Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams valstybės įmonei Turto bankui ir Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė Dalia Štaupienė.

Ieškovas 2024 m. gruodžio 30 d. pareiškimu pakeitęs ieškinio reikalavimus prašė:

1) atnaujinti terminą ieškovo motinos E. J. S. palikimui priimti;

2) pripažinti negaliojančiais ab initio: VĮ Turto banko prašymą notarui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, 2022 m. lapkričio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. lapkričio 28 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. TP1-3177;

3) grąžinti nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į paveldimo turto masę.

Ieškovas nurodė, kad jo motina E. J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Anot ieškovo, jis yra vienintelis motinos turto paveldėtojas ir praėjus 4-5 mėnesiams po jos mirties ieškovas faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, t. y. pradėjo faktiškai valdyti likusį turtą, apmoka buto elektros, vandens ir dujų sąskaitas. Ieškovas pažymėjo, kad, nors palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2022 m. lapkričio 23 d., tačiau per visą šį laikotarpį valstybės institucijos nesirūpino palikimu, turto neprižiūrėjo, nemokėjo jokių mokesčių; vienintelis dalykas, kurį padarė VĮ Turto bankas, perėmęs turtą, tai buto durų spynų pakeitimas. Ieškovo teigimu, jo ryšys su motina nuo pat ankstyvosios vaikystės buvo labai stiprus; motinai susirgus sunkia onkologine liga, ieškovas buvo labai sukrėstas, pergyveno. Po motinos mirties ieškovas išgyveno labai sunkų netekties laikotarpį, ilgai gedėjo ir dėl tokios sunkios emocinės būklės taip pat neturėdamas teisinių žinių negalėjo laiku imtis su palikimo įforminimu susijusių veiksmų. Atnaujinus praleistą terminą, atitinkamai naikintini ir ginčijami sandoriai bei taikytina restitucija.

Atsakovė ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė VĮ Turto bankas prašė ieškinį atmesti. Atsakovės nurodė, kad ieškovo teiginiai nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Atsakovės pažymėjo, kad 2022 m. spalio mėnesį ieškovas buvo informuotas apie atliekamus palikimo priėmimo veiksmus, tačiau ieškovo elgesys neatitiko rūpestingo asmens elgesio kriterijų, todėl VĮ Turto bankas pagrįstai vykdė turto paveldėjimo procedūras.

Trečiasis asmuo notarė D. Štaupienė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Notarė nurodė, kad ieškovui, kaip įpėdiniui, buvo pasiūlyta iki 2022 m. spalio 30 d. susisiekti su notare ir VĮ Turto banku, tačiau jis nesusisiekė, o 2022 m. lapkričio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas vadovaujantis Civilinio kodekso 5.62 straipsniu.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas yra E. J. S. vienintelis sūnus. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, išskyrus ieškovą, kurie, kaip pirmos eilės įpėdiniai, galėtų pretenduoti į E. J. S. palikimą. Po E. J. S. mirties (duomenys neskelbtini), VĮ Turto bankas ieškovo ginčijamu 2022 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (16.6)SK4-14634 kreipėsi į notarę D. Štaupienę su prašymu iš VĮ Registrų centro užsakyti palikimo priėmimui valstybės vardu reikiamus dokumentus. Notarė D. Štaupienė 2022 m. lapkričio 23 d. išdavė ieškovo ginčijamą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) ir 311/4900 dalių ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). VĮ Turto bankas ieškovo ginčijamu 2022 m. lapkričio 28 d. turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. TP1-3177 valstybės paveldėtą turtą, kuris nurodytas ginčijamame palikimo perėjimo valstybei liudijime, perdavė valstybei.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, „kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos <...>“. Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Aiškindamas Civilinio kodekso 5.57 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas praleistas, ir tai, kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti (atnaujinti), teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas dėl savo teisių į motinos palikimą gynimo teismine tvarka kreipėsi 2023 m. lapkričio 23 d. pareiškimu, t. y. praėjus dviem metams po motinos mirties ir, atitinkamai, praėjus metams bei devyniems mėnesiams po Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino pabaigos. Nors, viena vertus, įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių terminas praleistas dideliu mastu, tačiau, kita vertus, prašymas šį terminą atnaujinti grindžiamas tiek asmens sunkia emocine-psichologine būkle, tiek įstatymų nežinojimu. Šiuo aspektu nuoseklūs ieškovo paaiškinimai ir liudytojos O. K. parodymai, teismo vertinimu, pakankamai patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes apie ieškovą ir jo motiną E. J. S. siejusius itin glaudžius artimus ryšius – paaiškėjus E. J. S. onkologinei ligai ieškovas ėmėsi prižiūrėti motiną, perkėlė ją gyventi kartu į savo nuomotą butą, po motinos mirties perėmė auginti-rūpintis jos augintą-prižiūrėtą gyvūną, ilgėdamasis motinos ir prisiminimų apie ją lankydavosi motinos bute, tvarkė-rūšiavo jos paliktus daiktus... Tokių faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad ieškovas nebuvo atsisakęs ir neturėjo ketinimų atsisakyti-nepriimti motinos palikimo, nors šios savo teisės ilgą laiką neįgyvendino tinkamai. Itin svarbi aplinkybė yra tai, kad nėra jokių kitų įpėdinių (išskyrus valstybę), kurie pretenduotų ar juolab būtų jau priėmę E. J. S. palikimą. Be to, anot ieškovo, ši aplinkybė – kitų įpėdinių nebuvimas – taip pat suklaidino ieškovą sudarydama klaidingas prielaidas susidaryti jo nuomonei, kad dėl tokio palikimo nebūtina kreiptis į notarą. Taip pat kaip svarbias aplinkybes šiuo konkrečiu atveju teismas vertina ir ieškovo procesinį sąžiningumą – teikiant į bylą tik tokius subjektyvaus pobūdžio įrodymus (paties ieškovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus), kurie gali būti patvirtinami, nors ir netiesioginiais, bet vis dėlto objektyvaus pobūdžio įrodymais (susirašinėjimu, fotonuotraukomis), ir neteikiant aiškiai išgalvotų-pramanytų paaiškinimų siekiant sau palankaus teismo sprendimo. Taigi, nors ieškovo veiksmai per nustatytą terminą nesikreipiant į notarą dėl palikimo priėmimo ir gali būti vertinami kaip stokojantys atidumo-rūpestingumo, tačiau toks ieškovo neveikimas nevertinamas kaip nesąžiningas ar juolab kaip piktnaudžiavimas teise. Remdamasis šių motyvų visuma, teismas tenkina ieškinio reikalavimų dalį dėl praleisto termino atnaujinimo.

Tenkinant ieškinio dalį dėl praleisto termino atnaujinimo, atitinkamai, turi būti pripažinti negaliojančiais ir vėliau atlikti ginčijami veiksmai, kuriais E. J. S. palikimas (kol ieškovas nebuvo priėmęs šio palikimo) perduotas Lietuvos Respublikai. Dėl to tenkinama ir ieškinio reikalavimų dalis dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo bei turto perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais ir atitinkamo turto grąžinimo į palikimą sudarantį turtą. Šiuo aspektu ginčijamas VĮ Turto banko 2022 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. (16.6)SK4-14634, kaip toks nesukuria ieškovui nepalankių teisinių padarinių (šis raštas savaime nesukūrė, nepakeitė ir nepanaikino jokių teisių ar pareigų, susijusių su E. J. S. palikimu, su šio turto teisine būkle), todėl ši ieškinio reikalavimų dalis atmetama kaip teisiškai nepagrįsta.

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas ieškinį tenkina iš dalies, t. y. tenkina ieškinio reikalavimus dėl praleisto termino atnaujinimo ir dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo bei turto perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais; atmeta ieškinio reikalavimų dalį dėl VĮ Turto banko 2022 m. lapkričio 15 d. rašto pripažinimo negaliojančiu. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atkreipia dėmesį į Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios įtvirtina teismo teisę bylinėjimosi išlaidas paskirstyti įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo aspektu būtina pabrėžti, kad VĮ Turto bankas (ir kaip ieškovo nurodoma atsakovė ir kaip atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė) iš esmės neatliko jokių nesąžiningų ar juolab neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu. Priešingai, VĮ Turto bankas tinkamai vykdė Civilinio kodekso nuostatas bei su jomis susijusias kitų norminių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias palikimo perėjimą valstybei. Šiuo aspektu ir ieškovas nurodė faktinę aplinkybę, kad jis buvo sulaukęs VĮ Turto banko skambučio telefonu ir informavimo apie reikalingus atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Taigi, nors formalia teisine prasme atsakovai šioje byloje ir nepripažino ieškinio reikalavimų (t. y. dėl pareikštų ieškinio reikalavimų laikėsi kitokios procesinės pozicijos negu ieškovas), tačiau pakankamai akivaizdu, kad net atsakovams ir pripažinus pareikštus ieškinio reikalavimus, ieškovas vis tiek būtų patyręs bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminiu mokesčiu ir procesinių dokumentų (bent jau ieškinio) parengimu. Be to, šiuo aspektu pažymėtina, kad didesnę dalį išlaidų advokatės pagalbai apmokėti ieškovas patyrė dar iki šiuo sprendimu tenkinamų ieškinio reikalavimų dalies pareiškimo teisme (2025 m. sausio 8 d.), todėl 2023 m. lapkričio 23 d. sąskaitoje nurodytos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti vertinamos kaip susijusios su pradiniais ieškinio reikalavimais, kurių vėliau ieškovas nepalaikė (jų esminę dalį pakeitė) ir kurie liko netenkinti priimamu teismo sprendimu. Tuo tarpu pateiktoje 2024 m. gruodžio 30 d. sąskaitoje nurodytų ieškovo išlaidų advokatės pagalbai apmokėti suma nėra atskleista-detalizuota, todėl nėra galimybės nustatyti-nuspręsti, kuri šių išlaidų dalis susijusi su ieškinio reikalavimų pakeitimu, o kuri su advokatės pagalba atstovaujant teismo posėdyje (kurių galėtų būti išvengta, jeigu atsakovai būtų pripažinę ieškinio reikalavimus ir byla galėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka). Remdamasis šiais motyvais, teismas nepriteisia ieškovui jokių jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Remiantis iš esmės tais pačiais motyvais ir vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, valstybei iš ieškovo priteisiama 39,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Šaukimai liudytojams, kiti teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir atitinkamos išlaidos šioje byloje patirtos dar tuo metu, kai ieškovas buvo pareiškęs pradinius ieškinio reikalavimus, kuriuos vėliau pakeitė). Nurodyta suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos E. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiais notarės Dalios Štaupienės 2022 m. lapkričio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybės įmonės Turto banko 2022 m. lapkričio 28 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. TP1-3177 bei juose (liudijime ir akte) nurodytą turtą grąžinti į E. J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą sudarantį turtą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.