- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-873-56/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04194-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- A. J.
Teisėja L. Valentukonytė Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04194-2010-9 Proc. sprendimo kategorijos:78.2.1;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gegužės 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškovės J. J. ieškinys atsakovui A. J. ir atsakovo A. J. priešieškinys ieškovei J. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo ieškovei priteisimo patenkinti iš dalies, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė J. J. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. J., mokamą periodinėmis išmokomis po 800,00 Lt kas mėnesį; priteisti 8000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn.; priteisti ieškovei išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį.
Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra susituokę, tačiau nuo 2008 m. gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio. Atsakovas nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. neteikė dukrai išlaikymo, o nuo 2009 m. rugsėjo mėn. atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai buvo neadekvatus jos poreikiams ir nereguliarus. Ieškovė dirba, tačiau ieškovės gaunamas darbo užmokestis nesiekia minimalaus, be to ji dar turi išlaikyti kitą savo vaiką. Atsakovas dirba dvejose darbovietėse, daugiau išlaikytinių neturi, todėl ieškovės manymu atsakovas privalėjo didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Ieškovės dukters išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 1260,00 Lt. Kadangi ieškovė viena augina jos ir atsakovo mažametį vaiką, dėl ko jos pajamos nepakankamos save išlaikyti, ji laiko, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą ir ieškovei, mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinės kaltės, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei 1500,00 Lt piniginę kompensaciją.
Nurodė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės, nes ji nebuvo lojali sutuoktiniui, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, visą santuokos laikotarpį nedirbo, nuolat priekaištaudavo sutuoktiniui dėl to, kad jis daug laiko praleidžia su savo tėvais. Atsakovo nuomone ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai priteisimo, nes atsakovas dukrą visą laiką išlaikė, todėl atsakovo nuomone dukrai pakaktų 800,00 Lt išlaikymo kas mėnesį, nes abu tėvai privalo prisidėti prie dukters išlaikymo lygiomis dalimis. Be to ieškovė neieškojo geriau apmokamo darbo, nes nenorėjo dirbti, tuo labiau ieškovės specialybė yra paklausi, nes yra daug skelbimų apie ieškomus darbuotojus siuvėjos pareigoms užimti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies. Santuoka tarp J. J. ir A. J. įregistruota 2006 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 797 nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikta santuokinė pavardė – J.; padalintas ieškovei J. J. ir atsakovui A. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtą: atsakovui A. J. asmeninės nuosavybės teise priteistas automobilis Chrysler Voyager, valstybinis Nr. CRJ891; iš atsakovo A. J. ieškovės J. J. naudai priteista 1500,00 Lt kompensacija už automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. CRJ891; nustatyta, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės atsiranda nuo atsakovo A. J. priešieškinio padavimo teismui dienos 2010 m. birželio 14 d.; nepilnametės J. J. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove J. J.; iš atsakovo A. J. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai J. J., mokamas periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2010 m. birželio 2 d. iki J. J. pilnametystės; iš atsakovo A. J. J. J. naudai priteista 5600,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo; ieškovė J. J. nepilnamečio vaiko J. J. išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; kitoje dalyje ieškinys ir priešieškinys atmesti; iš atsakovo A. J. valstybės naudai priteista 384,00 Lt žyminio mokesčio ir 17,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 401,75 Lt bylinėjimosi išlaidų; teismo sprendimo dalis dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnametei J. J. priteisimo nukreipta vykdyti skubiai.
Teismas pažymėjo, kad ginčo šalys neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą preziumuoti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat ir to, kad santuokos iširimo priežastimi buvo kito sutuoktinio pareigų esminis pažeidimas, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. dėl to, kad sutuoktiniai pernelyg mažai laiko praleisdavo kartu, nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas bei sprendė, kad santuoka nutraukiama, nenustatant termino sutuoktiniams susitaikyti. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įsigijo automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl abiems sutuoktiniams sutarus, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio vertė yra 3000,00 Lt bei ieškovei neprieštaraujant teismas atsakovui priteisė automobilį, o iš atsakovo ieškovei 1500 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovui asmeninės nuosavybės teise perduoto bendro turto dalį. Teismas nustatęs, kad šalims išsiskyrus atsakovo nepilnametė dukra liko gyventi su motina, bei atsakovui sutikus, kad jo nepilnametė dukra gyventų kartu su motina, teismas įvertinęs tai, kad ieškovė rūpinasi visų dukters poreikių tenkinimu, J. J. gyvenamąją vietą nustatė su motina. Teismas įvertinęs ieškovės argumentus bei pateiktus įrodymus apie išlaidas būtinas nepilnametės dukros išlaikymui iš atsakovo priteisė po 600 Lt mokamą išlaikymą nepilnametei dukrai, o ieškovę įpareigojo teikti dukros išlaikymui po 400 Lt išlaikymą. Teismo vertinimu byloje nebuvo pateikti įrodymai patvirtinantys kad atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio vidurio iki 2009 m. balandžio mėnesio būtų teikęs reguliarų ir reikalingo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, nors šiuo laikotarpiu gyveno su savo sutuoktine ir nepilnamete dukra tik epizodiškai, todėl už nurodytą laikotarpį teismas iš atsakovo priteisė 2800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 600,0 Lt per mėnesį. Teismas, ginčo šalims nepateikus įrodymų patvirtinančių, kad sutuoktiniai laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėnesio iki lapkričio vidurio būtų gyvenę atskirai ir nevedę bendro ūkio, padarė išvadą, jog nurodytu laikotarpiu dukrą išlaikė abu sutuoktiniai, nes atsižvelgus į ieškovės gaunamas pajamas, ji viena nebūtų gebėjusi išlaikyti nepilnametės dukros. Teismas spręsdamas dėl išlaikymo ieškovei priteisimo konstatavo, kad ieškovė yra sveika, darbinga ir nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovė negalėtų pati savęs išlaikyti, todėl prašymą atmetė. Teismo vertinimu tai, kad ieškovė augina atsakovo dukrą, nesudarė pagrindo jai priteisti išlaikymą iš sutuoktinio, nes dukra yra sulaukusi trijų metų amžiaus, lanko darželį, todėl ši aplinkybė neriboja ieškovės galimybių dirbti. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę netrukdyti bendrauti su dukra, kaip nepagrįstą, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai patvirtinantys neteisėtus ieškovės veiksmus, ribojančius atsakovo teisę bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Spręsdamas bylinėjimos išlaidų priteisimo klausimą teismas iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, taip pat žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už šį reikalavimą (LR CPK 92 str., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti dalyje dėl 1 000 Lt išlaikymo teikimo trejų metų vaikui ir nustatyti žymiai mažesnį išlaikymo dydį; pakeisti sprendimą dalyje dėl 600 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo ir nustatyti, kad atsakovas teikia po 400 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai; panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 5 600 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti.
Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi nepagrįstais ieškovės paskaičiavimais dėl išlaikymo dydžio vaikui ir padarė nepagrįstą išvadą, jog trejų metų vaikui reikalingas 1000 Lt per mėnesį išlaikymo dydis, tuo buvo pažeisti teisingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.), todėl nustačius nepagrįstą išlaikymo dydį yra pagrindas jį pakeisti. Apskaičiuodamas ir priteisdamas 1000 Lt išlaikymą teismas turėjo atsižvelgti į protingus vaiko poreikius kuriuos lemia jo gabumai bei poreikiai, tačiau teismas neįvertino, kad apie trejų metų vaiko poreikius ir gabumus šiame vaiko raidos etape nieko negalima spręsti. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir priteisdamas iš atsakovo po 600 Lt dydžio išlaikymą neatsižvelgė į tai, kad iš esmės išlaikymo našta buvo perkrauta tik ant atsakovo pečių, ieškovę atleidžiant nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiu, kurioje laikomąsi nuostatos, kad abiejų tėvų teisės bei pareigos teikiant išlaikymą yra lygios, o nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik dėl skirtingos tėvų turtinės padėtis ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tuo tarpu ginčo šalių padėtis iš esmės yra vienoda. Be to ieškovė nesiima jokių veiksmų, kad galėtų gauti geriau apmokamą darbą, tačiau to daryti nesistengia. Teismas spręsdamas dėl įsiskolinimo priteisimo pažeidė Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio bei 270 straipsnio nuostatas, nes rėmėsi vien tik ieškovės parodymais apie išlaikymo teikimą ir neteikimą bei gyvenimą ir negyvenimą kartu su ieškove, o atsakovo parodymų nevertino, todėl teismo sprendimo dalis yra neaiški ir nesuprantama. Teismo sprendimo dalis dėl įsiskolinimo priteisimo yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Teismas remdamasis vien tik ieškovės parodymais už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. birželio mėnesį, už 14 mėnesių skaičiuojant po 200 Lt nuo atsakovo teiktos išlaikymo sumos 400 Lr priteisė 2800 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismo priteistas 2800 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. balandžio taip pat nepagrįstas. Teismo teiginys, kad atsakovas 2008 metais su ieškove gyveno periodiškai neatitinka tikrovės, nes priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė tiek į atsakovo, tiek į liudytojos R. J. parodymus, apie tai, kad lapkričio mėnesį atsakovas ieškovę buvo palikęs tik 10 dienų, tačiau grįžęs su ja gyveno ir kartu šventė Kūčias bei kalėdas ir kartu gyveno iki balandžio mėnesio. Esant netinkamai įvetintirems parodymams teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas su ieškove gyveno epizodiškai. Teismui buvo paeiktos fotonuotraukos įrodančios, kad laikotarpiu nuo 2008 metų ir 2009 metų pradžioje atsakovas ir ieškovė gyveno kartu, važinėjo po užsienį, vedė bendrą ūkį, tačiau teismas pateiktų įrodymų nevertino ir skundžiamame sprendime dėl jūų nepasisakė. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, kad 2008 metų lapkričio, gruodžio bei 209 metųsausio balandžio mėnesiais ieškovės materialinė padėtis nesikeitė ir ji be atsakovo teikiamos paramos nebūtų galėjusi nei išgyventi, nei išlaikyti nepilnametės dukters.
