Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1004-601/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-16
Bylos Nr.
2A-1004-601/2013
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02727-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Žibutė Budžienė
Ieškovas
AB ,,Panevėžio energija“
Atsakovas
I. Č.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1004-601/2013Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02727-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.3; 34.2; 34.3; 34.5; 121.18; 121.21 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Audra KriščiūnienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB ,,Panevėžio energija“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB ,,Panevėžio energija“ apeliacinį skundą atsakovei I. Č. dėl apmokėjimo už šilumos energiją.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) priteisti iš atsakovės I. Č. 4 822,90 Lt skolą, 228,88 Lt palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) priimti sprendimą – įregistruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), I. Č. nuosavybės teisių įgijimo faktą nekilnojamojo turto registre ir suteikti teisę AB „Panevėžio energija“ kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl atitinkamų įrašų padarymo.

Nurodė, kad ieškovė teikė šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Buto savininkė, kuri paveldėjimu įgijo nuosavybės teisę į palikėjai priklausantį turtą (tame tarpe ir butą) yra I. Č., kuri per laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2012-11-01 už suvartotą šilumos energiją atsakovei neapmokėjo 4 822,90 Lt skolos ir 228,88 Lt palūkanų. Kadangi atsakovė paveldėto turto neregistruoja ir tokiu būdu vengia įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą butą, ieškovė prašo nuosavybės teisę įregistruoti teismo sprendimo pagrindu (b. l. 1-2).

II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, t. y.

- Priteisė iš atsakovės I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 822,90 Lt skolos, 228,88 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 470 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Panevėžio energija”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

- Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės 2002 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis. Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, už jai tiekiamą šilumos energiją nemokėjo bei per laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2012-11-01 įsiskolino 4 822,90 Lt už suvartotą šilumos energiją, palūkanų (delspinigių) priskaičiuota 228,88 Lt. Teismas ieškovo prašymą priimti sprendimą įregistruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, I. Č. nuosavybės teisių įgijimo faktą nekilnojamojo turto registre, atmetė. Dėl šio reikalavimo nurodė, kad po J. I. mirties atsirado teisė į palikimą (jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiai), tačiau įstatymų nustatyta tvarka ir terminais palikimas nepriimtas, nes dėl jo nesikreipta. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių J. I. ir atsakovės giminystės faktą, t. y. kad I. Č. yra J. I. įpėdinė CK 5.11 straipsnio prasme, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu.

III. Apeliacinio skundo argumentai:

Ieškovė (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo dalį dėl dalies ieškinio reikalavimų atmetimo ir priimti naują sprendimą – įregistruoti buto (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) I. Č. nuosavybės teisių įgijimo faktą nekilnojamojo turto registre ir suteikti teisę AB „Panevėžio energiją“ kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl atitinkamų įrašų padarymo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme (nepriteistą dalį) (b. l. 28).

Motyvuose nurodė, kad byloje esantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-03-08 raštas Nr. (15.25-14)-K-2849, kuriame nurodyta, kad atsakovė yra mirusiosios J. I. įpėdinė ir palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, yra pakankamas įrodymas ieškinio reikalavimų pagrįstumui patvirtinti, nes rašte nurodytas aplinkybes konstatavo antstolis. Teismui atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą) teismas turėjo pakankamą pagrindą įsitikinti, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti pilnai.

Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ginčo esmė – ar pagrįstas ieškovės reikalavimas, apeinant paveldėjimo procedūras, įregistruoti viešame registre atsakovės nuosavybės teises, įgytas paveldėjimo būdu, į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose.

Nustatyta, kad šiuo metu į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose (toliau – ginčo butas), nuosavybės teisės registruotos J. I. vardu (b. l. 8), nors ji mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Duomenų, kad atsakovė priėmė J. I. palikimą, byloje nėra, yra tik nustatyta, kad atsakovė naudojasi (-josi) ginčo butu (b. l. 9, 19). 2006 m. rugsėjo 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą, antstoliui pavesta sudaryti mirusiosios J. I. turto apyrašą.

Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatyta, kokiais būdais gali būti įgyjama nuosavybės teisė (nuosavybės teisės įgijimo pagrindai), kur vienas iš jų – paveldėjimas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, teisinis pagrindas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kai nuosavybės teisė įgyjama paveldėjimu, yra paveldėjimo teisės liudijimas (Įstatymo 22 str. 5 p.). Ieškovė nurodo, kad atsakovė būtent paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teises į ginčo butą, tačiau savo reikalavimu prašo teisinį nuosavybės teisių įregistravimo (atsiradimo) pagrindą nustatyti teismo sprendimą (jo pagrindu įregistruoti nuosavybės teises). Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant vienam aiškiam nuosavybės teisės įgijimo pagrindui, negali atsirasti (būti įregistruota) nuosavybės teisė į tą daiktą kitu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, mirus asmeniui, liko jo turtas – ginčo butas, todėl nuosavybės teisės į šį turtą gali atsirasti tik paveldėjimu, t. y. taikant paveldėjimo teisės normas. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuosavybės teisių įregistravimo teisinis pagrindas yra paveldėjimo teisės liudijimas, kuris patvirtina asmens (įpėdinio) nuosavybės teises į paveldimą turtą. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovas turėtų siekti, kad būtų išduotas įpėdiniui (-iams) paveldėjimo teisės liudijimas, o ne apeinant paveldėjimo procedūras, siekti teismo sprendimo pagrindu, kaip paveldėtojai, pripažinti atsakovei nuosavybės teises į ginčo butą.

Nepagrįstais laikytini ieškovės argumentai, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-03-08 raštas Nr. (15.25-14)-K-2849, kuriame nurodyta, kad atsakovė yra mirusiosios J. I. įpėdinė ir palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, yra pakankamas įrodymas ieškinio reikalavimų pagrįstumui patvirtinti, nes rašte nurodytas aplinkybes konstatavo antstolis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti (palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 str. 1 d., dabar galiojančio CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis per 6 mėnesius palikimą priėmė vienu iš šių būdų: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d., 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad palikimas (ginčo butas) būtų įpėdinių priimtas vienu iš šių būdų, per nustatytą 6 mėnesių terminą. Tai, kad antstolė 2006 m. nustatė, jog ginčo bute gyvena ir turtu naudojasi įpėdinė I. Č. (atsakovė), nėra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė priėmė palikimą per nustatytą 6 mėnesių laikotarpį bei, kad šio palikimo nepriėmė kiti įpėdiniai. Be to, antstolis negali nustatyti palikimo priėmimo fakto, nes tai gali būti nustatoma tik teisminiu būdu. Tam, kad nustatyti, jog palikimas buvo priimtas šiuo būdu, būtinas teismo sprendimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.), kurio pagrindu galėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei. Jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (1964 m. CK 593 str. 1 d. 3 p., galiojančio CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Taigi, konstatuotina, kad šiuo metu duomenų, jog palikėjos J. I. palikimas yra priimtas įpėdinių, nėra, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaudama valstybę, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo valstybei. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė, turėdama duomenų, kad atsakovė yra J. I. įpėdinė, kuri per 6 mėnesių laikotarpį priėmė atsiradusį palikimą, turi teisę (atsakovei vengiant) kreiptis į teismą su reikalavimais (netiesioginiu ieškiniu), kurie užtikrintų paveldėjimo procedūrų atlikimą atsakovės vardu ir, pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, būtų įregistruota daiktinė teisė (nuosavybės teisė) į ginčo butą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-312/2008; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 2A-401/2012).

Esant aukščiau nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasVirginija Gudynienė