Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-06-22 · Civilinė byla Nr. 2-582-934/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-22
Bylos Nr.
2-582-934/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27160-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
Vilniaus Gabijos gimnazijai
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-582-934/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27160-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gintarei Jusčiūtei, dalyvaujant ieškovo M. B. atstovui advokatui A. B., atsakovo atstovui advokato padėjėjui V. P. bei Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorei V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui Vilniaus Gabijos gimnazijai dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2896,20 EUR (10000 Lt) neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-5, 54-57). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1) 2012-09-11 prieš pirmą pamoką Vilniaus Gabijos gimnazijoje (toliau – Gimnazija) buvo sumuštas ieškovas. Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 17-1-02260-12 apklausti liudytojai M. B. ir M. B., ieškovą mokyklos patalpose, pertraukos metu sumušė kitas Gimnazijos mokinys – E. A.. Liudytojai nurodė, kad M. B. stovėjo prie kabineto antrame aukšte ir kalbėjosi su savo klasiokais, kai staiga išgirdo kaip kažkas pasakė „atsargiai už tavęs“. M. B. nespėjo atsisukti, kaip pajuto smūgius į galvą, pajautė didelį skausmą galvoje, veide ir nuo smūgių parkrito. Liudytojai nurodė, jog laukiant pamokos prie kabineto pamatė kaip neatkreipiant dėmesio į save prie M. B. iš už jo nugaros priėjo E. A.. Priėjęs iš už nugaros E. A. M. B. staiga sudavė smūgį kumščiu į galvos sritį, nuo to smūgio ieškovas susmuko prie sienos, o tuo metu E. A. dar kelis kartus M. B. smūgiavo į galvą ir į kūną. Smūgių metu, kai M. B. buvo suklupęs, E. A. spyrė į galvą, po spyrių E. A. dar spjovė gulinčiam jam į galvą ir nuėjo. Ieškovas dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė galvos sumušimą, muštinę kiaurinę žaizdą apatinėje lūpoje (lūpa buvo praskelta), dantų traumą, kurios pasekmes jaučia iki šiol, išgyveno didelį skausmą ir nerimą, taip pat pažeminimą prieš klasiokus.

2) Mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o pedagogai privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, laiduoti saugią ir sveiką auklėtinių asmenybės galių plėtotę, sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas. Viena iš klasės auklėtojo pareigų yra bendrauti su auklėtiniu ir jo šeima apie auklėtiniui iškylančias elgesio problemas, domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga. Kiekvienos mokslo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse yra nurodyta kaip turi elgtis mokytojai įvykus nelaimingam atsitikimui. Mokyklos mokytojai yra tiesiogiai susiję ir yra atsakingi už vaiko sveikatą bei gyvybės apsaugą, budintis mokytojas įpareigotas mokykloje pertraukų metu užtikrinti mokinių kultūringą elgesį ir saugumą. Kai vaikas yra mokymo įstaigoje, už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga. Kaltė šiuo atveju atsirado būtent dėl Gimnazijoje esančių mokytojų netinkamų veiksmų ir savo pareigų aplaidaus vykdymo, kadangi vaiko buvimo Gimnazijoje metu tėvų valdžią valdžios įgyvendina mokymo įstaiga ir ji privalo užtikrinti, kad apskritai nekiltų jokių konfliktų tarp mokinių, o jiems vis dėl to įvykus, mokymo įstaiga laikoma tinkamai neįvykdžiusi savo tiesioginių pareigų. Gimnazijos veiksmų neteisėtumas pasireiškė atsakingiems asmenims nevykdžius savo pareigų, kai nebuvo imtasi priemonių užkertant kelią M. B. sumušimui pertraukos metu (neteisėtas neveikimas). Kadangi ieškovas buvo sumuštas ir patyrė sužalojimus dėl neteisėto Gimnazijos neveikimo, kartu konstatuotinas yra ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir patirtos neturtinės žalos. Ieškovas buvo sumuštas pertraukos metu Gimnazijos patalpose, prie kabineto, kuriame turėjo vykti pamokos. Todėl ieškovo ir E. A. priežiūrą turėjo vykdyti atsakovas, t. y. Gimnazija.

3) Ieškovas dėl neteisėto atsakovo neveikimo buvo sumuštas, patyrė didelį fizinį skausmą. Kadangi ieškovo sumušimas įvyko viešoje vietoje, matant kitiems klasiokams, todėl M. B. buvo pažemintas kitų moksleivių akivaizdoje, dėl ko tai jam sukėlė daug neigiamų emocijų – pažeminimą, baimę, stresą. Jam buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Dėl sumušimo M. B. teko gulėti ligoninėje. Prakirstą lupą teko siūti, bet vis tiek liko randas. Patirtas kančias dėl sumušimo ieškovas įvertino 2896,20 EUR (10000 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus Gabijos gimnazija pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-19). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

Šalies argumentai

1) Ieškovas ieškinyje nurodė ne visas faktines aplinkybes, kurios turi esminę įtaka priimant sprendimą šioje byloje, incidentas įvyko mokslo metų pradžioje. M. B. iki incidento nelankė pamokų, nes jam buvo sulaužyta ranka. Ranką M. B. susilaužė 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje rugsėjo mėnesio pradžioje per muštynes su E. A., kuris 2012-09-11 Gimnazijoje pertraukos metu sudavė smūgius M. B.. Po smūgių sudavimo M. B. nepasirodė pamokoje, o praėjus neilgam laiko tarpui, peiliu sužalojo E. A.. Dėl minėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris, baigtas šalims susitaikius. Aukščiau nurodytos aplinkybės, atsakovo įsitikinimu, įrodo, kad incidentas tarp nepilnamečių kilo ne mokymo įstaigoje, o už jos ribų, konfliktavimas prasidėjo dar iki mokslo metų pradžios. Apie šį incidentą žinojo tiek M. B., tiek E. A. tėvai. Aplinkybė, jog M. B. ranką susilaužė muštynių metu su E. A. įrodo, kad konfliktas dar ne Gimnazijos teritorijoje ir ne mokslo metų laiku buvo išaugęs į smurtinį ir grėsė pasekmėmis, kurios ir įvyko. Šio ginčo atveju yra akivaizdu, kad M. B. tėvai savo valdžią įgyvendino netinkamai, elgėsi aplaidžiai savo vaiko atžvilgiu – žinodami apie smurtinį konfliktą tarp M. B. ir E. A., nesiėmė priemonių šio konflikto galimiems padariniams užkirsti kelią. Atsižvelgiant į tai, kad abu mokiniai mokėsi toje pačioje Gimnazijoje, tėvai privalėjo numatyti galimas pasekmes ir pranešti Gimnazijos administracijai, auklėtojai ar socialiniam darbuotojui apie grėsmes, t.y. tėvai privalo bendradarbiauti su mokymo įstaiga, kurioje mokosi jų vaikai. Dėl minėtų aplinkybių negalima suabsoliutinti Gimnazijos atsakomybės. Gimnazija negali būti atsakinga už M. B. ir E. A. veiksmus, jų padarinius, juolab, kad, kaip matyti iš aplinkybių, nepilnamečiai smurtauti buvo suplanavę iš anksto.

2) Ieškovas nenurodė, būtent kokių konkrečiai pareigų ar veiksmų Gimnazija neatliko, galėjusių įtakoti incidentą, kurio metu buvo sužalotas M. B..

3) Šalys ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 17-1-02260/2012 baigė susitaikydamos, todėl, atsakovo įsitikinimu, buvo išspręstas ir žalos atlyginimo klausimas.

Ieškovo atstovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog M. B. neketinta dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimų, kadangi jie nebūtini, pats ieškovas pasirenka, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti ieškinį, be to, psichologai nerekomendavo dalyvauti ieškovui teismo posėdyje. Papildomai nurodė, jog atsakovas netinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas – sudaryti saugias ugdymo sąlygas, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nesiėmė organizacinių priemonių, kad būtų užtikrintos saugios ugdymo sąlygos, t.y. pertraukos metu koridoriuje nebuvo atsakingų už drausmę ir tvarką atsakingų darbuotojų. Budėjimo tvarkos aprašas patvirtintas tik 2014-09-02 (b. l. 75-76, 169).

Atsiliepimas

Atsakovas iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, kadangi incidento pradžia buvo ne mokykloje, o ieškovo šeima mokyklos neinformavo apie kilusį incidentą. Papildomai V. K. paaiškino, kad mokinių saugumui skiriamas labai didelis dėmesys. Visos mokykloje tvarkos yra reglamentuotos – mokinio taisyklės, nuostatai, vidaus tvarkos taisyklės, lankomumo apskaitos ir nelankymo prevencinė tvarka, mokinio elgesio kabinetuose tvarka, išleidimo iš kabineto ir mokyklos tvarka, pašalinių lankymosi mokyklos teritorijoje tvarka. Sudaromos dvišalės sutartys tarp mokyklos ir mokinio. Saugumui yra skiriamas labai didelis dėmesys. Buvo sudaryta saugumo komisija mokyklos saugumui ištirti ir nebuvo rasta jokių pažeidimų. Su M. B. buvo sudaryta dvišalė sutartis, nes Martynas mokyklą lanko nuo pirmos klasės. Budėjimas nėra tikslingas pertraukų metu. Nukentėjus mokiniui, mokyklos bendruomenė buvo sukrėsta, todėl atsirado budėjimo tvarka. 2012 m. rugsėjį buvo susitarimas dėl budėjimo su mokytojais, kurie stebi aplinką prie kabineto, o mokiniai budi valgykloje. Įvykus konfliktui, Martyno buvo klausiama, kas atsitiko. Jis pasakė, kad pargriuvo, jis nenuėjo pas seselę, tada pranešėme tėvams. Turi būti abipusis bendradarbiavimas tarp šeimos ir mokyklos. Prieš mokslo metus įvykęs incidentas tarp mokinių, mokyklai nebuvo žinomas, apie įvykusi incidentą sužinojo tik iš vaikų. Tėvai neinformavo dėl incidento, kad tarp dviejų mokinių įvyko konfliktas, nes prašė pats sūnus. Klasės draugai viską žinojo. Klasiokai Martyną perspėjo, kad ateina Edgaras ir kad jis saugotųsi. Budintis pavaduotojas iš karto po pirmo konflikto (po pirmos pamokos) paklausė, kas atsitiko, o Martynas pasakė, kad pargriuvo, pavaduotojas nusiuntė pas visuomenės sveikatos specialistę. Buvo paskambinta tėvams, o socialinė pedagogė budėjo prie vartų, bet Martynas jai nieko neatsakė ir išėjo iš mokyklos teritorijos. Viskas buvo po pirmos pamokos pertraukos metu, koridoriuje. A. K. klausė, kas jam netiko, Jurkšienė klausė, kas nutiko, o pagalbos berniukas atsisakė. Tėvams buvo paskambinta iš karto, antros pamokos metu, T. Č. (seselė) skambino Martyno mamai. Martynas mokykloje šiuo metu nesimoko, mokosi Fabijoniškių mokykloje, provokuoja kitus konfliktams, yra konfliktiškas vaikinas, sužinojo, kad jis įtariamas naujo nusikaltimo padarymu. Visos pretenzijos turėtų būti pateiktos E. A. šeimai, tačiau M. B. motina baudžiamojoje byloje patvirtino, jog Edgarui jokių pretenzijų neturi, todėl buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Ieškota naudos, o paskui pateikiamas ieškinys mokyklai, siekiant pagerinti savo finansinę padėtį (b. l. 103-104, 169).

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog iš esmės atsisako duoti parodymus prieš save ir savo šeimos narius, paaiškinti įvykio aplinkybių negalėjo, nurodė, kad neprisimena. Paaiškino, kad naudojasi advokato paslaugomis, todėl teikiant pirminį ieškinį tikėjosi, kad jiems apskirtai nereikės eiti į posėdžius. Papildomai parodė, jog įvykio dieną jai paskambino moteris ir paklausė, ar Martynas yra namie ir vėliau liudytoja perskambino tuo numeriu, jai paaiškino, kad ji yra medicinos sesuo ir jai sakė, kad kažkoks kruvinas berniukas vaikšto su sugipsuota ranka. Skambino Martynui, tačiau maždaug po 15 min. atsiliepė budėtojas ir pranešė, kad kuo skubiau atvyktų į mokykla (b. l. 75-76).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė

Ieškovas iš esmės įrodinėja, jog atsakovui neužtikrinus saugių ugdymo sąlygų ieškovas mokyklos patalpose pertraukos metu buvo sumuštas visų mokinių akivaizdoje, todėl jam kyla civilinė atsakomybė dėl atsiradusių pasekmių. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, įrodinėjo, jog konfliktas tarp mokinių prasidėjo ne mokyklos teritorijoje, o ieškovas, jo šeima mokyklos neinformavo apie mokinių nesutarimus, todėl pati šeima turėtų prisiimti atsakomybė dėl kilusių pasekmių. Ginčo dėl to, kad ieškovas patyrė nežymius sveikatos sutrikimus bei tai, kad ieškovas buvo sumuštas mokyklos patalpose, tarp šalių nekilo.

Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, apie tam tikrų faktų buvimą, ar jų nebuvimą, teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytas aplinkybes, pripažino atsakovės atstovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, taip pat ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, sudarant šalims sąlygas pateikti bylai reikšmingus įrodymus, juos išreikalaudamas. Taip pat teismas ne kartą siūlė šalims kilusį ginčą išspręsti taikiai (b. l. 42-43, 62-63, 75-77, 103-104, 169).

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos aplinkybės

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovo ir E. A. 2012-09-03 įvyko konfliktas, kurio metu ieškovui buvo sužalota ranka, nustatytas delnikaulio lūšis, savaitę laiko ieškovas nelankė mokyklos (baudžiamosios bylos Nr. 17-1-02260-12; t. 1, b. l. 66; t. 2, b. l. 3-4, 14-17). 2012-09-11, apie 9.00 val., laukiant kitos pamokos, įvyko konfliktas tarp ieškovo ir E. A., tačiau konfliktuojančios šalys pareiškė, jog viena kitai pretenzijų neturi, visa žala atlyginta, prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo sumušimo. E. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (baudžiamosios bylos Nr. 17-1-02260-12; t. 2, b. l. 22-23; civ. bylos b. l. 6-9). Ta pačią dieną apie 10.40 val. ieškovas peiliu sužalojo E. A., ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (baudžiamosios bylos Nr. 17-1-02260-12; t. 2, b. l. 188-191). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog iš mokyklos apie 9 val. ryto išbėgantį ieškovą kruvinu veidu matė socialinės pedagogės V. K. ir J. D. (baudžiamosios bylos Nr. 17-1-02260-12; t. 1, b. l. 13-14; 53-56). Aplinkybę, jog ieškovas 2012-09-11 apie 9 val. buvo sumuštas kitų mokinių akivaizdoje patvirtina byloje esantys Liudytojų apklausos protokolai (baudžiamosios bylos Nr. 17-1-02260-12; t. 1, b. l. 74, 83, 86). Iš A. K., J. D., V. K., T. Č., V. Ž., V. B., A. M. paaiškinimų matyti, kad mokyklos darbuotojai matė ieškovą iki E. A. sužalojimo kruvinais marškiniais išeinanti iš mokyklos, buvo klausiama ieškovo dėl susikruvinimo priežasčių, tačiau buvo paaiškinta, kad ieškovas nukrito ir susižalojo, buvo skambinta ieškovo mamai, informuojant, kad ieškovas savavališkai paliko mokyklos teritoriją ir nesikreipė į medicinos kabinetą bei tai, kad matant ieškovą grįžtantį į mokykla ėjo paskui jį (b. l. 27-32). Iš specialisto išvadoje Nr. G2460/12/(01) tiriamojoje dalyje nurodytų duomenų matyti, jog ieškovui buvo nustatyta apatinės lūpos muštinė kiaurinė žaizda su dantų vainiko I laipsnio panirimu (baudžiamoji byla Nr. 17-1-02260-12; t. 2, b. l. 15-16). Tarp ieškovo ir atsakovo buvo 2011-09-05 sudaryta Priėmimo į Vilniaus Gabijos gimnaziją sutartis (b. l. 163-164). Vilniaus miesto savivaldybė dėl incidento Vilniaus Gabijos gimnazijoje pateikė pažymą, joje nurodant, kad gimnazija pagal galimybes rūpinosi mokinių saugumu (b. l. 166-168).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas

Žalą padariusio asmens deliktinė civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.276 straipsnis). Minėtų deliktinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo našta tenka ieškinį pareiškusiam asmeniui – ieškovui. Ieškovui tokių įrodymų nepateikus ir atitinkamai nenurodžius jo reikalavimus patvirtinančių aplinkybių, jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Ieškovas atsakovų veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas netinkamai įvykdė teisės aktuose bei tarp ieškovo ir atsakovo 2011-09-05 sudarytoje Priėmimo į Vilniaus Gabijos gimnaziją sutartyje numatytas pareigas užtikrinti vaiko saugumą mokymosi metu. Teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovo argumentais.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Tai gali būti mokyklos teritorijoje ir už jos ribų, bet priežiūra turi būti organizuota ir tinkamai vykdoma ten, kur vyksta mokyklos renginys ar užsiėmimas (pavyzdžiui, pamoka išvykus į gamtą, muziejų, kitą teritoriją; renginys ne mokyklos patalpose). Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia užsiėmimas ar renginys. Priežiūra taip pat nelaikytini atvejai, kai vaikas nedalyvauja mokyklos užsiėmimuose ar renginiuose, pavyzdžiui, praleidinėja pamokas, bet tokiu atveju nepilnamečio tėvai ar globėjai, kiti juos prižiūrintys asmenys turi būti apie tai informuojami, kad galėtų organizuoti ir vykdyti jiems priklausančią priežiūrą ar vykdyti kitas pareigas, susijusias su nepilnamečiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).

Švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą. Tarp ieškovo ir atsakovo 2011-09-05 sudarytoje Priėmimo į Vilniaus Gabijos gimnaziją sutartyje (toliau – Sutartis), be kita ko, numatyta, kad atsakovas įsipareigoja sudaryti saugias ir sveikas ugdymosi sąlygas (1.6. punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog 2012-09-11, apie 9 val., laukiant kitos pamokos, koridoriuje, ieškovas buvo sumuštas ir jam buvo padaryti nežymus sveikatos sutrikimai, o ir šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog būtent ieškovas 2012-09-11 apie 9 val. mokykloje sukėlė konfliktą ir (ar), kad ieškovas dėl kilusio konflikto pažeidė mokyklos vidaus tvarką reglamentuojančias taisykles ar kitus teisės aktus, o ir šių aplinkybių iš esmės neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pats faktas, kad ieškovas buvo sumuštas mokyklos teritorijoje, leidžia daryti išvadą, jog nebuvo užtikrintas ieškovo saugumas, tačiau remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo konstatuoti atsakovo kaltės – tiek tyčios, tiek didelio neatsargumo. Priešingai, iš byloje esančių duomenų, matyti, jog pasekmių galima buvo išvengti, jeigu pats ieškovas būtų elgęsis protingai ir atsargiai. Apie tai, kad E. A. ketina keršyti ieškovui dėl 2012-09-03 įvykusio konflikto, jam buvo žinoma ir šias aplinkybes įrodo Kaltinamasis aktas bei jame užfiksuoti ieškovo parodymai, jog E. A. ruošiasi keršyti, draugai siūlė neiti į mokyklą, prieš atvykstant 2012-09-11 į mokyklą labai jaudinosi, nes bijojo E. A. keršto (baudžiamosios bylos Nr. 17-1-02260-12 t. 2, b. l. 3-4, 121-122). Pažymėtina ir tai, kad Sutartyje ieškovas (įstatyminė atstovė) įsipareigojo laikytis Gimnazijos nuostatuose numatytų pareigų (Sutarties 2.3 punktas) (b. l. 163-164). Gimnazijos nuostatuose, be kita ko, numatyta, kad mokinys įsipareigoja laikytis visuomenėje pripažintų žmonių bendravimo normų (49.8 punktas), tėvai turi pareigą bendrauti su mokyklos vadovu, mokytojais ir kitais specialistais sprendžiant vaiko ugdymo, sveikatos ir priežiūros klausimus (51.13 punktas) (b. l. 132-136). Tačiau nei ieškovas, nei įstatyminiai atstovai neinformavo Gimnazijos apie kilusį konfliktą bei apie galimą kerštą, o ir duomenų, kad po 2012-09-03 vykusio konflikto, kurio metu ieškovui buvo sulaužyta ranka, ieškovas būtų kreipiąsis į teisėsaugos institucijas, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovas (įstatyminiai atstovai) prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, kurių galėjo išvengti, jeigu savalaikiai būtų informavę apie tai atsakovą ar kreipiąsis į teisėsaugos institucijas. Todėl pats ieškovas bei įstatyminei atstovai turėtų prisiimti atsakomybę dėl kilusių pasekmių. Be to, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog panašaus pobūdžio konfliktai tarp mokinių būdavo ir anksčiau, ir Gimanzija nesiėmė atitinkamų organizacinių priemonių iškilusioms problemoms spręsti. Priešingai, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymos matyti, jog Gimnazijoje yra taikomos pakankamos organizacinės priemonės mokinių saugumui užtikinti (b. l. 166-168). Viena ta aplinkybė, jog 2012-09-11 nebuvo patvirtintas Budėjimo Gabijos gimnazijoje tvarkos aprašas (b. l. 52-53), savaime neįrodo, jog esant byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovas būtų išvengęs kilusių pasekmių, kadangi kaip jau minėta, ieškovas patyrė neigiamas pasekmės dėl trečio asmens spontaniškų veiksmų bei jo paties pareigos elgtis protingai ir atsargiai nevykdymo, o duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovas, jo darbuotojai būtų matę, jog ieškovas yra mušamas ir pasyviai reagavęs į daromą pažeidimą, byloje nėra. Kita vertus, budėjo tvarkos aprašo patvirtinimas papildomai įrodo, jog dėl ieškovo padarytų sveikatos sužalojimų, mokykla ėmėsi griežtesnių priemonių saugumui užtikrinti. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovo pateikti duomenys paneigia jo kaltę.

Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog kilusios pasekmės atsirado dėl atsakovo kaltės. Priešingai, byloje esantys įrodymai, įrodo, jog atsakovas pasirinktos organizacinės priemonės pakankamos mokinių saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju konfliktas įvyko ne dėl organizacinių priemonių stokos, o dėl to, kad pats ieškovas, jo įstatyminiai atstovai nesiėmė protingų ir atsargių priemonių, siekiant išvengti neigiamų pasekmių. Teismo vertinimu, negalima reikalauti, kad mokykla garantuotų absoliučią apsaugą nuo bet kokių trečiųjų asmenų neteisėtų spontaniškų veiksmų, juo labiau, kai pats asmuo, patyręs neigiamas pasekmes, elgiasi neprotingai, neatidžiai ir neatsakingai. Tuo pačiu teismas pažymi, jog atsižvelgiant į ieškinyje apibrėžtas ginčo ribas, nepasisakytina dėl atsakovo veiksmų, kuomet ieškovas peiliu sužalojo E. A..

Kita būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti – žala. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pasisakytina dėl teismų praktikoje pateikiamų išaiškinimų, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tokį reikalavimą grindė tuo, kad ieškovas buvo sumuštas viešoje vietoje, matant kitiems klasiokams, todėl buvo pažemintas kitų moksleivių akivaizdoje, patyrė baimę, stresą, buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, teko gulėti ligoninėje, buvo prakirstą lupa, liko randas. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės taip pa neįrodo neturtinės žalos kilimo fakto.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir E. A. 2012-09-03 ir 2012-09-11 (apie 9.00 val., kuomet buvo sumuštas ieškovas, ir apie 10.40 val., kuomet ieškovas peiliu sužalojo E. A.) vyko konfliktai. Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-14 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Minėta, jog neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nepageidavo atvykti į teismo posėdį bei duoti paaiškinimų dėl tariamai patirtų išgyvenimų (CPK 186 straipsnis). Iš Specialisto išvados Nr. G2460/12(01) tiriamosios dalies turinio (baudžiamosios bylos Nr. 17-1-02260-12 t. 2, b. l. 14-17), Medicininių dokumentų išrašo (b. l. 10-12) bei byloje esančių rašytinių įrodymų (A. K., V. B. paaiškinimai, liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje), matyti, jog ieškovui 2012-09-11, apie 9.00 val., vykusio konflikto metu buvo padaryti nežymus sveikatos sutrikdymai (prakirsta lupa, danties sumušimas). Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Tačiau vien ta aplinkybė, jog ieškovas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, savaime nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas būtent dėl šio konflikto patyrė pažeminimą, baimę, stresą, įvertinus tai, kad tarp ieškovo ir E. A. konfliktas buvo kilęs 2012-09-03 bei tai, kad pats ieškovas tą pačią dieną peiliu sužalojo kitą mokinį. Tariamai patirtos neturtinės žalos taip pat neįrodo pats įvykusių muštinių faktas, kadangi ieškovas neketino atvykti į teismo posėdį ir pateikti paaiškinimų dėl tariamai patirtų išgyvenimų. Todėl ieškovo abstraktūs teiginiai, apie tariamus išgyvenimus neįrodo fakto, jog būtent dėl 9.00 val. įvykusio konflikto, o ne dėl jo paties padaryto nusikaltimo, sužalojant peiliu kitą mokinį, ieškovas patyrė išgyvenimus. Papildomai pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog konfliktuojančios šalys susitaikė, visa žala atlyginta (baudžiamosios bylos Nr. 17-1-02260-12 t. 2, b. l. 10), todėl ieškovo tariamai patirti išgyvenimai yra kompensuoti. Aplinkybė, jog konfliktuojančių šalių tėvai derino žalos atlyginimo klausimą, patvirtina ir 2014-05-14 teismo nuosprendyje E. A. duoti parodymai, jog konfliktuojančios šalys susitaikė, tėvai derino pinigų sumas (baudžiamosios bylos Nr. 17-1-02260-12 t. 2, b. l. 10). Kitų aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo kaltės bei neturtinės žalos patyrimo fakto, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus T. T. jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus T. T. 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus T. T. 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 6,73 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,73 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza