Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Nutarimo esmė: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate buvo atliekamas administracinis tyrimas apie tai, kad 2024 m. birželio 21 d., apie 18.00 val., A. S., būdama kieme adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), girdint ir matant kitiems asmenims, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai kibo prie pareiškėjo R. M., tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas R. M. nurodė, kad šiuo atveju tai ne pirmas toks įvykis, tačiau tai pirmas kartas, kai buvo liudytojas. Dėl to ir kreipėsi į policiją. Ankstesnių įvykių metu liudytojų nebuvo. Su A. S. yra išsiskyrę, vaikų globa priteista Pareiškėjui. Įvykio dieną vaikų motina A. S. atvyko pasiimti vaikus, kurie atsisakė važiuoti pas motiną. A. S. su antstoliu atėjo prie Pareiškėjo namų durų, pasikalbėjo su dukromis, dukros atsisakė važiuoti pas motiną. A. S. į Pareiškėjo namus įėjusi nebuvo. Pareiškėjas sėdėjo viduje, namuose, o antstolis su A. S. buvo prie durų. Tuomet antstolis pasikvietė Pareiškėją pasikalbėti. Visas konfliktas vyko prie atvirų lauko durų. Pareiškėjas buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais. Konfliktą girdėjo 2 kaimynų vaikai (darželinukai), Pareiškėjo vaikai. Kaimynų vaikai buvo gal už 4 metrų. Visa gatvė skambėjo nuo A. S. išsakytų žodžių. Pareiškėjo ir kaimynų namus skiria segmentinė tvora. Fizinio kontakto nebuvo, buvo tik psichologinis smurtas. Necenzūriniai žodžiai buvo skirti tiesiogiai Pareiškėjui. Skundą palaiko.

Teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad 2023 m. liepos 11 d. teismo sprendimu jai yra priteistas bendravimas su dukromis. Tačiau dukrų tėvas nevykdo bendravimo tvarkos, jos neužtikrina. Įvykio dieną ji pati išsikvietė antstolį, kad būtų užfiksuota, kaip viskas vyksta. Įvykio dieną iš tėvo pusės turėjo būti užtikrintas bendravimas su motina, tačiau A. S. atvykus, vaikai nebuvo paruošti, stovėjo tarpduryje, tikino, kad nenori su mama bendrauti. Tuomet antstolis įsijungė į pokalbį, klausė kodėl mergaitės nenori bendrauti su mama. Mergaitės sakė, kad galimai nenori bendrauti su mama. A. S. matė kambario tolumoje ant sofos sėdintį Pareiškėją. Pareiškėjas buvo kalbinamas antstolio, bandė užvesti dialogą su A. S., tačiau ji patikino, kad atėjo į susitikimą su dukromis, o ne su juo ir ji nemandagiai kalbėjo su Pareiškėju. Aplinkoje kaimynų nebuvo, jeigu jų būtų buvę, jie būtų kvietę pagalbą asmeniui, kuriam ji, tariamai, kelia grėsmę. Necenzūrinius žodžius vartojo, jie buvo nukreipti konkrečiai į Pareiškėją. Nenorėjo Pareiškėjo įžeisti, norėjo, kad jis pasišalintų ir leistų bendrauti su dukromis. Tarp A. S. ir Pareiškėjo yra konfliktiški santykiai, susiklostę dėl ištuokos bylos. A. S. nėra linkusi į konfliktus. Vaikų įvykio metu tikrai nebuvo, jų nematė, judviejų vaikai galėjo girdėti, tačiau tėvas buvo pareikalavęs mergaičių pasišalinti. Pareiškėjas provokavo konfliktinę situaciją. Pareiškėjas buvo namo viduje, A. S. su antstoliu buvo apie 1,5 m – 2 m nuo durų, kieme, arčiau gatvės. Mergaičių tėvas nuolatos aiškina, ką mergaitėms sakyti. Pareiškėjas yra ne kartą užpuolęs A. S..

Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad A. S. ir R. M. pažįsta, nėra giminaičiai. Policijos pareigūnai viską užfiksavo, surašė, visų detalių nelaiko atmintyje.

