Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ; 33 str. 2 d. 1 p.) nustatyta tvarka.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 3 d. raštą Nr. (16-4)-D8-26; 2) įpareigoti Aplinkos ministeriją ir aplinkos ministrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 1 d. skundą.

Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-438/2016).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Kaip matyti iš į bylą pateiktos medžiagos, pareiškėjas su skundu 2016 m. gruodžio 1 d. į Aplinkos ministeriją kreipėsi dėl Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmų, reaguojant į pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimų: pareiškėjo tvirtinimu, aplinkos apsaugos pareigūnai tinkamai netyrė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype savavališko uosių nupjovimo, tokiais savo veiksmais, be kita ko, aplinkos apsaugos pareigūnai pareiškėjui sukėlė ir neturtinę žalą (b. l. 12–13).

Taigi, pareiškėjo kreipimosi į viešojo administravimo subjektą pobūdis – skundas dėl neteisėtų aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmų – lemia, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nuostatos.

Pagal VAĮ 19 straipsnį, administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Vadovaujantis VAĮ 36 straipsniu, asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimo panaikinimo, priėmė administracinės procedūros sprendimą. Toks administracinės procedūros sprendimas negali būti prilyginamas informacinio pobūdžio dokumentui. Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar pareiškėjo skundas išnagrinėtas laikantis VAĮ trečiajame skirsnyje įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių administracinę procedūrą.

Šiuo atveju nepritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pareiškėjo skundžiamas teisės aktas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu ir jo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis panaikinama, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo V. J. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.