Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje P. A., L. V., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. palikimo, kurį sudaro ½ dalis aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto, priėmimas iki šio laiko neįteisintas, nes niekas iš jos įpėdinių į palikimo vietos notarą ar teismą palikimo priėmimo tikslu nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Duomenų apie J. A. testamentus ar jos įpėdinių ginčą dėl palikimo nėra. Mirus palikėjai J. A., jos palikimą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinis P. A., kurį valdė, naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo atitinkamus mokesčius iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, pareiškėja negalėdama kitaip įgyvendinti savo paveldėjimo teisės į mirusios motinos palikimą, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą, atsiradusį po J. A. mirties, priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir jį valdė iki savo mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos tėvas P. A. (dokumentuose – ir (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), ir motina J. A., gim. (duomenys neskelbtini), susilaukė trijų vaikų: P. A., gim. (duomenys neskelbtini), J. P. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos motina J. A. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas P. A. – (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš 2023-12-13 Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, P. A. vardu registruotas 1995 metais įgytas nekilnojamasis turtas, kurį, kaip teigia pareiškėja, tėvai įgijo gyvendami santuokoje: 24.0749 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamais namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis; pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai pastatai – kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Iš 2024-01-03 VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. A. mirties (duomenys neskelbtini) testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvas rašte (dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl turto paveldėtojų“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Klaipėdos regioninio valstybės archyvo saugomuose Šilutės rajono notaro biuro (notarės N. Kazakevičienė) archyviniuose dokumentuose iki 1995-10-30 apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, (duomenys neskelbtini) mirus J. A., duomenų nerasta. Kitų Šilutės notarų archyviniai dokumentai po 1992-12-01 Klaipėdos regioninio valstybės archyvui saugoti nėra perduoti.

Kaip matyti iš 2023-12-28 VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis (Nr. (duomenys neskelbtini)), J. A. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).

Remiantis 2024-04-22 VĮ Registrų centro išrašu, P. A. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad J. A. palikimas atsirado jai mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų: pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių bei rašytinių įrodymų byloje, teismas daro išvadą, kad po J. A. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sutuoktinis ir faktiškai jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), kadangi po sutuoktinės mirties jis liko gyventi minėtoje sodyboje (buvo deklaravęs gyv. vietą adresu (duomenys neskelbtini)) ir, kaip teigia pareiškėja, ją prižiūrėjo, mokėjo atitinkamus mokesčius.

Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas palikimo priėmimo tikslu, kad palikimą, atsiradusį po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė ir faktiškai iki savo mirties (duomenys neskelbtini), valdė jos sutuoktinis P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad palikimą, atsiradusį po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė ir faktiškai iki savo mirties (duomenys neskelbtini), valdė jos sutuoktinis P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.