Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-01-07 · Civilinė byla Nr. e2-30-225/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
e2-30-225/2016
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00837-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Burbienė
Ieškovas
K. K.
Atsakovas
G. K.
Advokatai
Galina Morozova, Jovyta Piekienė
Civilinė byla Nr. e2-30-225/2016Proceso Nr.2-33-3-00837-2015-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.6.4.6.; 2.6.4.4.3.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 7 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė,sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,dalyvaujant ieškovui K. K., jo atstovei advokatei Galinai Morozovai,atsakovei G. K., jos atstovei advokatei Jovytai Piekienei,išvadą teikiančios institucijos atstovei Ž. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo bei atsakovės G. K. priešieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikiantis Rietavo savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškinyje prašo nustatyti jo bendravimo tvarką su vaikais – E., gim. (duomenys neskelbtini), ir E., gim. (duomenys neskelbtini), taip: kas savaitgalį, tėvui pasiimant vaikus šeštadienį nuo 9 val. iš jų gyvenamosios vietos ir iki 20 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą; Šv.Kalėdų antrąją dieną ir Šv.Velykų antrąją dieną pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžinant iki 19 val. į jų gyvenamąją vietą; K. K. kasmetinių atostogų metu vaikai gali bendrauti nepertraukiamai pusę K. K. kasmetinių atostogų, jam pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų į jų gyvenamąją vietą, išskyrus tuos atvejus, kai K. K. atostogos yra vaikų mokslo metu; tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais telefonu, skype, lankyti vaikus darželyje, mokykloje. Nurodo, jog jo ir atsakovės santuoka yra nutraukta dėl atsakovės kaltės 2008-10-29, jų vaikų E., ir E. vieta buvo nustatyta kartu su juo. Pasikeitus aplinkybėms, 2014-10-29 teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, kuri prieštarauja jo bendravimui su vaikais.

Atsiliepimas

Atsiliepime su atsakovės priešieškiniu nesutinka, nurodo, jog atsakovė remiasi teismo nuosprendžiu, pagal kurį jis buvo nuteistas pagal BK 140 str. 3 d., kurį vertina kaip pamoką visam gyvenimui, mano, jog turi būti atsižvelgiama ir į kitas bylos aplinkybes. Šeima iširo dėl atsakovės kaltės – nesirūpinimo vaikais, piktnaudžiavimo alkoholiu, sūnui buvo 3 mėn. kai atsakovė paliko šeimą ir 2 metus nesirūpino vaikais, neteikė materialinės paramos, jis vienas augino ir išlaikė vaikus. Jis nori dalyvauti vaikų gyvenime, stengiasi su jais nors trumpai pabendrauti, tėvo valdžios apribojimas apribos ne tiko jo, bet ir vaikų teises.

Teismo posėdyje ieškovas, ieškovo atstovė palaiko ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytus reikalavimus.

Šalies argumentai

Atsakovė priešieškiniu prašo neterminuotai apriboti K. K. tėvo valdžią į vaikus – E., gim. (duomenys neskelbtini), ir E., gim. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam matytis su vaikais. Nurodo, jog ieškovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu. 2015-02-06 nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 3 d. dėl dukros E. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Abu vaikai, ypač E., tėvo bijo, atsakovas prieš ją nuteikinėja vaikus – po susitikimų su tėvu vaikai nenori jos klausyti, todėl jam turėtų būti uždrausta su vaikais matytis.

Teismo posėdyje atsakovė, jos atstovė su ieškiniu nesutiko, palaiko priešieškinį.

