Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovai M. S. ir R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. S., prašydami teismo pripažinti rašytinę 2006 m. kovo 31 d. paskolos sutartį, kurioje šalimis nurodyti S. S. ir M. S., niekiniu sandoriu ir laikyti ją negaliojančia ab initio, priteisti iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 25 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, kad 2006 m. kovo 31 d. paskolos sutarties, kurios pagrindu atsakovas S. S. neva paskolino ieškovui M. S. 144 810 Eur (500 000 Lt) sumą iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. už 6 proc. metinių palūkanų, ieškovas M. S. niekada nebuvo pasirašęs. 2006 m. kovo 31 d. sutartis yra fiktyvus (netikras) dvišalis sandoris, o paties sandorio nėra. Tokia sutartis apskritai nesudaryta, t. y. jos nėra, o tokiu atveju ji ir galioti objektyviai nebegali. Pagal kasacinio teismo praktiką suklastotas sandoris reiškia niekinį sandorį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78, 1.80 straipsnių prasme, nes tokio sandorio apskritai nėra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002). Kadangi paskolos sutartis tarp jame nurodytų asmenų iš tikrųjų nebuvo sudaryta, todėl ji yra niekinis sandoris ir negalioja ab initio (CK 1.78, 1.80 straipsniai). Ieškovas M. S. iš atsakovo S. S. jokių pinigų pagal paskolos sutartį nesiskolino, todėl nėra pagrindo restitucijos taikymui byloje.Ieškovų nuomone, paskolos sutarties fiktyvumą (netikrumą) įrodo šios aplinkybės:

Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) 2011 m. rugsėjo 27 d. Specialisto išvadoje nustatyta aplinkybė, kad negalima atsakyti į klausimą, kas 2006 m. kovo 31 d. paskolos sutarties dokumente atlikta pirmiau – spausdintinis tekstas ar jame esantys parašai, pagal kasacinio teismo praktika reiškia, jog nėra nei patvirtinamas, nei paneigiamas paskolos sutarties dokumento sudarymo faktas, šio rašto tikrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2012). Specialisto išvados turinys kartu neleidžia spręsti apie paskolos sutarties pagrindu paskolos gavėjui tariamai perduotus pinigus, t. y. neleidžia teigti, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai.Atsakovas, teigdamas, kad 2006 m. kovo 31 d. paskolos sutartis yra tikra, o ne fiktyvi, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1956-392/2014 (pagal S. S. ieškinį atsakovams M. S. ir R. S. dėl skolos priteisimo ir sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu) kategoriškai prieštaravo tam, kad būtų paskirta paskolos sutarties tikrumo nustatymo ekspertizė, ją pavedant atlikti Vokietijos Federacinės Respublikos Drezdeno įstaigai, kuri LTEC teigimu, gali atsakyti į klausimą, ar tiriamajame dokumente pirmiau buvo atspausdintas tekstas ir tik po to jį asmenys pasirašė, ar atvirkščiai. Toks atsakovo elgesys leidžia pagrįstai abejoti paskolos sutarties tikrumu.2010 m. kovo 9 d. atsakovui priklausančioje bendrovėje buvo atlikta krata, kurios metu paimtame kompiuteryje „Alfa Computer“, kietojo disko „SEAGATE ST320011A“ Windows kataloge TEMP buvo rastas paskolos sutarties ruošinys (laikinasis failas), kurio data 2009 m. liepos 29 d. 2013 m. lapkričio 11 d. Ekspertizės akte nustatyta, kad failas ,,WRC0002.temp“ yra pagrindinio failo „Paskolos sutartis 123.doc“ laikinasis failas ir pagal jame esančią informaciją buvo nustatyta, kad failo „Paskolos sutartis 123.doc“ turinys (tekstas) yra identiškas ginčijamos paskolos sutarties tekstui. Pagrindinis failas „Paskolos sutartis 123.doc“ buvo sukurtas 2009 m. liepos 29 d. 11.04 val. Taip pat buvo nustatyta, kad padirbus su minėtu failu iki 12.56 val. minėtas paskolos sutarties tekstas buvo atspausdintas; dar po minutės po spausdinimo (12.57 val.) minėtas failas su paskolos sutarties tekstu buvo paskutinį kartą pakoreguotas vartotojo; dar po dviejų minučių (12.59 val.) įkeltas į nešiojamą laikmeną – „floopy“ diskelį; praėjus dar dvejoms valandoms minėtas diskelis buvo įdėtas į kompiuterį „Alfa Computer“ bei buvo atidarytas aptariamas pagrindinis failas „Paskolos sutartis 123.doc“; atidarymo metu buvo automatiškai sukurtas laikinasis failas „WRC0002.temp“ su pirminio (pagrindinio) failo duomenimis, kuris ir buvo surastas kompiuteryje „Alfa Computer“. Taigi ginčijamos paskolos sutarties tekstas realiai buvo sukurtas ne 2006 metų pavasarį, o daugiau nei po trejų metų – 2009 m. liepos 29 d. Šias 2013 m. lapkričio 11 d. Ekspertizės akte nustatytas aplinkybes taip pat 2014 m. gegužės 19 d. patvirtino ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00382-09 apklaustas aktą surašęs ekspertas P. K. (P. K.).Atsakovas yra linkęs savo veikloje klastoti dokumentus. Ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-01081-11 nustatyta, kad yra didelė tikimybė, jog uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stonava“ ir UAB „SKR Invest“, kurios direktoriumi yra S. S., 2009 m. rugsėjo 29 d. sutikimo priėmimo – perdavimo aktas yra suklastotas montažo būdu.Civilinėje byloje Nr. 2-1956-392/2014liudytojai T. J., V. P., V. Š., V. P., J. D., J. S. paaiškinimuose, kuriuos patvirtino notaras, nurodė, kad atsakovas turėjo tuščių popieriaus lapų su ieškovo ir kitų asmenų parašais, atsakovas klastodavo įvairius dokumentus. UAB „Tosa“, kurios akcininkai ir bendradarbiai buvo ieškovai ir atsakovas, buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad išvykstant į komandiruotę ar išeinant atostogų darbuotojai palikdavo pasirašytus tuščius popieriaus lapus.Tarp ginčijamą paskolos sutartį pasirašiusių asmenų buvo konfliktiniai santykiai dar 2005 m. rudenį, kuriems esant tarp šių asmenų paskolos sandoris negalėjo būti sudaromas.Ieškovas M. S. neturėjo poreikio skolintis paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas kreipėsi dėl paskolos suteikimo, nes jam buvo reikalingos lėšos UAB „MS Transport“ akcijų įsigijimui, tačiau pagal nurodytą sutartį minėtos bendrovės akcijos buvo įsigytos 2006 m. sausio 26 d., t. y. dar iki paskolos sutarties sudarymo. Be to, nurodytų akcijų kaina buvo tik 2 896,20 Eur (10 000 Lt). Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, jog nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga 144 810 Eur (500 000 Lt) suma, nuo 2006 m. kovo 31 d. ieškovas neįsigijo. AB SEB banko 2011 m. gruodžio 1 d. pažyma liudija apie tai, kokia buvo ieškovo sąskaitos banke apyvarta per laikotarpį nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. Banko sąskaitoje jokios operacijos su nurodyto dydžio piniginėmis lėšomis nebuvo atliekamos. 2006 m. Laikinojoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nėra nurodyta 144 810 Eur (500 000 Lt) dydžio paskola. AB SEB banko pažymos patvirtina, kad nei ieškovas, nei jo šeimos nariai laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neturėjo finansinių įsipareigojimų bankui.

Ginčijamos paskolos sutarties 8 punkte nustatyta, kad paskolos grąžinimo terminas yra 2006 m. rugpjūčio 1 d., tačiau į advokatą dėl ieškinio parengimo atsakovas kreipėsi tik 2009 m. rugpjūčio mėnesį. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas iki to laiko kokia nors rašytine forma būtų reikalavęs ieškovo grąžinti paskolą, sumokėti palūkanas ar pan. 2006 m. gruodžio 12 d. buvo sudaryta UAB „Tosa“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas M. S. pardavė atsakovui S. S. UAB „Tosa“ akcijas, sudarančias 25 proc. šios bendrovės įstatinio kapitalo, už 72 405,50 Eur (250 000 Lt) sumą, kurią, kaip nurodoma akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 punkte, ieškovas M. S. gavo iš atsakovo S. S., prieš pasirašant šią sutartį. Taigi, nepaisant to, kad ginčijamos paskolos sutarties grąžinimo terminas (2006 m. rugpjūčio 1 d.) buvo pasibaigęs, atsakovas sumokėjo ieškovui 72 405 Eur (250 000 Lt). Akivaizdu, kad tuo atveju, jei paskolos sutartis būtų realiai sudaryta, atsiskaitant už akcijas, būtų sudaromas tarpusavio priešpriešinių reikalavimų užskaitos aktas.Atsakovas teismo sprendimu turi būti įpareigotas atlyginti ieškovams padarytą neturtinę žalą, nes jis nepagrįstai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš ieškovų 177 392,26 Eur (612 500 Lt) skolos bei palūkanų. Tokio kreipimosi pagrindu buvo nurodytas dokumentas, pavadintas paskolos sutartimi, kurio nei ieškovas, nei jo sutuoktinė nebuvo sudarę ir pinigų, nurodytų paskolos sutartyje, nėra gavę. Apie paskolos sutarties faktą ir su tuo susijusius kilusius ginčytinus klausimus tapo žinoma ne tik Vilniaus apygardos teismui, bet ir ieškovo tėvams, dukrai, ieškovų buvusiems bendradarbiams, kitiems tretiesiems asmenims. Tokie atsakovo veiksmai padarė neigiamą įtaką ieškovų garbei ir orumui. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovams teko patirti didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, susidurti su emocine depresija, jiems atsirado kitų psichinių sutrikimų, ieškovai jautėsi paniekinti ir pažeminti, buvo pakenkta jų reputacijai. Ieškovas M. S. yra UAB „MS Transport“ direktorius, todėl atsakovo veiksmais buvo pakenkta jo, kaip privačiam juridiniam asmeniui vadovaujančio asmens, dalykinei reputacijai.Atsakovas S. S. atsiliepime į ieškinį prašė teismo jį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas teigia, kad ginčijamos paskolos sutarties tikrumas ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinamas ne vieną kartą. 2014 m. birželio 11 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-0382-09, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1956-392/2014 pagal S. S. ieškinį M. S. ir R. S., kurioje 2014 m. vasario 10 d. sprendimu S. S. iš M. S. buvo priteista 612 500 Lt skola su palūkanomis pagal ginčijamą paskolos sutartį. Ieškovai ieškinį šioje civilinėje byloje pareiškė tik todėl, kad galėtų išvengti priverstinio Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo vykdymo. Ieškovų nurodomi argumentai yra identiški argumentams, nurodomiems ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-0382-09 ir Vilniaus apygardos teismo neįsiteisėjusiu 2014 m. vasario 10 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1956-392/2014. Ieškovai ieškinyje teisiniu paskolos sutarties negaliojimo pagrindu nurodo CK 1.80 straipsnio 1 dalį, tačiau iš ieškinio motyvų nėra aišku, kokioms konkrečiai imperatyvioms teisės normoms prieštarauja ginčijamas sandoris. Nurodomi motyvai, kuriais cituojamos LTEC specialisto išvadų ištraukos, nurodomi subjektyvaus pobūdžio argumentai, susiję su ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykiais. Ieškovai neįrodė, jog ginčijama paskolos sutartis prieštarauja kokiai nors CK įtvirtintai imperatyviai teisės normai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje, taip pat neįrodė, kad ginčijama paskolos sutartis yra suklastotas sandoris.LTEC ekspertė ikiteisminio tyrimo byloje parodė, kad neįmanoma nustatyti ar paskolos sutartyje pirmiau buvo pasirašyta, o vėliau atspausdintas tekstas. Kadangi tiriamosios sutarties tekstas išspausdintas rašaliniu spausdintuvu ir nesikerta su esančiais sutartyje parašais, nustatyti jų eiliškumo negalima. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarime konstatuota, jog detaliai išanalizavus ekspertizės akto turinį bei eksperto P. K. parodymus matyti, jog pats pareiškėjas (ieškovas M. S.) savo skunde cituoja selektyviai pasirinktas ekspertizės akto dalis, naudingas jo pasirinktai versijai grįsti, ir iš jų daro skunde dėstomas išvadas, tačiau sąmoningai nutyli visas kitas ekspertizės akto išvadas, betarpiškai paneigiančias skundo teiginius. Kaip nurodyta ekspertizės akto aprašomojoje dalyje, ekspertizės metu buvo nustatyta, kad atlikus laikinojo failo WRC0002.tmp ir nuorodų analizę, pagal failų ir jų metaduomenų sukūrimo/modifikavimo datą ir laiką, dydį, darytina išvada, kad 2009 m. liepos 29 d. kompiuterio „Alfa Computer“ naudotojas atsidarė diskelyje („Floppy disk“) s/n: 3505-18E3 esantį failą ,,Paskolos sutartis 123.doc.“, operacinė sistema automatiškai sukūrė minėto failo identišką kopiją – laikinąjį failą C:/WINDOWS/TEMP/ WRC0002.lmp standžiajame diske. Duomenų, kad failas ,,Paskolos sutartis 123.doc“ ir jo laikinajame faile WRC00Q2.tmp esantis paskolos sutarties ruošinio turinys kompiuteryje „Alfa Computer“ buvo koreguotas, nėra. Ekspertizės akte taip pat konstatuojama, jog nėra galimybės nustatyti, ar minėto dokumento ruošinio 3607569.doc fragmentas buvo panaudotas 2006 m. kovo 31 d. paskolos sutarties ruošiniui, esančiame faile WRC0002.tmp, paruošti. Taip pat nėra galimybės nustatyti, ar minėtam dokumento ruošinio fragmentui paruošti buvo panaudotas 2006 m. kovo 31 d. paskolos sutarties ruošinys, esantis faile WRC0002.tmp. Dokumento ruošinio 3607569.doc metaduomenyse yra išlikusi paskutinė dokumento koregavimo data – 2009 m. liepos 27 d. 15.58 val. Nėra informacijos, rodančios minėto dokumento ruošinio sukūrimą, redagavimą, spausdinimą, todėl darytina išvada, kad 2009 m. liepos 28 d. kompiuterio „Alfa Computer“ naudotojas atidarė diskelyje („Floppy disk“) esantį failą „Paskolos sutartis 123.doc.“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarime konstatuojama, kad šios Ekspertizės akto išvados reiškia, jog failas „Paskolos sutartis 123.doc“ nebuvo sukurtas tirtajame kompiuteryje „Alfa Computer“, kuris buvo paimtas iš UAB „SKR Baltic“, 2009 m. liepos 28 d. ar 2009 m. liepos 29 d., o tik tomis dienomis, Ekspertizės akto lentelėse nurodytu laiku, buvo atidarytas šiame kompiuteryje iš diskelio („Floppy disk“), ir vėliau galimai buvo kompiuteriu koreguotas, atspausdintas bei vėl įrašytas į diskelį. Taigi ekspertai nenustatė pirminio failo, kuris buvo anksčiau įrašytas diskelyje, sukūrimo laiko, autoriaus ir kitų aplinkybių. Ekspertizės metu nustatyti objektyvūs duomenys įrodo tik tą faktinę aplinkybę, kad į diskelį pirminis failas su paskolos sutarties tekstu buvo įrašytas anksčiau nei 2009 m. liepos 28 d. Ekspertizės akte taip pat konstatuojama, jog negalima nustatyti, ar kompiuterio standžiajame diske esantys ruošiniai buvo panaudoti sukurti 2006 m. kovo 31 d. paskolos sutarties ruošinį. Visi kiti nurodomi teiginiai yra tik subjektyvios Ekspertizės akto duomenų interpretacijos, sąmoningai nutylint paminėtas objektyvias aplinkybes, tiesiogiai paneigiančias ieškovų išvedžiojimus.Ieškovų argumentai apie tai, kad atsakovas yra asmuo, kuris yra linkęs savo veikloje klastoti dokumentus, negali būti vertinami, kadangi nesusiję su nagrinėjama byla, yra nekorektiškai ir įžeidžiantys atsakovą. Atsakovo atžvilgiu nėra priimta jokių procesinių apkaltinamųjų teismų nuosprendžių, juolab įsiteisėjusių, dėl nusikalstamų veikų padarymo. Analogiškai byloje neturi būti vertinami liudytojų notariškai patvirtinti parodymai, kadangi jie nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių, yra beveik identiško turinio, tarsi būtų surašyti vieno ir to paties asmens, todėl pateikti