- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e1-663-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18724-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja J. G., išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Ukrainos Liaudies Respublikos pilietis, ukrainietis, vedęs, be nuolatinės gyvenamosios vietos gyvenantis Lietuvos Respublikoje, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio:
2020 m. balandžio 5 d. apie 11:08 val., Klaipėdos rajone, Purmalių kaimo ribose, kelio Klaipėda - Liepoja 8 km, A. K. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. V. priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausiai 2,30 promilės etilo alkoholio.
Iš įtariamojo A. K. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 4 d. vakare Šventojoje vartojo alkoholį. Dėl išgerto alkoholio ryte, t. y. 2020 m. balandžio 5 d. jautėsi blogai, todėl išgėrė 1 litrą alaus. Jam reikėjo nuvykti į Klaipėdos miestą, todėl sėdo už R. V. automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valstybinių numerių nepamena, vairo. Važiuojant keliu Liepoja - Klaipėda, lenkdamas kitą automobilį, nepasirinko saugaus greičio ir grįždamas į savo kelio juostą, atsitrenkė į kelio atitvarus ir automobilis apsivertė. Nei jis, nei kartu su juo važiavęs keleivis nenukentėjo, kitų detalių jis nepamena, nežino kas iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai pamatė, kad jis yra neblaivus, liepė pūsti į alkotesterį, tačiau jam nepavyko. Pareigūnai jį nuvežė į ligoninę, kur buvo paimtas kraujas girtumui nustatyti. Prisipažįsta, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį. Dėl sudaužyto automobilio su R. V. draugiškai susitarė, kad žalą atlygins dalimis. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. (b. l. 64–67).
Iš 2020 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. balandžio 5 d. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 5 d. policijos pareigūnai apie 11:08 val., gavo informaciją, kad kelyje Klaipėda - Liepoja 8 km, įvyko eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad A. K., vairuodamas R. V. priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarus ir apsivertė. Gavus specialisto išvadą nustatyta, kad A. K. kraujyje mažiausia koncentracija 2,30 promilės etilo alkoholio. (b. l. 5–8, 9–12, 17).
Iš liudytojos A. P. parodymų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 5 d. apie 11:00 val., vairuodama automobilį, važiavo nuo Šventosios link Klaipėdos miesto. Netoli Žaliojo slėnio gyvenvietės, pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį. Automobilis galėjo būti „Chrysler“ markės, tačiau tiksliai nurodyti negali, valstybinių numerių nepamena. Šio automobilio vairuotojas mėtėsi po visą kelią, pavojingai manevravo, dideliu greičiu lenkė kitus automobilius. Važiavo netolygiai, tai greitai, tai lėtai, todėl vienu metu jį aplenkė. Kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas girtas. Netrukus minėtas automobilis aplenkė jos automobilį ir nuvažiavo į priekį, link Klaipėdos. Ji matė tą automobilį važiuojantį priekyje. Po kurio laiko, minėtas automobilis aplenkė priekyje važiavusį juodos spalvos automobilį ir greitai grįžo į savo eismo juostą. Vairuotojas matomai nesuvaldė automobilio, trenkėsi į kelio atitvarus bei apsivertęs vėl atsistojo ant ratų. Pamačiusi, kad įvyko avarija, greitai paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Automobilyje buvo du vyrai. Ji matė, kuris vairavo automobilį, todėl atvykus policijos pareigūnams, parodė tą vyrą. Policijos pareigūnai patvirtino, kad automobilį vairavęs vyras pats prisipažino, kad vairavo automobilį (b. l. 35–38).
Iš liudytojo R. V. parodymų nustatyta, kad turi jo vardu registruotą automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šį automobilį paskolino Ukrainos piliečiui A.. Praėjus kuriam laikui sužinojo, kad A., padarė eismo įvykį ir sudaužė jo automobilį. Su Andrejumi sutarė, kad jam padarytą žalą, atlygins dalimis (b. l. 28–31).
Iš liudytojo M. U. parodymų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 5 d., apie 11:08 val. buvo gautas pranešimas, kad kelyje Klaipėda - Liepoja 8 km, ties Purmalių kaimu, Klaipėdos rajone, įvyko eismo įvykis, automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą pamatė, kad ant kelio važiuojamosios dalies Palangos kryptimi stovintį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinių numerių nepamena. Automobilis buvo smarkiai apdaužytas. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo Ukrainos pilietis A. K.. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Jis bandė daugybę kartų teisingai pūsti, tačiau jam nepavyko. A. K. buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam buvo paimtas kraujo ėminys girtumui nustatyti. Gavus specialisto išvadą paaiškėjo, kad A. K. nustatytas girtumas 2,30 promilės. Nuo to momento, kai atvyko į įvykio vietą, iki to momento, kai A. K. buvo paimtas kraujo ėminys, jis tikrai negalėjo vartoti alkoholinių gėrimų, nes visą laiką su juo bendravo. Nei A. K., nei su juo buvęs keleivis, įvykio metu nenukentėjo, todėl medikai nebuvo kviečiami (b. l. 41–44).
Iš 2020 m. balandžio 5 d. eismo įvykio fiksavimo protokolo ir jo priedų nustatyta, kad kelyje Klaipėda – Liepoja 8 km, įvyko eismo įvykis. Matosi ant kelio stovintis stipriai apgadintas automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–19).
Iš 2020 m. balandžio 5 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nustatyta, kad iš įvykio vietos automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 20) Vėliau automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), grąžintas R. V. (b. l. 22).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 2060/2020(01) nustatyta, kad A. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,30 promilės etilo alkoholio (b. l. 24).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotas V. J. vardu. 2019 m. gruodžio 13 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą; naujas savininkas nuo 2019 m. gruodžio 13 d. R. V. (b. l. 79).
Iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 13 d. R. V., už 750 Eur, nupirko automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš V. J. (b. l. 32).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašų nustatyta, kad automobilio „Chrysler Grand Voyager“, pagaminto 2003 m., kaina be PVM 1711 Eur (b. l. 80).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo A. K. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis neteistas, duomenų, kad būtų buvęs baustas administracine tvarka, byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys A. K. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamasis prašo teismo jam leisti baudą sumokėti dalimis (b. l. 88–91, 94–95). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nenumatyta teismo teisė išdėstyti dalimis paskirtos baudos mokėjimą; nustatyta tik galimybė, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, paskirtos baudos dydį, vadovaujantis protingumo principu bei bausmės paskirties įgyvendinimo užtikrinimu, nustatyti ilgesnį nei įstatymo numatytą terminą baudai sumokėti. Tokiu atveju nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, teismui jokios reikšmės neturi. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nustato A. K. dvejų metų terminą, per kurį jis privalo savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą. Kartu A. K. išaiškinama, kad, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis), o jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu (BK 47 straipsnio 8 dalis).
Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, vežė keleivį ir sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgiant į visa tai, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti tokias nusikalstamas veikas, A. K. uždraudžiama dvejus metus šešis mėnesius vairuoti visų rūšių transporto priemones.
Automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo A. K., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir kaip tokia turėtų būti konfiskuota.Jos valdytojas-savininkas yra R. V. (b. l. 32, 79). Duomenų, kad jis būtų žinojęs, jog jo automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti (b. l. 28–31), byloje nėra, todėl nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti jam priklausantį automobilį. Tokiu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo. Konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal byloje esančią informaciją, šiuo atveju - pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai daroma, vadovaujantis proporcingumo principu, ir įvertinant padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019).
Tai, kad dėl A. K. nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė, buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Taip pat teismas nėra įpareigotas remtis suinteresuotų asmenų pateiktais duomenimis apie automobilio įsigijimo kainą (konkrečiu atveju pateikti duomenys, kad automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), R. V. pirko už 750 Eur (b. l. 32). Daikto (automobilio) pirkimo–pardavimo kainą gali sąlygoti įvairūs faktoriai, tiek objektyvūs, sietini su perkamo–parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ar ryšiais su pardavėju ir pan. Todėl, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu ir neteisinga (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-16-361/2019). Automobilio „Chrysler Grand Voyager“, pagaminto 2003 m., kaina be PVM 1711 Eur (b. l. 80), todėl ši suma, objektyviai atitinkanti tokio automobilio rinkos vertę iki nusikalstamos veikos padarymo, teismo nustatoma konfiskuoti iš A. K., taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę (BK 72 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 75 MGL (3750 Eur) baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą, nustatant sumokėti ją per dvejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, dvejus metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2020 m. birželio 9 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio – „Chrysler Grand Voyager“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1711 Eur sumą.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Ukrainos valstybės pasą, išduotą 2018 m. rugsėjo 11 d., paso Nr. FS511765 baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti A. K..
Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui kaltinamasis A. K. per dvidešimt keturis mėnesius privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.