Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis Ž. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, jog 2021 m. sausio 13 d. vakare, apie pusę šešių nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, grįžus su alkoholiu namo, sugyventinė L. pasiūlė eiti pas M.. Ten tiesiog kalbėjosi, visi kartu gėrė. Atėjo V. su savo draugu, pasikvietė jį (Ž. N.) į kiemą, apstumdė, po ko jis įėjo į vidų pas M., o V. su draugu nuėjo namo. V. buvo atėjęs norėdamas išsivesti L. namo, kad ta negertų, tačiau jos neišsivedė. Nuėjęs atgal į vidų, Ž. N. gėrė toliau. Po kiek laiko M. pasakė, kad eina pašerti šunis. L. sakė jai neiti, kodėl neiti – nesakė, bet M. neklausė. Jai išėjus į lauką, jis (Ž. N.) iš karto išėjo jai iš paskos. Einant ant pečiaus rado peilį, viskas kažkaip po ranka atsirado. Lauke įvyko tas visas susidorojimas. Kai grįžo į kambarį, pasakė L., kad jis dar įpiltų gerti. L. paklausus, kur M., atsakė, kad palauktų, tuoj pareis. Praėjus dešimčiai minučių ir M. neparėjus, L. vėl klausė, kur ji, į ką jam atsakė, kad pareis. Praėjus dar kuriam tai laikui, pasakė, kad tuoj parodys, kur M. ir nuėjo į lauką bei atitempė M. kūną į kambarį. Toliau visi gėrė kaip niekur nieko, pabaigė gerti ir jis su L. išėjo namo. Puikiai atsimena, kad L. buvo iki galo. Kitą dieną buvo suimtas pareigūnų. Suprato, už ką yra suimamas. L. jokių ketinimų dėl M. nebuvo išsakęs. Į M. jis stengdavosi nekreipti dėmesio, bet ji pati į namus užeidavo, ieškojo kaip prisikabinti. Mano, kad ji žinojo, kad jis pyksta ant jos dėl kreipimosi į policiją dėl sumušimo. Nenorėjo, jog taip atsitiktų, ne su ta mintimi ten ėjo, buvo ir dieną pas juos, išgėrė ir viskas kuo puikiausiai baigėsi. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra neadekvatūs, nes tuo metu jam viskas buvo vienodai. Neturėjo minties nužudyti ir niekam apie tai nebuvo sakęs. Laiškų, kad M. reikia nužudyti, tikrai nebuvo. Negrasino ir nepasisakė, kad nužudys M., gal norėjo ją tik pritrenkti, nes kažkiek pyko dėl to, kad priteista žala buvo, gal dar prisidėjo ir tai, kad V. su draugu atėjo, kad su juo apsipyko. Dūrė M. visur, negali pasakyti, kur konkrečiai. Ji stovėjo veidu į jį, jis laikė peilį dešinėje rankoje ir, kiek matė, pirmiausia dūrė į pilvą. Negali pasakyti, kiek dūrių buvo į pilvą, bet daug. Po pirmo dūrio M. nieko nedarė, tiesiog po kelių dūrių pasakė vieną labai aiškų žodį „padėkit“. Po vėlesnių dūrių ji išsprūdo, paėjo kelis žingsnius atgal, suklupo ir parkrito. Tada, užšokęs, dar dūrė jai į nugarą. Kaip žino iš bylos, į nugarą buvo keturi dūriai. Galėjo sužaloti jai rankas, kai buvo pirmieji dūriai, nes ji su ranka bandė dengtis. Nuo pirmojo dūrio iki mirties praėjo gal kokios penkios–dešimt minučių. M. iš lauko atitempė į vidų, paguldė koridoriuke ir nuėjo į kitą kambarį pas L.. L. irgi buvo. Iš karto atsisėdo prie jos, apsikabino ir pasakė „pilk, geriam“. L. sėdėjo ant fotelio, o kai atitempė lavoną, jį pamačiusi – nualpo, bet po kiek laiko pati ir atsigavo. Kūną į kambarį nusprendė atitempti, nes L. prašė parodyti. M. buvo apsirengusi tamsiais, juodais rūbais, ją paliko su drabužiais. Gal, kai tempė už pažastų, rūbai ir pasikėlė, bet tikrai nenuvilko jos, nepadėjo jos rūbų kitur. Nuogos jos kojos gal kažkiek ir galėjo matytis. Liudytoją, kuri aiškino, kad matė – puikiai matė ir jis, ji stovėjo gatvėje. Kai žudė M., šunys, kaip nekeista, nelojo, jo nepuolė, sulindo į būdą ir tylėjo, nors šiaip visada jį puldavo, lodavo. Peilį paėmė nuo pečiaus tiesiog praeidamas, jo neatsinešė. Negali net paaiškinti, kaip jis ten atsirado, atrodo, kad kas nors specialiai būtų ten padėjęs. Peilis buvo kišenėje iki pat ryto. Ryte atsibudęs, peilį suvyniojo į maišelį ir išmetė į konteinerį. Nakvojo pas L.. Maišelį pasiėmė iš namų. Pas L. praleido visą naktį, septintą ryte išėjo, o paskui apie devintą ryte susitiko su L. miške, buvo ir S. atėjusi. Išėjo iš namų, nes L. liepė išeiti. Jokio peilio V. draugas negalėjo matyti. Neprisimena, kas įleido nakvoti pas L., bet greičiausiai, jog ji pati, nes nebuvo vėlu. N. V. nebuvo, buvo S.. Dar vakare parėjęs, jai iš karto pasakė, kad „viskas, nebėra“, kad nužudė M.. Tvirtina parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu. Apie L. ten nekalbėjo, nes iš pradžių nenorėjo jos kišti, antruose ar trečiuose parodymuose papasakojo viską kaip buvo. Žudymo momento L. nematė. Ar matė, kaip jis pasiėmė peilį – nežino. Tą dieną buvo išgėręs kokius tris butelius alaus. Iš vakaro, prieš įvykį irgi buvo gėręs, bet nedaug. Nors ir buvo gėręs, bet viską puikiai prisimena. Sausio 13 d. pas M. atsinešė keturis ar tris litrinius butelius „Ledo“ alaus. Nieko negali paaiškinti, kodėl parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminiame tyrime. Paaiškino dabar viską, kaip buvo.

