Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) Vilniaus rajono agentūros 2013-11-29 nutarimo panaikinimo, nustatė :

Aprašomoji dalis

K. S. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros inspektoriaus 2013-11-29 nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 90 str. 550 Lt bauda už tai, kad 2013-05-13 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo prieigose pamatė lakstantį palaidą be antsnukio mišrūnų veislės šunį, šovė ir jį sužeidė. Tokiu savo žiauriu poelgiu su minėtu gyvūnu (šunimi) jis padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 1 p., 2 p. 3 d.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn pratrauktas asmuo K. S. padavė skundą Vilniaus rajono apylinkės teismui, kuris 2014-10-27 nutartimi pastarojo skundą atmetė.

Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros manymu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas J. S. ėmėsi visų veiksmų, būtinų tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus bei patraukti asmenį atsakomybėn. Pažymėtina, jog vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, J. S. neturėjo teisinio pagrindo iš naujo nustatinėti byloje surinktų įrodymų, o pastaruosius, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje vertino, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad K. S. nubaustas už tai, kad 2013-05-13 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo prieigose pamatė lakstantį palaidą be antsnukio mišrūnų veislės šunį, šovė ir jį sužeidė.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, nagrinėjant jo skundą teisme, nesutiko su pažeidimu bei nurodė, kad siekdamas nuvyti šunį be antsnukio, mėtė skaldą.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Apelianto keliama versija, kad jis metė tik skaldos akmenuką, skundą nagrinėjančio teismo nuomone vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Maišiagalos policijos nuovados tyrėjos V. L. 2013-11-08 tarnybiniame pranešime yra išdėstyta, jog 2013-05-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo gautas K. F. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2013-05-13 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) jo kaimynas K. S., šaudamas iš pneumatinio šautuvo, sužeidė K. F. auginamą mišrūnų veislės šunį. Pažymima, kad suteikdama medicininę pagalbą sužalotam gyvūnui veterinarijos gydytoja V1. L. kairėje šuns pusėje aptiko šautinę žaizdą. V. L. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad K. F. teigė matęs, kad pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve einantis kaimynas – K. S. rankose turėjęs pneumatinį šautuvą, kurį padėjo garaže. Vėliau, K. F. teigė išgirdęs šūvio garsą ir pamatęs kaip cypdamas jo augintinis bėga namų link. Atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, K. F. turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog jo auginamą šunį sužeidė būtent K. S.. Šautinės žaizdos faktas buvo patvirtintas 2013-05-14 VŠĮ „Buivydiškių veterinarijos klinikos“ gydytojos V1. L. išduota pažyma, kurioje nurodoma, kad „K. F. kreipėsi su savo šunimi su šautine žaizda kairėje pusėje“ (b.l. 4-5).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis K. F. paaiškino, kad matė, kai K. S. užsuko į kiemą, atėjo prie garažo, perlaužė šautuvą per pusę ir padėjo į spintelę. Apsisukęs pamatė, kad jo šuo parbėga kaukdamas. Šuo įbėga į namą ir matė šuns kūne kraujo srovę iš kairės kulšies. Matė pro langą, kaip K. S. nusitaikė iš pneumatinio ginklo ir kaip atbėgo kraujuotas šuo (b.l. 57).

Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė savo 2013-09-18 paaiškinime tyrėjai V. L. (21-22).

Teisme liudytoja apklausta tyrėja V. L. nurodė, kad ji surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą 2013-11-07 Nr. PN 012511 (toliau – protokolas). Nagrinėjo įvykį pagal pareiškimą, kuriame K. F. nurodė, kad jo šuo nukentėjo. Įtaria dėl šuns sužalojimo kaimynystėje gyvenantį K. S.. K. F. ir K. S. davė parodymus, pateikė veterinarijos gydytojos pažymą, kad šuniui padaryta šautinė žaizda, daugiau liudytojų nebuvo. K. F. leisdamas laisvai lakstyti savo šuniui padarė pažeidimą, kuris numatytas, ATPK 110 str. 1 d. K. F. teiginiai, kad jis matė, kad Stepanovas turi šautuvą, kad jo šuo buvo pašautas, jai leido daryti tokią prielaidą, kad gali surašyti protokolą. Į incidento vietą kiek atsimena, policiją iškvietė K. S.. Ji užrašė, kad ginklo neturi, nors buvo priimtas sprendimas, kad turi. Policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, apie šaunamąjį ginklą nieko neminėjo. Ji surašė protokolą, nagrinėjo pagal pareiškimą, kuriame K. F. nurodė, kad jo šuo nukentėjo, tą padarius įtaria kaimynystėje gyvenantį S. Nukentėjusysis savo namuose pro savo langą matė kaimyną, einantį su vaikais, laikantį rankoje ginklą. Po to išgirdo šūvį ir šuo sužalotas atbėgo (b.l. 66-67).

Liudytoja apklausta veterinarijos gydytoja V1. L. paaiškino, kad ji apžiūrėjo šunį, kairėje pusėje prie kaklo buvo šautinė žaizda, nes buvo mažytė skylė, todėl vertinama, kad šautinė žaizda. Tik negalima nustatyti iš kokio ginklo buvo šauta. Greičiausiai iš pneumatinio. Kulka nebuvo rasta, kadangi kulka yra labai maža, galėjo šūvio metu atšokti nuo šuns kūno. Jeigu šuo būtų atsitrenkęs, susiplėšęs, būtų kito pobūdžio žaizda (b.l. 94-95).

Liudytojas V. M. parodė, jog žino, kad K. S. turi pneumatinį šautuvą. Jis su šautuvu šaudė miškelyje (b.l. 95-96).

VŠĮ „Buivydiškių veterinarijos klinikos“ gydytojos V1. L. 2013-05-14 pažymoje nurodoma, kad K. F. kreipėsi su savo augintiniu – šunimi su šautine žaizda kairėje pusėje (b.l. 25).

Nors nubaustasis K. S. apeliaciniame skunde nurodo, esą vertinant pažeidimo, numatyto LR ATPK 90 str. objektyviosios pusės požymius buvo įvardintas tik vienas iš objektyviosios pusės požymių – pasekmės, tačiau pažymėtina, kad tyrimo metu detaliai įvardinta neteisėtos veikos objektyvioji pusė, t.y., aiškiai apibrėžti nubaustojo K. S. neteisėti veiksmai, pažeidimo objektas bei nurodyti kiti fakultatyvūs požymiai – įvardintas būdas ir priemonės, kurių visetas pagrįstai teismui leido manyti, kad K. F. šunį sužalojo kaimynystėje gyvenantis K. S., kurio gyvenamojo namo teritorijoje be pavadėlio ir antsnukio bėgiojo K. F. šuo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam K. F. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas pagal LR ATPK 110 str. 1 d., pažeidęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymo Nr. BI-336 „Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 41 p. reikalavimus (kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos).

Nepagrįstas apeliacinio skundo ir tas teiginys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta nei veika, nei priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamoje nutartyje priežastinis ryšys nustatytas tiek išsamiais liudytojų parodymais, tiek atlikto eksperimento duomenimis bei kita rašytine medžiaga. Nagrinėjamu atveju, teismas tirdamas ir vertindamas liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tiek liudytojų parodymų, tiek kitų byloje esančių įrodymų įrodomoji reikšmė teismo nutartyje aptarta tinkamai. Nors apeliantas nurodo, kad liudytojos veterinarijos gydytojos V1. L. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi liudytoja nebuvo tikra, iš kokio ginklo šovus galima būtų padaryti tokio pobūdžio žaizdą, kuri buvo aptikta šuns kairės pusės kakle ir be to, gydytoja neatliko išsamios šuns apžiūros, o tik rėmėsi K. F. teiginiais, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti minėtos liudytojos – veterinarijos gydytojos, turinčios specialių žinių padaryti tokias išvadas parodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytoja teisme paaiškino, kad jeigu šuo būtų atsitrenkęs, susiplėšęs, būtų kito pobūdžio žaizda. Teismo vertinimu liudytoja V1. L. ir negalėjo tiksliai nurodyti, iš kokio ginklo šovus padaroma tokia žaizda, kadangi tai jau yra žinios, nepatenkančios į veterinarijos gydytojos kompetencijos ribas. Be to, šautinės žaizdos faktą patvirtinta 2013-05-14 VŠĮ „Buivydiškių veterinarijos klinikos“ pažyma.

Iš teismui pateiktos administracinio pažeidimo bylos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-09-08 nutartimi buvo davęs nurodymą policijos institucijai atlikti eksperimentą tikslu „nustatyti kur įvykio metu buvo K. F. ir K. S. kai pastarasis šaudė į šunį ir atlikti bandymą siekiant nustatyti ar K. F. pro langą galėjo matyti K. S. ir ar nėra kokių nors kliūčių (pavyzdžiui, gyvatvorė, pastatai, daiktai ir kt.) tokiam matomumui?“, taip pat nurodė „bandymo eigą ir rezultatą įrašyti į protokolą ir nubraižyti planą, esant reikalui padaryti vaizdo įrašą ar fotonuotraukas“ (b.l. 76-77). Nors, teismo vertinimu šis eksperimentas buvo įformintas ydingai, kadangi eksperimento procesas ir gauti rezultatai nebuvo užfiksuoti pagrindiniame procesiniame dokumente – protokole, o policijos pareigūnai į bylą pateikė tik įvykio vietos fotografijas, tačiau antra vertus, tai nepaneigia byloje surinktų objektyvių įrodymų teisingumo, kurių visuma patvirtina K. S. nusikaltus. Teisme taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima netikėti tiek liudytojo V. M., tiek nukentėjusiojo K. F. parodymais, arba, kad pastarasis turėjo planą keršyti apeliantui.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nors skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neištyrė visų galimų įrodymų, tačiau įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Priešingai, nei teigiama skunde, nubaustojo versijos nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai.

Atsižvelgus į tai ir patikrinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-27 nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų nenustatė.

Skunde apeliantas taip pat prašo priimti sprendimą dėl atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo, tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys, kad galiojantis ATPK nenumato teisinio reguliavimo nagrinėjant bylą išspęsti proceso, t.y. pareiškėjo patirtas išlaidas susijusias su apmokėjimo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Trakų rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. nutarė:

K. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-27 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.