Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-19 · Civilinė byla Nr. e2A-272-467/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-03-19Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-06-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
e2A-272-467/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24068-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas
S. B.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
UAB „Infranet“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-272-467/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24068-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6.; 2.1.5.1.2.7. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Laima Gerasičkinienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. B. ir S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams S. B. ir S. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – UAB „Infranet“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. B. ir S. B. 6 582,54 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2014-07-06 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl trūkusios vandens pajungimo lanksčiosios žarnelės buvo aplietos vandeniu žemiau esančios patalpos (duomenys neskelbtini), kurios buvo apdraustos AB „Lietuvos draudimas“ draudėjo Tomo Jociaus. Ieškovas, kompensuodamas dėl užpylimo padarytus nuostolius, draudėjui iš viso sumokėjo 7 884,98 EUR (573,55 EUR už apliejimo metu sugadintą namų turtą, 579,24 EUR už buto nuomą, 6 732,31 EUR už atliktus remonto darbus). Išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui, ieškovas įgijo subrogacijos teisę į atsakingus už žalos padarymą asmenis ir perėmė draudėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Dėl to yra taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pareikšti, o ne atsakovų nurodytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

3. Atsakovai S. B. ir S. B. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai abejoja AB „Lietuvos draudimas“ žalos byloje Nr. 1481387 2014-07-08 surašytu Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu, pažymėjo, kad akte nurodyta, jog kambarių grindys – laminatas, o sienos – tapetai, tuo tarpu pateiktose lokalinėse sąmatose nurodyta kambarių sienų apdaila – gipso kartono plokštės, o anksčiau dažytų sienų dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant. Atsakovai išreiškė abejones ir dėl kitų nurodytų darbų ir kainų.

4. Nesutikdamas su atliktų darbų kiekiu ir kainomis atsakovas S. B. kreipėsi į ekspertus VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, kurie atliko paskaičiavimus ir 2016-03-07 lokalinėje sąmatoje Nr. 160302 konstatavo, kad bendra visų darbų vertė su PVM – 12 823,58 Lt (kas atitiktų 3 713,97 EUR), t. y. pusė tos sumos, kurios reikalaujama iš atsakovų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiojo asmens tiesiogiai žalą padariusio asmens draudiko pareikštam reikalavimui taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ solidariai iš atsakovų S. B. ir S. B. 4 549,60 EUR žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-07-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2014-07-08 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu fiksavo, jog 2017-07-06 buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui Tomui Jociui. Priede prie šio akto fiksuota, kad sugadinta visa buto apdaila, jaučiama bute didelė drėgmė, sienose dažai atšokę, lubos dėmėtos, laminatas deformuotas, numatyta tikrinti elektros instaliaciją išdžiūvus, nuomoti drėgmės surinktuvą. Žalos faktą ir situaciją po užliejimo nukentėjusiųjų asmenų bute patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos. UAB „Namų priežiūros centras“ 2014-07-24 rašte nurodyta, kad galima apliejimo priežastis – trūkusi vandens pajungimo lanksčioji žarnelė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso S. B. ir S. B..

7. Byloje teismo nutartimi buvo paskirta ekspertizė žalos dydžiui nustatyti, kurią atlikusi ekspertinė įstaiga UAB „Smart Claims“, ekspertizės akte nurodė, kad remonto darbai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apskaičiuota remonto darbų vertė sudaro 16 685 Lt, kas atitinka 4 832,41 EUR. Teismas pažymėjo, kad konkrečių teismo ekspertizės akte pateiktų išvadų atsakovai iš esmės neginčija, o teismas šioje byloje nesivadovauja atsakovų užsakytu VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktu žalos remonto kaštų skaičiavimu, kuris atliktas tik įvertinus dokumentus iki remonto darbų atlikimo, o remiasi teismo eksperto nustatyta atstatomųjų remonto darbų verte, kadangi teismo ekspertas įvertino ne tik žalos fiksavimo dokumentus, surašytas sąmatas, jau atliktų ir priimtų darbų dokumentus, bet ir analogiškų darbų ir medžiagų kainas rinkoje, atliktų darbų sąsajas su apliejimo padarinių šalinimu.

