- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-2688-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02202-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- V. S., A. R., S. U., V. R.
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės V. S. ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo atsakovams A. R., S. U., V. R. ir V. S., ir pagal A. R., V. R.ir S. U. priešieškinį ieškovei V. S. ir atsakovui V. S. dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams A. R., S. U., V. R. ir V. S. dėl nuosavybės teisių gynimo, ir pagal atsakovų A. R., V. R.ir S. U. priešieškinį ieškovei V. S. ir atsakovui V. S. dėl servituto nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teisme gautas šalių prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti ieškovės V. S., atsakovų A. R., S. U., V. R., V. S. bei trečiojo asmens I. S.2024 m. liepos 31 d. sudarytą taikos sutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-486-1019/2024 nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė patvirtinti ieškovės V. S. ir atsakovų A. R. S. U., V. R., V. S.ir trečiojo asmens I. S.2024 m. liepos 31 d. sudarytą taikos sutartį; nutraukti civilinę bylą Nr. e2-486-1019/2024 pagal ieškovės V. S. ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo atsakovams A. R., S. U., V. R. ir V. S., ir pagal atsakovų A. R., V. R.ir S. U. priešieškinį ieškovei V. S. ir atsakovui V. S. dėl servituto nustatymo.
4. Teismas nustatė, kad šalys Taikos sutarties 16 punkte nurodė, kad nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų, šioje dalyje ginčas išliko ir prašo teismo jas paskirstyti bei priteisti šalims kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 94 straipsniuose.
5. Teismas nurodė, kad šalys bylą baigė taikos sutartimi, mediacijos proceso metu abipusių derybų būdu pasiekus šalių interesus atitinkantį susitarimą. Ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai.
6. Teismas, įvertinęs ginčo dalyką, šalių procesinį elgesį, padarė išvadą, jog duomenų apie tai, kad šalių procesinis elgesys byloje buvo netinkamas – nėra. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalimi, būtina įvertinti susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis.
7. Teismas iš šalių pateiktų atstovavimo išlaidų ataskaitų, bylinėjimosi išlaidas sudaro atstovavimo išlaidos rengiant procesinius dokumentus (ieškinį, priešieškinį, atsiliepimui), taip pat dalis atstovavimo išlaidų patirta mediacijos procese, kuris baigtas šalims sudarius taikos sutartį.
8. Iš šalių pateiktos taikos sutarties teismas nustatė, kad šalys savo reikalavimų atsisakė ir susitarė dėl buitinių nuotekų tinklų naudojimosi ir priežiūros tvarkos. Teismas sprendė, kad abipusių nuolaidų būdu tarp šalių pasiektas kompromisas, kas neleidžia vienareikšmiškai nustatyti bylą laimėjusios ir pralaimėjusios šalies. Šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovai yra atsakingi už bylinėjimosi išlaidų byloje susidarymą.
9. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo pagal ieškinį ir priešieškinį V. S. argumentų, kad jis į bylą įtrauktas dėl formalių teisinių priežasčių, kaip bendraturtis, nurodė, kad, teismo vertinimu, V. S. į bylą įtrauktas pagrįstai, kadangi buvo ir yra nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkas, todėl ginčo dalykas tiesiogiai susijęs su jo teisėmis ir pareigomis. Teismas konstatavo, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, o jų bylinėjimosi išlaidų nesąlygojo netinkamas priešingos šalies procesinis elgesys byloje. Todėl teismas palieka šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir priteisti/paskirstyti V. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės V. S. ir/ar galimai atsakovų S. U., A. R., V. R.. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
10.1. Teismas pasielgė išimtinai formaliai, nes nesistengė ir neįstengė priimti visapusiško ir pagrįsto procesinio sprendimo išlaidų dėl advokato paslaugų klausimu, nors visos ginčo šalys pateikė bendrą prašymą. Nutartyje neatskleista, kokie procesinės padėties skirtumai yra tarp apelianto ir kitų ginčo šalių.
