Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, atstovaudama Vilniaus apygardos teismą,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1732-239/2017 pagal antstolės Ramunės Damulienės prašymą dėl skolininko pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolė R. Damulienė pateikė prašymą vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. 0167/14/470, pakeisti mirusį skolininką P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos. Ji nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas iš P. K.. P. K. mirė (duomenys neskelbtini) , palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė. Priėmus palikimą valstybei pereina ir palikėjo skolos, todėl yra pagrindas pakeisti skolininką iš P. K. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017-04-25 nutartimi antstolės prašymą tenkino.Nustatė, kad antstolės Ramunės Damulienės kontoroje yra vykdomas 2014-04-15 Trakų rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. L2-1476-804/2014 dėl 2753,52 Eur skolos išieškojimo iš P. K. išieškotojo UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“ naudai. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė, 2016-10-12 turto arešto aktu Nr. S16-7530 antstolė areštavo skolininko turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias skolininkui pagal Pensijų kaupimo sutartį, sudarytą su UAB „Swedbank Investicijų valdymas“, turto areštas išviešintas viešame registre. 2016-10-13 patvarkymu Nr. S16-7535 antstolė informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos apie iš P. K. vykdomą išieškojimą. Pagal 2016-10-13 Testamentų registro išrašą, P. K. palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas skolininką pakeitė jo teisių perėmėju.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017-04-25 nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir antstolio prašymo netenkinti.Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, susijusias su mirusio skolininko teisių perėmimu vykdomojoje byloje, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusio skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). Atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, įpėdinis turėjo būti informuotas apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2016-07-29. Nurodytu terminu nebuvo areštuotas skolininko turtas, o turto arešto aktas nebuvo išviešintas viešajame registre. Vykdomojoje byloje Nr.0167/14/470, areštas registruotas 2016-10-12, praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo skolininko mirties. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, Trakų rajonų apylinkės teismo 2017-04-25 nutartis naikinama, klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio prašymas atmetamas (Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Bylos nagrinėjimo dalykas – teismo nutarties, kuria vykdymo procese pakeistas pradinis skolininkas naujuoju skolininku, kai mirusio skolininko nekilnojamąjį turtą paveldėjo valstybė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų išsamiai nebekartoja, tik pasisako dėl atskirojo skundo argumentų. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad skolininkas P. K. (duomenys neskelbtini) mirė, antstolei šis faktas tapo žinomas 2016-07-26. Turto arešto aktų registro duomenimis nustatyta, kad skolininkui priklausančių turtinių teisių areštas buvo registruotas tik 2016-10-12. Taigi Turto arešto aktų registre areštas buvo išviešintas praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjai turto arešto aktą įregistruojant Turto arešto aktų registre buvo praleistas įstatymo numatytas trijų mėnesių terminas, todėl negalima laikyti, kad palikėjas buvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus reikalavimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorius tiesiogiai ar per antstolį kitokiu būdu būtų pareiškęs minėtą konkretų reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos ar apie savo reikalavimus informavę atsiradimo vietos notarą. Iš pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis sužinojęs apie tai, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) , apie šį faktą kreditoriaus neinformavo, pats kreditorius tai pat apie savo reikalavimus nei įpėdinių, nei notaro neinformavo.Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditoriaus UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“ reikalavimus.Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, kasacinio teismo praktiką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jo teisių perėmėja (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 578 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Trakų rajonų apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atmesti pareiškėjos antstolės Ramunės Damulienės pareiškimą dėl skolininko P. K. pakeitimo vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. 0167/14/470.