Atsiliepimas
Ieškovė J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistu.
Nurodo, kad teismas tinkamai nustatė, kad vaikas dažnai serga, todėl pagrįstai sprendė, kad jo išlaikymui reikalingos papildomos lėšos. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina ir rašytiniai įrodymai, išrašai iš medicininių dokumentų. Dėl vaiko ligų ieškovė turi imti nedarbingumo lapelius ir vaiko ligos metu būti namuose bei užsiimti jo gydymu, ko pasekoje prarandama dalis darbo užmokesčio. Tuo tarpu atsakovas visą laisvalaikį skiria sau, dėl ko gali kelti kvalifikaciją, mokytis bei gauti geriau apmokamą darbą, todėl atsakovas turi teikti vaikui išlaikymą atitinkantį vaiko poreikius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo teiktą išlaikymą vaikui laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki 2009 metų rugsėjo, todėl teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Be to nepilnametis vaikas turi specialių poreikių nes lanko baletą bei dažnai serga peršalimo ligomis. Nepilnametė dukra nuo 2010 metų spalio 9 d. papildomai lanko ikimokyklinio ugdymo (Pepė ilgakojinė) mokyklėlę, kurioje mokosi dailės šokių, anglų bei pasaulio pažinimo dalykus. Mokyklėlės išlaidos per mėnesį sudaro 140 Lt.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus ir juos įvertinęs (CPK 183 str., 185 str.) sprendžia, kad galima iš dalies sutikti su pirmos instancijos teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo argumentais, kurių pagrindu teismas paskirstė ginčo šalims dukros J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą pinigais bei priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą.
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kurio visais atvejais privalo vadovautis teismas spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikų išlaikymu susijusius klausimus.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į pirmos instancijos teismo konstatuotą vaiko sveikatos būklę, įvertintus ieškovės realias vaiko išlaikymui būtinas pinigines lėšas, nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad dukros išlaikymui kas mėnesį būtina skirti 1 000 Lt sumą. Pagal susiklosčiusią teisminę praktiką šios kategorios bylose laikytina, kad net mokyklinio amžiaus vaikams pakanka 800 Lt išlaikymo į mėnesį.
Dėl ginčo šalių galimybės teikti 800 Lt išlaikymą per mėnesį.
Byloje pirmos instancijos teismas tinkamai vertino ir sprendė, kad atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą dukrai nei ieškovė (CK 3.192 str. 2 d., 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė augina 2 nepilnamečius vaikus, kuriems privalo paskirstyti jos gaunamą uždarbį pagal vaikų poreikius. Be to ieškovė neturi savo gyvenamojo būsto, jai be piniginių lėšų skiriamų vaikų maitinimui ir aprangai, mokymo ir ugdymo išlaidų, tenka komunalinių patarnavimų apmokėjimo išlaidos, be to visą savo laisvą nuo darbo laiką ieškovė privalo tinkamai paruošti vaikus į mokyklą bei į ikimokyklinio auklėjimo įstaigą – darželį.
Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovui neturinčiam kitų prievolių dukros priežiūroje, privalo tekti didesnė išlaikymo našta, įvertinta pinigais (CK 3.192 str. 2 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo gaunamą atlyginimą sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nustatyta pareiga atsakovui teikti dukrai 600 Lt išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nėra per didelė, nes bylos medžiaga rodo, kad atsakovas turi galimybę papildomai užsidirbti.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis nustato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).
Ieškovė nurodo, kad nuo 2008 m. sausio mėnesio su atsakovu nevedė bendro ūkio, negaudavo lėšų vaiko išlaikymui, jai pinigais padėdavo jos motina. Atsakovas priešingai įrodinėja (CPK 177 str. 1 d., 2 d.), kad iki 2009 m. balandžio mėnesį gyveno su ieškove, vedė bendrą ūkį ir skyrė lėšas šeimai, o nuo 2009 m. balandžio mėnesio vidurio nebegyveno šeimoje.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas turi darbą ir gauna pastovų atlygį, įvertinusi liudytojų parodymus (CPK 185 str.) sprendžia, kad ieškovės teiginiai apie jos negautą iš atsakovo išlaikymą dukrai laikotarpyje nuo 2008 metų sausio iki 2009 m. balandžio mėnesio neįrodyti (CPK 178 str.).
Ieškovė pripažino, kad nuo 2009 m. balandžio iki 2009 m. rugsėjo, kai jis galutinai paliko šeimą mokėjo dukrai po 400 Lt išlaikymą (CPK 178 str.), todėl esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 200 Lt, nes tik išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas konstatavo apie 600 Lt išlaikymo poreikį.
Esant nurodytoms aplinkybėms pirmos instancios teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimas keistinas iš dalies.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu iš atsakovo ieškovei priteistinos 600 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti, proporcingai atmesto apeliacinio skundo dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį kuria iš atsakovo A. J. priteistas J. J. naudai 5600 Lt išlaikymo įsiskolinimas - panaikinti ir ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti.
Priteistą iš A. J. žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 216 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.