10.2. Sutinkamai su CPK atitinkamomis normomis, su ginčo dalyku nesusijusio asmens įtraukimas atsakovu į bylą tiesiog negalimas, šis klausimas yra išsprendžiamas ieškinio ar priešieškinio priėmimo stadijoje, po jos visi proceso dalyviai laikomi įtrauktais pagrįstai. Asmens įtraukimo Bylos atsakovu pagrįstumas nėra veiksnys, nuo kurio priklauso šio asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose akcentavo būtent visai ne jo įtraukimo proceso dalyviu teisėtumą, tačiau jo procesinį teisinį ir materialinį teisinį santykius su ieškinio ir priešieškinio dalyku (-ais), kurio ypatumai nutartyje nėra identifikuoti, tačiau esmingai svarbūs sprendžiant prašymą atlyginti patirtas advokato išlaidas.
10.3. Apelianto procesinė padėtis iš esmės skiriasi nuo ieškovės ir atsakovų tuo, kad jis Byloje nebuvo pateikęs jokių reikalavimų – nei ieškinio, nei priešieškinio. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovai S. U., A. R., V. R. V. S. yra bylą inicijavusios šalys, kurios kiekviena suformulavo savo ginčo dalyką Byloje. Apelianto ir kitų ginčo šalių teisinis suinteresuotumas byloje visiškai kitokio pobūdžio.
10.4. Apeliantas nei ieškovei, nei atsakovams S. U., A. R., V. R. jokių savarankiškų ar bendrų materialiųjų subjektinių reikalavimų nereiškė, tačiau, apeliantas neturėjo jokio procesinio pasirinkimo – byloje privalėjo gintis tiek nuo ieškinio, tiek ir nuo priešieškinio. Nors teismas nutartyje ir pasisakė, kad būtina įvertinti susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis, tačiau visiškai neatsižvelgė, kad apelianto atveju tos priežastys yra iš esmės skirtingos nuo visų kitų ginčo šalių.
10.5. Nesutinka su nutarties teiginiu, jog byloje teismas negali padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai. Apelianto atžvilgiu ieškinio ir/ar priešieškinio reikalavimai atmesti 100%, nes ieškinio dalinio atmetimo atveju jis įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o priešieškinio dalinio atmetimo atveju, vėlgi, atitinkamai, įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10.6. Byloje abipusių nuolaidų būdu išimtinai tik tarp ieškinio reikalavimus pateikusių ginčo šalių (ieškovės ir atsakovų) buvo pasiektas kompromisas, nes apeliantas, byloje neturintis ir nepateikęs jokių ieškininių reikalavimų kitoms ginčo šalims, jokių „abipusių nuolaidų“ objektyviai negalėjo padaryti. Apeliantas nuo pat jo įtraukimo į bylą savo procesiniuose dokumentuose akcentavo būtinumą ją inicijavusiems asmenims bylą baigti arba atsisakant ieškininių reikalavimų, arba sudarant taikos sutartį, nes tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo nepagrįsti. Be to, ieškovė ir atsakovai S. U., A. R., V. R. taikos sutartimi sprendė ir daug kitų tarpusavio ginčytinų klausimų, įskaitant iš kitų civilinių bylų, kurie nebuvo nagrinėjamos bylos ginčo dalyku ir apeliantui iš viso nežinomi bei nesuprantami. Ieškinį ir priešieškinį pateikusios ginčo šalys byloje pradėjo siekti taikos sutarties tik tada, kai jos suprato akivaizdų faktą, jog nei vienos pateikti byloje reikalavimai teismo nebus pilnai ar iš dalies patenkinti, nes yra aiškiai nepagrįsti ir tokioje situacijoje apeliantas neturėjo jokios objektyvios galimybės pasirinkti, užimti savarankišką procesinę taktiką ar/ir poziciją ginčo dalyko klausimu.
