- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- e2-2485-930/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30761-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- T. M.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei, atsakovui T. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui T. M. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškinys, kuriuo prašoma laikinai apriboti atsakovo, kaip tėvo, valdžią dukters A. M. atžvilgiu, priteisti iš kiekvieno atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja rūpintoja, paskirti ją iš atsakovo priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo administrator, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametė A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra T. M. dukra. Jos motina O. B. mirusi. Nepilnametė yra netekusi tėvo rūpybos. Jis yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, priežiūros. Gauta informacija, kad jo sutuoktinė galimai smurtavo prieš A.. Anot mergaitės, tėvo sutuoktinė N. M. kas 2-3 dienas vartoja alkoholį, tėvas vartoja alkoholį tada, kai jam nereikia eiti į darbą. Tėvo sutuoktinė ne pirmą kartą naudoja prieš ją fizinį smurtą. 2020-04-07 mergaitė buvo laikinai apgyvendinta pas draugės mamą A. L.. 2020-04-15 buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. 2020-04-15 A. M. kartu su atsakovu apgyvendinta Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams ir šeimai tarnyboje (toliau – Krizių centras). Nuo 2020-04-15 su šeima pradėjo dirbti Tarnybos mobiliosios komandos specialistai, taip pat šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba. 2020-04-24 atsakovo iniciatyva vaiko laikinoji priežiūra nutraukta. 2020-04-28 atliktas vaiko situacijos vertinimas, surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa. Nustatyta, kad atsakovo elgesys nepilnametės atžvilgiu yra keliantis realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, nes atsakovas nesiima jokių veiksmų, kad apsaugotų dukrą nuo patiriamo fizinio ir psichologinio smurto iš sutuoktinės, atsisako toliau vykdyti vaiko laikinąją priežiūrą, siekiat keisti situaciją, kad mergaitei būtų saugu augti šeimoje. Nepilnametė pati išreiškė pageidavimą būti paimta iš šeimos. Bendraujant su A. 2020-04-29, mergaitė teigė, kad visą laiką, kol gyveno su atsakovu Krizių centre, ji jautė spaudimą ir įtampą. Nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nuspręsta netaikyti laikinosios priežiūros priemonės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-22 nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaiką A. M. iš jos tėvo T. M.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-05-29 įsakymu A. M. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta A. L., A. M. rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje. 2020-05-06, 2020-06-09, 2020-09-17, 2020-12-17 ir 2021-03-18 vyko šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiai ir pagalbos plano peržiūros. Atsakovas įsipareigojo tenkinti vaiko fiziologinius ir psichologinius poreikius (rūpintis sveikata, laisvalaikiu, saugumu, domėtis mokymosi pasiekimais, užtikrinti psichologo konsultacijas), užtikrinti savo bei visos šeimos psichologinę gerovę (lankyti psichologo konsultacijas), spręsti galimai žalingo alkoholio vartojimo problemą, lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Atsakovas papildomai įsipareigojo palaikyti ryšį su dukra bei stiprinti tarpusavio santykį. Darbo su šeima metu atsakovas nuolat motyvuojamas leisti kartu su dukra laisvalaikį, rodyti dėmesį mergaitei, atlikti savo kaip tėvo pareigas, prisidėti prie jos auklėjimo ir papildomo išlaikymo. Atsakovas neįžvelgia poreikio tęsti psichologo konsultacijų, su dukra nebendrauja, retsykiais susirašo trumposiomis žinutėmis arba susiskambina, paskutinį kartą susitiko 2021 m. balandžio mėn., per Šv. Velykas. Specialistai patvirtina psichofizines vaiko organizmo reakcijas (kraujavimas iš nosies, galvos skausmas, pakilusi temperatūra) po bendravimo su tėvu. Atsakovas nesiima realių veiksmų, kad situacija santykiuose su dukra pasikeistų, nėra linkęs atkurti ryšį su dukra, nėra pasiruošęs priimti siūlomą pagalbą. Įsipareigojimus vykdo iš dalies. Atsakovas nuolat motyvuojamas kreiptis į specialistą, dėl santykių su dukra atkūrimo. Tačiau atsakovo dėmesys yra skirtas žmonos palaikymui. Anot jo, šiai dienai jis nemato galimybės dukrai grįžti į šeimą, po įvykusio konflikto ja nepasitiki. Atsakovas atsiribojo nuo savo vaiko, juo nesirūpina, vaiko rūpinimosi našta atiteko valstybei. Atsakovas nesugeba užtikrinti saugios aplinkos savo nepilnametei dukrai, perkelia visą atsakomybę už susiklosčiusią situaciją, jos sudėtingam brandos tarpsniui – paauglystei, visiškai ignoruodamas (ar nesuvokdamas) jo veiksmų poveikio dukters sveikatai, nurodo, jog visiškai nesupranta dukters, nesugeba su ja susišnekėti. Atsakovas taip ir neįgijo reikiamų žinių, susijusių su paauglystės tarpsnio psichologiniais ypatumais ir neatkūrė ryšio su A., neįgijo jos pasitikėjimo. Atsakovas su socialiniais darbuotojais bendradarbiauja iš dalies. Tikintis, kad jis pradės rūpintis vaiku, tėvo valdžia nepilnametės A. M. atžvilgiu apribotina laikinai. Atsakovas nėra teistas, per 5 metų laikotarpį 5 kartus baustas administracine tvarka, dirba. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, nenustatyta, kad jis būtų riboto darbingumo, Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš atsakovo priteistinas po 150 eurų per mėnesį dydžio išlaikymas A. M.. Nepilnametė A. M. gyvena laikinosios rūpintojos šeimoje. Mergaitei sudarytos geros gyvenimo sąlygos, todėl A. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinosios rūpintojos šeimoje, laikinoji rūpintoja skirtina nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų administratore. Nekilnojamo turto registro duomenimis nepilnametė neturi nuosavybės teise nekilnojamo turto, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Prasidėjus A. paauglystei, atsirado jos nesutarimai su atsakovo sutuoktine. 2020 m. kovo mėnesį paskelbus karantiną, atsakovo šeima laikėsi nustatytų ribojimų, neleido vaikams be reikalo eiti į lauką, susitikinėti su draugais. Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) gavo anoniminį pranešimą apie A. atžvilgiu neva naudotą smurtą. VTAS darbuotojai situaciją vertino paviršutiniškai, neatsižvelgė į jo ir sutuoktinės paaiškinimus, iškraipė jų žodžius. Atsakovui nėra diagnozuota priklausomybė alkoholiui, atvykę VTAS darbuotojai ir policijos pareigūnai nustatė, kad jie yra blaivūs. Neaišku kokiais kriterijais vadovaujantis atsakovas kaltinamas socialinių įgūdžių stoka. Atsakovas bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, yra gerai charakterizuojamas darbe, augina sūnų, dėl kurio pedagogai niekada neturėjo nusiskundimų. Atsakovas lankė pozityvios tėvystės kursus, prisideda prie A. išlaikymo, geranoriškai priima specialistų pagalbą. Gimnazijos socialinė pedagogė, rengdama A. charakteristiką, atsakovo nerūpestingumą nurodė remdamasi klasės auklėtojos žodžiais, jai asmeniškai tokios aplinkybės žinomos, apgailestavo, kad padarė skubotas išvadas. VšĮ „Sotas“ atstovė pastebėjo, kad A. išgyvena sudėtingą periodą, apsunkintą praeityje patirtų artimųjų netekčių, nurodė, kad A. reikalinga psichologinė pagalba, kuri jai šiuo metu teikiama. Ieškovo teiginys, kad atsakovas nesirūpina dukra, neturi jokio pagrindo. Jis nenustojo vykdyti savo, kaip tėvo, pareigų. Perdavė dukrai mokymuisi reikalingas priemones, knygas, kompiuterį, rūbus, higienos, skalbimo reikmenis, apmoka dailės mokyklos lankymą, mokėjo už mobiliojo ryšio paslaugas, kas mėnesį perveda į A. L. sąskaitą po 50 Eur, skirtų vaiko išlaikymui (globėja taip pat gauna 70 Eur išmoką vaikui, A. gauna 130 Eur pašalpą netekus vieno iš tėvų). Atsakovas tikrina elektroninį dienyną, tačiau duomenys organizaciniais klausimais į jį nekeliami. Tėvų komiteto atstovė – A. L. tokios informacijos jam neteikia. Dėl neleistinų jos veiksmų draudžiant bendrauti su dukra, pašalinių asmenų tėvo įvaizdžio menkinimo, A. nenoras gyventi šeimoje neišvengiamas. Po to kai institucijos informavo, kad atsakovo bendravimas su A. kelia jai nepatogumus, atsakovas, siekdamas užtikrinti fiziologinę ir psichologinę vaiko gerovę, nustojo inicijuoti jų bendravimą, o ji pati jo neinicijuoja. Atsakovas galimai laiku nepastebėjo problemų ir neskyrė tinkamo dėmesio paauglei dukrai, neužkirto kelio problemai atsirasti, neįvertino jos paauglystės ir neigiamo požiūrio į savo sutuoktinę.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad atsakovo sutuoktinė teismo nuosprendžiu pripažinta kalta dėl smurto A. atžvilgiu. Atsakovo aplinka nesaugu vaikui, atsakovas teigia, kad vaikas dėl smurto melavo. Tiek atsakovas, tiek dukra abejoja, kad galėtų gyventi kartu. Vaikui būtų emociškai sunku. Vaikas nori gyventi su rūpintoja. Paskutinį kartą atsakovas su vaiku buvo susitikęs 2021 m. gegužės mėn. Bendradarbiauja tik iš dalies. Atsakovas turėjo dėti pastangas, tačiau neįgijo dukters pasitikėjimo, ryšio su ja neatkūrė. Laikinoji globa negali tęstis daugiau nei 18 mėn. Buvo tikimasi, kad šeima susijungs, tačiau tai neįvyko, todėl turi būti priimtas sprendimas grąžinti vaiką arba riboti atsakovo, kaip tėvo, valdžią. Ribojimas turi būti laikinas, nes atsakovas minimaliai bendrauja su dukra, tikimasi, kad ryšys bus atkurtas, todėl nėra pagrindo imtis kraštutinių priemonių. Vaikas gauna našlaičio pensiją ir valstybės išmokas. Rūpintoja rūpybos išmokos negauna, nes dirba.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo pareigas vykdo tinkamai – teikia išlaikymą, domisi dukters ugdymo pasiekimais ir sveikata. Daugiau pastangų dėti negali, nes vaikas kartu negyvena. Mokykloje lankytis negali dėl mokytojos šmeižto, kad atsakovas grasino su ja susidoroti. Bendravimą su dukra apsunkina vaiko teisių specialistai, kurie sako, kad atsakovas daro spaudimą vaikui, kad blogėja dukters sveikata, nors gydymo įstaigoje tai nefiksuota. A. nėra gerai globėjos šeimoje, nėra taip, kad ji nenorėtų grįžti į šeimą. Gal bijo apie tai pasakyti. Pablogėjo jos ugdymo pasiekimai, neigiami pažymiai iš matematikos, praleidžiamos pamokos, daug – dėl ligos, vadinasi, nesirūpinama A. sveikata. Atsakovo gyvenamojoje vietoje sąlygos tinkamos, gyvena jo nepilnametis sūnus. Atsakovo elgesys ir veiksmai nesudaro pagrindo riboti jo valdžią dukters atžvilgiu. Paskutinį kartą su dukra buvo susitikęs prieš metus, per Velykas. Tuomet paskambino dukrai, pasikvietė į svečius. Vaikas pas jį svečiuose net apsiverkė. Bet dabar bendravimas vėl nutrūko, ji nekelia ragelio, bijo. A. bijo prisipažinti, kad pamelavo dėl smurto, tyčia pati nusibrozdino, jai gėda, baisu prieš draugus ir mokytojus. Bendrauti trukdo rūpintoja, mokytoja. Jos nuteikinėja vaiką, kad nepaaiškėtų tiesa. Atsakovas daugiau vaiko susitikti nekviečia, nes jam buvo pranešta, kad vaikui sutriko sveikata. Atsakovas vykdė visus įsipareigojimus, konsultavosi su psichologu, daugiau poreikio pačiam konsultuotis nemato, o konsultacijos kartu su A. buvo žadėtos, tačiau taip ir neprasidėjo. Nežino ką dar galėtų padaryti, yra atviras bendravimui. Alkoholio problemų šeimoje niekada nebuvo. Prašomas priteisti išlaikymas per didelis. Atsakovas negali tiek skirti ir kitam savo vaikui. Moka A. išlaikymui 50 Eur per mėnesį, apmoka telefono, interneto sąskaitas, mokėjo už meno mokyklos lankymą. Specialių poreikių A. neturi. Rūpintoja gauna rūpybos išmoką. Atsakovas dėl etatų mažinimo pakeitė darbą, dirba apsaugos darbuotoju, jo atlyginimas – 700 Eur per mėnesį. Dirbti papildomai neleidžia sveikata – aukštas spaudimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
7. Iš vaiko gimimo liudijimo nustatyta, kad nepilnametė A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo ir O. B., kuris yra mirusi (į bylą pateiktas mirties liudijimas) dukra. Remiantis rašytine bylos medžiaga, ieškovo atstovės ir atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad mirus motinai, A. M. gyveno su atsakovu, jo sutuoktine N. M. ((duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas) ir jų nepilnamečių sūnumi D., gim. (duomenys neskelbtini) (pateiktas gimimo liudijimas).
8. 2020-04-07 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad pokalbyje su mokytoja mergaitė prasitarė, jog yra skriaudžiama pamotės, prieš vaiką smurtauta (2020-04-07 pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą). Tą pačią dieną bendrauta su vaiku, A. papasakojo, kad prieš ją smurtaujama ne pirmą kartą, atsakovas su sutuoktine dažnai vartoja alkoholį (2020-04-08 informacija apie pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą). Vaikas laikinai apgyvendintas pas A. L. (2020-04-07 vaiko laikino apgyvendinimo aktas). Taikyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje – Krizių centre (2020-04-15 vaiko laikinosios priežiūros organizavimo socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje aktas). Atsakovas sutiko priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą (2020-04-15 sutikimas). 2020-04-23 mobiliosios komandos specialistų tarnybiniame pranešime nurodoma, kad bendravimo su atsakovu metu pastebėta, jog atsakovas kaltę dėl susidariusios situacijos permeta dukrai, teigė, kad nori kuo greičiau išeiti iš Krizių centro, nes nemato prasmės leisti jame laiką. Mobiliosios komandos specialistai rekomendavo atsakovui lankyti psichologo konsultacijas dėl ryšio su dukra atstatymo, atsakomybės už namuose vykstantį smurtą įsisąmoninimo (2020-04-24 Mobiliosios komandos rekomendacijos). 2020-04-24 vaiko laikinoji priežiūra nutraukta, nustačius, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės panaudotos, tačiau buvo neveiksmingos, įstatyminis vaiko atstovas nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl išlieka pavojus vaiko saugumui (2020-04-24 Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktas). 2020-04-28 situacijos vertinimo anketos, 2020-04-29 mobiliosios komandos rekomendacijų ir BĮ Socialinės paramos centro duomenimis, laikinoji priežiūra nutraukta atsakovui atsisakius ją tęsti, paliko vaiką Krizių centre vieną. Vaikas apgyvendintas Krizių centre (2020-04-24 Vaiko laikino apgyvendinimo aktas). 2020-04-27 gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą – atsakovo psichologinį spaudimą vaikui (2020-04-27 Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą). Pranešime nurodoma, kad mergaitė išreiškė norą būti paimta iš šeimos. 2020-04-28 situacijos vertinimo anketoje fiksuota, kad 2020-04-27 pokalbio su atsakovu metu jam rekomenduota bendradarbiauti su specialistais ir stiprinti ryšį su dukra, tačiau jis nurodė, kad ryšys ir taip stiprus, todėl poreikio bendrauti su specialistais nemato. Atvejo nagrinėjimo posėdžiuose atsakovas įsipareigojo tenkinti vaiko fiziologinius ir psichologinius poreikius (rūpintis sveikata, laisvalaikiu, saugumu, domėtis mokymosi pasiekimais, užtikrinti psichologo konsultacijas), užtikrinti savo bei visos šeimos psichologinę gerovę (lankyti psichologo konsultacijas), spręsti galimai žalingo alkoholio vartojimo problemą, lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus, palaikyti ryšį su dukra bei stiprinti tarpusavio santykį (BĮ Socialinės paramos centro raštas).