Mano, kad M. badymas truko apie dešimt minučių, kai baigė, nežiūrėjo, ar ji gyva, ar ne. Kraujo, kaip nekeista, labai daug nebuvo. Kai po V. ir jo draugo išėjimo grįžo, praėjo gal kokia pusė valandos iki kol nusekė paskui M.. M. kompanijoje buvo rami, tik paskui truputį bandė kabintis, mane kažkaip vadino, bet tuo metu į tai nereagavo. Dar jos sugyventinis pasakė, kad ramintųsi. Savo poelgį vertina blogai, jaučiasi blogai, kiekvieną dieną apie tai galvoja ir mano, kad dar ne vienus metus apie tai galvos. Ateityje, nei vieno žmogaus daugiau pirštu nelies, tai didžiausia gyvenimo pamoka. Savo poelgiui pasiteisinimų neturi.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį (4 t. b. l. 13–15), kaltinamasis nurodė, jog L. nebuvo sakęs apie ketinimą nužudyti M.. Kita vertus, gal kada ir minėjo, bet tikrai neturėjo galvoje, kad taip ims ir padarys. Pirminiuose parodymuose jo nurodyti teiginiai, jog jei nebūtų nužudęs tą kartą, būtų tai padaręs kitą kartą, buvo pasakyti todėl, kad tuo metu jam viskas buvo vienodai, tuo metu dar nesuvokė dėl patirto šoko, gal tik po dviejų savaičių sėdėjimo atsitokėjo, suprato už ką yra suimtas.

Nukentėjusysis L. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai normalūs. Nukentėjusioji M. buvo sugyventinė su kuria pragyveno virš 20 metų. Apie jos žūties aplinkybes prisimena tai, kad atėjo kaltinamasis, kuris atsinešė butelį degtinės, ją keturiese išgėrė (gėrė jis, t. y. L. A. su savo sugyventine M. ir Ž. N. su L. N.). Išgėrus butelį, Ž. N. su L. išėjo namo, o jis pats išėjo pas savo motiną. Grįžo vėlai, nedegdamas šviesos atsigulė, ryte pamatė negyvą M., kuri iki pusės nurengta gulėjo ant žemės. Tuomet nuėjo į seniūniją, pranešė socialinei darbuotojai, kuri iškvietė policiją ir greitąją.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis L. A. neprisimena įvykio aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1dalies 3 punktu, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 54–57), kuriuos L. A. patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu L. A. nurodė, jog su M. S. kartu gyveno virš 20 metų – buvo sugyventiniai, mėgo išgerti, bet gerdavo ne kasdien, gerdavo dviese, jokių kompanijų pas juos nebūdavo. M., kai išgerdavo būdavo arši. Blaivios jis nelabai jos ir prisimena. M. jo niekada nemušdavo, nemušdavo ir jis jos. Viena iš draugių, pas kurią kartais nueidavo M. pagerti, buvo L. N.. Su L. ir jis pats ir M. pažįstami jau daug metų. Prieš 2–3 metus L. susirado sugyventinį Ž., kartu jie ateidavo ir visi gerdavo alų. Kai blaivus, Ž. būdavo normalus žmogus, o kai pergerdavo – tai savęs nekontroliuodavo, tapdavo agresyvus, mušdavosi. Praeitais metais, tiksliai kada viskas vyko neprisimena, Ž. M. iš niekur nieko sumušė, už ką jis buvo nuteistas – gavo kalėjimo. Apie tai, kad kažkokie pinigai M. iš Ž. buvo priteisti – nežino. 2021 m. sausio 13 d. nuo pat ryto kartu su M. buvo namuose, niekur nebuvo išėję. Apie 14 val. pas juos atėjo Ž. ir atsinešė 2 po 1 l talpos plastikinius ,,Ledo“ alaus ,,bambalius“ 5 % stiprumo. Trise jie išgėrė tuos atsineštus butelius. Kai baigėsi alus, pagalvojo, kad reikia dar išgerti, todėl Ž. pats davė pinigų M. ir paprašė nueiti iki parduotuvės ir nupirkti dar alaus. M. parnešė 5 tokius pačius ,,Ledo“ alaus ,,bambalius“ po 1 litrą, 5 % stiprumo. M. išėjo ir grįžo sveika, nesumušta, sveikata nesiskundė. Grįžus M. visi susėdę gėrė M. nupirktą alų. Po kurio laiko pas juos atėjo ir L.. Ž. ir L. rūkė, visi gėrė, kol jis (L. A.) užmigo ant lovos. Iki jam užmiegant (,,smingant“) jokių konfliktų nebuvo. Kelintą valandą jis galėjo ,,nusmigti“ nežino, bet lauke buvo jau tamsu, ir, jam atrodo, buvo praėjusios pirmosios vakarinės žinios, kurios būna apie 19 val. Po to, kai jis ,,smigo“ – nieko negirdėjo, nieko nematė, kas vyko nežino. Kaip ,,smigo“ ant lovos, toje pačioje vietoje ir prabudo ryte. Kambaryje, kuriame sėdėjo buvo vienintelė lempa, kuri kabojo virš durų į kambarį. Lempa kambarį apšvietė, bet buvo šiek tiek prieblanda. Įjungęs šviesą pamatė, kad kambaryje, prie įėjimo durų, prie pečiaus galva į duris, visu ūgiu, veidu į lubas ant grindų gulėjo M., kuri buvo iki pusės nuoga. Aplink M., ant žemės buvo kraujo, dar pamatė, kad buvo skylių, dūrių ant pilvo, krūtinėje, ant rankų. Jis dar pabandė M. paliesti, bet ji buvo visa šalta, suprato, kad ji mirusi. Jis iškart pagalvojo, kad čia Ž. darbas, nes jis paskutinis buvo iš vakaro. Kad L. būtų galėjusi nužudyti M. jis nepagalvojo. Pamatęs mirusią M., iškart nubėgo į seniūniją ir socialinės rūpybos kažkokiai darbuotojai papasakojo, kad namuose negyva M. (1 t., b. l. 54–57).

Teisme L. A. patikslino, jog neprisimena, ar jiems visiems begeriant, kas nors buvo pas L. (N.) atėję. Kiek atsimena, kaltinamasis su L. N. išėjo abu. Mano, kad M. negalėjo būti nužudyta kambaryje, kadangi būtų girdėjęs. Šalia gyvenanti kaimynė sakė, jog girdėjo, kaip M. rėkė.

L. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog sausio 12 dieną ji šventė savo gimtadienį. Sausio 13 d. vakare, po septynių penkiolika, gal dvidešimt, išėjo iš namų ir pamatė, kad kitoje kelio pusėje eina Ž. su M.. Puolė barti Ž., kad jis paėmė pinigus iš taupyklės. Taip priėjo iki parduotuvės. Parduotuvėje Ž. nupirko pakuotę alaus ir L. N. prašymu – žuvies. Po to, ji galvojo eiti namo, bet Ž. su M. pakvietė eiti pas juos išgerti. Nuėję į M. namus, gėrė. Po kurio laiko atėjo jos (L. N.) sūnus V. Ž. ir liepė jai eiti namo, nes vaikai namie. Iš pradžių dar jie su Ž. kažką trumpai pakalbėjo ir V. ją išsivedė. Viskas įvyko labai greitai, po to, kai ji atėjo į M. namus. Kadangi L. N. labai bijojo M. šuns, kurį ji visą laiką laikydavo prie pat durų ir per jį niekada neišeidavo, tai dar M. jį palaikė, kol ji su V. išėjo. Grįžusi namo, ji dar truputį išgėrė ir nuėjo miegoti. Ryte mažąjį vaiką išleido į neįgaliųjų mokyklėlę, dukra nuėjo pas močiutę, o L. N. su kita dukra išėjo į mišką pasivaikščioti. Ant tilto sutiko Ž. N., liepė jam važiuoti į savo namus, o ne pas ją. Apie įvykį sužinojo tik tuomet, kai atėjo du pareigūnai ir Ž.. Pareigūnai pradėjo klausinėti, kur ji vakar buvo, tai viską ir pasako. Apie Ž. ketinimus žinojo tiek, kad jis buvo šiek tiek piktas ir norėjo atkeršyti M., kad M. nužudys galimai buvo užsiminęs laiške, rašytame iš įkalinimo vietos, bet tiksliai negali pasakyti. Kodėl jis ją nužudė nežino, ji nieko blogo nepadarė. Kitą rytą Ž. sutiko ant tilto, jis iš viso nieko nekalbėjo, nes po išgėrimų jam taip būna, t. y. jis nekalba. Iki to laiko, jis į namus nebuvo atėjęs, nes nakvojo sūnus V., kuris tikrai nebūtų jo įleidęs, be to, mano, kad jis suprato, kad jiedu susipykę. Kai išėjo iš M. ir L. namų, ten liko M., Ž. ir L.. L. buvo girtas, nemiegojo. Visi buvo girti. Ar buvo kilęs konfliktas tarp M. ir Ž. – nepastebėjo. Dukrai S. dabar 14 metų. Ji labai Ž. nekenčia, nes matė kaip ją (L. N.) jis mušė, turbūt dėl to socialinei darbuotojai pasakė, kad Ž. grasino nužudyti M.. Įvykio vakarą keturiese gėrė 6 butelių alaus pakuotę, pas Ž. peilio nematė, visus paliko sveikus, kur jis išmetė peilį – irgi nematė.

Girdėjo, kaip V. sakė savo draugui (jo nei vardo nei pavardės nežino), kad Ž. davė ,,pliauską“, t. y., sudavė į veidą, kai jie buvo atėjęs ir iš L. namų išsikvietę į lauką Ž.. Ž. grįžus, ji (L.) dar kartą išgėrė ir išėjo. V. sakė, kad naktį buvo atėjęs Ž., bet jo neįsileido. Tikrai nebuvo, kad pas L. ir M. ji (L. N.) būtų nualpus – nei tą vakarą, nei anksčiau.

Perskaičius papildomos apklausos metu duotus L. N. parodymus (1 t. b. l. 86–89), kur ji teigė, jog dar sėdėdamas kalėjime už M. sumušimą, Ž. laiške rašė, kad užmuš M., kad bus kraujo klanas (duomenys neskelbtini), liudytoja šiuos parodymus patvirtino. Taip pat nurodė, jog R. P. pažįsta, sausio 13 d. vakarą jos susitikusi nebuvo, niekur jos nematė. Pasakyti, kad nematė L. M. namuose – niekada jos neprašė.

R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė galimai sausio 13 d. ėjo link „M.“ parduotuvės pro M. namus ir girdėjo keistus garsus, todėl atsisuko. Garsas buvo lyg kas daužytų mėsą. Girdėjo keturis tokius garsus, kurie buvo su tarpais. Paskui matė kaip į vidų tempė žmogų – matė nuogas kojas. Ž. N. ten nematė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tą patį, kad veido nematė, nes tamsu buvo. Apklausos metu tikrai nesakė, kad matė Ž. N., sakė, kad matė žmogų, bet ne veidą ir, kad negali pasakyti ar jis ten buvo. Kai pamatė, jog tempia, paskambino savo sugyventiniui V. B., jis liepė eiti į parduotuvę ir nesikišti. Kilo mintis policiją kviesti, bet bijojo. Galvojo, kad ją muša vyras, nes jie visada bardavosi.

Perskaičius liudytojos R. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 94–96), liudytoja patikslino, jog duodama parodymus sakė, kad matė vyriškį, tačiau iš pradžių nežinojo jo nei vardo, nei pavardės. Visi jį pažinojo kaip L. vyrą, suprato, kad ten stovi jis. Pati padarė išvadą, kad jis ją tempė už pažastų, nes ten buvo tamsu. Tada jis sustojo, paleido ir žiūrėjo į ją (liudytoją). Pastovėjo taip, pažiūrėjo vienas į kitą ir ji nuėjo, kaltinamasis jai nieko nesakė. Kad M. nužudyta, sužinojo kitą dieną. Daugiau žmonių iš to namo išeinančių nematė, nieko nesutiko. Savo sugyventiniui papasakojo viską, ką matė. Su N. po to buvo susitikę, kažkuriuo metu ji sakė, kad ,,jeigu matė ją, niekam nesakytų“, bet jos tuo metu M. namuose tikrai nematė. Iš L. kalbos suprato, kad ji ten buvo ir matė ją (R. P.).

V. B. teisme paaiškino, kad apie M. S. mirties aplinkybes nieko nežino. Jo draugė R. P. paskambino ir pasakė, kad matė kaip M. mušė. Pasakė jai, kad reikėjo policiją iškviesti, bet nežino, kodėl ji to nepadarė. Pats nekvietė, nes galvojo, kad ją girtą galėjo nešti į namus.

Teisme perskaičius V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 131–132), jis juos patvirtino, nurodydamas, jog neturi ką pridurti.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, jog Ž. N. žino kaip L. N. sugyventinį. Prisimena, kad 2021-01-13 apie 20 val. sugyventinė R. išėjo į parduotuvę ,,M.“, užtruko ten apie 30–40 minučių. Grįžusi iš parduotuvės papasakojo, jog M. namų kieme girdėjo garsą, panašų į mušimą, kaip smūgių sudavimą ar tai kažką panašaus ir neva matė, kaip Ž. N. tempė M., įvardindama, kad matė, kaip ją ,,tįsė“. Detalių R. nepasakojo. Jis iš karto paklausė, ar ji apie tą faktą pranešė policijai. R. pasakė, kad policijai ji neskambino, nes į tai nenori veltis. Apie M. nužudymą ir kad tai padarė Ž. N., sužinojo tik sekančią dieną, iš pačios R., vėliau jau apie tai kalbėjo visuose (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131–135).

Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė S. Ž. nurodė, kad mama 2021 m. sausio 13 d. išėjo su Ž. N., prašė, kad ji prižiūrėtų brolį ir sesę. Mama nesakė kada grįš. Su broliu ir sese žiūrėjo televizorių. Mama grįžo kažkur 20 minučių po aštuntos valandos. Kai mamos nebuvo, buvo atėjusi močiutė. V. atėjo po to, kai mama su Ž. buvo išėję. V. klausė kur yra mama ir Ž.. Po 19 val. ji ėjo migdyti brolį ir sesę. Kai mama grįžo, namie buvo ji, brolis, sesė. Mamą parvedė V., sakė jai eiti miegoti. Tai buvo po aštuntos valandos. Mama buvo labai apsvaigusi, grįžusi ji nieko nesakė, nuėjo miegoti. Ž. negrįžo. Kitą dieną, ji kartu su mama ėjo pasivaikščioti į mišką už autostrados. Ten, ant tilto sutiko Ž., ką jis sakė nepamena, atrodė jis įprastai, gal nebuvo išgėręs, atrodė piktas. Ž. buvo atėjęs į jų namus, bet jo neįsileido, nuo sausio 13 d. jis į butą nebuvo užėjęs (1 t., b. l. 160–162).

V. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, jog jam paskambino sesuo S., prašydama parvesti mamą. Jis su draugu A. nuėjo pas L., kur buvo mama su Ž. N.. Ž. išėjo pro duris, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Ant Ž. jis pyko, nes mamą vedė iš kelio ir buvo ją sumušęs. Lauke su Ž. įvyko konfliktas, kurio metu sudavė Ž. keletą smūgių, nuo kurių jis nugriuvo. Po to Ž. pakvietė mamą, ji dar pasiginčijo, nes nenorėjo išeiti, nenorėjo palikti Ž. vieno, bet paskui pasiėmė alaus butelį ir išėjo. Prieš tai dar M. buvo išėjusi, ji taip pat buvo apsvaigusi. Palydėjo mamą namo, sakė, kad ji niekur neitų, dar pabuvo ir apie 1 valandą išėjo. Prieš išeidamas dar pažadino mamą, kad užsirakintų duris ir neįleistų Ž.. Kai nuo L. namų ėjo link mamos namų, A. papasakojo, kad matė, kaip Ž. į kelnių kišenę įsidėjo peilį. Apie 1 val. Ž. buvo atėjęs į mamos namus, beldėsi, tačiau jo neįsileido, buvo labai girtas, prašė, kad leistų jam paskutinį kartą pabūti su mama (1 t., b. l. 181–183).

A. D. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu parodė, kad kartu su savo draugu V. nuėjo iki jo mamos namų. V. prieš eidamas pasakė, kad mama pradėjo gerti. Namuose mamos nerado, V. sesuo S. pasakė, kad ji geria pas kaimyną. Tada nuėjo iki to kaimyno, išėjusi šeimininkė pakvietė Ž., pradėjo jie šnekėti, V. susinervino ir trenkė Ž., po ko jis nugriuvo. Ž. dar pasakė: „V., tu nesinervuok, paskutinę dieną išgeriam čia“. Po to Ž. nuėjo į vidų, pakvietė V. mamą. Ž. buvo apsvaigęs, nelabai ant kojų pastovėjo. Ž. mama irgi buvo išgėrusi. Jokių sužalojimų ant V. mamos veido nebuvo, V. jai sakė eiti namo, visi atėjo į jo mamos namus apie 8 vakaro. Šiek tiek pabuvęs, jis (A. D.) išėjo, V. liko. Galėjo pasakyti V., kad Ž., kai išėjo į lauką iš kaimynų namo, įsidėjo peilį į vidinę striukės kišenę, kuris buvo juodas, nes tai matė (2 t., b. l. 21–23).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. P. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta iš matymo, nukentėjusioji – buvo kaimynė. Apie jos nužudymo aplinkybes nieko nežino. Sausio 13 d. prie nukentėjusiosios namų vyko trijų asmenų konfliktas, kurio metu vienas nepažįstamas asmuo buvo labai agresyvus. Konfliktas vyko ir žodžiais, ir veiksmais – vienas asmuo pastūmė kitą, rankomis kaip ir suduodamas smūgius į krūtinę ir tas nugriuvo. Ką kalbėjo – negirdėjo, girdėjosi, kaip buvo pabrėžtinai sakoma ,,devintą valanda“. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, jog konfliktas galėjo vykti apie 18 val. (2 t., b. l. 47–48). Asmuo, kuris kalbėjo apie devintą valandą, stūmė tą kitą asmenį. Nei vieno iš trijų asmenų veido nematė, nes apšvietimas buvo prastas, buvo tamsus paros metas. Matė tik pastūmimą, spardymo ar mušimo nematė. Po to matė, kaip du jaunuoliai nuėjo link bažnyčios, o kitas asmuo nuėjo namo pas M.. Negirdėjo žodžių, kas buvo sakoma, kadangi buvo didelis atstumas ir šunų lojimas – tiek tame kieme, tiek ir pas kitą kaimynę. Pastumtasis ilgai negulėjo, greitai atsikėlė ir nuėjo į M. namus. Apie M. nužudymą sužinojo ryte. Po konflikto specialiai devintą valandą išėjo į lauką, buvo ramu. Žino, kad tarp M. ir kaltinamojo vasarą buvo konfliktas, tame name konfliktai dažni. Kai M. pavartodavo alkoholio, elgdavosi nestabiliai, pvz. trankydavo savo elektros skydelį, vartus, duris, rėkdavo ant L., jie abudu mušdavosi. Sykį, kai L. mušė M., mėgino ją apginti, tačiau M. jį ,,labai toli pasiuntė“, todėl nuo to laiko į jų konfliktus nesikišo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. D. nurodė, jog Ž. N. vardas ir pavardė jam nieko nesako, M. S. pažinojo iš matymo, kur gyveno – nežino. Apie jos nužudymo aplinkybes beveik nieko nežino. V. pažįsta, jis yra draugas, jo mama L. N.. V. apie Ž. elgesį ar grasinimus nieko nepasakojo, tik buvo minėjęs, kad mamos draugas buvo atėjęs pas juos į butą su kruvinu peiliu. Nepamena, ar V. pasakojo, ką tas jo mamos draugas sakė, kadangi senokai viskas buvo. Kai pasakojo apie peilį, nežinojo, kad M. nužudyta. Apie tai sužinojo, kai su V. dirbo ir jam paskambino policija. Policija norėjo, kad jis įleistų pareigūnus į namus pažiūrėti, ar kaltinamasis ten nesislepia. V. kruviną peilį sakė matė mamos namuose. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 50–51), liudytojas E. D. juos patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu E. D. nurodė, jog V. jam papasakojo, kad kai buvo pas savo mamą, grįžo namo jo motinos sugyventinis, su kruvinu peiliu. Ką su tuo kruvinu peiliu padarė tas V. motinos sugyventinis – V. nesakė, kelintą valandą jis atėjo irgi nesakė, lygtai tuo metu pati mama buvo namuose. V. minėjo, kad į namus atėjęs sugyventinis liepė neskambinti policijai, nes juos pačius nudurs. Ar V. nakvojo pas savo mamą – nežino. Kur ir su kuo V. buvo 2021 m. sausio 13 d. – nežino. Taip pat nežino, kur sausio 13 d. vakare buvo jo brolis A.. Iš V. sužinojo, kad M. nužudyta peiliu, yra nemažai dūrių. Nesakė, iš kur jis žino apie dūrius (2 t., b. l. 50–51).

L. D. teisme paaiškino, kad apie M. žūties aplinkybes sužinojo iš „Facebook“. Žino, kad jos sūnus A. tą vakarą buvo M. name. Jis pasakojo, kad ryte jam paskambino L. N. sūnus V. ir pasakė, kad M. nužudyta. Žino tiek, kad iš vakaro, A. su V. ėjo pas M. pasiimti mamos, ją pasiėmė ir susimušė su Ž.. Su juo mušėsi, nes jis V. mamą girdė. Kaip suprato iš sūnaus pasakojimo, iš M. L. N. išėjo kartu su V. ir A. – A. parėjo namo, o V. nuėjo pas tėvą. Sūnus pasakojo, kad Ž. turėjo kišenėje peilį, galimai jį matė tada, kai M. kieme Ž. traukė cigaretes. Apie Ž. ir M. santykius žino tik tiek, kad tarp jų buvo kažkokių konfliktų, bet tai žino tik iš kalbų, pati nieko negali pasakyti.

G. E. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog galimai sausio 14 d. ji skambino L. N. dėl jos vaikų, kadangi yra jų mokytoja, o vaikai nesijungė prie nuotolinio mokymo.

I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo Ž. N. nepažįsta. Apie M. S. nužudymą žino tik tiek, kad tą rytą padėjo išsiaiškinti aplinkybes. Sausio 13 dieną, dirbo namuose nuotoliniu būdu ir elektroniniu paštu gavo komisariato viršininko prašymą, kad yra problema dėl L. N. adreso, kur kad yra nuolatiniai policijos iškvietimai bei pranešimai dėl smurto, todėl ji, kaip bendruomenės pareigūnė, turėjo spręsti tą problemą. Ta dieną kalbėjo telefonu su seniūnijos atstovais, su socialine darbuotoja, su pačia L. N., kuri pasakė, kad buvo su Ž. N. konfliktas ir kad tikrai į namus jo neprisiims. Sekančią dieną, t. y. sausio 14 dieną, apie 10 valandą paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad Ž. N. galimai nužudė M. S.. Tada bandė pasiaiškinti, kur galėtų jis būti, skambino L. N.. Apsimetė, jog nieko nežino apie įvykį, paklausė ar Ž. N. pas ją buvo, tačiau L. atsakė, kad jo nematė ir nežino, kur jis galėtų būti, ir kad visą naktį buvo su vaikais. Vėliau bendravo su socialinėmis darbuotojomis ir paaiškėjo, kad išvakarėse, prieš Ž. N. sulaikymą, jos kelis kartus lankėsi pas L. N. namuose dėl vaikų ir Ž. N. ten nematė. Kita vertus, berods 13 dienos vakare, apie 17 val. pas N. į namus buvo atvažiavusi atvejo vadybininkė R. P. ir vaiko teisių skyriaus specialistė. Joms esant pas L. N., jos dukra S. pasikvietė į kitą kambarį ir pasakė, kad ji yra girdėjusi, kaip Ž. sakė, kad jei visos institucijos neleis bendrauti ir pati L. neprisiims į namus tai jis nužudys M.. Iš to ir kilo informaciją, kad galimai jis nužudė M. S..

E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. M. sugyventinis L. A. atėjo į seniūniją ir pasakė, kad M. be gyvybės ženklų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 84–85), jog L. A. atėjo apie 9 val. 20 min., su juo kalbėjo pati, dėl karantino bendravo pro langą.

Įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto medinis gyvenamasis namas, langai užkalti permatoma plėvele. Kieme prisnigta, matyti daug avalynės pėdsakų fragmentų, kurie netinkami identifikavimui. Kieme esančiame konteineryje rastas ir paimtas tuščias 0,75 litro talpos vyno butelis ,,Voruta“, 4 metrai nuo įėjimo durų ant apsnigtos žemės rasta apie 20x20 cm. raudonos spalvos dėmė, 3 metrai tiesiai nuo lauko durų ant apsnigtos žemės rastos apie 50x30 cm. dydžio raudonos spalvos dėmės. Stoginės viduje yra gipso kartono plokštės dalis, ant kurios yra 23x36 cm. dydžio raudonos spalvos, panaši į kraujo, dėmė. Namo viduje, ant grindų, 85 cm nuo durų, rasta apie 20x25 cm. dydžio raudonos spalvos, panaši į kraują, dėmė. Kambaryje ant grindų ant nugaros guli moteriškos lyties lavonas. Lavono galva ties durų slenksčiu, kojos nukreiptos į krosnį. Rūbai: juodos tamprės, ant pėdų nusmauktos juodos sportinės kelnės, oranžinės ir baltos spalvų vilnonės kojinės. Sportinių kelnių kairėje kišenėje rasta Ž. N. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ž. N. vardu išduota Luminor debit banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Ant lavono kaklo uždėtas medžiaginis dirželis juodos ir geltonos spalvų spalvos su vienu raktu. Sužalojimai: krūtinės srityje ties viduriu – 7, epigastrio srityje – 1, pilvo priekinėje sienoje – 1, kairėje krūtyje – 2, kairiame žaste – 2, kairiame dilbyje – 1, nugaroje – 5 žaizdos lygiais kraštais, smailais galais, panašios į durtines-pjautines. Lūpose ir smakre po vieną violetinės spalvos poodinę kraujosruvą. Mirties laikas apie 12 val. iki apžiūros įvykio vietoje. Tikėtina mirties priežastis durtinės–pjautinės žaizdos su vidaus organų pažeidimais bei nukraujavimu. Po lavonu ant grindų raudonos spalvos, panaši į kraują, bala. Prie krosnies ant grindų yra išvirkšti moteriški drabužiai: viršuje juodos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, marškinėlių viduje pilkos spalvos džemperis, o jo viduje mėlynos spalvos megztinis. Visi rūbai sutepti raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraujo, bei su mechaniniais pažeidimais. Rūbai paimti. Už fotelio ant grindų 1 litro talpos butelis „Šnekorių tamsusis alus“. Už spintelės ties langu yra spintelė be durų, kurioje sudėti įvairūs tušti maišai ir vienas 1 litro talpos alaus butelis „Šnekorių tamsusis“ (1 t., b. l. 19–23, 24, 25–45).

Peilio radimo vietos apžiūros protokole konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) stovi daugiabutis, jo pietinėje dalyje yra konteineriai. Iš kairės pusės pirmas konteineris ant kurio užrašas ,,Tekstilės atliekos“. Šio konteinerio maišas ištrauktas ir padėtas ant žemės. Jo viduje striukė, kelnės, bliuzonas ir kiti audiniai, taip pat juodos spalvos maišas su rankenomis, kuriame rastas peilis. Peilis medine rankena, bendras ilgis apie 24 cm, rankenos ilgis apie 11 cm, geležtės ilgis apie 13 cm. Ant peilio geležtės yra užrašas ,,Tramontina made in Brazil“ (1 t., b. l. 46–48, 49–52).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais VTMT Kauno skyriaus sanitaras pateikė maišą su M. S. rūbais (2 t., b. l. 122–124), įtariamasis Ž. N. pateikė įvykio metu dėvėtus rūbus: mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes ir tamsiai žalios spalvos sportinių batelių porą (2 t., b. l. 125–127).

Apžiūrėjus BPC Klaipėdos skyriaus atsiųstas skambučio skaitmeninį garso įrašą, konstatuota, jog 2021 m. sausio 14 d., 09:21:09 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) seniūnė E. K. pranešė apie (duomenys neskelbtini) L. A. rastą sugyventinės M. S. lavoną (3 t., b. l. 1–4).

Apžiūros protokole konstatuota, jog apžiūrėtas Ž. N. sulaikymo metu darytas ,,Bodycamera“ vaizdo įrašas. Jame užfiksuota, kaip Ž. N. sako, jog galimai apie 6 valandą nuėjo pas ją išgerti, begeriant ji pradėjo kabintis, bet tuo metu dar jai nieko nedarė. Sakė, kad eina šunų pašerti, jis ėjo iš paskos, tada išsitraukė peilį ir dūrė. Peilį paėmė nuo pečiaus. Išmetė peilį į konteinerį. Buvo šitais rūbais apsirengęs, pats nustebęs, kodėl nėra ant jų kraujo. Dūrė daug kartų, po to nutempė į kambarį. Jos vyras nieko nesakė, nes bijojo irgi. Dar su vyru išgėrė. Taip pasielgė, nes norėjo atkeršyti (3 t., 5- 8 l.).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M52/2021(02) nurodyta, jog M. S. mirė nuo penkių kiauryminių durtinių-pjautinių pilvo ir krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimų su plonžarnių, kepenų, kairio plaučio ir širdies pažeidimais. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo, kairės krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes; M. S. mirtis galėjo įvykti prieš 1-3 paras iki lavono tyrimo; lavono kraujyje rasta 3,17 ‰ (promilės) etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį; Penki kiauryminiai durtiniai–pjautiniai pilvo ir krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimai su plonžarnių, kepenų, kairio plaučio ir širdies pažeidimais padaryti duriančių pjaunančių vienašmenių savybių turinčiu įrankiu ar daiktu, kuo galėjo būti ir peilis penkių smūgių pasėkoje. Šie sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o šiuo atveju tai ir buvo tiesioginė mirties priežastis;

Aklos durtinės–pjautinės krūtinės (aštuonios), kairio žasto (trys), kairio dilbio (viena), nugaros (keturios) žaizdos padarytos duriančių pjaunančių vienašmenių savybių įrankiu ar daiktu, kuo galėjo būti ir peilis šešiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Šie sužalojimai galimai gyvam būtų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; Pjautinės kairės plaštakos (viena) ir dešinio riešo (viena) žaizdos padarytos pjaunančių savybių įrankiu ar daiktu, kuo galėjo būti ir peilio geležtė, dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Gyvam tokie sužalojimai būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti ir ginantis nuo suduodamų smūgių peiliu; Poodinės kraujosruvos lūpose, smakre ir kairiame dilbyje padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje, galimai dviejų parų bėgyje iki mirties; Pomirtinių sužalojimų M. S. kūne nėra; Neatmetama galimybė, kad po mirtį nulėmusių sužalojimų (4.1 punktas) M. S. trumpą laiko tarpą galėjo atlikti valingus veiksmus; Mirtį nulėmę sužalojimai padaryti ne daugiau kaip keliolikos minučių bėgyje iki mirties; Ar po mirties buvo keičiama M. S. lavono padėtis duomenų nėra (3 t., b. l. 32–38)

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 70/2021(02) konstatuota, jog Ž. N. padaryta: nubrozdinimas kaktos dešinėje, kraujosruva, nubrozdinimas nosyje, nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, nubrozdinimai, kraujosruvos kairėje plaštakoje, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimas dešinėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip šešių trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu (3 t., b. l. 51–53).

VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK22/2021(01) nurodyta, jog tikėtina, kad M. S. krūtinės odos žaizdos padarytos tirti pateiktu peiliu medinėmis kriaunomis. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. (3 t., b. l. 60–64).

VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S91/2021(01) konstatuota, jog ant gipso kartono plokštės (3 mėg.), ant ruda medine rankena peilio geležtės (6 mėg.), nuoplovoje nuo durų (10 mėg.), nuoplovoje nuo sniego (11 mėg.) rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis, kuris sutampa su M. S. DNR profiliu su 99, 999999999999999999 % tikimybe;

Ant Ž. N. striukės (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. S. DNR profiliu su 99, 999999999999999999 % tikimybe, su DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui;

Ž. N. striukės dešinėje kišenėje (21 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su Ž. N. DNR profilių su 99, 999999999999999999 % tikimybe, su DNR priemaišos profiliu, kuris sutampa su M. S. DNR profiliu su 99, 999999999999999999 % tikimybe;

Atlikus DNR tyrimą, Ž. N. dešinės (14 mėg.) ir kairės (15 mėg.) rankų nagų nuokarpose gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su Ž. N. DNR profiliu su 99, 999999999999999999 % tikimybe (3 t., b. l. 66–79).

Ž. N. parodymų patikrinimo vietoje metu, kaltinamasis, panaudojant manekeną ir peilio muliažą parodė, kur ir kokius veiksmus jis atliko M. S. atžvilgiu – iš kur paėmė peilį, kokiose vietose ir kokiais būdais sudavė smūgius peiliu nukentėjusiajai, kaip paėmė M. S. ir įtempė į vidų, kokioje vietoje ir kokia poza paguldė lavoną, o peilį įsidėjo į striukės kišenę. Taip pat įtariamasis Ž. N. parodė šiukšlių konteinerį, į kurį išmetė peilį (4 t., b. l. 23–26).