10.7. Nutartis jos skundžiamoje dalyje yra neteisinga iš esmės, nes sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apelianto naudai nagrinėjamu atveju aiškiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis), todėl keistinas tenkinant šį atskirąjį skundą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai S. U., A. R., V. R. prašo atmesti atsakovo V. S. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-11 nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo V. S. atsakovų A. R., V. R.ir S. U. naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą į V. S. atskirąjį skundą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
11.1. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad jo procesinė padėtis buvo kažkokia išskirtinė lyginant su kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis ir tai sudaro pagrindą jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš kitų byloje dalyvaujančių asmenų, įskaitant atsakovų. Pradinė apelianto pozicija pagal atsakovų priešieškinį buvo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. atsakovai priešieškinyje jį įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes apeliantui bendrąja jungtine nuosavybės teise (šiuo metu bendrąja daline nuosavybės teise, padalinus žemės sklypą lygiomis dalimis po santuokos nutraukimo) priklausė žemės sklypas, kuriam buvo prašoma nustatyti servitutą. Tačiau kadangi apeliantas, atsakydamas į atsakovų siūlymą nustatyti servitutą, neprieštaravo susitarimui dėl servituto nustatymo atsakovai pradiniame priešieškinyje netraukė apelianto atsakovu.
11.2. 2023-05-02 V. S. pateikė tripliką, kuriuo taip pat išreiškė savo procesinę poziciją dėl atsakovų priešieškinio dėl servituto nustatymo, kuria nesutiko su servituto nustatymu teismo sprendimu. Todėl atsakovai buvo priversti tikslinti priešieškinį (patikslintas priešieškinis buvo pateiktas 2023-05-09) ir pakeisti apelianto poziciją iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į atsakovo. Taigi, apeliantas buvo patrauktas atsakovu patikslinus priešieškinį, nes jis procesiniuose dokumentuose išreiškė poziciją, kad nesutinka su servituto nustatymu. Taigi, tai, kad apeliantas tapo byloje atsakovu lėmė jo paties suformuota procesinė pozicija. Jeigu apeliantas būtų sutikęs su servituto nustatymu (dėl tokio susitarimo prieštaravimų nereiškė iki atsakovų priešieškinio dėl servituto nustatymo pareiškimo), jo pozicija pagal atsakovų priešieškinį būtų likusi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Tuomet apeliantas nebūtų turėjęs procesinės pareigos dalyvauti procese. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, savo procesinę poziciją ir net padėtį procese apeliantas lėmė pats.
11.3. Atsakovai šiuo atveju nepasisako dėl ieškovės veiksmų, bet atsakovai siekė išspręsti ginčą be teismo. Atsakovai tiek ieškovei, tiek apeliantui teikė siūlymą dėl servituto nustatymo šalių susitarimu, tačiau to padaryti nepavyko, nes ieškovė kategoriškai atsisakė sudaryti susitarimą dėl servituto ir reikalavo atsijungti nuo buitinių nuotekų tinklų sistemos, kurios dalis ėjo per jai ir apeliantui priklausantį žemės sklypą. Be kita ko, ieškovė užkimšo tranzitinį (tarpinį) šulinį, esantį jai priklausančiame žemės sklype, dėl ko nuotekos kaupdavosi ir net nuotekomis buvo apsemtas atsakovams priklausančio namo rūsys. Atsakovai turėjo nuolat kviesti specialią techniką išsiurbti susikaupusias nuotekas tam, kad jos nepradėtų veržtis į jiems priklausančio namo rūsio patalpas. Taigi, susiklosčiusi situacija buvo avarinė ir ją spręsti reikėjo operatyviai.
Šalies argumentai
11.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis neturėjo jokios objektyvios galimybės pasirinkti bei užimti savarankišką procesinę taktiką ar/ir poziciją ginčo dalyko klausimu. Apeliantas ne tik turėjo galimybę, bet ir pasirinko savarankišką poziciją byloje. Kaip jau buvo nurodyta, dėl apelianto užimtos pozicijos procesiniuose dokumentuose, kuri buvo pakitusi lyginant su jo pozicija iki bylos iškėlimo (iki bylos iškėlimo apeliantas sutiko sudaryti susitarimą dėl servituto, o byloje prašė priešieškinio reikalavimą dėl servituto atmesti), buvo patikslintas priešieškinis, pakeičiant apelianto procesinę padėtį iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į atsakovo.