rašytiniai įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo, leistinumo, objektyvumo ir patikimumo reikalavimų.Visi ieškovo pateikti įrodymai dėl šalių konfliktų yra vėlesnio laikotarpio nei buvo suteikta paskola, išskyrus Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 17 d. protokole fiksuotus ieškovo paaiškinimus apie prieš ketverius metus pablogėjusius jo ir atsakovo santykius, tačiau minimi paaiškinimai yra nekonkretūs ir daugiau šeimyninio pobūdžio. Šalių santykiai pablogėjo tik po paskolos sutarties sudarymo. Tai, kad iki 2006 m. rugsėjo mėnesio šalių santykiai buvo geri, patvirtina 2006 m. rugsėjo 7 d. kasos išlaidų orderis, iš kurio matyti, kad iš UAB „Tosa“ kasos ieškovui buvo išmokėta 144 810 Eur (500 000 Lt) suma. Be to, atsakovas UAB „Tosa“ visuotinio akcininkų susirinkimo, vykusio 2006 m. birželio 29 d., metu, turėdamas balsų daugumą balsavo, kad tuometiniam UAB „Tosa“ direktoriui ieškovui būtų padidintas mėnesinis darbo užmokestis. Taigi 2006 m. birželio mėn. ieškovo ir atsakovo santykiai buvo geri, broliški.Paskolos sumos panaudojimo aplinkybės neturi jokios reikšmės sprendžiant paskolos sutarties atitikimo imperatyviems įstatymų reikalavimams klausimą, be to, šis klausimas ieškovų reikalavimų apimtyje yra teisiškai nereikšmingas. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, jog ieškovai, siekdami išvengti prievolės pagal ginčo paskolos sutartį įvykdymo, 2006 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartimi (reg. Nr. 2-10448) perleido (dovanojo) savo nepilnametei dukrai I. S. dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio Nugalėtojų g. 3B, Vilniuje. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1956-392/2014, actio Pauliana pagrindu panaikino ieškovų sudarytą dovanojimo sandorį. Dovanojimo sandorio sudarymas iš esmės paneigia ieškovų nurodomas aplinkybes, kad ginčijama paskolos sutartis tariamai nebuvo sudaryta. Atsakovas, skolindamas pinigus, pasitikėjo ieškovu. Vėliau, jau suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovas ne kartą bendravo su ieškovu paskolos grąžinimo klausimu, primindavo jam apie paskolą, tačiau vien dėl broliškų santykių primygtinai nereikalavo grąžinti skolos ir rašytinių raginimų nesiuntė. Be to, šalys paskolos sutarties 6 punktu susitarė, kad ieškovas (paskolos gavėjas) mokės atsakovui (paskolos davėjui) 6 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad ieškovas pats nėra suinteresuotas delsti vykdyti prievolę dėl paminėtų palūkanų.Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1956-392/2014 bei ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-0382-09 M. S. nuolat keitė savo poziciją. Pradžioje teigdamas, kad 2006 m. kovo 31 d. paskolos sutarties nežino, nėra matęs ir ji visa, taip pat ir jo parašas, yra suklastoti, ieškovas nurodė, kad ją visą suklastojo S. S., vėliau aiškino, kad sutartį suklastojo S. S. ir R. Ž., nes ji turėjo tuščių blankų su jo tikrais parašais. Ikiteisminio tyrimo eigoje, atliekant ginčijamos sutarties ekspertizes, M. S. pakeitė savo poziciją ir tvirtino, kad nežino, kokie piniginiai ženklai yra nurodyti sutartyje bei teigė, kad paskolos sutarties originalo antras puslapis yra tikras ir nesuklastotas, bet ant pirmo sutarties lapo atspausdintas tikrovės neatitinkantis tekstas.Ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo S. S. ieškovams M. S. ir R. S. kiekvienam po 72 405 Eur (250 000 Lt) sumą neturtinei žalai atlyginti motyvuojamas atsakovo veiksmais Vilniaus apygardos teisme pareiškiant ieškinį dėl skolos priteisimo pagal 2006 m. kovo 31 d. paskolos sutartį. Atsakovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl 144 810 Eur (500 000 Lt) skolos ir 32 582,25 Eur (112 500 Lt) palūkanų priteisimo iš ieškovų, realizavo savo prigimtinę teisę, kuri yra aiškiai įtvirtinta tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai), tačiau ieškovai neįrodė nė vienos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinys turi būti atmestas visa apimtimi.