Teismas posėdžio metu pagarsino antstolio V. K. duotus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate, kuriuose jis nurodė, kad dirba antstoliu, į jį kreipėsi A. S. dėl teismo išduoto vykdomojo rašto pateikimo vykdymui. Rašto esmė, kad jis patikrintų ar vaikų tėvas, R. M., netrukdo mamai matytis su vaikais. 2024 m. birželio 21 d. vykdydamas teismo raštą, apie 17.00 val., atvyko adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) ir laukė savo automobilyje A. S., kuomet ji atvyks pasiimti savo vaikų pasimatymui. Tą pačią dieną apie 17.45 val., minėtu adresu atvyko A. S. ir jiedu kartu su ja įėjo į gyvenamojo namo kiemą. Namo duris atidarė A. S. vaikai, tuomet ji bendravo su vaikais, bendravimo metu A. S. pamatė R. M. sėdintį namie ir pradėjo jį užgaulioti, vadinti necenzūriniais žodžiais girdint antstoliui ir vaikams. Tuomet ji toliau bendravo su vaikais, o R. M., priėjo prie vaikų, jis bendravo su antstoliu dėl vykdomojo rašto vykdymo. Tai pamačiusi A. S. pradėjo vėl užgaulioti R. M., vadino jį necenzūriniais žodžiais, „bybis, vaflis, ir t.t“. R. M. į tokius jos užgauliojimus neatsakė, tačiau bandė nuraminti A. S., antstolis taip pat bandė ją sudrausminti, nuraminti, tačiau ji į tai nereagavo ir toliau konfliktavo. Tuomet vaikai atsisakė vykti su A. S., ji apsisuko ir išėjo. Nori nurodyti, kad A. S. užgauliojo, vartojo necenzūrinius žodžius būdama lauke, tai galėjo išgirsti kiti asmenys, galimai kaimynų mažamečiai vaikai galėjo taipogi išgirsti necenzūrinius žodžius, taip pat ji keikėsi antstoliui ir jos mažamečiams vaikams girdint ir būnant šalia, kas antstoliui sukėlė pasipiktinimą, neigiamas emocijas ir tokiais savo veiksmais ji pažeidė viešąją tvarką, nors ir buvo privataus namo kieme.

Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad parodymai yra teisingi, juos tvirtina. A. S. buvo lauke, dukros tarpduryje, R. M. buvo namo viduje. A. S. necenzūrinius žodžius naudojo konkrečiai prieš R. M.. Apie judviejų nesutarimus supranta iš bylos aplinkybių. Vaikai, A. S. ir R. M. konflikto metu, stovėjo ten, kur ir buvo prieš tai, nereagavo. Tame kieme, kuriame jis buvo, nieko nebuvo, tačiau kiemai maži, už panašiai (duomenys neskelbtini) m – (duomenys neskelbtini) m matė žaidžiančius du nepilnamečius vaikus, kurie tikrai galėjo girdėti konfliktą. Minėti vaikai prieš konflikto ir po konflikto toliau žaidė. R. M. jokių neigiamų žodžių A. S. atžvilgiu nenaudojo. Antstolis nesijuokė iš situacijos, jam buvo nesmagu dėl situacijos, pasijuto lyg A. S. bendrininku. Vietoj to, kad būtų ieškomas sprendimas, buvo sukeltas konfliktas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Nustatyta, kad Pareiškėjas R. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kad 2024 m. birželio 21 d., apie 18.00 val., A. S., būdama kieme adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), girdint ir matant kitiems asmenims, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai kibo prie pareiškėjo R. M., tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje.

Institucija 2024 m. rugsėjo 30 d. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį, nenustačius objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nenuginčijamą administracinio teisės nusižengimo buvimo faktą.

Pagal ANK 567 ir 617 straipsnių nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo ir bylą nagrinėjant teisme, argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019).

ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Esant pagrįstoms abejonėms dėl asmens kaltės negali būti priimtas nutarimas asmenį nubausti. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

ANK 481 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų.

