Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. M. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 17.41 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudė bei apgadino automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 18.37 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0127 (patikros sertifikato Nr. 0971585) jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2,98 promilių neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 221 punktą.

2. Teisiamojo posėdžio metu 2019 m. spalio 21 d. kaltinamoji D. M. dėl kaltinimo vairavus automobilį neblaiviai kalta prisipažino visiškai, dėl padarytos veikos gailėjosi. Nurodė, kad norėjo perstatyti savo automobilį, tačiau trukdė kaimyno G. K. automobilis, todėl paprašė kaimyno automobilį patraukti, šis atsisakė. Ji susinervino, su kaimynu sukonfliktavo, grįžo namo, išgėrė alkoholio. Pagalvojo, jog pravažiuos, todėl vairavo savo automobilį, važiavo atbuline eiga, tačiau kliudė kaimyno automobilį. Su eismo įvykio aplinkybėmis sutiko, pripažino savo kaltę, dėl jos su kaimynu sutarė, atlygino draudimo bendrovei padarytą 208,88 Eur žalą. Nurodė, jog vairavo neblaivi, nes buvo pagiringa, koks girtumas jai būtų alkotesteriu nustatytas negali pasakyti, mano, kad panašus į policijos pareigūnų nustatytą po eismo įvykio. Paaiškino, kad 27 dienos vakarą savo namuose su svečiais pradėjo vartoti alkoholį, baigė vartoti 28 d. ryte apie 7 valandą, buvo stipriai apgirtusi. Galėjo išgerti apie 300 g 50 laipsnių stiprumo Malūnininkų alkoholinio gėrimo. Iki įvykio daugiau nebevartojo, tačiau po eismo įvykio, suprasdama, kad dėl eismo įvykio kaimynas gali iškviesti policijos pareigūnus, grįžusi į namus išgėrė 200 gramų brendžio. Suprato, kad negali po eismo įvykio vartoti alkoholio, tačiau taip elgėsi, nes buvo pasikarščiavusi ir įtakojama alkoholio, manė, kad jai pavyks susitarti su kaimynu be policijos. Su alkotesterio parodomais sutinka. Į alkotesterį pūtė 2 kartus, antrą kartą po 15 – 30 min. Nuo brendžio išgėrimo iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo apie 30 min. Kaimynas galėjo įtarti, kad ji yra neblaivi, nes nuo jos galėjo sklisti alkoholio kvapas ir iki brendžio išgėrimo po eismo įvykio. Nurodė, jog gyvena viena, tačiau kartais pas ją gyvena jos prižiūrimas neįgalus S. Č., kuris yra automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. S. Č. nevaikšto, todėl ji jam padeda buityje, rūpinasi jo sveikata, vežioja jį pas daktarus, tačiau jis nėra jos sugyventinis, bendro ūkio jie neveda. S. Č. yra įgaliojęs ją valdyti jo turtą, tačiau apie transporto priemonę įgaliojimu nėra apsitarę, tiesiog žodžiu yra sutarę, jog ji naudojasi šiuo automobiliu tiek rūpindamasi S. Č., tiek savo reikmėms. Įvykio dieną S. Č. buvo savo būste, (duomenys neskelbtini), ir nematė kaip ji 27 dieną vartojo alkoholį, taip pat kaip įvyko eismo įvykis. Anksčiau ji nėra turėjusi problemų dėl alkoholio vartojimo, neblaivi vairavo spontaniškai ir neapgalvotai, todėl S. Č. net negalėjo kilti mintis, kad ji galėtų vairuoti neblaivi. Perduodamas transporto priemonę jis tikrai negalėjo žinoti, kad ji ją vairuos neblaivi. Nurodė, kad su transporto priemonės verte, nurodyta Emprekis pažymoje, nesutinka, nes automobilį pirko 2016 m. už 1500 Eur ir tuo metu jis buvo geresnės būklės nei šiuo metu. Jos manymu automobilis šiuo metu vertas apie 800 Eur, nes techninė automobilio būklė prasta, jo techninės apžiūros galiojimas baigiasi gruodžio 20 d., kad ją pereiti reikalinga atlikti automobilio remontą. Automobiliui yra sugedusi automatinė greičių dėžė, reikia keisti priekinį stiklą, slenksčiai yra išpuvę. Iš internete esančių skelbimų mato, jog tokių pat modelių automobilių, tik jos vertinimu daug geresnės techninės būklės, kainos vidurkis yra apie 1 081 Eur. 2019 m. lapkričio 5 d. kaltinamoji nurodė, jog transporto priemonę vertina apie 400–500 Eur. Dėl transporto priemonės įvertinimo į turto vertintoją nesikreipė dėl sunkios materialinės padėties, nes sužinojo, jog tokia paslauga kainuoja apie 500 Eur. Nurodė, jog alkoholį vartojo ir prieš įvykį, ir po įvykio. Mano, jog alkotesteriu būtų nustatytas mažesnis neblaivumas, jei jos neblaivumas būtų patikrintas iš karto po eismo įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus šiek tiek prisimena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaičius kaltinamosios D. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (b. l. 81–82, 89–902), kaltinamoji nurodė, jog jos parodymai keičiasi. Pirminėje apklausoje davė netikslius parodymus, nes po įvykio buvo uždaryta į areštinę, buvo pavargusi ir sutrikusi. Rugsėjo 4 d., papildomos apklausos metu davė teisingiausius parodymus, nes viską pergalvojo ir atsiminė. Vėliau atsiminė, kad gėrė brendį po eismo įvykio. Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi teisiamojo posėdžio metu teismui pranešus, jog byloje yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, kaltinant kaltinamąją tuo, kad ji vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, kaltinamoji nurodė, jog šios aplinkybės jai aiškios ir suprantamos, kaltę pripažįsta visiškai, parodymų papildyti nenori, prašymo byloje daryti pertrauką pasirengti gynybai, neišsakė. Kaltinamoji teismo prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamosios D. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą veiką, be jos paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

3.5. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. Č. (b. l. 35).

3.6. 2019 m. rugpjūčio 28 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. 18.21 val. D. M. nustatytas 3,15 promilių neblaivumas, antrą kartą tikrinant – 18.37 val. – 2,98 promilių neblaivumas (b. l. 25).

3.7. Iš 2019 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. M. Ergo Insurance SE Lietuvos filialui atlygino 208,80 Eur žala regreso tvarka (b. l. 166).

4. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

4.4. D. M. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: suvokė, jog alkoholį vartoja po 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 17.43 val. eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

5.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. U. nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebaustas.

6.1. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Taigi, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

7. D. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteista (b. l. 101–102), administracine tvarka bausta, tačiau už administracinį nusižengimą, nesusijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu (b. l. 103). Byloje nėra duomenų, kad jos atžvilgiu būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai. Teismo vertinimu kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką. Byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nepareikštas. Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad D. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jos gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio.

7.1. Teismas įvertinęs anksčiau nurodytus, R. U. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog R. U. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

7.2. Teismas sprendžia, jog esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąją D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją perduodant laiduotojo R. U. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant dvejiems metams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

7.3. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

8. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

9. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, skiriama, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjo pozicija dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise termino griežtėjo, nes BK 68 straipsnio 2 dalis buvo pakeista (2019 m. sausio 11 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2019 m. balandžio 1 d., redakcija), nustatant uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą nuo vienerių iki penkerių metų, o senojoje BK 68 straipsnio 2 dalies redakcijoje maksimalus terminas buvo nustatytas iki trejų metų.

9.1. Byloje nustatyta, jog kaltinamoji D. M. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 17.43 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme vairavo automobilį neblaivi, kliudė bei apgadino kaimyno automobilį, tačiau jos neblaivumas iš karto po eismo įvykio nustatytas nebuvo, nes kaltinamoji po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, išgėrė apie 200 g brendžio, po ko jai 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 18.37 val. alkotesteriu buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2,98 promilių neblaivumas. Teismo vertinimu, šiais veiksmais D. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nevykdė eismo dalyviams KET 221 punkte nustatytos pareigos įvykus eismo įvykiui, tai yra iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, jai nustatytas žymiai didesnis nei 1,5 promilės girtumas, ir nors pažeidimas padarytas kaimo vietovėje, namo kieme, kur nėra intensyvaus eismo, visgi kaltinamosios veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

9.2. D. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, nedirba, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, administracine tvarka dėl KET pažeidimų nebausta, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl jai nustatytas dviejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, artimas uždraudimo termino vidurkiui (BK 68 str. 2 d.). Teismo vertinimu šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo D. M. iškils sunkumų rūpinantis S. Č., kaltinamoji turėjo įvertinti prieš darydama nusikaltimą.

9.3. 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimais kaltinamajai D. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės atėmimas, vairuotojo pažymėjimo paėmimas (b. l. 93–100). Ir nors iš kaltinamosios dokumentas nepaimtas, tačiau apie kardomosios priemonės – specialiosios teisės atėmimą, pranešta VĮ „Regitra“, todėl spręstina, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. kaltinamajai buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d.

10. Minėta, jog iš paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

10.1. Teismas, įvertinęs teismų praktiką, kuomet baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą taikoma asmenims, padariusiems BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytus nusikaltimus ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-271-628/2018), kaltinamosios D. M. asmenybę (neteista, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje) bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant šiek tiek didesnį nei minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius.

11. Teismo vertinimu abi kaltinamajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu bei trukme yra proporcingos teisės pažeidimui, jos neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

12. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės atėmimas, dokumento paėmimas.

13. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktas, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu grąžinti savininkui S. Č., palikti savininko S. Č. neribotai nuosavybei;

– 2 vnt. stiklainiai su kvapo pėdsakais, 1 vnt. stiklainis su foniniu kvapu, 2 vnt. vokai su skaidriomis plokštelėmis su mikrodalelėmis, 2 vnt. vokai su nuoplovomis su galimais biologiniais pėdsakais, vokas su cigarečių nuorūkomis su galimais biologiniais pėdsakais, vokas su degtukais su galimais biologiniais pėdsakais, 2019 m. rugsėjo 10 d. prašymu perduoti saugojimui Šiaulių AVPK saugyklai, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo R. U., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei 2 (dviejų) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant D. M. ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajai D. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės atėmimą, dokumento paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktą palikti savininko S. Č. neribotai nuosavybei;

– 2 vnt. stiklainius su kvapo pėdsakais, 1 vnt. stiklainį su foniniu kvapu, 2 vnt. vokus su skaidriomis plokštelėmis su mikrodalelėmis, 2 vnt. vokus su nuoplovomis su galimais biologiniais pėdsakais, voką su cigarečių nuorūkomis su galimais biologiniais pėdsakais, voką su degtukais su galimais biologiniais pėdsakais, 2019 m. rugsėjo 10 d. prašymu perduotus saugojimui Šiaulių AVPK saugyklai, sunaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. U., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl D. M. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžio nuorašą R. U. įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.