- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- II-644-961/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00740-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pažeidėjas
- I. V.
- Kategorijos
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyriausiosios specialistės 2023 m. gegužės 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-94702-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2023 m. gegužės 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-94702-2023 (ROIK 23199019037) I. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad ji 2022 m. lapkričio 1 d. 10.05 val. Geležinio Vilko g., Vilniuje vairavo transporto priemonę VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės jos vairuoti ir nustatytą 50 km/h greitį viršijo 31 km/h, važiuodama 81 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Tuo I. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus. Už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą jai paskirta 130 Eur bauda, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą – 335 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams. ANK 38 straipsnio pagrindu galutinė nuobauda nustatyta 335 Eur bauda, ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėnesiams (b. l. 11-13).
Šalies argumentai
Pareiškėja I. V. dėl minėto nutarimo pateikė skundą, kuriame nurodo, jog yra verta jai paskirtos baudos. Ji žinojo, kad viršijo greitį, tačiau visai buvo pamiršusi, kad neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Ji net neužfiksavo, jog pažymėjimas nebėra galiojantis ir privalu jį prasitęsti. Tiesiog padarė kvailą klaidą. Prašo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės laikotarpį, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, o pagrindinė darbovietė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) rajone. Atstumas nuo namų iki darbovietės – apie 100 km. Prašo atsižvelgti, kad ji yra vieniša mama, auginanti (duomenys neskelbtini) metų vaiką, kurį darbo dienomis dar turi nuvežti į darželį ir parsivežti iš jo. Netekusi teisės vairuoti, fiziškai negalėtų suderinti darbo ir vaiko priežiūros. Ji baiminasi prarasti darbą, nes turi įsipareigojimų bankui. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, labai save smerkia, kad pamiršo prasitęsti sustabdytą pažymėjimą.
Atsiliepimas
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka. Darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Teismų vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ar giminaičiais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Atkreipia dėmesį, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė. Kiekvienas eismo dalyvis, tarp jų ir I. V., privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Tarnybos įgalioto pareigūno priimtu nutarimu paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones 7 mėnesiams atitinka I. V. asmenybę ir jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. I. V. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kadangi tai yra išimtinė aplinkybė ir šiuo atveju yra neįmanoma. Institucijos manymu, Tarnybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti I. V. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje administracinę nuobaudą – 335 Eur piniginę baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 mėnesiams, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. I. V. skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, atitinkančios padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Prašo teismo 2023 m. gegužės 26 d. Tarnybos įgalioto pareigūno priimtą nutarimą Nr. 39-ANR_N-94702-2023 palikti nepakeistą ir I. V. skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo skundą. Ji manė, kad bus nubausta tik už greičio viršijimą, tačiau tik gavusi administracinio nusižengimo protokolą sužinojo, kad ji neturi teisės vairuoti. 2021 m. ji padarė KET pažeidimą (lenkė sankryžoje) ir jai buvo atimta teisė vairuoti. Ji buvo naiviai įsitikinusi, kad pasibaigus 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminui, teisė vairuoti automatiškai pradės galioti. Per savo kvailumą ji tuo nesidomėjo. Administracinio nusižengimo protokole nieko nebuvo paminėta, kad terminui pasibaigus, ji turės kreiptis dėl teisės vairuoti atgavimo į VĮ Regitrą ir iš naujo paimti vairuotojo pažymėjimą. Šiame nutarime tokie dalykai jau yra nurodyti. Jos manymu 7 mėnesių atėmimas teisės vairuoti – per griežta priemonė. Tada jai nereikėjo laikyti papildomų mokymų, dėl sveikatos patikros nežino. Šito nesusipratimo būtų buvę galima išvengti, jei būtų buvę išaiškintos teisės vairuoti atėmimo pasekmės. Jai nutarime tik buvo išaiškinta, kur ir kaip mokėti baudą, bet ne dėl teisės vairuoto susigrąžinimo tvarkos. Prašo teismo peržvelgti ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi jis yra per griežtas, dėl jo kyla grėsmė prarasti papildomą darbą ir bei sunkumai vykdant finansinius įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pareiškėja neginčija, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, sutinka su jai už šiuos nusižengimus paskirtomis baudomis.
Greičio viršijimo faktas objektyviai nustatytas kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu, kuriame užfiksuoti greičio matuoklio Poliscan FM1, 954844, metrologinės patikros liudijimo Nr. 1711286, rodmenys, patvirtinantys, jog automobilio VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 81 km/h greičiu. I. V. neneigia, kad protokole užfiksuotu laiku ir vietoje minėtą transporto priemonę vairavo ji.