9. Remiantis bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-22 nutartimi išdavė leidimą paimti vaiką iš šeimos. 2020-05-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. M. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpybos vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje.
10. Remiantis BĮ Socialinės paramos centro duomenimis, atsakovas stengėsi vykdyti įsipareigojimus, lankė pozityvios tėvystės kursus (atsakovas į bylą pateikė kursų baigimo pažymėjimą), 2020-05-13 – 2020-08-25 lankė psichologės konsultacijas dėl tarpusavio santykių su dukra. Socialinė darbuotoja pateikė informaciją, kad motyvavo atsakovą palaikyti ryšį su dukra, leisti kartu laisvalaikį, rodyti dėmesį, atlikti tėvo pareigas, prisidėti prie dukters auklėjimo, išlaikymo. Atsakovas geranoriškai bendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, tačiau su dukra bendravo minimaliai, nenuosekliai, santykiai išliko šalti, dalykiški. Atsakovas palaikė sutuoktinę, jautėsi įžeistas, teigė, kad A. davė melagingus parodymus. Nors buvo pasiruošęs išbandyti visas siūlomas pagalbos priemones, atsakovas neįžvelgė poreikio tęsti psichologo konsultacijų.
11. 2020-08-17 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte A. nurodė, kad su tėvu beveik nebendrauja, tik keletą kartu kalbėjosi telefonu ir jai dėl to liūdna, sutikęs parduotuvėje jis jos neužkalbino. Rūpintojos teigimu, atsakovas nesikreipė dėl susitikimų su vaiku, neskambino pasiteirauti kaip dukrai sekasi. Globos peržiūros akte fiksuota, kad vaikas nurodė, jog santykis su tėvu nepasikeitė, todėl neįsivaizduoja kaip galėtų grįžti namo. Iš 2021-05-07 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenis vaikas nurodė, kad kontaktas su tėvu šiltesnis, tačiau grįžus į šeimą situacija gali kartotis, ji vėl jaus spaudimą. Tuo metu vyko baudžiamosios bylos dėl M. M. smurto vaiko atžvilgiu. 2021-05-26 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodoma, kad atsakovas stengiasi atkurti santykį su dukra, tačiau ryšys nėra emociškai artimas, kontaktas su dukra palaikomas minimaliai. Rūpintojos teigimu, situacija nebuvo ženkliai pakitusi. VšĮ „Sotas“ informavo, kad atsakovas atliko jam skirtas užduotis, buvo stebimo pokyčiai nuo nuoskaudos ir pasipiktinimo iki rūpesčio savo dukra. Mergaitei svarbus ryšys su tėvu, tačiau tarpusavio bendravime iškyla sąlygų, lūkesčių, kurie trukdo atviresniam, nuoširdesniam bendravimui.
12. Remiantis teismų informacinės sistemos duomenimis, atsakovo sutuoktinė N. M. 2021-07-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta dėl smurto prieš nepilnametę A. M.. Nuosprendžiu konstatuota, kad N. M. 2020-04-06 tyčia mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė nepilnametei fizinį skausmą ir ją sužalojo. 2021-10-26 nutartimi apeliacinis skundas dėl šio nuosprendžio buvo atmestas.
