- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- I2-528-596/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00185-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, Komisija arba VTEK) 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. KS-327 „Dėl D. V.“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja nesutinka su Komisijos išvada, kad ji privačių interesų deklaraciją, kaip Kauno klinikų (toliau – ir Klinikos) viešųjų pirkimų komisijų narė, turėjo pateikti iki dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose pradžios – 2018 m. sausio 23 d. Pareiškėja teigia, kad toks išvados pagrindimas neteisingas, kadangi tam prieštarauja faktinės aplinkybės – pareiškėja dalyvauja nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje jau nuo 2017 m. spalio 27 d.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d. Taigi pareiškėja, atsižvelgdama į numatytą reikalavimą pateikti privačių interesų deklaraciją (toliau – ir Deklaracija) elektroninėmis priemonėmis iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios, ją pateikė. Pažymi, kad jos darbas nuolatinėse viešojo pirkimo komisijose yra nepertraukiamas ir nuolatinis procesas, todėl pateikdama Deklaraciją pareiškėja vertino, kad ji turi būti pateikta ne tik prieš naujus 2018 m. pradedamus vykdyti pirkimus, bet kad bet kokius veiksmus, sietinus su viešųjų pirkimų vykdymu nuo 2018 m. sausio 1 d., galima vykdyti tik esant pateiktai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtai Deklaracijai.
Pareiškėja akcentuoja, kad jos darbas yra tęstinis ir nenutrūkstamas procesas, nebūna tokio laikotarpio, kai ji, kaip nuolatinių viešojo pirkimo komisijų, narė nedalyvautų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrose. Pareiškėja nuolat, nepertraukiamai vykdo viešuosius pirkimus tam, kad būtų užtikrintas medicinos (ir ne tik) personalo aprūpinimas reikalingomis priemonėmis. Teigia, kad tokios aplinkybės lėmė, jog pareiškėja Deklaraciją pateikė Įstatymo įsigaliojimo dieną, kad toliau galėtų tęsti bei vykdyti savo tiesiogines funkcijas jau nuo 2018 m. sausio 1 d. Tokiu būdu, pareiškėja nepateikusi Deklaracijos, nebūtų galėjusi vykdyti anksčiau pradėtų ir nebaigtų viešojo pirkimo procedūrų, kas būtų sąlygoję Įstatymo 5 straipsnio 4 punkte numatyto reikalavimo – pateikti privačių interesų deklaraciją iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios, pažeidimą. Pareiškėja, siekdama to išvengti, Deklaraciją pateikė 2018 m. sausio 1 d., t. y. būtent tą dieną, kai įsigaliojo naujos Įstatymo nuostatos. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jai jokių papildomų veiksmų, susijusių su Deklaracija (jos patikslinimu) atlikti nereikia, nes ji Deklaraciją jau buvo pateikusi, jos pareigos nesikeitė, Įstatyme ir jo deklaravimo taisyklėse naujų nuostatų nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Komisija nevertino aplinkybės, jog pareiškėjos darbas nuolatinėse viešojo pirkimo komisijose pradėtas vykdyti iki Įstatymo įsigaliojimo (kuriame numatyta prievolė komisijos nariui pateikti privačių interesų deklaraciją iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios) ir siekiant 2018 m. teisėtai tęsti bei vykdyti minėtas procedūras, pareiškėja pagal Įstatymą privalėjo 2018 m. sausio 1 d. būti pateikusi Deklaraciją, skundžiamas Sprendimas, pareiškėjos manymu, laikytinas nepagrįstu.