Rietavo savivaldybės administracijos VTAS išvadoje nurodo, jog K. K. ir G. K. šeima nuo 2008-08-06 yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Socialinio darbo su šeima metu nustatyta, jog K. K. stokoja socialinių įgūdžių, konfliktuose dažnai naudoja žodinę agresiją. 2015-02-06 teismo nuosprendžiu K. K. pripažintas kaltu dėl fizinio smurto panaudojimo prieš mažametę dukrą E. K., vaikams iki šiol teikiama psichologo pagalba dėl gyvenant pas tėvą patirtų psichologinių išgyvenimų. Nors K. K. turi gyvenamąjį namą Labardžių k., Rietavo sav., gyvenamosios patalpos įrengtos rūsyje, trūksta šviesos, tvyro nemalonus kvapas, viršutinis namo aukštas užverstas statybinėmis medžiagomis, šiukšlėmis ir įrankiais, viename iš pirmo aukšto kambarių iškasta keleto metrų duobė, kiemo teritorija apleista ir neprižiūrima. Pastebimas tėvo piktnaudžiavimas savo teisėmis, socialinių įgūdžių stoka, yra agresyvus ir aplaidžiai vertina vaikų poreikius. K. K. pagal turimą informaciją su vaikais elgiasi netinkamai (verčia juos meluoti, gąsdina, menkina motiną, kalbėdamas su vaikais nevengia įžeidžiamų žodžių, keiksmažodžių), atvirai demonstruoja nepagarbą vaikų motinai G. K., manipuliuoja vaikais siekdamas pakenkti G. K.. Siūlo laikinai apriboti ieškovo tėvo vadžią į vaikus, mano, jog patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies ar pilnai, nebūtų garantuojamas vaikų fizinis, emocinis saugumas, ypač vaikams lankantis tėvo namuose.

Teismo posėdyje Rietavo savivaldybės administracijos VTAS atstovė patvirtino išvadoje išreikštą nuomonę.

Ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius suvaržymą, todėl ši priemonė turi būti tik tada, kai nustatoma, jog jai taikyti egzistuoja įstatyme numatytos sąlygos. CK 3. 180 str. 1 d. yra numatyti tėvų valdžios apribojimo pagrindai - kai tėvai vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu bei nesirūpina vaikais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios ribojimą. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų kaltė. Tėvų valdžios ribojimo bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisų ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Esant skirtingų interesų susidūrimui, teismo pareiga yra nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui.

Byloje esantis įsiteisėjęs Plungės rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-46-363-2015, pagal kurį bausmė dar neatlikta, įrodo ieškovo smurtą dukters E. atžvilgiu – ieškovas 2014 m. birželio mėnesio pradžioje, savo namuose, suduodamas mažametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus diržu į abi šlaunis, padarė E. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – poodines kraujosruvas abiejų šlaunų srityse. Šis fizinio smurto faktas atitinka CK 3.180 str. 1 d. numatytą sąlyga – žiauraus elgesio faktą, turi prejudicinę galią šioje byloje ir sudaro pagrindą ieškovui apriboti tėvo valdžią. Taip pat priimtina dėmesin ir kiti byloje surinkti duomenys - Telšių krizių centro pateiktoje informacijoje nurodyta, jog vaikams teikiant psichologinę pagalbą, vaikų pasakojimuose girdima daug fizinio smurto epizodų, daroma išvada, jog vaikai, gyvendami su tėvu, galimai patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, šias aplinkybes byloje patvirtino liudytojos L. S. ir V. B.. Buvusio smurto faktus šeimoje vaikai prisiminė ir pokalbyje su Klaipėdos apygardos teismo psichologe. Psichologinio smurto apraiškos konstatuotos ir Telšių krizių centro specialistų pateiktoje ataskaitoje apie ieškovo ir vaikų susitikimą dalyvaujant psichologėms. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje taip pat nurodo, jog yra fiksuoti ieškovo psichologinio smurto atvejai - susitikimų metu vaikai patiria neigiamas emocijas dėl įžeidžiamo mamos vertinimo, ieškovas nebendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, atsisako psichologinės pagalbos, nors jam būdinga staigi nuotaikos, elgsenos kaita. Iš 2013-12-27, 2014-07-29, 2014-10-30 nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu matyti, jog ieškovo veiksmai, nors nėra pripažinti nusikalstamais, tačiau vertintini netinkami buvusios sutuoktinės, VTAS darbuotojos atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, jog ieškovas žiauriai elgėsi su dukra ir darė neigiamą įtaką vaikams, šie teismo nustatyti veiksmai laikytini priešingi vaikų interesams, yra pagrindas ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo tenkinti (CK 3.180 str.).

Tėvų valdžios ribojimas turi atitikti socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.

Kai sprendžiami su vaikais susiję klausimai, yra svarbi vaiko nuomonė (CK 3.177 str., CPK 380 str.). Klaipėdos apygardos teismo vyriausioji specialistė (psichologė), bendravusi su nepilnamečiais E. K. ir E. K., išvadoje nurodo, jog abu vaikai aiškiai įvardija ir paaiškina savo norą gyventi su mama, bendrauti ir matytis su tėčiu, todėl labai svarbu vaikams atkurti saugumo jausmą, tinkamą ryšį ir bendravimą su tėvu. Šie duomenys patvirtina, jog ryšys tarp ieškovo ir vaikų nėra galutinai nutrūkęs, vaikai, nežiūrint jų patirtų išgyvenimų, nori su tėvu bendrauti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, psichologo išvadą, tai, kad ieškovas pagal savo galimybes domisi vaikais ir siekia dalyvauti jų gyvenime, darytina išvada, jog ieškovui pačiam ir institucijų pagalba tobulinant socialinius bei bendravimo su vaikais įgūdžius, padėtis gali pasikeisti, taikytinas laikinas tėvo valdžios ribojimas.

Kasacinės instancijos teismas 2015-05-14 nutartyje Nr.3K-3-310-915/2015, suformavo teisės taikymo taisyklę, jog taikant CK 3.180 str. 2 d. ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti siejamas su konkrečiu terminu, o tik su pagrindų išnykimu, todėl apribojimo terminas nenustatytinas.

CK 3.180 str.3 d. numato, jog apribojus tėvo valdžią, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

Klaipėdos apygardos teismo psichologės pateiktoje išvadoje konstatuojama, jog sveikam, saugiam vaiko asmenybės formavimuisi būtinas visavertis ir nuolatinis vaiko bendravimas su abiem tėvais, ilgas vaiko ir tėvo nesimatymo laikotarpis formuoja vaikų nutolimą nuo tėvo, jų susikaustymą, dar didesnį nesaugumo jausmą. Po individualių pokalbių su ieškovu ir atsakove bei jų vaikais Eduarda ir Ernestu, teismo psichologės išvadoje rekomenduojama numatyti reguliarius vaikų ir tėvo susitikimus.

Iš 2015-07-16 šeimos aplankymo, gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, jog kiemas neprižiūrimas, gyvenamasis namas dėl nebaigtų remonto darbų apleistas, rūsyje įrengtoje gyvenamojoje patalpoje tamsu, nėra elektros, netvarkinga ir nešvaru. Daroma išvada, jog vaikams gyventi ar svečiuotis ieškovo namuose nėra sąlygų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, siekiant užtikrinti vaikams saugią aplinką, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, tikslinga nustatyti ieškovo ir vaikų susitikimo vietą Rietavo socialinių paslaugų centre, kur ieškovas galėtų palaikyti ryšius su vaikais, su jais susitikdamas ir bendraudamas. Įvertinus aplinkybę, jog Socialinių paslaugų centre yra galimybė bendrauti tik darbo dienomis, bendravimo laikas nustatytinas antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį, nuo 14 val. iki 15 val.30 min.

Ieškovui ir atsakovei yra skirta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 % išlaidų, bylinėjimosi išlaido apmokėtinos biudžeto lėšomis (LR CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.

K. K. laikinai apriboti tėvo valdžią į vaikus – E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti K. K. susitikimo su vaikais E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį nuo 14 val. iki 15 val. 30 min. susitinka ir būna su vaikais Rietavo socialinių paslaugų centre, L. I. g. 2, Rietave.

Šalims suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmokėti biudžeto lėšomis.

Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aldona Burbienė