13. 2021-07-07 Pagalbos plano duomenimis atsakovas nurodė norintis palaipsniui atkurti santykį su dukra, socialinės darbuotojos teigimu atsakovas pagal galimybes vykdė įsipareigojimus, tačiau neįsivaizduoja kaip dukra galėtų grįžti į šeimą po įvykusio konflikto, visgi tokios galimybės neatmetė. VšĮ Sotas globos koordinatorė nurodė, kad po 2021-05-25 įvykusio teismo posėdžio baudžiamojoje byloje atsakovas su dukra beveik nebendrauja. A. labiausiai skaudina tai, kad tėvas ja netiki, sako, kad ji viską išsigalvojo. VTAS specialistė konstatavo, kad A. nori atnaujinti bendravimą su tėvu, labai laukia jo skambučio, situacija jai yra emociškai ir psichologiškai labai sudėtinga, pasireiškia galimai psichosomatiniai simptomai, progreso tėvo ir dukters santykyje nėra. 2021-07-15 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto duomenimis, atsakovas stengėsi atkurti ryšį su dukra, tačiau ryšys nėra emociškai artimas, kontaktas palaikomas minimaliai. A. nurodė, kad skambino tėvui prieš teismo posėdį, tačiau pokalbis buvo formalus, trumpas, vėliau pasveikino tėvą su gimimo diena, tėvas atrašė į žinutę, tačiau daugiau kontaktas nepalaikomas, susitikę buvo labai seniai. Atsakovas teigė, kad teismo posėdžio baudžiamojoje byloje metu dukra nurodė daug melagingos informacijos. Socialinė darbuotoja nurodė, kad atsakovas domisi A. ugdymu ir sveikata, tačiau bendravimas yra nenuoseklus, dalykiškas, jis jaučiasi įžeistas. Konstatuota, kad situacija nuo laikinosios rūpybos nustatymo nėra pakitusi, santykis su dukra formalus, emociškai šaltas, jaučiamos nuoskaudos iš abiejų pusių.
14. 2021-09-06 susitikimo protokolo duomenimis, atsakovo bendravimas su dukra vyksta tik telefonu, yra formalus, dalykiškas. Atsakovas bendrauja su socialine darbuotoja, motyvuotas lankyti psichologo konsultacijas, tačiau vengia kreiptis į specialistą. Jam labai svarbi dabartinė šeima ir kol tęsėsi teisminiai procesai dėl smurto A. atžvilgiu, jo visas dėmesys buvo sukoncentruotas į sutuoktinės palaikymą. Su atsakovu ne kartą kalbėta dėl vaiko išlaikymo, tačiau jis nurodė, kad mokės tik teismo priteistą išlaikymą. Konsultacijų metu atsakovas neatmetė galimybės kada nors atnaujinti bendravimą su dukra, tačiau nurodė, kad šiuo metu jis nėra įmanomas. 2021-09-28 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodoma, kad atsakovas nesistengia atkurti santykio su dukra. A. nurodė, kad jau kurį laiką nepalaiko kontakto su tėvu. Parašius tėvui apie pasikeitusį jos telefono numerį, jis nieko neatrašė. Vaikas susitaikė su mintimi, kad tėvas nenori su ja bendrauti. Konstatuota, kad atsakovas bendravimo su vaiku neinicijuoja, prie vaiko išlaikymo neprisideda, vaiko sveikata ir ugdymu nesidomi, santykis su dukra formalus, emociškai šaltas. Rūpintoja nurodė, kad pervedinėti lėšas dukters išlaikymui atsakovas nustojo po paskutinio teismo posėdžio (2021-09-28 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas).
15. 2021-10-25 pagalbos plane fiksuotos atvejo vadybininkės nurodytos aplinkybės, kad situacija išlieka nepakitusi, atsakovas nebendrauja su dukra, retkarčiais susirašo trumposiomis žinutėmis, susiskambina, paskutinį kartą buvo susitikę 2021 m. per Velykas. Nors atsakovas geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja, tačiau nesiima veiksmų, kad santykiai su dukra pasikeistų, nėra linkęs atkurti ryšį su dukra, nėra pasiruošęs keistis ir priimti pagalbą. Atsakovas motyvuojamas kreiptis į psichologą dėl santykių su dukra atkūrimo, tačiau nemato poreikio konsultuotis su psichologais, nemato galimybės dukrai grįžti į šeimą ir nededa tam realių pastangų. Atsakovas įpareigotas palaikyti ryšį su dukra, kreiptis dėl mediacijos, šeimos terapijos paslaugų.
16. Nors atsakovas teikė duomenis apie tai, kad rūpinosi vaikais dar jiems gyvenant su motina (2007-03-28 prašymas, 2008-01-07 pareiškimas Vaiko teisių apsaugos tarnybai), šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamu ginču ir aktualiu laikotarpiu. Atsakovas pateikė 2018-09-24 elektroninį laišką, iš kurio turinio matyti, kad jo sutuoktinė ieškojo psichologo pagalbos, negalėdama rasti bendros kalbos su A., tačiau, remiantis paties atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, tokia pagalba šeima nepasinaudojo.
17. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad A. motina nusižudė kai jai buvo 9 metai, tuomet ji su broliu persikėlė gyventi į atsakovo šeimą. 2019 metais nuo onkologinės ligos mirė 21 metų tesulaukęs A. brolis ((duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas). 2021-07-01 nuosprendyje konstatuota, kad, vertinant nuo pat ankstyvos vaikystės fatališkai besiklosčiusius nepilnametės A. M. gyvenimo įvykius, akivaizdu, kad situacija neabejotinai reikalavo ypatingai jautraus ir išmintingo būtent suaugusiųjų požiūrio į A. M., ypač dvasinius, poreikius atsakovo šeimoje, tačiau jiems, panašu, nebuvo skiriama reikiamo dėmesio. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovo namuose buvo smurtaujama jo nepilnametės dukters A. atžvilgiu. Teismas daro išvadą, kad atsakovas negebėjo užtikrinti vaiko poreikių, saugios aplinkos. Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su A. duotais melagingais parodymais, jo įsitikinimas, kad sutuoktinė nesmurtavo vaiko atžvilgiu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi jau išnagrinėtos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Be to, nagrinėjamu atveju, svarbus ne tiek pats smurto faktas, kiek dabartiniai atsakovo veiksmai ar neveikimas, susijęs su jo, kaip tėvo, pareigų vykdymu.
18. Atsakovas pateikė į bylą 2020 m. rašytus prašymus Tarnybai, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Vilniaus „Žaros“ gimnazijos direktoriui, VšĮ „Sotas“ dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus, gimnazijos darbuotojų, rūpintojos veiksmų, galimų korupcinių ryšių, sudarant kliūtis jam vykdyti tėvo pareigas, bendrauti su vaiku ir jį susigrąžinti į šeimą, kurstant priešpriešą su vaiku, institucijų atsakymus. Tas pačias aplinkybes dėl trukdymo atkurti ryšius su vaiku ir korupcinių ryšių atsakovas teigė ir teismo posėdžio metu. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl tėvo valdžios apribojimo, vertinami paties atsakovo veiksmai ir faktinės aplinkybės, sudarančios arba nesudarančios pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikui, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką jam savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku. Be to, atsakovas nepateikė į bylą jokių jo nurodytų aplinkybių apie aplinkinių daromą spaudimą vaikui ir būtent šių veiksnių įtakotą vaiko nenorą bendrauti su atsakovu.
19. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, kad atsakovas žiauriai elgėsi su vaiku, šiuo metu vengia tinkamai vykdyti tėvo pareigas ir nesirūpina vaiku.
20. Visų pirma pažymėtina, kad po 2020-04-06 įvykių vaikas nesulaukė pakankamo atsakovo palaikymo sudėtingoje šeimai situacijoje. Nors pradžioje atsakovas sutiko su laikina priežiūros priemone ir apsistojo su vaiku Krizių centre, jau netrukus jo iniciatyva laikinoji priežiūros priemonės nutraukta, jis nurodė nematantis jos prasmės, nesusišnekantis su vaiku. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nuosprendyje, kuriuo atsakovo sutuoktinė pripažinta kalta dėl smurto jo vaiko atžvilgiu, konstatuota, kad atsakovas bandė paveikti vaiką duoti melagingus parodymus, kas laikytina ne tik vaiko teisių pažeidimu, bet ir vaiko psichikos žalojimu, kadangi vaikas buvo gąsdinamas, jog nebegalės gyventi su šeima, bus atsakingas už pamotės darbo praradimą ir pan. Atsakovas paliko vaiką Krizių centre vieną, pasirinkdamas grįžti pas sutuoktinę ir ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu palaikė sutuoktinės poziciją. Toks atsakovo elgesys neabejotinai buvo traumuojantis vaiką. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, A. labiausiai skaudina tai, kad tėvas ja netiki, sako, kad ji viską išsigalvojo.
21. Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovas nevykdė savo, kaip tėvo pareigos besąlygiškai palaikyti vaiką, leisti jam suprasti, kad, nepaisant atsakovo įsitikinimo ir pozicijos dėl vaiko nurodytų aplinkybių teisingumo ar melagingumo, jis bus šalia ir padės įveikti sunkumus, nes tokia yra kiekvieno tėvo ar motinos pareiga. Visgi atsakovas pasirinko atsiriboti nuo vaiko, palaikyti sutuoktinės pusę, nepaisydamas vaiko interesų, daromos žalos jo psichologinei būklei, kaltino vaiką dėl susidariusios situacijos.
22. Iš nurodytos atsakovo ir vaiko santykių dinamikos nuo vaiko apgyvendinimo Krizių centre matyti, kad, nors atsakovas dėjo pastangas atkurti ryšį su vaiku ir iki nuosprendžio priėmimo net buvo stebimas nedidelis progresas šioje srityje, vis dėl to, po teismo posėdžio, kuriame A. davė parodymus ir teismo nuosprendžio priėmimo atsakovas iš esmės nutraukė ryšį su vaiku. Jis su dukra nebesusitiko, nepalaikė kontakto ir bendravimo neinicijavo. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad nesiekė bendravimo su vaiku dėl dukrai pasireiškusių psichosomatinių požymių po bendravimo su juo, pastebėtina, kad atsakovas nedėjo maksimalių pastangų atstatyti ryšį su vaiku – nėra įrodymų, kad jis siekė dažniau bendrauti su vaiku telefonu, nuo 2020-08-25 jis nelankė psichologo konsultacijų, nėra duomenų, kad vykdė 2021-10-25 pagalbos plane numatytus įpareigojimus kreiptis dėl mediacijos, šeimos terapijos paslaugų, konstatuota, kad jis nėra linkęs atkurti ryšį su dukra. 2021-09-06 susitikimo protokolo duomenimis, atsakovas nurodė, kad šiuo metu jo bendravimas su dukra nėra įmanomas.