Nesutinka su Komisijos teiginiu, kad pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., tačiau išvadą dėl pareiškėjos Įstatymo nuostatų pažeidimo grindė tuo, kad galimybė pateikti (atnaujinti) deklaracijas, nurodant dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose pareigų klasifikatorių kodais 470-472, atsirado nuo 2018 m. sausio 2 d. Pareiškėjos teigimu, toks pagrindimas neteisingas, nes tam prieštarauja faktinės aplinkybės. Nurodo, kad Sprendime nurodytą aplinkybę dėl galimybės pateikti privačių interesų deklaracijas pareigų klasifikatorių kodais 470-472 nuo 2018 m. sausio 2 d. paneigia faktas, jog elektroninėje deklaracijos formoje galimybė pažymėti viešojo pirkimo komisijos nario kodą atsirado tik 2018 m. sausio 9 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad pateikdama Deklaraciją Įstatyme nustatytu laiku, deklaravo privačius interesus 2018 m. sausio 1 d., kadangi dalyvavo nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje. Pateikdama Deklaraciją ji pasirinko pareigų klasifikatoriaus kodą 800, nes Deklaracijos pateikimo metu nebuvo galimybės pasirinkti pareigų kodo 470, ką pripažįsta ir Komisija. Pareiškėja remdamasi viešai prieinama informacija pažymi, kad elektroninio deklaravimo sistema (toliau – EDS) iki nurodyto termino pilnai nefunkcionavo, tą patvirtina ir kiti Kauno klinikų darbuotojai. Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad Komisija neinformavo, jog asmenys, kurie pateikė ar atnaujino privačių interesų deklaraciją iki 2018 m. sausio 9 d. (ar net iki 2018 m. sausio 2 d.), turėtų dar kartą atnaujinti deklaracijas, nes buvo atnaujintas pareigybių klasifikatorius ir atsirado techninė galimybė pasirinkti pareigų kodus 470-472. Teigia, kad Deklaraciją pateikė pagal tuo metu buvusias EDS technines galimybes, todėl Įstatymo nustatytą prievolę įvykdė.
Nurodo, kad ji aiškiai išreiškė norą ir valią savanoriškai įvykdyti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtintą pareigą pateikti Deklaraciją ir tai padarė laiku – iki dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose pradžios. Teigia, kad aplinkybė, jog Deklaracija nebuvo identifikuota, nes jos teikimo metu nebuvo techninės galimybės pasirinkti pareigų kodą, nurodantį ją einant viešojo pirkimo komisijos narės pareigas, neleidžia teigti, kad ji nevykdė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, vadovaudamasi Komisijos nurodyta informacija apie 2018 m. sausio 1 d. pateiktoje Deklaracijoje dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose nedeklaravimą, 2019 m. gegužės 2 d. pateikė patikslintą deklaraciją, pakeičiant pareigų klasifikatoriaus kodą iš 800 į 470 – taigi pateiktoje atnaujintoje Deklaracijoje nurodyti duomenys buvo tokie patys, tik patikslintas pareigų kodas 470, ir šiuo laikotarpiu nebuvo ir neatsirado naujų duomenų ar aplinkybių, galėjusių sukelti interesų konfliktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos manymu, vien kito klasifikatoriaus kodo nurodymas iš anksto pateiktoje Deklaracijoje neturėtų būti laikomas Įstatymo pažeidimu. Nurodo, kad Deklaracijos teikimo metu ir siekiant išsiaiškinti, kokį kodą nurodyti, nė viename viešai prieinamame teisės akte nebuvo patvirtinto klasifikatoriaus kodų sąrašų ir paaiškinamųjų reikšmių. Taigi pareiškėja nurodo, kad jai teko rinktis pagal vidinį įsitikinimą iš kodų, esančių deklaracijos sąrašo automatinėje parinkčių sistemoje. Pareiškėja akcentuoja, kad Įstatymas įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., taigi pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad Įstatyme numatytai prievolei įvykdyti bus sudarytos sąlygos, įskaitant ir technines galimybes tinkamai deklaruoti privačius interesus. Tuo tarpu pareigybių sąrašas, įtraukiant pareigų klasifikatoriaus kodą 470, EDS buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d. Komisija neinformavo, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, kurie pateikė privačių interesų deklaraciją iki 2018 m. sausio 9 d., turėtų dar kartą atnaujinti deklaracijas, kadangi buvo atnaujintas pareigybių klasifikatorius ir atsirado techninė galimybė pasirinkti pareigų kodus 470-472. Taigi atsižvelgdama į tai, kad buvo Įstatymo pakeitimas, o sąlygos pasikeitusioms Įstatymo nuostatoms įgyvendinti nebuvo sudarytos, pareiškėjos vertinimu, jų nebuvimas neturėtų pažeisti asmens, siekiančio geranoriškai atlikti Įstatyme numatytą prievolę deklaruoti privačius interesus, teisių ir teisinių interesų.
Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju aiškios deklaravimo tvarkos nebuvo, techninės galimybės tinkamai pateikti Deklaracijas nebuvo užtikrintos įstatymų numatytais terminais, Komisijos teiginiai dėl deklaruojančių asmenų prievolės tikrintis jau pateiktas Deklaracijas vienareikšmiškai atmestini kaip nepagrįsti, o Sprendimas turi būti panaikintas. Nurodo, kad Komisija nepagrįstai perkėlė naštą deklaruojantiesiems, nes vien kodo nepakeitimas po Deklaracijos pateikimo, kai jau klasifikatoriuje atsirado tikslesnis pareiškėjos pareigoms tinkantis kodas, ir tokį kodo nepatikslinimą Komisijai laikant Įstatymo pažeidimu lemia pareiškėjos negalėjimą dalyvauti viešųjų pirkimų komisijų veikloje bei apsunkina vykdyti pagrindinius Klinikų tikslus.
Šalies argumentai
Pareiškėja apibendrindama nurodo, kad Komisija pripažino ją pažeidusią Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes jai teikiant Deklaraciją nebuvo techninės galimybės pasirinkti pareigų kodą, nurodantį pareiškėją einant viešojo pirkimo komisijos narės pareigas. Teigia, kad pareigą pateikti Deklaraciją iki dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose pradžios pareiškėja įvykdė laiku, todėl dėl techninės galimybės pasirinkti pareigų kodą, nurodantį pareiškėją einant viešojo pirkimo komisijos narės pareigas, nebuvimo, neturėtų būti pripažinta pažeidusia Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį – nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo nuostatoms viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, atsirado pareiga per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose, todėl nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad siekiant tęsti ar vykdyti iki 2018 m. sausio 1 d. pradėtų viešųjų pirkimų procedūras privačių interesų deklaracijoje deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose privalėjo jau 2018 m. sausio 1 d. Atsakovė pažymi, kad pagal viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją pareiškėja 2018 m., kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, dalyvavo vykdant pirmąjį viešąjį pirkimą tik 2018 m. sausio 23 d., todėl teigia, kad pareiškėja turėjo laiko ir visas galimybes tinkamai ir laiku deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose.