Analizuojant ANK 481 straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra, siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015, 2K-229-976/2018 ir kt.).??? ???Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, tai yra, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padaryta išvada ir konstatuoja, jog A. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, jog Institucija nepagrįstai traktavo, kad tarp Pareiškėjo ir A. S. 2024 m. birželio 21 d. vyko tarpusavio konfliktas. Pareiškėjui nesuprantama, kuo remiantis, buvo nustatyta, kad A. S. išsakyti necenzūriniai žodžiais Pareiškėjo atžvilgiu, buvo privataus pobūdžio. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo būstas nėra privati vieta, kadangi jis gyvena kotedže, visai šalia yra kaimynų namas, kurio kieme įvykio metu žaidė ir viską girdėjo kaimynų vaikai. Be to, A. S. išsakytus necenzūrinius žodžius Pareiškėjo atžvilgiu girdėjo ir antstolis, kuris atvyko patikrinti, kaip vykdomas teismo sprendimas. Antstolis apklausos metu aiškiai nurodė, kad A. S. užgauliojo, vartojo necenzūrinius žodžius būdama lauke, tai galėjo išgirsti kiti asmenys, galimai kaimynų mažamečiai vaikai, taip pat ji keikėsi ir judviejų mažamečiams vaikams girdint, būnant šalia, sukėlė antstoliui pasipiktinimą, neigiamas emocijas ir tokiais veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka, nors tai buvo ir privataus namo kiemas.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas patvirtino skunde nurodytas įvykio aplinkybes. Taip pat nurodė, kad A. S. išsakyti žodžiai buvo skirti tik jam, tačiau juos girdėjo ir judviejų vaikai bei kaimynų vaikai, kurie žaidė kitame kieme už maždaug 4 metrų. A. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad R. M. atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, tačiau jie buvo skirti tik asmeniškai Pareiškėjui, nieko kito įžeisti nesiekė, tarp jų yra susiklostę konfliktiški santykiai. Įvykio metu jokių pašalinių vaikų šalia nebuvo, bent ji nematė, jie negalėjo girdėti konflikto. Pareiškėjo ir A. S. bendri vaikai konfliktą girdėti galėjo, tačiau tėvas buvo pareikalavęs mergaičių pasišalinti. Antstolis V. K. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad A. S. necenzūriniai žodžiai buvo skirti išskirtinai tik R. M.. Konflikto metu Pareiškėjo namo kieme nebuvo kitų pašalinių žmonių, gretimame kieme matė žaidžiančius du nepilnamečius vaikus, kurie galėjo girdėti konfliktą. A. S. ir R. M. bendri vaikai prieš konfliktą, jo metu ir po konflikto stovėjo toje pačioje vietoje, nereagavo.

Iš bylos aplinkybių neginčijamai nustatyta, kad A. S. išsakyti necenzūriniai žodžiai buvo skirti tiesiogiai tik R. M., savo veiksmais ji nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ar sutrikdyti rimties. Tarp A. S. ir R. M. yra susiklostę konfliktiški santykiai, jie abu tai patvirtina. Tiek Pareiškėjas, tiek antstolis, nurodė, kad A. S. išsakytus necenzūrinius žodžius girdėjo pašaliniai žmonės, tai yra, judviejų vaikai bei kaimynų vaikai, žaidę gretimame kieme, todėl, jų teigimu, buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Pažymėtina, kad remiantis visų proceso dalyvių parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta priešingai, tai yra: antstolis nurodė, kad A. S. ir R. M. vaikai į konfliktą nereagavo, neišsakė neigiamų jausmų dėl vykstančio konflikto. Taip pat į konfliktą nereagavo ir kaimynų vaikai, kurie, byloje nustatytais duomenimis, iki įvykstant konfliktui žaidė gretimame kieme ir savo žaidimo dėl vykstančio konflikto nenutraukė, todėl nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jie būtų girdėję necenzūrinius žodžius. Taip pat nėra duomenų, kad A. S. išsakytais necenzūriniais žodžiais būtų pasipiktinę kaimynai, būtų sutrikdyta jų rimtis. Esant tokiai situacijai, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie A. S. sukeltą tokio lygio triukšmą, agresyvius veiksmus, siekį atkreipti pašalinių dėmesį ar pan., kuriuos būtų galima pripažinti tyčiniais veiksmais, kuriais A. S. būtų siekusi pažeisti būtent viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tarp R. M. ir A. S. vyko asmeninio pobūdžio žodinis konfliktas, kurio metu, konfliktuojančių pusių veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, užtraukiančio administracinę atsakomybę. Nenustačius būtinojo ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymio, tai yra, jo padarymo tikslo, konstatuotina, kad A. S. veiksmuose nebuvo įžvelgta nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Taip pat pažymėtina, kad dėl asmens garbės ir orumo galimų pažeidimų, proceso dalyviai turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka reiškiant civilinį ieškinį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, jog Institucijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo R. M. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.