23. Vaikas susitaikė su mintimi, kad tėvas nenori su ja bendrauti, nors mergaitei yra svarbus ryšys su tėvu. Teismo nuosprendyje, kuriuo atsakovo sutuoktinė nuteista už smurtą A. atžvilgiu, nurodoma, kad mergaitė jau ilgą laiką yra praradusi iš esmės vienintelį turimą šeimos ryšį, tai yra ryšį su savo tėvu. Ji dėl to išgyvena, lankosi pas psichologę. Tai aplinkybės, rodančios, kad ji neabejotinai patyrė ir galbūt patiria nesaugumo jausmą, stresą, emocinius išgyvenimus, nepatogumus.
24. Apibendrinant daroma išvada, kad tokie atsakovo veiksmai, kuomet jis nepalaikė savo vaiko sudėtingoje šeimos situacijoje, bandė dukrą paveikti, nepavykus nutraukė laikinosios priežiūros priemonę ir dukrą paliko šią priemonę vykdžiusioje įstaigoje, pasirinko palaikyti sutuoktinę ir iš esmės nutraukė bendravimą su vaiku, yra žalojantys vaiko psichiką ir, teismo vertinimu, pripažintini žiauriu elgesiu su vaiku.
25. Nurodytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas vengia vykdyti tėvo pareigas ir nesirūpina vaiku. Iš paties atsakovo socialiniams darbuotojams nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu jis neįsivaizduoja kaip dukra galėtų grįžti į šeimą, ir nededamų pastangų susigrąžinti vaiką darytina išvada, jog jis yra nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir priežiūros, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių bei pareigų. Pažymėtina, kad būtent atsakovui, kaip tėvui, o ne nepilnamečiam, socialinės brandos dar nepasiekusiam vaikui, tenka atsakomybė už santykius su vaiku, ryšio su juo atkūrimą, tačiau atsakovas šios atsakomybės neprisiima, o kaltę dėl situacijos perkelia vaikui. Tačiau socialiai atsakingas tėvas turi suvokti savo pareigas vaiko atžvilgiu ir negali pasirinkti jų vykdyti arba nevykdyti, priklausomai nuo to ar vaikas, jo supratimu, elgiasi tinkamai. Vaikui ši situacija yra emociškai ir psichologiškai per daug sudėtinga. Būtent tėvai yra atsakingi už šeimoje kylančias problemas, tarp jų – ir už netinkamą vaikų elgesį, būtent jie turi rasti įrankius šeimos problemoms spręsti. Atsakovas, nors žinojo apie sudėtingą dukters vaikystę ir netektis, matė kylančias problemas, jų spręsti nesiėmė, ką ir pats pripažįsta pateiktame atsiliepime. Nepaisant to, jis vis dar linkęs dėl šeimos problemų kaltinti dukrą. Toks atsakovo požiūris atsiskleidė ir teismo posėdžio metu, jam koncentruojantis ties tuo, kad vaikas davė melagingus parodymus ir dabar bijo dėl to prisipažinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltindamas vaiką, atsakovas tuo pačiu atsakovas nurodo nesuprantantis kodėl jo namų aplinka yra nesaugi vaikui.
26. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas tinkamai nevykdė ir nevykdo savo pareigų vaiko atžvilgiu, neprisiima atsakomybės už susidariusią situaciją. Nors 2021-05-26 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodoma, kad VšĮ „Sotas“ informavo, jog buvo stebimi pokyčiai ir nuo nuoskaudos bei pasipiktinimo atsakovas sugebėjo pereiti prie rūpesčio savo dukra, visgi progreso palaikyti jam nepavyko. Po nepalankiai jo sutuoktinei pasibaigusių teisminių procesų, jis vengia vykdyti pareigas vaiko atžvilgiu.
27. Be to, atsakovas neteikia tinkamo išlaikymo vaikui. 2021-09-06 susitikimo protokolo duomenimis, su atsakovu ne kartą kalbėta dėl vaiko išlaikymo, tačiau jis nurodė, kad mokės tik teismo priteistą išlaikymą. Rūpintoja nurodė, kad pervedinėti lėšas dukters išlaikymui atsakovas nustojo po paskutinio teismo posėdžio (2021-09-28 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas). Atsakovas į bylą pateikė duomenis, kad 2020 m. lapkričio – 2021 m. gruodžio mėnesiais mokėjo vaiko išlaikymui po 50 Eur per mėnesį, taip pat apmokėdavo dailės mokyklos lankymą, telefono ryšio paslaugas, tačiau, teismo vertinimu, toks išlaikymas nėra pakankamas. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad vaikui taip pat mokamos 70 Eur per mėnesį valstybės išmokos, kurias gauna rūpintoja, vaikas gauna maitintojo netekimo pašalpą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji išmoka skirta kompensuoti būtent dėl motinos mirties netektą jos išlaikymą, tuo tarpu likusi 250 Eur per mėnesį suma, remiantis teismų praktika, negali būti laikoma pakankama būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, tam reikalinga ne mažesnė nei minimalios mėnesio algos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 730,00 Eur (po mokesčių – 533,65 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
28. Atsakovas taip pat nurodo, kad rūpinasi vaiko ugdymu, prisijungdamas prie elektroninio dienyno, tačiau tokių aplinkybių įrodymų nepateikė. Atsakovo teigimu, klasės auklėtoja organizacinės informacijos apie tėvų susirinkimus į elektroninį dienyną nekelia, o tėvų komiteto atstovė, kuri yra vaiko rūpintoja, jam tokios informacijos neatsiunčia. Visgi atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad ėmėsi priemonių gauti tokią informaciją, kreipėsi dėl jos į klasės auklėtoją ar tėvų komitetą. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas rūpinasi vaiko sveikata.
29. Atsakovas su vaiku negyvena ir nebendrauja, nerodo vaikui dėmesio ir jo neauklėja, rūpintojos apie vaiką nesiteirauja, nesirūpina vaiko fiziniais poreikiais, emocinių poreikių neatliepia, todėl konstatuotina, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir rūpinimosi juo, tinkamai kasdienių tėvo pareigų nevykdo ir juo nesirūpina.
30. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nustačius, jog atsakovas žiauriai elgėsi su vaiku, vengia vykdyti tėvo pareigas ir nesirūpina vaiku, yra CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Remiantis CK 3.180 straipsnio 2 dalimi, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tuo tarpu terminuotas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą.
31. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas dėjo pastangas atstatyti ryšį su vaiku, pagerinti santykius, iš dalies prisideda prie vaiko išlaikymo, rašytinėje bylos medžiagoje fiksuotas dalinis atsakovo pagalbos plane iškeltų uždavinių vykdymas, atsakovas ėmėsi kai kurių jam rekomenduotų priemonių situacijai šeimoje gerinti (kurį laiką lankė psichologo konsultacijas, baigė pozityvios tėvystės kursus). Nors atsižvelgiant į vaiko amžių (liko vos kelios dienos iki pilnametystės), nėra galimybės daryti išvadą, kad situacija dar gali spėti pasikeisti, vaiko amžius nėra nurodytas kaip aplinkybė, įtakojanti kurį tėvų valdžios ribojimo būdą parinkti. Daroma išvada, kad tėvo valdžia atsakovui nepilnametės dukters atžvilgiu ribotina laikinai.
32. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
33. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
34. Ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja rūpintoja. Ieškovas nurodo, kad vaikas gyvena rūpintojos šeimoje, kurioje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos.
35. Iš į bylą pateikto 2021-09-28 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto nustatyta, kad vaikas aprūpintas visomis būtinomis priemonėmis ir daiktais, sudarytos tinkamo buities ir gyvenimo sąlygos, rūpintoja tinkamai vykdo pareigas. Priešingų aplinkybių įrodymų byloje nėra.
36. Esant nurodytoms aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatoma su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja rūpintoja.
37. Remiantis 3.275 straipsniu, globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas), todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo laikinoji rūpintoja skiriama iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo administratore.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
38. Pagal CK 3.195 straipsnį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir apribojus jiems tėvų valdžią. Tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims.
39. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
40. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
41. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas dirba, gauna virš 900 Eur dydžio darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, taip pat gauna beveik 250 Eur per mėnesį pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pakeitė darbą ir jo darbo užmokestis šiuo metu sudaro 700 Eur per mėnesį. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką.
42. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad pareiga teikti išlaikymą vaikui yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba, turi nekilnojamojo turto.
43. Remiantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (apie 70 Eur). Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 punktą, vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba), mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį (apie 160 Eur). Vaiko globai užtikrinti kas mėnesį taip pat mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos išmokos tikslinis priedas (Išmokų vaikams įstatymo 12 str. 1 d.), tačiau skirtingai nei globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas yra skirtas būtent globėjui, todėl nėra skirtinas vaiko poreikių tenkinimui. Esant tokioms aplinkybėms, vaiko poreikių tenkinimui pagal Išmokų vaikams įstatymą skiriama apie 230 Eur per mėnesį suma. Atsakovas nurodė, kad vaikas taip pat gauna 130 Eur sumą dėl motinos netekimo, tačiau viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, šalpos našlaičių pensijos dydis šiuo metu sudaro 75 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, vaikas gauna apie 300 Eur išmokų iš valstybės.
44. Minėta, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Šiuo metu minimalios mėnesio algos dydis viršija 530 Eur per mėnesį. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, mokamą po 150 Eur per mėnesį. Įvertinus vaiko iš valstybės gaunamas išmokas matyti, kad bendra vaikui išlaikyti skirtinų lėšų suma neviršija minimalios mėnesio algos dydžio, todėl prašomas priteisti išlaikymas yra būtinas ir minimalus.
45. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir priteisia iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
46. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
47. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
48. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi valstybės institucijos, reikšdamos ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), ieškinį tenkinus, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo.
49. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas tik 41 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
50. Byloje taip pat susidarė 13,44 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).
51. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 54,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Laikinai apriboti atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kaip tėvo, valdžią A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo A. M. gyvenamąją vietą nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja rūpintoja.
Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. lapkričio 15 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo sumas indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą laikinąją rūpintoją skirti nepilnamečiam vaikui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo administratore.
Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 54,44 Eur (penkiasdešimt keturis eurus keturiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.