Pažymi, kad Deklaracijų tvarkymo informacinėje sistemoje atliekant deklaracijų patikrą nustatyta, kad asmenys, deklaravę dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje, jau nuo 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodė viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodą – 470. Atsakovė taip pat teigia nustačiusi ir Klinikų viešųjų pirkimo komisijos narių, kurie laiku, iki viešojo pirkimo pradžios, tinkamu pareigų klasifikatoriaus kodu (470) 2018 m. sausio mėn. pradžioje deklaravo dalyvavimą viešojo pirkimo komisijos veikloje. Taigi pažymi, kad pareiškėjos teiginys, jog tik nuo 2018 m. sausio 9 d. atsirado galimybė Deklaracijoje pasirinkti pareigų klasifikatoriaus kodą 470 yra nepagrįstas, ši data yra tik Valstybinės mokesčių inspekcijos patalpinto pranešimo data, o ne su viešųjų pirkimų deklaravimu susijusių kodų atsiradimo data. Atkreipia dėmesį, kad net jeigu būtų taip, kaip teigia pareiškėja, ji vis tiek turėjo galimybę atnaujinti pateiktą Deklaraciją ir nurodyti tinkamą pareigų klasifikatoriaus kodą iki viešojo pirkimo pradžios, t. y. iki 2018 m. sausio 23 d., tačiau pareiškėja Deklaraciją pateikė praleidusi Įstatymo nustatytą terminą, tik 2019 m. gegužės 2 d. Atsakovė pažymi ir tai, kad kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri nurodė, kad Deklaracijos klasifikatoriuje papildytais pareigybių kodais (470 – 472) šablonas elektroninėje deklaravimo sistemoje buvo atnaujintas 2018 m. sausio 2 d.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos 2018 m. sausio 1 d. pateikta Deklaracija pareigų kodu 800 nebuvo vieša, joje nebuvo nurodyti duomenys apie pareiškėjos, kaip Klinikų viešojo pirkimo komisijos narės, dalyvavimą Klinikų viešųjų pirkimų procedūrose. Nurodo, kad pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Teigia, kad tai, jog pareiškėja dalyvauja Klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tik tada, kai ji privačių interesų deklaracijoje deklaravo (2019 m. gegužės 2 d.) dalyvavimą Klinikų viešųjų pirkimų komisijos veikloje.
Pažymi, kad Įstatymo nuostatos yra formalaus pobūdžio, todėl jų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad asmenys, turėję pareigą veikti atitinkamu būdu, nagrinėjamuoju atveju – iki viešųjų pirkimų procedūrų pradžios privačių interesų deklaracijoje nurodyti viešojo pirkimo komisijos nario pareigas, šios prievolės nustatytais terminais neįvykdė. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad apie Įstatymo nuostatų pakeitimus ir nuo 2018 m. sausio 1 d. atsiradusią pareigą deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus Komisijoje 2018 m. pradžioje informaciją skelbė spaudoje ir Komisijos interneto svetainėje. Pažymi, kad Komisijos interneto svetainės deklaravimo skiltyje išsamiai nurodyta, kaip asmeniui, dalyvaujančiam viešųjų pirkimų procedūrose, tinkamai užpildyti deklaraciją, kokį pareigų klasifikatoriaus kodą pasirinkti. Minėtoje svetainėje yra nurodytas ir Komisijos darbuotojas, kuris konsultuoja deklaracijų teikimo klausimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. KS-327 „Dėl D. V.“, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes laiku nedeklaravo savo dalyvavimo Klinikų viešųjų pirkimų komisijos veikloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Kauno klinikų nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudėčių ir viešųjų pirkimų organizatorių nustatymo“ pareiškėja paskirta: nuolatinės viešojo pirkimo komisijos reagentams ir pagalbinėms priemonėms Pataloginės anatomijos klinikai įsigyti nare; nuolatinės Informacinių technologijos tarnybos viešojo pirkimo komisijos nare; nuolatinės viešojo pirkimo komisijos draudimo paslaugoms įsigyti nare; nuolatinės viešojo pirkimo komisijos tekstilės gaminiams, cheminiams mišiniams (preparatams) įsigyti ir elektrotechniniams gaminiams nare; nuolatinės vaistinės viešojo pirkimo komisijos statybos produktams, projektavimo ir statybos darbams įsigyti nare; nuolatinės vaistinės viešojo pirkimo komisijos baldams, informacinėms lentelėms, langų uždangalams ir jų remonto paslaugoms įsigyti nare; nuolatinės vaistinės viešojo pirkimo komisijos inžinerinių sistemų, inžinerinių sistemų projektavimo ir jų įrengimo bei remonto paslaugoms įsigyti nare.
2018 m. sausio 1 d., įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, numatanti prievolę pateikti Deklaraciją viešojo pirkimo komisijos nariams. Pareiškėja pateikė Deklaraciją, savo pareigų klasifikatoriaus kodą nurodydama kaip 800.
