- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-195-372/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- Ž. P.
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas, Lindorff Oy filialui
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. P. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. s2FB-1633-959/2016 pagal pareiškėjos Ž. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB DNB bankas, Lindorff Oy filialui, antstolei I. E. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Ž. P. prašė iškelti jai bankroto bylą, nes ji negalinti įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Nurodė, kad antstolės I. E. kontoroje vykdomas priverstinis 10814,76 Eur skolos išieškojimas iš skolininkės Ž. P. kreditoriaus AB DNB bankas naudai; vykdymo išlaidos siekia 1050,07 Eur. Sutuoktinis buvo įregistravęs ūkininko ūkį, kartu su sutuoktiniu ėmė kreditus ūkio veiklai, ji buvo namų šeimininkė, augino keturis vaikus, iš jų du šiuo metu nepilnamečiai. Pareiškėja 2016-10-19 sudarė darbo sutartį su ūkininku R. U., pagal kurią įsipareigojo dirbti 20 valandų per savaitę už 0,5 MMA dydžio atlyginimą. Jokio nekilnojamojo ar įkeisto turto pareiškėja neturi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas su pareiškimu nesutiko ir prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjai Ž. P..
4. Teismas vertino, kad pareiškėjos Ž. P. būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. nustatytą nemokumo būseną, vadovavosi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata ir pareiškėjos elgesį vertino sąžiningumo aspektu. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai prisiimti dar 1998 metais, pareiškėja įsidarbino tik 2016-10-19, t. y. prieš 8 dienas iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui, jos atlyginimas – 0,5 MMA (190,00 Eur), ji yra sveika, darbinga, jauno amžiaus ir galinti konkuruoti darbo rinkoje moteris. Įrodymų apie kokias nors aktyvias pastangas savo mokumui pagerinti, dėtas iki 2016-10-19, teismui nepateikė.
5. Vertindamas pareiškėjos argumentą, kad vietovė, kurioje ji gyvena, yra rajono pakraštys, todėl susirasti darbą ten gyvenant yra itin sudėtinga, teismas pažymėjo, jog sąžiningi asmenys, atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje, imasi aktyvių veiksmų, siekdami prisitaikyti prie esamų darbo rinkos sąlygų, keičia savo gyvenamąją vietą ir gyvena ten, kur gali susirasti geriau apmokamą darbą, gauti daugiau pajamų ir taip užsitikrinti finansinį saugumą sau bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėja, būdama pasyvi ir nedėdama pakankamai pastangų savo mokumui pagerinti, sąmoningai neveikė, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas sprendė, kad fizinio asmens bankroto byla pareiškėjai negali būti keliama (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja Ž. P. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjai Ž. P. bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatas, nukrypimo nuo teismų praktikos, nepagrįstai pareiškėją pripažino nesąžininga. Teismas nevertino aplinkybių, dėl ko pareiškėja nedirbo, dėl kokių priežasčių žlugo ūkininko ūkio veikla. Teismo teiginiai, kad pareiškėja, jei būtų sąžininga, turėjo keisti savo gyvenamąją vietą ir gyventi ten, kur gali susirasti geriau apmokamą darbą, negali būti pripažįstami atitinkančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nenustatė, kad pareiškėja sąmoningai būtų vengusi skolos dengimo kreditoriui bankui AB DNB bei vėliau iš šios skolos atsiradusiems kitiems kreditoriams. Pareiškėja pagal savo gyvenamąją vietą, išsilavinimą, darbo patirtį neturėjo galimybių dirbti, ūkininkavimu nebegalėjo verstis, nes ūkio turtas buvo areštuotas ir parduotas, ūkis išregistruotas apie 2000 m.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėjos vaikai yra jau tokio amžiaus, kad negali būti kliūtimi daugiau uždirbti pačiai pareiškėjai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos vaikams būtų būtina nuolatinė priežiūra, nustatyti specialūs poreikiai ir pan. Be to, dvi pareiškėjos dukros yra pilnametės. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių įsidarbino tik 2016-10-19, t. y. tik prieš 8 dienas iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui dienos, vertinant tai, kad kreditoriniai įsipareigojimai prisiimti dar 1998 metais. Nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors aktyvias pastangas savo mokumui pagerinti, dėtas iki 2016-10-19. Banko nuomone, toks pareiškėjos neveikimas įrodo jos nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu, todėl jai negali būti iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek šios aplinkybės susijusios su atskirojo skundo argumentais. Byloje nustatyta, kad apeliantė yra nemoki, ji negali kreditoriams įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų, o skolos viršija 25 MMA. Dėl pareiškėjos nemokumo ginčo byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
10. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, dėl kurios yra pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
11. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
12. Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visiems kitiems atvejams, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
13. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Taigi, vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus.
14. Sąžiningumo aspektu pareiškėjos elgesys, turėjęs įtakos nemokumui, turi būti vertinamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o ne ankstesniu laikotarpiu. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad plėtodamas teismo praktiką, kasacinis teismas išaiškino, jog FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2014).
15. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad negalima kelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris būdamas pasyvus ir nedėdamas pakankamai pastangų savo mokumui pagerinti, sąmoningai neveikė, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
16. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2016 m. lapkričio 7 d., todėl pareiškėjos sąžiningumas vertinamas laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantė per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemoki dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti ji neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas apeliantės nesąžiningumą vertino pareiškėjos pasyvumu ir pakankamai pastangų savo mokumui pagerinti nedėjimu, sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
17. Visų pirma, sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad pareiškėja nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių įsidarbino tik prieš 8 dienas iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui dienos. Teismui pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors aktyvias pastangas savo mokumui pagerinti dėtas, nuo 2013-11-07 iki 2016-11-07. Šiuo atveju apeliantės nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu patvirtina akivaizdus vengimas dėti pastangas turimo įsiskolinimo dydžiui mažinti. Teismo vertinimu, apeliantė turėdama didelių skolinių įsipareigojimų, būdama jauna ir darbinga, turėdama pagrindinį išsilavinimą bei suvokdama, jog nesiėmus aktyvių veiksmų prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų tinkamai įvykdyti nepavyks, turėjo ir turi realias galimybes susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą, o taip pat kelti kvalifikaciją, įgyti papildomą išsilavinimą, tačiau to nepadarė, o taip pat nesikreipė į kreditorių dėl įsiskolinimų grąžinimo sąlygų ir terminų suderinimo. Teismui akivaizdu, kad, būdama apdairi ir sąžininga skolininkė, pareiškėja privalėjo dėti visas įmanomas pastangas siekdama atsiskaityti su savo kreditoriais arba sumažinti įsipareigojimų dydį. Be to, aplinkybės, kad pareiškėja gaudama 190 Eur darbo užmokestį, nesistengia gauti didesnių pajamų, siekdama sumažinti kreditorių reikalavimus, esminę reikšmę turi ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir vėliau sprendžiant mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog vertinant bankrutuoti siekiančio fizinio asmens nesąžiningumą, turi būti nustatytas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys, t. y. nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.
18. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą yra sudėtinga, nes pareiškėja su šeima gyvena kaime, Joniškio rajono pakraštyje, be to, pareiškėja augina keturias dukras, todėl apeliantės nuomone, persikelti į geriau išvystytą vietovę nėra jokių galimybių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokio pobūdžio argumentus kaip nepagrįstus.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad sąžiningi asmenys, atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdami prisitaikyti prie esamų darbo rinkos sąlygų, keičia savo gyvenamąją vietą ir gyvena ten, kur gali susirasti geriau apmokamą darbą, gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu užsitikrinti finansinį saugumą sau bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja turi keturis dukras, tačiau dvi dukros šiuo metu yra pilnametės, dvi nepilnametės dukros šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Teismo vertinimu, apeliantės vaikai yra jau tokio amžiaus, kuris negali būti kliūtimi pareiškėjai daugiau uždirbti. Byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjos vaikams skirta nuolatinė priežiūra, nustatyti specialūs poreikiai ir pan. Atsižvelgiant į tai, šios apeliantės nurodytos aplinkybės bei argumentai dėl pareigos rūpintis šeimos buitimi negali lemti tikslo gauti didesnes pajams. Pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negali užsiimti papildoma veikla papildomoms pajamoms gauti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos veiksmai aiškiai rodo, kad jos tikslas nėra atsiskaitymas su kreditoriais. Anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš esmės visą įstatyme numatytą vertintiną laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjai buvo žinoma apie vis prastėjančią jos finansinę padėtį ir galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, suprantamas įsipareigojimų mastas, tačiau pareiškėja pagal jai taikomą apdairaus ir rūpestingo asmens standartą elgėsi pernelyg pasyviai ir nesiėmė aktyvių veiksmų siekdama sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, taip darant įtaką savo mokumo būklei. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo laikyti pareiškėjos elgesį nereikšmingu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjos elgesys prieš kreditorius nebuvo sąžiningas.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį ir į tai, kad sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: ar kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkas sąžiningai pateikė visą informaciją, o taip pat, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Pareiškėja tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde nurodo, kad banko kreditai buvo imti ūkio veiklai, tačiau įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes apeliantė nepateikė. Priešingai nei teigia apeliantė, 1998-01-13 paskolos sutartis, kurios pagrindu antstolė vykdo išieškojimą kreditoriaus AB DNB bankui, suteikta gyvenamojo namo remontui ir mašinai pirkti.
21. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.