11.5. Derinant taikos sutartį, apeliantas taip pat užėmė savarankišką poziciją ir kurį laiką taikos sutartis nebuvo pasirašoma, nes apeliantui netiko taikos sutarties sąlygos. Taigi, apeliantas ne tik turėjo objektyvią galimybę formuoti savo savarankišką poziciją byloje, įskaitant ir taikos sutarties sudarymo klausimu, bet taip pat ją ir įgyvendino. Apeliantas, norėdamas nepatirti bylinėjimosi išlaidų ar jų dydį sumažinti, galėjo pasirinkti pasyvų elgesį byloje.
11.6. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad ginčas dėl buitinių nuotekų tinklų naudojimo kilo dėl ieškovės kaltės. Nors atsakovai maždaug nuo 1999 m. naudojasi buitinių nuotekų tinklu (dėl buitinių nuotekų naudojimosi 1999-03-15 buvo išduotas V. S. sutikimas, kurių dalis eina per ieškovei ir apeliantui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau ieškovė 2022-07-26, t. y. praėjus daugiau nei 20 metų, pateikė atsakovams reikalavimą dėl buitinių nuotekų, lietaus vandens nuotekų inžinerinių įrenginių atsijungimo nuo (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovams neįvykdžius šio reikalavimo, ieškovė užkimšo tranzitinį buitinių nuotekų šulinį (patvirtina į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atsakovų atsiliepimas į ieškovės ieškinį, dėl ko buvo sukelta avarinė situacija, apsemtas atsakovų namo rūsys ir jie periodiškai turėjo mechaniškai išsiurbti buitinių nuotekų šulinį ir patyrė didelių išlaidų. Atsakovai pateikė ieškovei ir apeliantui pasiūlymą dėl servituto nustatymo šalių susitarimu, tačiau ieškovei kategoriškai nesutikus nustatyti servitutą, nepavykus susitarti, atsakovai pateikė ieškinį dėl servituto nustatymo.
11.7. Priešingai nei tvirtina apeliantas, tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje neįrašė savo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų, nesudaro pagrindo naikinti nutarties. Šiuo atveju apelianto nurodomas CPK 329 str. 2 d. 7 p. nėra taikomas, nes pirmosios instancijos teismas išsprendė visus reikalavimus, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu Nutartyje pasisakyta, taip pat suformuluota teismo daroma išvada ir sprendimas, kad pirmosios instancijos teismas kiekvienai iš šalių palieka jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutraukęs bylą, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš apelianto.
15. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso; atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal šalių procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 46 punktas).
17. Byloje nenustatytas šalių piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nes šalys siekė apginti savo pažeistas teises, stengėsi ginčą spręsti taikiai. Pažymėtina, kad taikos sutartis yra bendra šalių valia pagrįstas sprendimas, todėl sudarius tokį susitarimą, ieškovų ir atsakovų interesai yra suderinami ir teismui tvirtinti pateikiamas derybų būdu rastas kompromisinis ginčo sprendimas. Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuriai galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Kitaip tariant, taikos sutartį galima laikyti laisvomis šalių derybomis, kurių tikslas pasiekti tokį rezultatą, kad laimėjusiomis galėtų save laikyti abi ginčo šalys, t. y. rasti kompromisą. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė taikos sutartį, kurią pateikė teismui tvirtinti, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovai yra laikomos ginčo laimėtojomis.
18. Apeliantas nurodo, kad apelianto procesinė padėtis iš esmės skiriasi nuo ieškovės ir atsakovų tuo, kad jis byloje nebuvo pateikęs jokių reikalavimų – nei ieškinio, nei priešieškinio. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovai S. U., A. R., V. R. V. S. yra bylą inicijavusios šalys, kurios kiekviena suformulavo savo ginčo dalyką byloje. Apelianto ir kitų ginčo šalių teisinis suinteresuotumas byloje visiškai kitokio pobūdžio.
19. Sutiktina su apeliantu, kad jis nebuvo pareiškęs byloje ieškinio ar priešieškinio. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų yra kaltos kitos šalys ir dėl to jam turi būti kompensuotos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kaip minėta, nutraukus bylą vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal pradinį atsakovų priešieškinį į bylą apeliantas buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Kaip pirmosios instancijos teismas nurodė, apeliantas į bylą buvo įtrauktas pagrįstai, kadangi buvo ir yra nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkas, o ginčo dalykas tiesiogiai susijęs su jo teisėmis ir pareigomis. Atsakovai nurodo, kad jis į bylą pagal jų priešieškinį įtrauktas buvo būtent trečiuoju asmeniu, nes sutiko su atsakovų reikalavimu nustatyti žemės sklype, kurio vienas iš savininkų buvo apeliantas, servitutą. 2023-05-02 apeliantas savo pateiktame triplike nesutiko su servituto nustatymu teismo sprendimu. Atsakovai nurodo, kad jie buvo priversti tikslinti priešieškinį (patikslintas priešieškinis buvo pateiktas 2023-05-09) ir pakeisti apelianto poziciją iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į atsakovo.
21. Taigi, apeliantas bylos nagrinėjimo procese iš pasyvios pozicijos užėmė aktyvią poziciją ir prieštaraudamas atsakovų priešieškinio reikalavimams, patyrė bylinėjimosi išlaidas. Jei apeliantas būtų laikęsis savo pradinės pozicijos byloje, tiek jis, tiek atsakovams nebūtų reikėję teikti papildomų procesinių dokumentų (tripliko, atsiliepimo į patikslintą priešieškinį ir patikslinto priešieškinio) byloje. Apeliantui nebūtų reikėję patirti bylinėjimosi išlaidų teikiant procesinius dokumentus. Sutiktina su atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad tai, kad apeliantas tapo byloje atsakovu lėmė jo paties suformuota procesinė pozicija. Jeigu apeliantas būtų sutikęs su servituto nustatymu (dėl tokio susitarimo prieštaravimų nereiškė iki atsakovų priešieškinio dėl servituto nustatymo pareiškimo), jo pozicija pagal atsakovų priešieškinį būtų likusi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Būdamas atsakovu apeliantas taip pat su kitomis šalimis pasirašė taikos sutartį, t. y. šalys turėjo ieškoti kompromiso dėl kilusio ginčo tarp ieškovės, apelianto ir atsakovų.
22. Apeliantas nurodo, kad jis nuo pat jo įtraukimo į bylą savo procesiniuose dokumentuose akcentavo būtinumą ją inicijavusiems asmenims bylą baigti arba atsisakant ieškininių reikalavimų, arba sudarant taikos sutartį, nes tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo nepagrįsti. Šie apelianto nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantui šalys turėtų kompensuoti jo patirtas išlaidas. Visų pirma, bylą nutraukus nėra pagrindo spręsti dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo. Antra, apeliantas bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo suinteresuotas bylos baigtimi, nes prašė priešieškinį atmesti. Būtent tokią poziciją jam išreiškus jis patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstai nebuvo kompensuotos. Pažymėtina, kad šioje byloje bylinėjimosi išlaidos nebuvo kompensuotos taip pat ir ieškovei bei atsakovams teismui nutarus, kad ieškovė, tiek atsakovai yra atsakingi už bylinėjimosi išlaidų byloje susidarymą.
23. Taip pat apelianto nurodomas argumentas, kad ieškovė ir atsakovai S. U., A. R., V. R. taikos sutartimi sprendė ir daug kitų tarpusavio ginčytinų klausimų, įskaitant iš kitų civilinių bylų, kurie nebuvo nagrinėjamos bylos ginčo dalyku ir apeliantui iš viso nežinomi bei nesuprantami nesudaro pagrindo kompensuoti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad tarp šalių buvo sprendžiami reikalavimai, nesusiję su apelianto teisėmis ir pareigomis, reiškia, kad su nurodomų reikalavimų išsprendimu buvo patirtos kitų šalių bylinėjimosi išlaidos, kurios iš apelianto nebuvo priteistos.
24. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ar ją pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Apelianto atskirąjį skundą atmetus, iš apelianto atsakovams priteisiamos jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovai prašo priteisti iš V. S. atsakovui A. R. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai pateikė šias išlaidas pagrindžius įrodymus ir nurodo, kad išlaidas faktiškai patyrė A. R. (jis apmokėjo sąskaitą) jo naudai yra priteisiama nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš apelianto atsakovui A. R. priteisiamos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.