Administracinių nusižengimų registras taip pat patvirtina, kad I. V. 2021 m. balandžio 29 d. 11.12 val. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, už kurį jai buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d.). Ir nors šioje byloje nagrinėjamo KET pažeidimo metu specialiosios teisės atėmimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau I. V. nebuvo atgavusi teisės vairuoti transporto priemones teisės aktų nustatyta tvarka, nes neįvykdė teisės aktų nustatytų procedūrų.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 46 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra organizuojamas ir vykdomas papildomas vairuotojų mokymas.
Lietuvos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 10 dalis numato, jog asmenys, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
I. V. turėjo pareigą baigti šiuos mokymus bei atlikti aprašo III skyriuje numatytas procedūras, tam, kad teisė vairuoti jai būtų sugrąžinta. Neatlikusi šių veiksmų ji yra laikoma asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones. Atitinkamai jos veika pagrįstai buvo kvalifikuota kaip ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas.
Taigi I. V. pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
Iš ginčijamo nutarimo turinio nustatyta, kad konstatavus pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už abu padarytus nusižengimus jai paskirtos sankcijų minimumą viršijančios, tačiau vidurkio nesiekiančios baudos. Nei nusižengimų fakto, nei paskirtų baudų dydžio pareiškėja neginčija
Esminis ginčas šioje byloje, ar pareiškėjai tinkamai buvo individualizuota nuobauda.
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones.
Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014).
Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas I. V. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, net ir minimalaus sankcijoje numatyto termino administracinio poveikio priemonės I. V. skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nebūtų proporcingas padaryto nusižengimo ir pažeidėjos asmenybės pavojingumui.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad I. V. neturėjo tikslo pažeisti eismo saugumo reikalavimus, sąžiningai klydo, manydama, kad pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, ši sugrįžo jai savaime ir teisę vairuoti transporto priemones ji turi. Nors teisės aktų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau šiuo atveju, teismo manymu, svarbi aplinkybė yra ta, kad po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ankstesniu nutarimu) I. V. buvo du kartus bausta už Kelių eismo taisyklių, susijusių su transporto priemonių vairavimu, pažeidimus, tačiau minėti KET pažeidimai nebuvo traktuojami kaip padaryti teisės vairuoti neturinčio asmens. T. y. netgi nuobaudas skyrusi Institucija galimai vertino, kad teisės atėmimo terminas yra pasibaigęs. Visas anksčiau jai paskirtas nuobaudas ji yra įvykdžiusi, šiurkščių teisės pažeidimų nėra padariusi, atitinkamai, individualus pareiškėjos padarytų teisei priešingų veiksmų (ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos atžvilgiu) pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas.
Pažymėtina, kad I. V. iš tiesų nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, suvokia ir visiškai prisiima atsakomybę ir už netyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, yra pasiruošusi sumokėti visą jai paskirtą baudą. Taip pat yra sumokėtos visos ankstesnės baudos, penkerių metų laikotarpiu paskirtos už kitus padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog pareiškėja atsakingai žiūri į savo prievoles valstybei. Nagrinėjamas pažeidimas, už kurį paskirta administracinio poveikio priemonė, padarytas išimtinai dėl teisės aktų nežinojimo, suklydimo įtakoje, o ne dėl piktybiško nusiteikimo ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
Kaip intensyviai dėl darbinių funkcijų vairuojantis asmuo ji retkarčiais daro KET pažeidimus, daugiausiai susijusius su transporto priemonės stovėjimu neleistinose vietose ar greičio viršijimu, tačiau I. V. administracinių nusižengimų istorija nerodo ciniško požiūrio į eismo saugumo reikalavimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamas administracinis nusižengimas (ANK 424 straipsnio 3 dalis), už kurį buvo paskirta ginčijama administracinio poveikio priemonė, pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu, leidžiančiu daryti prielaidą, jog šios rūšies nusižengimai daugiau nepasikartos.
Be visų anksčiau aptartų, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir padarytą nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad I. V. darbo vieta yra kitame mieste, ji viena augina mažametį vaiką. Nusižengimas padarytas išimtinai neatsargia kaltės forma.
Visų šių, teismo aptartų tiek administracinėn atsakomybėn patrauktos I. V. asmenybę, tiek jos padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma atskleidžia mažesnį pastarojo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei kartu teigiamai charakterizuoja I. V. asmenybę, todėl pripažintina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai bus įgyvendinti skiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numato ANK 424 straipsnio 7 dalis – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos I. V. skundą tenkinti.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administracinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2023 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-94702-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 23199019037 pakeisti administracinio poveikio priemonės skyrimo dalyje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, I. V. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.