2019 m. balandžio 25 d. Komisija pateikė raštą Nr. S-1683-(1.5), kuriame nurodė, kad Komisija, susipažinusi su viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) pateikta informacija bei atlikusi privačių interesų deklaracijų patikrą nustatė, kad galbūt ne visi Klinikų viešojo pirkimo komisijos nariai (Deklaracijos pareigų klasifikatoriaus kodas 470), asmenys, paskirti atlikti supaprastintus pirkimus (Deklaracijos pareigų klasifikatoriaus kodas 471) ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai (Deklaracijos pareigų klasifikatoriaus kodas 472) deklaruoja dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose Įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta, kad pagal VPT duomenis 2018 m. viešuosius pirkimus vykdė D. V. 2018 m. Klinikų viešuosius pirkimus vykdė nuo 2018 m. sausio 23 d. 2018 m. sausio 1 d. pateikta Deklaracija, tačiau dalyvavimas viešųjų pirkimų procedūrose nedeklaruotas. Atsižvelgiant į tai, Komisija nusprendė atlikti tyrimą.
2019 m. gegužės 2 d. pareiškėja pateikė Deklaraciją, kurioje savo pareigų klasifikatoriaus kodą nurodė kaip 470.
Pareiškėja teigia, kad Deklaraciją pateikė 2018 m. sausio 1 d., (nurodydama pareigų klasifikatoriaus kodą 800), kad nuo minėtos dienos galėtų tęsti veiklą Klinikų nuolatinių viešojo pirkimo komisijų darbe ir vykdyti savo funkcijas prieš kitų (naujų) viešųjų pirkimų pradžią. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija, kuri numato prievolę pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams. Pareigybių sąrašas, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470), elektroninio deklaravimo sistemoje buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d. Taigi Komisija nenagrinėjo aplinkybės apie Pareiškėjos vykdomas funkcijas Klinikų nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje ir nevertino aplinkybės, kad techninės galimybės deklaruoti narystę viešųjų pirkimų komisijose atsirado ne iki Įstatymo, numatančio prievolę nuo 2018 m. sausio 1 d. būti deklaravusiam narystę viešųjų pirkimų komisijose, įsigaliojimo, o vėliau t. y. 2018 m. sausio 9 d., todėl Komisija ignoravo faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai vertindama įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o tai iš esmės lėmė Komisijos išvadą dėl pareiškėjos pripažinimo pažeidus Įstatymo nuostatas. Pažymėjo dar ir tai, kad nežinojo, kokį klasifikatoriaus kodą įrašyti Deklaracijoje.
Teismas pažymi, kad pareiga viešųjų pirkimų komisijų nariams deklaruojant interesus išviešinti save kaip viešųjų pirkimų komisijos narį atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, numatančiai tokią prievolę (pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams). Pareigybių sąrašas, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas 470-472), EDS buvo atnaujintas 2018 m. sausio 2 d. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, kad asmenys buvo deklaravę dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje pagal pasikeitusį reguliavimą jau nuo 2018 m. sausio 2 d. – minėtą dieną pateiktose deklaracijose nurodytas viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas – 470.
Teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais ir išvadomis, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo reikalavimus nustatytu terminu (per 1 mėn. nuo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo) tinkamai deklaruoti savo interesus, kaip viešųjų pirkimų komisijos narė, kadangi įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose. Deklaracijų tikslinimas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo nesudarė pagrindo Komisijai konstatuoti, kad tinkamai įvykdyta nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo pagrindu pareiga patikslinti deklaracijas asmenims, einantiems viešųjų pirkimų komisijų narių pareigas.
Pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, viešojo pirkimo komisijos narių deklaracijų duomenys yra vieši ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Tai, kad pareiškėja dalyvauja Klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tuomet, kai ji privačių interesų deklaracijoje deklaravo (2019 m. gegužės 2 d.) dalyvavimą Klinikų viešųjų pirkimų komisijų veikloje. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėja turėjo patikslinti deklaraciją po Įstatymo įsigaliojimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas anksčiau išdėstyta, negali pareiškėjos atnaujintos Deklaracijos nepateikimo iki 2018 m. sausio 30 d. vykusio viešojo pirkimo laikyti tinkamu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu, nes Įstatyme imperatyvi pareiga deklaruoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., nuo šios dienos EDS atsirado ir kodai, susiję su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose. Taigi pareiškėja iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. sausio 23 d) turėjo imperatyvią pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad privačių interesų deklaravimas yra kiekvieno asmens individuali pareiga. Tokiu būdu pareiškėja, būdama Klinikų viešųjų pirkimų komisijų nare, tačiau Įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi Deklaracijoje, pažeidė imperatyvias šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Taip pat šio ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė, kad institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto šio įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) nustatyta tvarka (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). VTEKĮ 29 straipsnyje buvo nustatyti sprendimai, kuriuos Komisija, atlikusi tyrimą, yra įgalinta priimti. Nutraukti tyrimą Komisija galėjo VTEKĮ 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais. To paties įstatymo straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigose arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, gali priimti trijų tipų sprendimus: 1) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas; 2) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pavesti tyrimą atlikusios institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; 3) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir priimti sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Atsisakymas nagrinėti pranešimą galėjo būti priimamas tik VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos VTEKĮ 23 straipsnyje įtvirtinta Komisijos teisė nepradėti tyrimo šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų nepradėti Komisijai tyrimo pagal 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuomet iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar VTEK papildomai atlikus šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto.
Kaip minėta, Komisija pareiškėjos elgesį teisėtai ir pagrįstai vertino bei realizavo savo kompetenciją pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, galiojusią VTEKĮ redakciją, bet pabrėžtina, kad šiuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) galiojančiame Komisijos kompetenciją apibrėžiančiame įstatyme nuostatos dėl pažeidimo konstatavimo visais atvejais nepateikus laiku privačių interesų deklaracijos šiek tiek pasikeitė. Nors jame liko pareiga deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose (5 straipsnio 6 dalis), tačiau VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Komisija nepradeda tyrimo, jeigu deklaruojantis asmuo iki pranešimo gavimo dienos patikslino deklaraciją duomenimis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pasisakęs dėl teisės akto skirtingų redakcijų taikymo principų (teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu). Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Tad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, be kita ko, tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar švelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (2001 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat pripažįsta principo lex benignior retro agit (švelnesnę atsakomybę už pažeidimus numatančio teisės akto galiojimas atgal) taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į principą, kad palankesnis įstatymas galioja ir į praeitį (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-502/2015, sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017, Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018).
Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir oficialią konstitucinę ir administracinę doktriną bei tai, kad bylos nagrinėjimo metu nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame VTEKĮ nustatyti Komisijos įgalinimai nepradėti tyrimo pažeidimą padariusiam asmeniui patikslinus deklaracijos duomenis, t. y. įsigaliojus reglamentavimui švelninančiam pareiškėjos teisinę padėtį (nes ji iki tyrimo pradėjimo jau buvo deklaravusi dalyvavimą Klinikų viešojo pirkimo komisijose), nenustačius, kad deklaracijos nepatikslinimas nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. būtų sukėlęs neigiamas pasekmes ar galimą interesų konfliktą, skundžiamas Sprendimas naikintinas dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių: pasikeitus teisiniam reguliavimui, pagal kurį pareiškėjai iki skundžiamo Sprendimo priėmimo pašalinus pažeidimą sudarančias aplinkybes ir nenustačius galimo interesų konflikto (pasekmių), Komisija nepradeda tyrimo. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad pareiškėja neturėjo tyčios pažeisti Įstatymo reikalavimus bei siekė deklaruoti viešuosius interesus, tačiau sąžiningai klydo, kad ji Įstatyme nustatytą pareigą įvykdė tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. KS-327 „Dėl D. V.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.