- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1561-324/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Inovita“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Albino Čeplinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5675-638/2009 pagal B. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inovita“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 20 d. nutartimi areštavo 22616,78 Lt vertės atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o šio turto nesant ar nepakankant – atsakovo pinigines lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš jų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.
2009 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas pakeisti 2009 m. vasario 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti konkretų atsakovo turtą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 900/1425 dalių žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 8 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies – panaikino 2009 m. vasario 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias priemones ir areštavo ¼ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po nutarties priėmimo ieškovas nesikreipė į antstolius, kad būtų areštuotas konkretus atsakovo įmonės turtas, todėl yra areštuotas visas jos turtas. Konstatavo, kad tokia padėtis, kai esant santykinai nedidelei ieškinio kainai, atsakovas patiria viso turimo turto suvaržymus, yra neproporcingai sunki priemonė atsakovui, pažeidžia jo teises. Atsižvelgęs į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę (757000 Lt), sprendė, kad ieškinį gali užtikrinti ¼ namo dalies areštas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nepagrįstai spręsta, kad 2009 m. vasario 20 d. nutartimi areštuoto turto vertė yra gerokai didesnė nei pareikšto ieškinio suma. Byloje nėra duomenų apie viso atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Neatsižvelgta į aplinkybę, kad nekilnojamojo turto kaina šiuo metu mažėja. Visam atsakovui priklausančiam nekilnojamam turtui yra nustatyta hipoteka ir (arba) turto areštas, todėl šis turtas realiai yra nelikvidus. Nėra duomenų apie prievolių, kurių įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas atsakovo nekilnojamasis turtas, dydį. Darytina išvada, kad nenustatyta viso atsakovo nekilnojamoji turto reali vertė, kurią gautų ieškovas galimai patenkinus ieškinį ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriais. Ieškovo žiniomis, 2009 m. vasario 20 d. nutartimi areštuotas atsakovo turtas yra nelikvidus ir menkavertis. Dėl šios priežasties ieškovas nesikreipė į antstolį dėl konkretaus turto aprašymo, nes faktiškai nebuvo ir vis dar nėra ko aprašyti. Ieškovo kreipimasis į antstolį dėl atsakovo turto aprašymo tik sąlygotų papildomas išlaidas ieškovui, kurios realiai būtų betikslės, nes antstoliui faktiškai reikėtų aprašyti visą atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Sumažinus laikinųjų apsaugos priemonių mastą, ieškovo reikalavimai nėra realiai užtikrinti. Nesurinkti įrodymai, patvirtinantys gyvenamojo namo vertę, vadovautasi tik atsakovo nurodyta gyvenamojo namo verte. Neatkreiptas dėmesys, kad visas gyvenamasis namas yra įkeistas, žemės sklypas, ant kurio stovi namas, neareštuotas, todėl faktiškai visas gyvenamas namas yra nelikvidus turtas. Nenustatytas gyvenamojo namo hipoteka užtikrintos prievolės dydis, todėl nėra žinoma, kokią pinigų sumą gautų ieškovas, galimai patenkinus ieškinį, atsiskaičius su hipotekos kreditoriais bei nukreipus išieškojimą į ¼ gyvenamojo namo dalį.
Neįvertintos teismų praktikoje suformuotos taisyklės. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-327/2008 suformavo taisyklę, kad teismai, keisdami pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu mažindami jų mastą, privalo įvertinti, ar areštuotinas turtas nėra įkeistas ir ar yra pakankamas pagrindas keisti laikinąsias apsaugos priemones, ar toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nepaneigs ieškinio užtikrinimo realumo, t.y. galimo teismo sprendimo realaus įvykdymo. Būtina įsitikinti, ar teismui sumažinus arešto mastą neatsiranda sąlygų apskritai išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, kai taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuotinas įkeistas turtas, aplinkybė, jog tokio areštuoto turto bendra vertė yra didesnė už ieškinio sumą, nereiškia, kad pažeidžiami teisingumo, ekonomiškumo ar proporcingumo principai.
Prašo nutartį panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad atsakovas pateikė teismui nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame yra nurodyta vidutinė bendrovei priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo rinkos vertė, keliasdešimt kartų viršijanti ieškinio sumą: žemės sklypo – 407622 Lt, gyvenamojo namo – 757000 Lt. VĮ Registrų centro pateiktas turto vertinimas yra viešas, galiojantis ir juo teismas turi teisę remtis, spręsdamas dėl turto vertės. Areštavus visą bendrovės turtą, jos veikla yra paralyžuota, nes bendrovė negalėdama parduoti įsigyto turto, negali vystyti veiklos, atsiskaityti su kreditoriais, vėluoja mokėti bankui įmokas, skaičiuojamos netesybos, todėl patiriami nuostoliai. Pažyma apie nekilnojamojo turto vertę bei iš viešo hipotekos registro gautas išrašas patvirtina, kad įkeisto turto vertė yra kelis kartus didesnė nei šio turto įkeitimu užtikrinta prievolė. Kauno miesto apylinkės prokuratūra uždėjo areštą vykdydama paties ieškovo prašymą pagal jo pateiktą pareiškimą. Ieškovui įvykdžius teismo įpareigojimą kreiptis į antstolį, nebūtų susidariusi tokia sudėtinga situacija, nes ne teismas, o antstolis turėtų įvertinti, kokį turtą turi bendrovė, ar jis suvaržytas, kokiu mastu ir kokio konkretaus turto areštas geriausiai atitiktų abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir mažiausiai pažeistų šalių teises, teisėtus interesus, o kartu užtikrintų galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Viso bendrovės turto suvaržymas yra neproporcingas jo taikymu siekiamiems tikslams, pažeidžia Konstitucijos ir CK 1.5 straipsniuose įtvirtiną teisingumo bei CK 1.2 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo bei proporcingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), išlaikant šalių interesų pusiausvyrą. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, teismas turi vadovautis CPK 144 straipsnio nuostatomis bei įvertinti tai, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
Nagrinėjamos bylos ieškinio suma - 22616,78 Lt. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 20 d. nutartimi areštavo 22616,78 Lt vertės atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, o šio turto nesant ar nepakankant – atsakovo pinigines lėšas. Pažeisdamas CPK 146 straipsnio 1 dalies reikalavimą pranešti atsakovui apie ieškovo prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacine tvarka peržiūrima nutartimi pirmosios instancijos teismas jas pakeitė ir areštavo ¼ dalį atsakovui priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
CPK 146 str. 1 dalis įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisę pareikšti prieštaravimus dėl kitos šalies prašymo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimu.
Dėl netinkamo šios normos pritaikymo ginčo klausimas gali būti išspręstas neteisingai.
Iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad pakeistoji ir naujai pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė užtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinys yra turtinis. Tiksli 2009 m. liepos 8 d. teismo nutartyje nurodyto areštuotino turto kaina neaiški. Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2008 m. rugpjūčio 28 d. VĮ Registrų centro duomenimis yra 757000 Lt (b.l. 21). Šio gyvenamojo namo ir 900/1425 dalių žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), UAB „Liturta“ 2008 m. rugpjūčio 20 d. pažymos Nr. V 08/08-58-B duomenimis rinkos vertės yra 900000 Lt, likvidacinė vertė – 630000 Lt (b.l. 45). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog minėtam turtui yra įregistruota hipoteka. Pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalį, pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą. Tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusi suma galėtų būti panaudota kitų skolininko kreditorių reikalavimų tenkinimui. Nesant duomenų apie hipoteka užtikrintos prievolės dydį, ¼ dalies gyvenamojo namo (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dabartinę rinkos vertę, negalima spręsti, ar ieškinio patenkinimo atveju ieškovas galėtų iš lėšų, gautų realizavus hipoteka apsunkintą pastatą, išsiieškoti jam priteistą sumą. Nėra aišku, ar tokia suma liktų po prievolių hipotekos kreditoriui visiško įvykdymo. Dėl šių priežasčių yra tikimybė, kad, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas gali išvengti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Byloje nėra duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį kitą turtą, kuris nebūtų apsunkintas hipoteka ar kitokiais kreditorių reikalavimų užtikrinimo būdais, todėl apeliacinės instancijos teismas negali klausimo išnagrinėti iš esmės ir nuspręsti apie konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų CPK 144 str. d. nustatytų tikslų įgyvendinimą. Nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, kokia jo dalis įkeista, koks įkeitimu užtikrintų prievolių dydis. To neįmanoma nustatyti iš atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą priedų, o motyvuotų prieštaravimų dėl ieškovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nėra dėl netinkamo CPK 146 str. 1 d. pritaikymo. Tuo pagrindu 2009 m. liepos 8 d. nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.