Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos J. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotieji asmenys byloje antstolis Marekas Petrovskis, UAB „Medicinos bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. liepos 13 d. gautas pareiškėjos J. V. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti buto/patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, varžytynių procesą iki bus gautas teismo leidimas buto iš varžytynių pardavimui, CK 3.85 str. tvarka gauti teismo leidimą parduoti iš varžytynių pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros vienintelę gyvenamąją patalpą.

Skunde nurodoma, kad pareiškėja J. V. kreditoriui UAB „Medicinos bankas“ 2007 m. spalio 31 d. laidavimo sutartimis Nr. 65/2007, 66/2007 su savo broliu D. K. laidavo už trečiojo asmens piniginių prievolių pagal 2007 m. spalio 31 d. kredito sutartį Nr. LOAN_46227 įvykdymą. Skolininkas prievolių neįvykdė ir todėl Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. civilinėje byloje Nr. 2-2735-273/2010 priėmė preliminarų sprendimą. Šio teismo sprendimo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2-1070-273/2011 kreditorius UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į antstolį Mareką Petrovskį, kuris areštavo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą patalpą/butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra parduodamas iš varžytynių. Pareiškėja butą, kuris yra jos ir jos nepilnametės dukros vienintelė gyvenamoji vieta, įgijo 2008 m. sausio 2 d., tai yra jau po laidavimo sutarties sudarymo. Šis butas/ patalpa nors viešajame registre ir nurodomas kaip kūrybinės dirbtuvės, tačiau jis faktiškai yra vienintelis šeimos turtas, todėl jam taikomi disponavimo apribojimai. Reikalinga sustabdyti varžytynes, kurių skelbimo Nr. 123546, nes nukreipdamas išieškojimą į vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą, kur gyvena pareiškėja su nepilnamečiu vaiku ir kuriam taikomi disponavimo apribojimai, antstolis pažeidė CK 3.85 straipsnio imperatyviąsias nuostatas. Negavus teismo leidimo sudarytas sandoris prieštaraus imperatyvioms įstatymo normoms, todėl bus negaliojantis. Varžytynių pabaigos terminas 2016 m. liepos 15 d. 13 val. 18 min.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti turi būti pateiktas pačiam antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui.

Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str.). Pagal CPK 178 straipsnį ir CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pareiškėjui tenka pareiga įrodyti prašyme nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą, t. y. nurodyti įrodymais pagrįstas aplinkybes, patvirtinančias tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko ir parenka vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y., siekdamas išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, taiko ar parenka laikinąsias apsaugos priemones taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Pareiškėja tvirtina, kad antstolis Marekas Petrovskis nukreipdamas išieškojimą į vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą, kur gyvena pareiškėja su nepilnamečiu vaiku ir kuriam taikomi disponavimo apribojimai, pažeidė CK 3.85 straipsnio imperatyviąsias nuostatas, antstolis privalėjo gauti teismo leidimą parduoti iš varžytynių pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros vienintelę gyvenamąją patalpą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, skundo reikalavimų pagrįstumas šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismas preliminariai įvertins skundo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas išvengti proceso šalių piktnaudžiavimo.

Vertinant pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes akcentuotina, jog antstoliui įstatymas nenumato pareigos gauti teismo leidimo parduodant iš varžytynių vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą. Vieninteliai išieškojimo apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto, numatyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). Taigi, šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skola atsirado pagal laidavimo sutartį, o pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Pareiškėjos įsipareigojimas, atsiradęs iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, todėl išieškojimo apribojimai tokiam turtui negali būti taikomi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 str., 144 str., 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsniu, 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos J. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.