- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- II-10-269/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Pažeidėjas
- K. S.
- Suinteresuotas asmuo
- K. F.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. S. ir jo įgaliotam atstovui advokatui A. N.,
Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros atstovams J. S., D. R. ir G. M.,
išnagrinėjęs K. S. (toliau-pareiškėjas) (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2013-12-17 skundą (toliau-skundas) dėl LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-byla) (b.l. 1-3),
Aprašomoji dalis
nustatė:
LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros inspektorius J. S. 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-nutarimas) K. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 90 str. skirta administracinė nuobauda - 550 Lt bauda už tai, kad jis 2013-05-13 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo prieigose pamatė lakstantį palaidą be antsnukio mišrūnų veislės šunį, šovė ir jį sužeidė. Tokiu savo žiauriu poelgiu su minėtu gyvūnu (šunimi) jis padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 1 p., 2 p. 3d. ir ATPK 90 str. (b.l. 6-7, 15-16, 81).
Šalies argumentai
K. S. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad vertinant pažeidimo objektyviosios pusės požymius buvo įvardintas tik vienas iš objektyviosios pusės požymių - pasekmės, t.y. šuniui padaryti sužalojimai. Tačiau koks esamų sužalojimų pobūdis, kaip jie galėjo atsirasti, nebuvo nustatyta. Sužalojimo faktą patvirtino tik privačios veterinarijos klinikos gydytoja V. L., kuri jos pateiktoje pažymoje teigia, kad „ [...] K. F. kreipėsi su savo šunimi su šautine žaizda kairėje pusėje, apžiūrėta žaizda skirti vaistai ir gydymas tęsiamas toliau". Iš šio teiginio galima daryti prielaidą, jog dar iki šuns apžiūros K. F. informavo veterinarijos gydytoją apie šautinę šuns žaizdą. Tačiau pati veterinare neatliko esamo sužalojimo vertinimo, nepateikė argumentų kokie esamų sužalojimų požymiai rodo, kad žaizda yra būtent šautinė. Iš esmės, veterinarijos gydytoja be jokių argumentų atkartojo K. F. versiją, todėl jos teiginius reikėtų vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad šuns kūne nebuvo rasta jokių kulkų. Nebuvo nustatytas paties pažeidimo padarymo faktas. Tvirtinimai, jog jis šovė į šunį prasilenkia su tikrove dėl šių argumentų: 1) jis savo namo valdos teritorijoje neturiu ir nedisponuoju jokiu pneumatiniu šautuvu (turi tik legaliai įsigytą dujinį pistoletą); 2) jis į šunį nešovė, o tik norėdamas nuvyti, į jo pusę metė skaldos gabaliuką, kurį spontaniškai pačiupo nuo grindinio. Skaldos gabaliuką metė nestipriai, nes šalia tos vietos kur bėgo šuo, stovėjo jo automobilis bei buvo jo mažametis sūnus. Nors yra konstatuojama, jog sužalojimai yra padaryti šaunant iš pneumatinio šautuvo, bet nėra nustatytas pažeidimo padarymo subjektas. Sužalojimus šuniui galėjo padaryti ir kiti asmenys, pavyzdžiui,, kaimynai ar tuo keliuku dažnai vaikštantis kaimo jaunimas“. Prašo bylą nutraukti (b.l. 1-3).
Atsiliepimas
LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo nutarimą palikti nepakeistą ir K. S. skundą atmesti. Nurodo, kad nuobauda K. S. paskirta pagrįstai, vadovaujantis visais byloje surinktais įrodymais, juo įvertinus, tinkamai pritaikius įstatymą ir tinkamai kvalifikavus veiką, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį bei laikantis ATPK 30 str. nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų tam, kad būtų galima konstatuoti, jog administracinių teisės pažeidimų protokole užfiksuotas teisės pažeidimas buvo padarytas K. S. (b.l. 41-42).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu K. S. prašė jo skundą patenkinti ir nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir savo pateiktame skunde. Papildomai nurodė, kad įvykis buvo vakare, (duomenys neskelbtini) kaime. Iki įvykio tarp jo ir K. F. santykiai buvo prasti, galima sakyti nebendravo. Pagrinde dėl šuns pykdavosi. Ant grandinės šuo pririštas prie būdos kol K. F. darbe, grįžęs paleidžia ir laksto už jo kiemo ribų. Jo teritorija neaptverta. Jis paprašė, kad būtų šuo pririštas, nes jo vaikai jo bijo. 2013-05-13 apie 18.30 va. jis išėjo į lauką, pamatė šunį, kuris buvo be antsnukio, paėmė skaldą ir, siekdamas nuvyti šunį, numėtė skaldą. Jo manymu K. F. matyti negalėjo, lauke nieko nebuvo. Jis su jokiu šautuvu nevaikšto. Perspėjo, kad bus iškviesta policija, jis gal ėmėsi gynybinės pozicijos. Atvažiavo policija. Nematė, kad šuo po įvykio buvo sužalotas. Prašo bylą nutraukti (b.l. 55-57).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis, suinteresuotas asmuo K. F. parodė, kad 2013-05-13 matė, kai K. S. užsuko į kiemą, atėjo prie garažo, perlaužė šautuvą per pusę ir padėjo į spintelę. Apsisukęs pamatė, kad jo šuo parbėga kaukdamas. Šuo įbėga į namą ir matė šuns kūne kraujo srovę iš kairės kulšies. Jis išėjo į lauką, paklausė K. S. ką padarė šuo, jis kažką šaukė ir pasakė, kad kvies policiją. Atvažiavo pareigūnai atėjo vienas pas jį, ištepė šuo pareigūną. Nebuvo gavęs pastabų dėl šuns nei iki įvykio, nei po įvykio. Matė pro langą, kaip K. S. nusitaikė iš pneumatinio ginklo ir kaip atbėgo kraujuotas šuo (b.l. 54, 57, 66).
Liudytoja V. L. parodė, kad ji surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą 2013-11-07 Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-protokolas). Nagrinėjo įvykį pagal pareiškimą, kuriame K. F. nurodė, kad jo šuo nukentėjo. Įtaria dėl šuns sužalojimo kaimynystėje gyvenantį K. S.. K. F. ir K. S. davė parodymus, pateikė veterinarijos gydytojos pažymą, kad šuniui padaryta šautinė žaizda, daugiau liudytojų nebuvo. K. F. leisdamas laisvai lakstyti savo šuniui padarė pažeidimą, kuris numatytas, ATPK 110 str. 1 d. K. F. teiginiai, kad jis matė, kad S. turi šautuvą, kad jo šuo buvo pašautas, jai leido daryti tokią prielaidą, kad gali surašyti protokolą. Į incidento vietą kiek atsimena, policiją iškvietė K. S.. Ji užrašė, kad ginklo neturi, nors buvo priimtas sprendimas, kad turi. Policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, apie šaunamąjį ginklą nieko neminėjo. Ji surašė protokolą, nagrinėjo pagal pareiškimą, kuriame K. F. nurodė, kad jo šuo nukentėjo, tą padarius įtaria kaimynystėje gyvenantį S.. Nukentėjusysis savo namuose pro savo langą matė kaimyną, einantį su vaikais, laikantį rankoje ginklą. Po to išgirdo šūvį ir šuo sužalotas atbėgo (b.l. 8-9, 64, 66-67).
Liudytoja V. L. parodė, kad ji privati veterinarijos gydytoja. Apžiūrinėjo šunį. Kairėje pusėje prie kaklo buvo šautinė žaizda, nes buvo mažytė skylė, todėl vertinama, kad šautinė žaizda. Tik negalima nustatyti iš kokio ginklo buvo šauta. Greičiausiai iš pneumatinio. Šuns veislė- mišrūnas – (duomenys neskelbtini). Šuo kraujavo. Tai buvo 2013 metais, kada buvo parašyta pažyma, buvo išrašytas kvitas ir sumokėta už šuns apžiūrą ir gydymą. Paslaugos šuniui suteiktos oficialiai. Neprisimenu ką sakė, kas sužalojo gyvūną. Kulka nebuvo rasta, kadangi kulka yra labai maža, galėjo šūvio metu atšokti nuo šuns kūno. Jeigu šuo būtų atsitrenkęs, susiplėšęs, būtų kito pobūdžio žaizda (b.l. 93-95).
Liudytojas V. M. parodė, kad žino, kad K. S. turi pneumatinį šautuvą. Jis su šautuvu šaudė miškelyje (b.l. 93, 95-96).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 4-5, 8-9, 25-28, 69-75).
Skundas netenkintinas.
K. S. skundu kelia kaltės, o kartu ir įrodymų vertinimo klausimą dėl ATPK 90 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdamas, jog jokių veiksmų K. F. priklausančiam šuniui neatliko. Tačiau tokia pareiškėjo versija yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. (duomenys neskelbtini) policijos nuovados tyrėjos V. L. 2013-11-08 tarnybiniame pranešime yra išdėstyta, jog 2013-05-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate buvo gautas K. F. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2013-05-13 apie 18 val. (duomenys neskelbtini) jo kaimynas K. S., šaudamas iš pneumatinio šautuvo, sužeidė K. F. auginamą mišrūnų veislės šunį. Suteikdama medicininę pagalbą sužalotam gyvūnui veterinarijos gydytoja V. L. kairėje šuns pusėje aptiko šautinę žaizdą. V. L. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad K. F. teigė matęs, kad pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve einantis kaimynas - K. S. rankose turėjęs pneumatinį šautuvą, kurį padėjo garaže. Vėliau, K. F. teigė išgirdęs šūvio garsą ir pamatęs kaip cypdamas jo augintinis bėga namų link (b.l. 4-5). Tai, kad pareiškėjas sužalojo šunį pažeidimo tyrimo ir apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis K. F., kad jis pro lanka matė, kai K. S. šovė iš pneumatinio šautuvo, o iš karto po šūvio atbėgo kraujuotas šuo. Jo parodymai teismo posėdyje sutapo su duotais paaiškinimais policijos pareigūnams ir patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad nebuvo jam kliūčių matyti K. S. laikantį pneumatinį šautuvą ir iš karto po šūvio atbėgusį kraujuotą šunį (b.l. 10, 32-34, 76-77, 86-92). L. V. L.- veterinarijos gydytoja parodė, kad 2013-05-19 K. F. kreipėsi dėl sužaloto šuns. Apžiūrėjusi šunį, nustatė, kad kairėje pusėje prie kaklo buvo šautinė žaizda. Negalima nustatyti iš kokio ginklo buvo šauta. Greičiausiai iš pneumatinio. Šuo kraujavo. Kulka nebuvo rasta, kadangi kulka yra labai maža. Tokia žaizda negalėjo atsirasti nuo akmens. Šautinės žaizdos faktas patvirtinta 2013-05-14 VŠĮ „(duomenys neskelbtini) veterinarijos klinikos" pažyma, kurioje nurodoma, kad „K. F. kreipėsi su savo šunimi su šautine žaizda kairėje pusėje (b.l. 25). Liudytojas V. M. parodė, kad matė pas K. S. pneumatinį šautuvą. Nors pareiškėjas teigia, jog liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir objektyvūs, nes jis galimai yra K. F. pažįstamas, tačiau šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas. Taigi, visuma aptartų įrodymų vienareikšmiškai paneigia K. S. nurodytas aplinkybes, jog jokių fizinių veiksmų prieš šunį jis neatliko ir įrodyta, kad K. S. žiauriai elgėsi su gyvūnų. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai: gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, todėl pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 90 str. patrauktas pagrįstai. Skunde nėra nurodyta jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą. Protokolą surašė tam įgaliotas pareigūnas (ATPK 259¹ str.), prisilaikydamas ATPK 260 str. reikalavimų. Įrodymai dėl šio teisės pažeidimo surinkti prisilaikant ATPK 256 str. nuostatų. Priimant nutarimą šioje byloje ATPK 286 str., 287 str. reikalavimai pažeisti nebuvo. Paskirta administracinė nuobauda - bauda ne didesnė nei ATPK 90 str. numatytas baudos vidurkis ir nėra aiškiai per griežta, t.y. administracinė nuobauda paskirta prisilaikant ATPK 30² str. reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
Galiojantis ATPK nenumato teisinio reguliavimo nagrinėjant bylą išspęsti proceso, t.y. pareiškėjo patirtas išlaidas susijusias su apmokėjimo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą (b.l. 80).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 302 straipsniu, teismas
nutarė:
LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-11-29 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo K. S. už administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 90 str. paskirta 550 Lt bauda palikti nepakeistą, o K. S. skundo 2013-12-17 netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.