Šalies argumentai

8. Ieškovas papildomai prašė iš atsakovų priteisti išmokėtas sumas: 573,44 EUR (1 979,96 Lt) išmokėtos draudimo išmokos už sugadintus baldus, drėgmės surinktuvo nuomą, elektros instaliacijos patikrą ir pagalbines priemones baldams perkelti; 579,24 EUR (2 000 Lt) buto nuomos išlaidų. Atsakovo atstovas prieštaravo dėl šių išlaidų, iš esmės nurodydamas nesutikimo argumentus dėl baldų sugadinimo išlaidų paskaičiavimo. Teismas priteisė iš atsakovų tik patalpų nuomos išlaidas ir elektros išlaidas, kurias pripažino būtinomis ir įrodytomis, o išlaidas už sugadintus baldus sumažino, nes nepateikta įrodymų, kokia buvo sugadintų baldų įsigijimo vertė ir nuvertėjimas užliejimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, remdamasis draudėjo nurodyta sugadintų apytiksliai baldų verte (atsakovai kitokio paskaičiavimo ar nurodytų daiktų verčių nepateikė), taikydamas mažiausią akte nurodytą 10 procentų jų sugadinimo procentą, darė išvadą, kad baldų vertės sumažėjimas, nesant įrodymų, kad sugadinti baldai nebuvo tinkami naudoti ir utilizuoti, sudaro 200 EUR dydžio žalą. Teismas konstatavo, kad didesnio baldų sugadinimo (vertės netekimo) nuostolio ieškovas neįrodė. Iš viso papildomai teismas priteisė 118,17 EUR drėgmės surinktuvo nuomos išlaidų, 21,72 EUR elektros patikrinimo išlaidų, 200 EUR baldų sugadinimo išlaidų ir 579,24 EUR kito buto (gyvenamųjų patalpų) nuomos išlaidų, viso 919,13 EUR turėtų išlaidų.

10. Nustačius tikrąjį atsakovų neteisėtais veiksmais padarytą nuostolių dydį, t. y. sumą, kurią pagrįstai ieškovas turėjo teisę išmokėti savo draudėjui kaip užliejimu padarytą žalos atlyginimą, iš jos teismas atėmė ieškovui išmokėtą pagal atsakovų civilinės atsakomybės draudimą 931,33 EUR sumą ir atitinkamai ieškovui iš solidarių atsakovų priteisė viso 4 549,60 EUR žalos atlyginimo dėl buto (duomenys neskelbtini), užliejimo.

11. Dėl ieškinio senaties pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę (išmokėjus draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami CK normų. Dėl to šiuo atveju taikytinas CK 1.125 str. 8 dalyje numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas nėra praleidęs.

III. Apeliacinio skundo argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovai S. B. ir S. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą ir bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliantai laikosi pozicijos, kad turėjo būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje. Kadangi ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, yra pagrindas ieškinį tuo pagrindu atmesti ir civilinę bylą nutraukti. Nukentėjusiajam įgyvendinant savo teisę į žalos atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikomos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

14. AB „Lietuvos draudimas“ apie ieškinio senaties taikymą buvo du kartus informuotas – 2016-03-14 raštu Nr. 16/03-14 ir 2016-06-28 raštu Nr. 16/06-28, tačiau ieškinį CK 6.1015 straipsnio pagrindu pateikė tik dar praėjus metams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Ši byla nagrinėjama atsakovų S. B. ir S. B. apeliacinio skundo ribose - apeliantai iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas ir jis nėra praleistas. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamam ginčui ieškinio senaties normų aiškinimas ir taikymas aktualus dėl to, kad iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad 2014-07-06 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl trūkusios vandens pajungimo lanksčiosios žarnelės buvo aplietos vandeniu žemiau esančios patalpos (duomenys neskelbtini), kurios buvo apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. Taigi, įvykio metu butas (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ir įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovas buto savininkui išmokėjo draudimo išmoką ir pareiškė reikalavimus atsakovams, kadangi buto užliejimas įvyko iš jiems priklausančio buto dėl trūkusios vandens pajungimo lanksčiosios žarnelės.

19. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

20. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017; 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017 ir kt.).

21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. O, kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013). Tai savo ruožtu reiškia, kad, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas subrogacijos pagrindu perėmė draudėjo T. J. reikalavimo teises, kad atsakovai atlygintų žalą, todėl ieškovo teiktam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas ir bylos duomenimis jis šio termino nepraleido, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties ir tuo pagrindu bylos nenutraukė.

23. Apeliantų minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-7-368/2012) aptariamas aukščiau minėtas atvejis, kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, taigi, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys atsakovui UADB „Seesam Lietuva“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kadangi ją padariusio asmens civilinė atsakomybė buvo apdrausta būtent atsakovo UADB „Seesam Lietuva“. Kadangi apeliantų minimų kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa, šioje civilinėje byloje minėti išaiškinimai negali būti taikomi.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė