Kauno apylinkės teismo nutartis

2011-04-15 · Civilinė byla Nr. 2-3524-887/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-15
Bylos Nr.
2-3524-887/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-00476-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Pareiškėjas
V. T., D. T.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai
Rasa Užkuraitienė
Kategorijos
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2 – 3524–887/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00476-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 117.2; 129.1 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Vaidotai Asauskienei, nedalyvaujant pareiškėjams V. T. ir D. T., dalyvaujant jų atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui – antstolei Linai Ugnei Dzikienei, suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Aleksandrui Bugajui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. T. ir D. T. patikslintą skundą suinteresuotam asmeniui – antstolei Linai Ugnei Dzikienei, suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. T. ir D. T. (toliau pareiškėjai), patikslinę reikalavimus, prašo pripažinti antstolės Linos Ugnės Dzikienės (toliau antstolė) atsisakymą sustabdyti vykdymo veiksmus ar atidėti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0050/10/02153 ir 0050/10/02152, neteisėtu; panaikinti antstolės L.U. Dzikienės 2010 m. gruodžio 21 d. patvarkymus dėl atsisakymo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0050/10/02153 ir 0050/10/02152 ir įpareigoti antstolę L.U. D. sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomose bylose Nr. 0050/10/02153 ir 0050/10/02152 iki bus išnagrinėtas UAB „Talda“ kasacinis skundas dėl Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo; panaikinti antstolės L.U. Dzikienės 2010 m. gruodžio 22 d. turto arešto aktą; panaikinti antstolės L.U. Dzikienės 2010 m. gruodžio 22 d. patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo; panaikinti antstolės L.U. Dzikienės 2011 m. vasario 7 d. patvarkymus areštuoti 5524,94 Lt sumą, esančią V. T. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „SEB“ , Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“ ir areštuotas lėšas per 5 dienas pervesti į antstolės L.U. Dzikienės, a.k. (duomenys neskelbtini) depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolės L.U. Dzikienės 2011 m. vasario 7 d. patvarkymus areštuoti 5356,69 Lt sumą, esančią D. T. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „SEB", Nr. . (duomenys neskelbtini) AB banke DnB Nord“ ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank (b.l. 46-47).

Pareiškėjai V. T. ir D. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta CPK 118 str. tvarka, jų interesus atstovauja advokatė R. Užkuraitienė (b.l. 7).

Šalies argumentai

Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė ir jų atstovė advokatė R. Užkuraitienė paaiškino, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0050/10/02153 ir Nr. 0050/10/02152 pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. vykdomuosius raštus Nr. 2-297-527 dėl 4163,53 Lt. išieškojimo išieškotojo Kauno AVMI naudai iš pareiškėjų. 2010 m. gruodžio 16 d. pareiškėjai kreipėsi su prašymais į antstolę, kad pastaroji sustabdytų vykdomąsias bylas arba atidėtų vykdomuosius veiksmus, kadangi vykdomieji raštai yra išduoti Lietuvos Apeliacinio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo pagrindu, o minėtas sprendimas yra apskųstas kasacine tvarka, kasacinis skundas yra priimtas. Prie prašymo buvo pateikę pranešimą apie kasacinio skundo įrašymą į sąrašą. Antstolė 2010 m. gruodžio 21 d. patvarkymais atsisakė stabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose nurodydama, kad CPK 626 ir 627 straipsniuose nėra numatyti pagrindai, kuriais remiantis būtų tenkintinas pareiškėjų prašymas. 2010 m. gruodžio 22 d. antstolė turto arešto aktu areštavo transporto priemonę BMW F650 GS 2010 valst. Nr. . (duomenys neskelbtini)bei transporto priemonę (duomenys neskelbtini) 1976 m. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo, kuriuo pareikalavo iki 2010 m. sausio 15 d. atvykti pas antstolę, raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, turimo turto buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis, esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. 2011 m. vasario 7 d. antstolė priėmė patvarkymus, kuriais areštavo 5524,94 Lt sumą esančią V. T. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „SEB", Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank" bei nurodė, areštuotas lėšas per 5 dienas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Tą pačią dieną antstolė priėmė patvarkymus, kuriais areštavo 5356,69 Lt sumą, esančią D. T. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „SEB", Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke DnB Nord“ ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank. Pareiškėjai mano, kad minėti patvarkymai yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini, kadangi priimti pažeidžiant procesines teises normas. Taip pat naikintinas ir turto areštas, kadangi areštuojant turtą buvo pažeistos procesinės teisės normos.

Pareiškėjai kreipėsi į antstolį su prašymu sustabdyti vykdymo veiksmus ar vykdymo veiksmus atidėti, tačiau savo patvarkymu antstolė išsprendė tik vieną klausimą - atsisakė sustabdyti vykdomąsias bylas, tačiau neišsprendė prašymo atidėti vykdymo veiksmus. CPK 613 str. nustato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolės patvarkymai neatitinka minėtos normos reikalavimų, kadangi patvarkymuose nenurodyta sprendžiamo klausimo esmė ir motyvai, kodėl antstolis atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus. Minėta norma yra imperatyvi ir privaloma antstoliui. Pareiškėjai taip pat mano, kad antstolės patvarkymai, kuriais atsisakyta sustabdyti vykdomąsias bylas yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi antstolė privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas arba atidėti vykdymo veiksmus, nes antstolė nepritaikė procesinių normų, kurias turėjo pritaikyti. Vykdomieji raštai išduoti Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo pagrindu, minėto sprendimo teisėtumo klausimas bus sprendžiamas kasacine tvarka, kadangi kasacinis skundas yra priimtas, tai patvirtina antstolės kontoros spaudas, nes antstolei buvo pateiktas kasacinio skundo nuorašas. Dėl to mano, kad antstolė turėjo vadovautis įstatymo analogija, privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas ir taikyti CPK 626 str. 1 d. 8 p. Taip pat mano, kad antstolė turėjo sustabdyti vykdomąsias bylas ar atidėti vykdymo veiksmus atsižvelgiant ir į CPK 3 str. 6 d. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi panaikinus sprendimą visos antstolės darbo sąnaudos bus beprasmės, o pareiškėjai dėl antstolės atliekamų priverstinių veiksmų patirs nuostolius. Pareiškėjai mano, kad turėjo sustabdyti vykdomąsias bylas arba turėjo atidėti vykdymo veiksmus, kadangi įvykdžius vykdomuosius dokumentus ir po to panaikinus sprendimą, gali būti apsunkintas sprendimo įvykdymo atgręžimas. O tai prieštarautų civiliniame procese įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Visiškai nesutinka su antstolės argumentais, kad reikėjo prašyti Aukščiausiojo Teismo sustabdyti vykdymo veiksmus. Paprastai, sustabdyti vykdymo veiksmą prašo asmuo padavęs kasacinį skundą, o šiuo atveju, pareiškėjai rašė tik atsiliepimą, nes ne jie buvo kasatoriai. Be to, jei nėra paduoto prašymo kasacinėje byloje dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, tai antstolė galėjo pati nuspręsti sustabdyti vykdomąsias bylas. Antstolė neįvertino CPK normų ir jomis vadovavosi nesistemiškai. Antstolė areštuodama pareiškėjui V. T. priklausančius automobilius pažeidė imperatyvias CPK 675 str., 678 str. ir 681 str. nuostatas, nes antstolė areštuodama pareiškėjui priklausančius automobilius nenurodė daikto vertės. Todėl yra neaišku, ar areštuotas turtas antstolės nuomone neturi jokios vertės ir yra visiškai bevertis, ar tik antstolė nenurodo jo vertės. Įstatymas nenumato, kad gali būti nenurodyta turto vertė. Jei antstolė mano, kad areštuotas turtas yra bevertis, tai antstolė minėtą turtą areštavo be pagrindo, nes arešto tikslas yra tam, kad būtų įvykdytas išieškojimas. Jei antstolė tik šiaip sau nenurodė areštuojamo turto vertės, tai antstolė, nenurodydama turto vertės, neįkainuodama areštuojamo turto pažeidė CPK 681 str. imperatyvias nuostatas, nes neatliko savo pareigos. Todėl jau vien dėl šios priežasties turto arešto aktas naikintinas. Įstatymas antstoliui ne tik nustato pareigą, bet ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą. Antstolei, kaip asmeniui, kuriam suteikta teisė įkainoti turtą turi būti žinoma, kad transporto priemonės BMW F650 GS, 2010 m. kaina yra 29000,00 litų, nes automobilis 2010 metų laidos, todėl antstolė ne tik galėjo bet ir privalėjo įkainuoti, o vertę galėjo pasižiūrėti internete. Pareiškėjų nuomone, antstolė piktnaudžiaudama savo teisėmis minėtos transporto priemonės kainos nenurodė, kadangi CPK 675 str. 2 d. nustato, kad antstolis negali areštuoti turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidom padengti. Antstolė areštavo turto daugiau keletą kartų didesnei sumai negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl antstolės veiksmai yra neteisėti ir turto areštas naikintinas. Be to antstolė pažeidė ir CPK 678 str. nuostatas, kadangi paskyrė pareiškėją turto saugotoju, jam nežinant ir jam nedalyvaujant surašant turto arešto aktą.

Pareiškėjai taip pat mano, kad antstolės patvarkymai įpareigojantys pateikti visą informaciją apie turtą yra nepagrįsti ir prieštarauja CPK normoms, nes antstolė jau 2010 m. gruodžio 22 d. turto arešto aktu areštavo daugiau turto, negu reikia išieškomai sumai, todėl antstolės reikalavimas yra aiškiai perteklinis ir nepagrįstas bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Be to, antstolės patvarkymai įpareigojantys pateikti duomenis apie visą turimą turtą prieštarauja CPK 663 str. bei 668 str. nuostatoms, kadangi antstolė reikalauja pateikti duomenis apie visą turtą, nors įstatyme nustatyti išieškojimo iš turto apribojimai. Visos antstolės užklausos apie nekilnojamąjį turtą yra nepagrįstos, neteisėtos ir nereikalingos atlikti. Pareiškėjai negali sutikti su antstolės aiškinimu, kad šis jos reikalavimas nebuvo perteklinis, nes patvarkyme yra aiškiai nurodytas prašymas pateikti duomenis apie pareiškėjų turimą turtą. Antstolė nenurodė turto, kurį reikia pateikti ribų, patvarkymas yra adresuotas abiems pareiškėjams, todėl toks reikalavimas nepagrįstas. Vykdymui pateiktas išieškojimas iš bendro pareiškėjų turto yra negalimas, nes negalima sumuoti abiejų skolų į vieną.

Taip pat neteisėti ir turi būti panaikinti antstolės 2011 m. vasario 7 d. patvarkymai, kuriuose nurodyta pervesti antstolei žymiai didesnes sumas, negu yra išieškoma suma 4163,53 Lt. Antstolė savo patvarkymais nurodė į jos depozitinę sąskaitą pervesti ir antstolės priskaičiuotas vykdymo išlaidas, todėl jos patvarkymai yra priimti pažeidžiant CPK 611 str., nes antstolė negalėjo reikalauti pervesti į jos depozitinę sąskaitą ir paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolis negali reikalauti, kad jam vykdymo išlaidas pervestų į depozitinę sąskaitą. Antstolė savo atsiliepime nurodo, kad tariamai ji tai turi daryti vadovaudamasi sprendimų vykdymo instrukcija, t.y. sprendimų vykdymo instrukcijos antrame punkte patvirtintu reikalavimu, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti procesinių dokumentų formas. Šiuo atveju nurodyta, kad buvo naudota 2.7. punktu nustatyta patvarkymo areštuoti lėšas forma, nes jokios kitos patvarkymo areštuoti lėšas formos nėra. Pareiškėjų atstovė prašė atkreipti teismo dėmesį, kad patvarkymo areštuoti lėšas 2.7. formos yra kelios redakcijos, kelis kartus pakeistos teisingumo ministro. Todėl lieka neaišku, kurią redakciją antstolė nurodo. Jeigu žiūrėsime į formos paskutinę redakciją, patvirtintą 2009 m. kovo 30 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-93, tai jokios vykdymo išlaidos šiame patvarkyme nėra nurodytos. Minėtoje patvarkymo formoje yra konkrečiai nurodyta išieškojimo suma iš skolininko, o apie vykdymo išlaidas nėra kalbos. Jeigu antstolė atsiliepime kalba apie ankstesnę patvarkymo formą, patvirtintą 2005 m. spalio 25 d. Teisingumo ministro, joje buvo numatytos vykdymo išlaidos, tačiau antstolė ir vėl yra neteisi, kadangi minėtoje formoje buvo nurodoma išieškoma suma, vykdymo išlaidos, tačiau buvo atskira grafa nurodoma, kokią konkrečią sumą vykdymo išlaidoms padengti reikia pervesti, t.y. antstolis turi pasirinkimo teisę, prašyti išieškomą sumą pervesti kartu su vykdymo išlaidom ar be jų. Todėl antstolės argumentai, kad tariamai pagal nustatytą patvarkymo formą ji negalėjo kitaip pasielgti, kaip tik persivesti vykdymo išlaidas į depozitinę sąskaitą, prieštarauja Teisingumo ministro patvirtintoms formoms areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Paskutinė galiojanti minėtų formų redakcija iš viso nenumato, kad antstolis galėtų persivesti vykdymo išlaidas, nes joje kalbama tik apie skolą. Antstolės atsiliepime nurodyti argumentai prieštarauja norminiams aktams, sprendimų vykdymo instrukcijai ir Aukščiausiojo Teismo praktikai, todėl turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Aukščiausiasis Teismas spręsdamas vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad antstolis pats sau išieškoti vykdymo išlaidas ir jas persivesti į depozitinę sąskaitą negali, nes tokiu atveju yra pažeidžiama CPK 611 str. nustatyta tvarka. Šiuo atveju antstolė persivesdama vykdymo išlaidas, jas nepagrįstai laiko savo depozitinėje sąskaitoje, nes minėtos vykdymo išlaidos jai nėra priteistos teismo nutartimi. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir motyvų prašo pareiškėjų patikslintą skundą tenkinti pilnai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo – antstolė L.U. Dzikienė su patikslintu skundu nesutinka. Byloje yra pateikusi atsiliepimą į patikslintą skundą. Antstolė atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m. lapkričio 24 d. antstolei vykdymui buvo pateikti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. du vykdomieji raštai Nr. 2-297-527/2008 dėl 4163,53 Lt. išieškojimo iš pareiškėjo V. T. ir 4163,53 Lt. iš pareiškėjos D. T., išieškotojo Kauno AVMI naudai, ir užvestos vykdomosios bylos Nr. 0050/10/02152 ir Nr. 0050/10/02153. 2010 m. gruodžio 17 d. antstolės kontoroje buvo gauti pareiškėjų prašymai sustabdyti vykdomąsias bylas arba atidėti vykdymo veiksmus minėtose vykdomosiose bylose iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas. Antstolė, priėmusi prašymus, kadangi prie prašymų nebuvo pridėtas kasacinis skundas, prašė atnešti patį kasacinį skundą. Buvo pažadėta kuo skubiau skundą atnešti, bet skundas nebuvo atneštas. CPK 626 str. išvardinti atvejai kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, CPK 627 str. išvardinti atvejai kada antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą. 2010 m. gruodžio 21 d. antstolė priėmė patvarkymus dėl vykdomųjų bylų nestabdymo, motyvuodama, kad CPK 626, 627 str. nėra numatyti pagrindai, kuriais remiantis tenkintini prašymai, vadovaujantis CPK 625 str., vykdomąsias bylas atsisakyta stabdyti, t.y. toliau tęsti išieškojimą - kas yra aiškiai suprantama iš teksto. Vadinasi šiuo patvarkymu atsisakyta tiek atidėti, tiek stabdyti vykdomąsias bylas. Patvarkymas atitinka CPK 613 str. nustatytus reikalavimus, patvarkymuose yra nurodyta sprendžiamo klausimo esmė, motyvai ir kodėl priimtas toks sprendimas. Patvarkymas yra teisėtas ir negali būti panaikintas. Pareiškėjai savo patikslintame skunde nurodė, kad antstolė privalėjo taikyti CPK 626 str. l d. 8 p. Iš to kas parašyta skunde, aišku, kad CPK 626 str. 1 d. 8 p. normoje nurodytas stabdymas kai yra apeliacinis skundas, o šiuo atveju paduotas kasacinis skundas. Be to, CPK 363 str. yra nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Pareiškėjai prašyti Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą sustabdyti vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėtas skundas kasacine tvarka. Dabar matyti, kad jie tokia galimybe nepasinaudojo. Antstolė to negalėjo žinoti, nes antstolei kasacinis skundas nebuvo pateiktas. Todėl visi šie skunde išdėstyti motyvai yra nepagrįsti ir įrodantys, kad antstolė neprivalėjo stabdyti vykdomųjų bylų vadovaujantis CPK 626 str. 1 d. 8 p. norma.

Antstolė nesutinka, kad ji, areštuodama pareiškėjo V. T. automobilį pažeidė CPK 675 str., 678 str., 681 str.

CPK 681 str. nurodyta, kad antstolis areštuodamas, įkainuoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į tuo metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Kadangi nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti automobilio, todėl tokiu atveju yra neįmanoma jį įvertinti ar atsižvelgti į išieškotojo ir skolininko nuomones. Todėl turint duomenis tik apie skolininkų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, antstolė priėmė sprendimą areštuoti V. T. vardu registruotus automobilius ir kartu su turto aktu buvo išsiųstas patvarkymas dėl informacijos apie turtą pateikimo pareiškėjams tam, kad sudaryti galimybę skolininkams, jei jie turi kito turto, nei areštuotasis turtas, nurodytų kokį turtą antstolė galėtų areštuoti išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti ar nurodyti, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko pajamų bei pasinaudoti CPK 663 str. nustatytais apribojimais. Išsiųstųjų patvarkymų dėl informacijos apie turtą pateikimo pareiškėjams tekstas atitinka CPK 645 str. 1 d. reikalavimus. Patvarkymuose nereikalaujama pateikti informacijos apie visą turtą, patvarkymuose nurodyta kokie vykdomieji dokumentai yra priimti vykdymui ir kokios išieškomų skolų sumos. Antstolė, vadovaudamasi CPK 624 str. 2 d., 662 str., 663 str., 664 str. bei 634 str. 2 d., siekdama išsiaiškinti kaip kuo greičiau įvykdyti sprendimą bei išklausyti skolininkų pasiūlymų dėl kuo greitesnio ir realaus įvykdymo, nepažeidžiant šalių teisių ir interesų, priėmė patvarkymus dėl informacijos apie turtą pateikimo. Tiek patvarkymuose priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, tiek raginime, tiek patvarkymuose dėl informacijos apie turtą pateikimo, kurie buvo pasirašytinai įteikti skolininkams, yra nurodytos skolininko teisės ir pareigos. Skolininkai ne tik nevykdė pareigų, bet ir nesinaudojo teisėmis, kurios leistų jiems pasinaudoti CPK 654 str. įtvirtinta galimybe pateikti pasiūlymus dėl vykdomųjų dokumentų įvykdymo, pasinaudoti apribojimais taikomais CPK 663 str. ir 666 str. 1 d., 668 str. bei kituose straipsniuose nurodytais apribojimais.

2011 m. vasario 2 d. antstolė skambino pareiškėjui, paaiškino apie galimybę išieškoti skolą per šešis mėnesius iš darbo užmokesčio. Paprašius pateikti pažymą iš darbovietės apie gaunamo darbo užmokesčio dydį bei į kurią sąskaitą jis yra pervedamas, pareiškėjas pažadėjo, kad pažymą atneš sekančią dieną. Jam buvo paaiškinta, kad jei jis negalės atvykti gali pažymą atsiųsti faksu arba elektroniniu paštu. Antstolė paaiškino apie apribojimus išieškant iš tikslinės paskirties pinigų ir, jei tokius gauna pareiškėjai, reikėtų pristatyti tai įrodančius dokumentus, kad nebūtų areštuotos sąskaitos į kurias šie pinigai pervedami. Paklausus apie žmonos sąskaitas, pareiškėjas atsakė, kad nežino apie jas nieko. Antstolė dar kartą paprašė pateikti kasacinį skundą bei paprašė, kad skolininkai atvyktų į antstolio kontorą. Iki 2011 m. kovo 8 d. duomenys nepateikti. Skolininkai žinojo apie vykdomą išieškojimą ir turėjo aktyviai dalyvauti išieškojimo procese. Vykdymo procese skolininkas turi ne tik teises bet ir pareigas ir jomis turi naudotis sąžiningai. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, skolininkas turi naudotis jam suteiktomis teisėmis laiku. Tai yra išaiškinęs Lietuvos aukščiausiasis teismas savo nutartyse.

Antstolė nurodė, kad vadovaujantis CPK 689 str. 1 d., 2011 m. vasario 7 d. patvarkymais buvo areštuotos pareiškėjų sąskaitos, areštuota piniginių lėšų suma, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėjo, kad areštuojant buvo vadovautasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 p. įtvirtintu reikalavimu, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti procesinių dokumentų formas, šiuo atveju buvo naudota 2. 7. p. nustatyta patvarkymo areštuoti lėšas forma, nes jokios kitos patvarkymo formos areštuoti lėšas nėra. Remiantis minėtu straipsniu areštuota suma, reikalinga išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti yra įvykdyta pažodžiui. Antstolė vadovaujasi dokumentais galiojančiais atlikimo momentu. Sprendimų vykdymo instukcijos 2.7. p. yra nustatyta ir patvirtinta teisingumo ministro forma, kaip tai yra vykdoma ir kokia forma remiantis areštuojamos lėšos skolininkų sąskaitose. Sistemiškai analizuojant CPK, sprendimų vykdymo instrukciją ir Aukščiausiojo Teismo praktiką, visos išieškotos lėšos yra pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, kurioje ir yra laikomos, kol yra priimami patvarkymai dėl lėšų paskirstymo. Vadovaudamasi sprendimų vykdymo instrukcija ir CPK 610 ir 611 str., kai bus išieškota visa suma ir pervesta į išieškotojo sąskaitą, bus padarytas apskaičiavimas, surašytas siūlymas ir jeigu skolininkai nesutiks, bus kreiptasi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Pagal minėtus patvarkymus į antstolio depozitinę sąskaitą, iš pareiškėjos bankas 2011 m. vasario 7 d. pervedė 28,27 Lt, iš pareiškėjo darbo užmokesčio išieškota ir 2011 m. kovo 1 d. pervesta 1044,84 Lt, šios pinigų sumos laikomos antstolio depozitinėje sąskaitoje, 2011 m. kovo 7 d. priimti patvarkymai abiejų skolininkų vykdomosiose bylose atidėti išieškotų lėšų paskirstymą iki bus paskelbtas sprendimas, išnagrinėjus kasacinį skundą. Antstolė, priėmusi 2011 m. vasario 7 d. patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nepažeidė CPK 675 str. 2 d, 689 str., taip pat nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, prašo pareiškėjų patikslintą skundą atmesti.

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas prašė spęsti teismo nuožiūra.

Skundo tyrimui iš antstolės išreikalautos vykdomosios bylos Nr. 0050/10/02152 ir Nr. 0050/10/02153.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Todėl nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t.y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų.

Dėl 2010-12-21 patvarkymų dėl vykdomųjų bylų Nr. 0050/10/02152 ir 0050/10/02153 nestabdymo.

Pagal CPK 625 str. 1 d. vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu gali vykdomąją bylą sustabdyti, vykdymo veiksmus gali atidėti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Pagrindai, kuriems esant antstolis vykdomąją bylą privalo sustabdyti, išvardyti CPK 626 str., tačiau aiškinant CPK 625 str. 1 d. ir 626 str. nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis šio kodekso, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, darytina išvada, kad CPK 626 str. nustatytas privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra išsamus. Taigi antstolis turi sustabdyti vykdomąją bylą ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais (pvz., CPK 284 str. 1 d., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 3 p.). Kasacinio skundo padavimo bei paskesnis šio skundo priėmimo (CPK 350 str. 1, 4, 6 d.) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo, tačiau CPK 363 str. Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, atrankos kolegijai, teisėjų kolegijai ir Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai suteikia diskrecijos teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį raštą, išduotą to sprendimo ar nutarties pagrindu, sustabdymą, todėl CPK 363 str. nurodytam subjektui priėmus dėl to nutartį, antstolis savo patvarkymu privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Tokį patvarkymą antstolis turi priimti nedelsiant po to, kai jis sužino apie kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymą (CPK 625 str. 1 d.). CPK 627 str. nustatyta teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus.

Šiuo atveju, kaip matyti iš vykdomųjų bylų nei vieno iš CPK 626 str. ir 627 str. išvardintų pagrindų nėra, todėl antstolės atsisakymas sustabdyti vykdomąsias bylas vertintinas kaip teisėtas.

Antstolė patvarkymuose pasisakė tik dėl vykdomųjų bylų nestabdymo, neišspręsdama pareiškėjų prašymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo. Antstolės teiginys, kad atsisakymas sustabdyti vykdomąsias bylas, t.y. toliau tęsti išieškojimą – kas yra aiškiai suprantama iš teksto, savaime reiškia, jog tuo pačiu patvarkytu atsisakyta ir sustabdyti, ir atidėti vykdymo veiksmus, atsižvelgiant į CPK 613 str. nurodytus antstolio priimamiems patvarkymams keliamus reikalavimus, 2010-12-21 patvarkymai dėl vykdomųjų bylų Nr. 0050/10/02152 ir 0050/10/02153 nestabdymo vertintini kaip pagrįsti, bet neapimantys pareiškėjų visų esminių prašymo reikalavimų. Nors antstolė iš esmės ir nepasisakiusi dėl vykdomųjų bylų atidėjimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB „Talda“ kasacinis skundas dėl Lietuvos Apeliacinio teismo 2010-08-06 sprendimo išnagrinėtas, įsiteisėjusi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-03-14 nutartis, aukščiau nurodytas antstolės vykdymo veiksmas nelaikytinas esminiu pažeidimu, todėl vadovaujantis protingumo principu 2010-12-21 patvarkymai dėl vykdomųjų bylų Nr. 0050/10/02152 ir 0050/10/02153 nestabdymo, nenaikintini.

Dėl 2010-12-22 turto arešto akto, 2010-12-22 patvarkymų dėl informacijos apie turtą pateikimo, 2011-02-07 patvarkymų areštuoti V. T. ir D. T. lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomosiose bylose Nr. 0050/10/02152, Nr. 0050/10/02153.

CPK 681 str. reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 str. nustatyta galimybė antstoliui prireikus skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 681 str. 2 d. nustatyta, kad, netgi vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Taigi įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Antstolis, areštuodamas skolininko turtą ar vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, turi nepažeisti CPK 675 str. 2 d. ir 677 str. 2 d. nustatytų draudimų, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį pagal CPK 681 str. 1 d. įvertinti areštuojamą turtą rinkos kaina bei nustatyti areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos balansą. Turtas turi būti įvertinamas pagal CPK 681 str. taisykles, nepriklausomai nuo to, parduodamas jis iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006). Turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis turtui areštuoti, tačiau jo negali būti areštuojama iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005). Areštuodamas turtą, kurio įvertinti negali, antstolis turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tokiu atveju CPK 681 str. 1 d. nurodyta įkainojimo procedūra neatliekama, o areštuojamo turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Iš aukščiau nurodytų įstatymų normų akivaizdu, kad yra galimybė areštuoti turtą nenurodant jo vertės, tačiau tiek antstoliui, tiek skolininkui bendradarbiaujant, turi būti imamasi veiksmų turto vertei nustatyti. Antstolė vadovaudamasi CPK 634 str. 2 d., kuriame nurodyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, 2010-12-22 priėmė patvarkymus dėl informacijos apie turtą pateikimo. 2010-12-28 V. T. pasirašytinai buvo įteiktas turto arešto aktas ir patvarkymas dėl informacijos pateikimo, 2010-12-28 D. T. pasirašytinai buvo įteiktas patvarkymas dėl informacijos pateikimo. V. T. turto arešto akto neskundė, tačiau ir nereagavo į antstolės raginimą atvykti, pateikti duomenis apie turimą turtą, jo vertę ir t.t. Teismo posėdžio metu antstolė paaiškino, kad 2011 m. vasario 2 d. skambino pareiškėjui, paaiškino apie galimybę išieškoti skolą per šešis mėnesius iš darbo užmokesčio. Paprašius pateikti pažymą iš darbovietės apie gaunamo darbo užmokesčio dydį bei į kurią sąskaitą jis yra pervedamas, pareiškėjas pažadėjo, kad pažymą atneš sekančią dieną. Jam buvo paaiškinta, kad jei jis negalės atvykti gali pažymą atsiųsti faksu arba elektroniniu paštu. Paaiškino apie apribojimus išieškant iš tikslinės paskirties pinigų ir, jei tokius gauna pareiškėjai, reikėtų pristatyti tai įrodančius dokumentus, kad nebūtų areštuotos sąskaitos į kurias šie pinigai pervedami. Pareiškėjai antstolei prašomų duomenų ar duomenų savo iniciatyva nepateikė. Pareiškėjas įrodymų dėl areštuoto turto vertės bei įrodymų, kad apie transporto priemonės BMW F650 GS 2010 valst. Nr. . (duomenys neskelbtini), kuri yra lengvai realizuojamas ir pažeidžiamas kilnojamasis turtas egzistavimą teismui nepateikė. Antstolė nesulaukusi informacijos iš pareiškėjų apie turimą turtą ir jo vertę, toliau siekdama užtikrinti kreditoriaus interesus 2011-02-07 priėmė patvarkymus areštuoti V. T. ir D. T. lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomosiose bylose Nr. 0050/10/02152, Nr. 0050/10/02153. Skolininkai žinojo apie vykdomą išieškojimą ir turėjo aktyviai dalyvauti išieškojimo procese. Vykdymo procese skolininkas turi ne tik įstatymo nustatytas teises, bet ir pareigas (CPK 644 str.). Viena iš skolininko pareigų vykdymo procese – domėtis vykdymo eiga, taip pat sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007). Todėl vertintina, kad pareiškėjai neįvykdė savo pareigų, aplaidžiai nereagavo į antstolės raginimus bendradarbiauti, tuo tarpu antstolė ėmėsi teisėtų priemonių užtikrinti sprendimo vykdymą bei siekė padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Pažymėtina, jog CPK 675 str. 2 d. suteikiama antstoliui teisė areštuoti skolininko turtą, taip pat ir lėšas (CPK 689 str. 4 d.) išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi antstolė 2011-02-07 patvarkymais turėjo teisę areštuoti ne tik išieškotinas sumas, bet ir vykdymo išlaidas lėšas bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, taip užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą ir vykdymo išlaidų išieškojimą, užbaigiant vykdomąją bylą. Antstolis vykdymo proceso metu, kai vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo išieškojimo, ne visada gali tiksliai numatyti išieškomos išlaikymo bei vykdymo išlaidų dydį. Pažymėtina, kad CPK 689 str. nenustatyta specialios vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarkos. Pagal šią teisės normą antstolis turi teisę areštuoti tokią lėšų sumą, kurios užtektų išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms atlyginti, bet reikalauti, kad bankas pervestų tokią skolininko lėšų sumą, kuri atitinka išieškomą skolą be vykdymo išlaidų. Išieškojęs išieškotojo prašomą skolą ir taip įvykdęs vykdomąjį dokumentą, antstolis turėtų išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko CPK 611 str. nustatyta tvarka, t.y. antstolis turi nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą, nurodydamas vykdymo išlaidų dydį, ir pasiūlyti per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Ginčijamais patvarkymais vykdomoji byla nebuvo užbaigta, bet tik areštuotos lėšos išieškomam įsiskolinimui bei vykdymo išlaidoms padengti, ir tokiu atveju nebuvo sprendžiama dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkų. Dėl to vertintina, kad antstolė patvarkymais areštuodamas lėšas CPK 689 str. 4 d., 675 str. 2 d. nuostatų nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005).

Todėl pareiškėjų prašymas panaikinti 2010-12-22 turto arešto aktą, 2010-12-22 patvarkymus dėl informacijos apie turtą pateikimo, 2011-02-07 patvarkymus areštuoti V. T. ir D. T. lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą netenkintinas, kadangi antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.

Laikinosios apsaugos priemonės taikytos Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-15 nutartimi panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str. 6 d., 291 str., 513 str., 610-611 str. teismas

nutaria:

Pareiškėjų V. T. ir D. T. skundą atmesti.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikytas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-15 nutartimi.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė