sau palengvinti darbo sąlygas, kas neteisėtai ribojo nuteistųjų pasimatymus su šeimos nariais. Taip pat teigia, kad Vilniaus PN tyčia nesivadovauja LSMUL Kauno klinikos gydytojos neurologės R. S. pateiktomis 2017-05-17 rekomendacijomis ir neskiria pareiškėjui reikiamų medikamentų, vitaminų bei fiziologinių procedūrų.
Pareiškėjas visus Vilniaus PN sprendimus, kuriais išnagrinėti pareiškėjo 2018-01-29, 2018-02-06 ir 2018-02-19 skundai, apskundė Kalėjimų departamentui. Nesutinka su Kalėjimų departamento ginčijamame sprendime nurodytais teiginiais, nurodo, kad reikalavimas prausyklos patalpoje įrengti vieną praustuvą ne daugiau kaip 15 asmenų nereiškia, kad siekiui užtikrinti kalinčių asmenų teisės bei sudaryti asmenims galimybės tinkamai rūpintis asmens higiena, pataisos namuose negali būti įrengta viena praustuvė vienam asmeniui. Vilniaus PN devynių praustuvių per mažai 50-čiai asmenų, vadinasi praustuvių turi būti įrengta daugiau, kad visi nuteistieji asmenys iš ryto spėtų apsiprausti ir nebereikėtų laukti eilėje. Teiginiai, kad pareiškėjo būrių nuteistieji tyčia sulaužė ar išardė kanalizacijos vamzdinę yra absurdiški ir nieko teisiškai nepagrįsti, kanalizacijos sistema buvo sugadinta/netvarkinga iki pareiškėjui atvykstant į Vilniaus PN II-ąjį sektorių. Pareiškėjo įsitikinimu, Kalėjimų departamento teiginiai, kad jis negali įpareigoti pataisos namų yra nelogiški, absurdiški bei neadekvatūs, nes departamentas gali tiesiogiai įpareigoti laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, o būtent šio konkrečiu atveju, Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių 259 punkto, kuris numato, kad pataisos įstaigos dušai, sanitarinės švaryklos, skalbyklos, kirpyklos, džiovyklos ir kiti komunalinės ir buitinės paskirties objektai turi veikti nuolat. Pareiškėjo teigimu, tokios gyvenimo sąlygos Vilniaus PN buvo nežmoniškos, būnant Vilniaus PN pareiškėjas patyrė kankinimą, žeminantį orumą elgesį, atsakovas negerbė pareiškėjo teisių.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–27).
Paaiškino, kad Vilniaus PN administracija yra užtikrinusi, jog buitinės paskirties patalpos būtų nuolat veikiančios, t. y. nesugadintos, tinkamai tvarkomos, kad esant poreikiui minėtomis patalpomis būtų galima pasinaudoti. Atkreipė dėmesį, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės neįpareigoja dušus, sanitarines švaryklas, skalbyklas, kirpyklas, džiovyklas ir kitas komunalinės ir buitinės paskirties patalpas laikyti nuolat atidarytas ir prieinamas kiekvienam nuteistajam. Atsakovas pažymi, kad tokios patalpos turi nuolat veikti, t. v. turi būti paruoštos naudojimui. Siekiant užtikrinti visiems Vilniaus PN laikomiems nuteistiesiems galimybę pasinaudoti dušo, kirpyklų, ir pan. patalpomis yra sudaromi kirpyklų, dušo patalpų ir kt. patalpų darbo grafikai, kuriuose nurodoma informacija, koks būrys kokiomis savaitės dienomis gali pasinaudoti tam tikromis komunalinės ir buitinės paskirties patalpomis. Vilniaus PN II-ojo gyvenamojo korpuso 8-9 būrių nuteistųjų prausyklos patalpose yra įrengtos bei veikiančios devynios praustuvės ir viena praustuvė skirta kojų plovimui, todėl praustuvėmis kasdien gali naudotis 8-9 būrių nuteistieji, iš viso 48 asmenys. Todėl teigia, kad 8-9 būrio nuteistiesiems yra sudarytos tinkamos sąlygos asmens higienai užtikrinti.
Atsakovės teigimu, 2017-05-17 pareiškėjas buvo konsultuotas LSMUL Kauno klinikų neurologo, pareiškėjui nustatytas juosmens ir kryžmens šaknelių sutrikimas, esant paūmėjimui skirti nespecifiniai priešuždegiminiai vaistai, tai pat miorelaksantai Tolperizonas (Mydocalm) nakčiai, B grupės vitaminai, buvo rekomenduojama fizioterapija ir kineziterapija. Tuo tarpu į Vilniaus PN pareiškėjas atvyko 2017-06-05 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, bendrosios praktikos slaugytojos apžiūros metu nusiskundimų neišsakė, sveikatos sutrikimais nesiskundė. Atsakovės įsitikinimu, visą pareiškėjo laikymo Vilniaus PN laikotarpį jis buvo gydomas pagal galiojančius teisės aktus, be to, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų neveikimo, nerūpestingumo ir kitų pažeidimų nenustatė.
Dėl pareiškėjo teiginių apie nepagrįstai paskelbtą karantiną atsakovas pažymėjo, jog karantinas buvo skelbiamas Vilniaus PN direktoriaus įsakymu įvertinus sergamumą užkrečiamomis ligomis ir epidemiologine situacija mieste, kuri tuo metu buvo, taip pat įvertinus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro rekomendacijas. Karantinas Vilniaus PN direktoriaus įsakymu buvo atšauktas 2018-03-10 įvertinus tas pačias aplinkybes. Paskelbto karantino tikslas buvo ne Vilniaus PN administracijos siekis pasilengvinti savo darbo sąlygas, o siekis iki minimumo sumažinti kontaktus su potencialiais užkrėtimo šaltiniais. Dėl šių priežasčių buvo laikinai suvaržytas nuteistųjų lankymas bei pasimatymai.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą. Pareiškėjas taip pat nepagrindė kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą.
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, atstovai nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2018-03-22 skundas dėl Vilniaus PN direktoriaus minėtų sprendimų pagrįstumo. Kalėjimų departamentas 2018-04-11 sprendimu Nr. 2S-1181 išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nustatė, kad ginčijami sprendimai priimti teisėtai bei išsamiai atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus. Teigia, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, remdamasis pateikta dokumentine medžiaga, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, paaiškino tiek teisinį, tiek faktinį atsisakymo pagrindus. Mano, kad toks atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Vilniaus PN raštų teisėtumo bei pagrįstumo, neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui bei pagrindo įpareigoti Vilniaus PN įrengti tinkamą skaičių praustuvių arba nerakinti dušų, kur nuteistieji gali praustis po šaltu vandeniu.
Dėl Vilniaus PN 2018-02-27 rašto Nr. 42-200 teisėtumo bei pagrįstumo
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2018-01-29 skundu kreipėsi į Vilniaus PN, reikalaudamas Vilniaus PN II-ajame lokaliniame sektoriuje įrengti pakankamą kiekį praustuvių arba bent jau atidaryti dušus, kad asmenys dušuose galėtų praustis šaltu vandeniu (b. l. 42–44). Vilniaus PN 2018-02-27 raštu Nr. 42-200 informavo pareiškėją, kad buvo patikrinta II gyvenamojo korpuso 8-9 būrio nuteistųjų prausyklos patalpa, tikrintos praustuvės bei bendros higienos sąlygos, nustatyta, kad II-ojo gyvenamojo korpuso 8-9 būrių nuteistųjų prausyklos patalpose yra įrengtos bei veikiančios devynios praustuvės, todėl patalpos yra aprūpintos pakankamu praustuvių kiekiu (b. l. 41).
Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, nustatyta, jog 1 klozetas arba unitazas skiriamas 12 asmenų, 1 pisuaras taip pat skiriamas 12 asmenų, 1 praustuvė skiriama dešimčiai asmenų. Pareiškėjo teigimu, 50 asmenų 9 praustuvių nepakanka, tačiau matyti, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą toks praustuvių kiekis yra tinkamas. Teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog visi kalinami asmenys vienu metu negali nusiprausti, nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Tam tikras nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kadangi Vilniaus PN administracija teisės aktų nuostatų dėl praustuvių skaičiaus nepažeidė, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus PN 2018-02-27 rašte Nr. 42-200 pateikta informacija yra teisinga, nurodytos teisės aktų nuostatos, pagrindžiančios tokį atsakymą, kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta.
Dėl Vilniaus PN 2018-03-07 rašto Nr. 42-219 teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2018-02-06 skundu kreipėsi į Vilniaus PN, reikalaudamas atsakyti: 1) kokiu pagrindu yra rakinami dušai; 2) kokiu pagrindu yra ribojama nuteistųjų teisė praustis dušuose po šaltu vandeniu; 3) kokiu pagrindu pareiškėjo sektoriuje dušai buvo užrakinti tik nuo 2018-01-12, o nuo 2017-08-03 iki 2018-01-12 buvo sudaroma galimybė kasdieną praustis po šaltu vandeniu dušuose (b. l. 39–40). Vilniaus PN, atsakydama į pareiškėjo skundą 2018-03-07 raštu Nr. 42-219 nurodė, jog 8-9 būrių nuteistiesiems yra sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Pažymėjo, kad dušo patalpos yra atrakinamos tik tą dieną, kai 8-9 būrių nuteistiesiems pagal grafiką yra sudaroma galimybė pasinaudoti dušu (b. l. 37–38).
Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258-529 punktais, pataisos įstaigose dušai, sanitarinės švaryklos, skalbyklos, kirpyklos, džiovyklos ir kiti komunalinės ir buitinės paskirties objektai turi veikti nuolat. Nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius ne rečiau kaip kartą per savaitę, o kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Teismas sutinka su atsakovo nurodomais teiginiais, kad šios nuostatos neįpareigoja įkalinimo įstaigos be apribojimų suteikti kalinamiems asmenims galimybę naudotis dušo patalpa, nepaisant to ar yra prausiamasi šaltu ar šiltu vandeniu. Teismo vertinimu, dušo patalpa turi veikti nuolat, nes pagal Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 257 punktą matyti, jog dušu naudojasi ne tik jau pataisos įstaigoje laikomi asmenys, tačiau naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, jie nusiprausia duše. Kadangi nauji asmenys į pataisos namus atvyksta nuolat, dušo patalpa taip pat turi veikti nuolat, kad prireikus, naujai atvykusiems asmenims bet kada galėtų būti atliekamas sanitarinis švarinimas. Tačiau nustatytas įpareigojimas turėti nuolat veikiančią dušo patalpą nereiškia reikalavimo nuolat šią patalpą laikyti atrakintą ir be apribojimų prieinamą nuteistiesiems. Teismas pažymi, kad pataisos namuose laikomi asmenys patiria įkalinimo įstaigai būdingus ir būtinus atitinkamus dienotvarkės suvaržymus, iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73² punktas). Todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neleidžiant be apribojimų naudotis dušo patalpa yra atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas daro išvadą, kad Vilniaus PN ginčijamame 2018-03-07 rašte Nr. 42-219 pateikė pareiškėjui prašomą informaciją, atsakė į pareiškėjo klausimus teisingai, pagrįstai ir pakankamai išsamiai, nurodė kokiais teisės aktų nuostatais kalinamų asmenų naudojimosi dušu taisyklės yra grindžiamos. Toks atsakovo atstovo pateiktas raštas laikytinas pagrįstu, teismas jo naikinti neturi teisinio pagrindo.
Dėl Vilniaus PN 2018-03-15 rašto Nr. 42-243 teisėtumo bei pagrįstumo
Pareiškėjas Vilniaus PN 2018-02-19 pateikė prašymą išaiškinti, kokiais teisės aktais vadovaujantis Vilniaus PN 2018-02-07 yra paskelbtas karantinas dėl gripo ir kitų peršalimo ligų ir iki kada šis karantinas truks. Taip pat pareiškėjas prašė išaiškinti ar karantino sąlygos yra taikomos Vilniaus PN darbuotojams (b. l. 46–47). Vilniaus PN 2018-03-15 raštu Nr. 42-243 paaiškino pareiškėjui, jog karantinas yra skelbiamas įvertinus Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro rekomendacijas, taip pat, kad karantino sąlygos negalioja darbuotojams, turintiems atlikti savo tiesiogines pareigas (b. l. 46).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016-04-15 įsakymu Nr. V-501 patvirtintame Pasirengimo gripo epidemijai 2016-2018 veiksmų plane įtvirtina, jog Lietuvoje gripo epidemijos skelbiamos savivaldybėse. Epidemija dažniausiai skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejų (15 punktas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-08 įsakymu Nr. 30-375 Vilniaus mieste nuo 2018-02-09 paskelbta gripo epidemija, įsakymu nustatyta, kad viso Vilniaus miesto įstaigos, įmonės ir organizacijos vykdytų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-10 įsakymu Nr. 30-2640 patvirtintą Gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų profilaktikos ir epidemiologinės priežiūros 2014–2018 metų planą, pagal kurio 3.8 įstaigų vadovams nustatyta priemonė atskiru nurodymu apriboti masinius žmonių susibūrimo renginius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes matyti, kad pareiškėjo nurodomu laikotarpiu gripo epidemija buvo paskelbta visame Vilniaus mieste, todėl teigti, kad Vilniaus PN administracija paskelbė karantiną siekiant palengvinti savo darbo sąlygas nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Vilniaus PN administracijos veiksmai, ribojant trumpalaikius ir ilgalaikius pasimatymus, įvairius koncertus, sporto renginius, profesinio mokymosi užsiėmimus, laikytini pagrįstais, vykdytais esant objektyvioms aplinkybėms ir taip siekiant apsaugoti gripo epidemijos patekimą ir pasklidimą įkalinimo įstaigoje. Teismas pažymi, kad teisės aktai atskirai nereglamentuoja įkalinimo įstaigos darbuotojų veiksmų esant paskelbtai gripo epidemijai, tačiau šiuo atveju ribojimai darbuotojų atžvilgiu negali būti taikomi vien dėl tos priežasties, kad tokiu būdu neliktų asmenų, galinčių dirbti gripo epidemijos metu įkalinimo įstaigoje.
Pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus PN darbuotojų neteisėtų veiksmų, nesilaikant LSMUL Kauno klinikos gydytojos neurologės R. S. pateiktomis 2017-05-17 rekomendacijomis ir neskiriant pareiškėjui atitinkamų vaistų bei užsiėmimų taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad pareiškėjas dėl neurologės pateiktų rekomendacijų laikymosi Vilniaus PN jau buvo pateikęs skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, kuri 2018-02-28 sprendimu Nr. 56-17 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 56–59). Todėl nėra duomenų, pagrindžiančių, kad Vilniaus PN netinkamai vykdė rekomendacijas ar kad šios įstaigos sveikatos priežiūros specialistai veikė aplaidžiai ir taip pažeidė pareiškėjo teises bei interesus.
Nurodytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad Vilniaus PN 2018-03-15 raštas Nr. 42-243, kuriuo pareiškėjui paaiškinta karantino taikymo priežastis, yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti teismas neturi pagrindo.
Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo
Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento funkcijas nustato Kalėjimų departamento nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58, kurių 8.31 punkte įtvirtinta, kad Departamentas nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Departamento kompetencijai. Departamento darbo reglamento, patvirtinto 2006-01-27 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. 4/07-31 130 punkte nustatyta, kad asmenys Departamente aptarnaujami, jų prašymai, skundai ir pranešimai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo reglamento 131 punkte nustatyta, kad nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, skundus ir pranešimus reglamento 130 punkte nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas, Suėmimo vykdymo įstatymas ir Probacijos įstatymas.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalys numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN 2018-02-27 raštu Nr. 42-200, 2018-03-07 raštu Nr. 42-219 ir 2018-03-15 raštu Nr. 42-243, 2018-03-22 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, nurodydamas argumentus dėl šių aktų neteisėtumo (b. l. 29–36). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018-04-11 sprendimu Nr. 2S-1181 pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, jog Vilniaus PN atsakymai yra teisingi, pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo (b. l. 17–18). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su Vilniaus PN ginčijamų atsakymų pagrįstumu, teismo vertinimu Kalėjimų departamento sprendimas netenkinti pareiškėjo reikalavimų yra teisėtas ir pagrįstas. Kalėjimų departamentas ginčijamame 2018-04-11 sprendime Nr. 2S-1181 nurodė pareiškėjui tokio savo sprendimo teisinį pagrindą, individualiai vertinant kiekviename ginčijamame Vilniaus PN rašte nurodytas aplinkybes. Ginčijamas Departamento sprendimas pasirašytas Kalėjimų departamento administravimo valdybos direktoriaus, nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Šis ginčijamas Kalėjimų departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jis yra pagrįstas išanalizuotais faktiniais duomenimis teisingai pritaikant aktualias teisės aktų nuostatas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-04-11 sprendimą Nr. 2S-1181 netenkintinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, jog turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta ir laikytina, kad atsakovės atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo išvestiniai skundo reikalavimai įpareigoti Vilniaus PN įrengti tinkamą skaičių praustuvių (tiek, kad nuteistiesiems asmenims nebereikėtų rytais stovėti eilėje prie praustuvių) arba, kad nerakintų dušų, kur nuteistieji gali praustis po šaltu vandeniu, taip pat įpareigoti Vilniaus PN administraciją, kad nebūtų rakinami dušai, kaip tai numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 259 punktas, netenkintini. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.