Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei Ritai Poškienei, Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Renaldai Kučinskaitei, nuteistajam R. B., nuteistojo gynėjai advokatei Reginai Kvalitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir už tai nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Jo atžvilgiu nuspręsta taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. 15 mėnesių. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. vasario 10 d. įskaitytinai. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skundžiamu nuosprendžiu Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Priteista iš R. B. 3541,56 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt vienas Eur 56 ct), kas atitinka 12228,30 Lt, žalos atlyginimo už nukentėjusiojo K. L. gydymą. Civilinio ieškinio užtikrinimui paliktas R. B. nuosavybės teisių apribojimas į turtą – 109,74 Lt, kurie 2014 m. gruodžio 17 d. perduoti saugoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buhalterijai. Šiuos pinigus nuspręsta pervesti į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą įsiteisėjus nuosprendžiui. Be to, Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio užtikrinimui taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir G. S. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „VW Golf“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kuris saugomas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje Varėnoje, (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 23 d., po pietų, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamojo namo kieme, esančiame Varėnos raj., (duomenys neskelbtini) k., būdamas neblaivus (nustatyta girtumas 2,92 prom.), tyčia, konflikto metu, peiliu vieną kartą dūrė K. L. į kairės rankos žastą ir vieną kartą į pilvo kairę pusę, padarydamas kiauryminį durtinį – pjautinį pilvo ertmės sužalojimą su tuščiosios žarnos pažeidimu bei pjautinę – durtinę žaizdą kairiame žaste, tuo dėl kiauryminio durtinio – pjautinio pilvo ertmės sužalojimo nukentėjusiajam K. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

R. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

BK 53 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Taip pat privaloma įvertinti, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas, bausmės teisingumo principo įgyvendinimas).

Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad apsisprendimą skirti R. B. laisvės atėmimo bausmę lėmė tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių (BK 11 str. 5 d.), ji yra pavojinga aplinkiniams, nes jis, sudavė smūgius peiliu kitam žmogui ir taip jį sužalojo, tokius veiksmus atliko būdamas girtas. Kita vertus, mažesnės nei sankcijoje numatytas vidurkis bausmės skyrimą sąlygojo tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, po nusikaltimo padarymo atsiprašė nukentėjusiojo, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, padėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybes. Tačiau, nuteistojo nuomone, apylinkės teismas ne tik nepakankamai atsižvelgė į minėtas aplinkybes, tačiau taip pat neįvertino to, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi ir, kartu su žmona, išlaiko, todėl jai vienai juos išlaikyti būtų labai sunku, taip pat, kad jis šį nusikaltimą įvykdė būdamas labai supykęs dėl dingusių pinigų, kad nukentėjusysis yra jo draugas ir pan.

Vis dėlto, aukštesnysis teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, konstatuoja, kad jos yra gana dažnos baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinės nei išimtinės. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtos aplinkybės nagrinėjamoje byloje negali būti laikomos tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Paprastai į aptariamas aplinkybes (kaltininko asmenybė, šeiminės aplinkybės) teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2011).

Tačiau šiame kontekste būtina pažymėti, kad BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įstatymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Palyginus ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams ir už tyčinius sunkius nusikaltimus. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistojo R. B. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Tai reiškia, kad ir nagrinėjamoje byloje teismas gali spręsti klausimą dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo vertinant tas pačias aplinkybes, kurios buvo vertinamos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo prasme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015).

Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas (T. 1, b. l. 132-133), nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (T. 1, b .l. 128-131), psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (T. 1, b. l. 127), nedirba (T. 1, b. l. 134-135), išsituokęs, turi tris nepilnamečius vaikus, gimusius 1997 m., 2004 m. ir 2007 m. (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas išvadai, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant nuteistajam BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 10 punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentą, susijusį su priteisto civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu, pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta pareiga atlyginti padarytą žalą, t. y. šis straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Šiuo atveju nustačius, jog dėl nusikalstamo R. B. elgesio buvo sunkiai sutrikdyta K. L. sveikata, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai tenkino Valstybinės ligonių kasos ieškinį dėl nukentėjusiojo K. L. gydymo, kuris yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (T. 1, b. l. 62).

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas išvadas nuosprendyje dėl R. B. paskirtos bausmės rūšies, taip pat dėl turtinės žalos dydžio – pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai motyvavo. Tačiau, po nuosprendžio priėmimo įsigaliojus nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančiam baudžiamajam įstatymui, kuris taikytinas nuteistojo atžvilgiu, pirmosios instancijos nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu. Be to, nors nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas ir pripažino pagrįstomis valstybės patirtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą R. B., tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė. Todėl šios išlaidos priteistinos.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1587 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. B., išlaidas iki 2015 m. balandžio 15 d. sudaro 75,27 Eur (T. 1, b. l. 99).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Kadangi pirmos instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pripažinęs, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, tačiau to neišsprendė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Iš nuteistojo R. B. priteistini 337,79 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis Eur 79 ct) valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą pirmosios instancijos teisme.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš R. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu R. B. paskirtos 3 (trijų) metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kuri LR BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 15 (penkiolika) mėnesių, t.y. galutinės 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis LR BPK 309 str. 1d. 7 punktu, nuteistąjį R. B. paleisti iš suėmimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 10 punktais, 4 dalimi, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;per penkiolika dienų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje;per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iš R. B. priteisti 337,79 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis Eur 79 ct) valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą pirmosios instancijos teisme.

Kitas Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.