Kaltinamasis Ž. N. kaltę dėl M. S. nužudymo pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis neigė, jog mintis ją nužudyti buvo kilusi anksčiau. Teisme jis nurodė, kad niekam jokių savo ketinimų nesakė, tai gavosi spontaniškai, o ankstesni parodymai buvo duoti dėl patirto šoko. Nors teisme Ž. N. paneigė išankstinį ketinimą nužudyti nukentėjusiąją, tačiau nesiremti jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu pagrindo nėra. Apklausiamas 2021 m. sausio 15 d. jis teigė, jog dar būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje dėl M. S. sužalojimo ir pykdamas ant jos dėl pareikšto byloje 3000 eurų civilinio ieškinio, kuris buvo priteistas, sugalvojo, kad išėjęs iš izoliatoriaus ,,užvers“ (nužudys) M., sukūrė planą, kaip ją prisivilios. Tai, jog jis turėjo išankstinį ketinimą nužudyti M. S., kaltinamasis patvirtino ir vėlesnių, t. y. 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. birželio 3 d. apklausų metu, teigdamas, jog apie savo ketinimus buvo nurodęs ir L. N.. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog Ž. N. laiške iš įkalinimo įstaigos rašė, jog užmuš M., teisme patvirtino ir liudytoja L. N.. Šie duomenys suteikia pagrindą išvadai, jog Ž. N., turėdamas ketinimą nužudyti M. S., šiuos savo veiksmus realizavo suduodamas daugybinius smūgius peiliu nukentėjusiajai. Žalodamas peiliu į pilvą, krūtinės kairę pusę ir į kitas kūno vietas daugiau nei dvidešimt kartų, kaltinamasis neabejotinai suvokė savo pavojingus veiksmus, suprato, kad jais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir tokių padarinių norėjo. Todėl konstatuotina, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia.

Teisminio nagrinėjimo metu (ir vienuose iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų) kaltinamasis teigė, jog M. S. nužudymo metu jos namuose buvo ir L. N., kuri matė į vidų atneštą nukentėjusiosios kūną. Nors šios aplinkybės reikšmės kvalifikuojant Ž. N. veiksmus reikšmės neturi, tačiau vis tik atkreiptinas dėmesys, jog šie jo parodymai nepasitvirtino. Tiek L. N., tiek V. Ž. bei A. D. nurodė, jog L. N. iš L. A. namų išėjo praktiškai kartu (ar po kelių minučių). Aplinkybę, kad L. nužudymo metu M. namuose nebuvo, nors ir netiesiogiai patvirtino ir pats kaltinamasis, kuris, atsakydamas į teismo klausimą, kas jį įleido namo, nurodė, jog neprisimena, kas bet greičiausiai pati L., nes nebuvo vėlu. Taip pat jis nurodė, jog parėjęs namo, L. pasakė, apie tai, kad M. nebėra. Tiksliai nustatyti, kada Ž. N. po nužudymo parėjo į L. N. namus galimybių nėra (L. N. neigia, kad jis nakvojo, V. Ž. teigia, jog jo neįleido), tačiau vien ta aplinkybė, jog Ž. N. teigia nurodęs L. N., kad ,,M. nėra“ suteikia pagrindą išvadai, jog L. N. iš M. namų išėjo iki jos nužudymo, nes priešingu atveju Ž. N. nebūtų buvę jokio pagrindo apie tai jai sakyti, juolab, kad jis nurodė, kad L. matė nukentėjusiosios kūną.

Nužudymas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kvalifikuojamas tuomet, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Pripažįstant nužudymą padarytu kankinant ar kitaip itin žiauriai reikia įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veikos pobūdį, norėjo ar sąmoningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-387/2014, 2K-55-699/2017 ir kt.).

Kaip matyti iš specialisto išvados M. S. konstatuoti sužalojimai padaryti 23 poveikiais. Penki sužalojimai dėl kurių įvyko mirtis yra padaryti pilvo ir krūtinės ląstos kairės pusės srityje, šiais poveikiais padaryti plonžarnių, kepenų, kairio plaučio ir širdies pažeidimai. Gyvam asmeniui jie būtų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat padarytos aštuonios aklos durtinės–pjautinės krūtinės, trys kairio žasto, viena kairio dilbio, keturios nugaros žaizdos, kas gyvam asmeniui būtų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas bei konstatuota po vieną pjautinę kairės plaštakos ir dešinio riešo žaizdas. Pomirtinių sužalojimų nukentėjusiosios kūne nėra. Kaltinamojo asmeninės savybės (suaugęs, pakaltinamas žmogus), daugybiniai sužalojimai, tų sužalojimų mechanizmais (visi padaryti peiliu) rodo, kad Ž. N. neabejotinai suvokė, kad nukentėjusiajai sukelia itin didelį skausmą ir kančias. Kaip matyti iš specialisto išvados, tik du M. S. kūne konstatuoti sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, visi kiti atitiktų sunkų ar nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Visi sužalojimai padaryti esant nukentėjusiajai gyvai (nekonstatuota nei vieno po mirties padaryto sužalojimo), kas kolegijai leidžia daryti išvadą, jog žalojama nukentėjusioji buvo tol, kol Ž. N. suprato, kad ji numirė, t. y. kol pasiekė savo tikslą. Nors po mirtį sukėlusių sužalojimų mirtis įvyko gana greitai – per keliolika minučių, tačiau vienas iš pirmųjų dūrių jau sukėlė stiprų fizinį skausmą, kadangi, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų buvo padarytas į pilvą, kiti sužalojimai sekė po to. Jau vien ta aplinkybė, kad Ž. N. iš anksto planavo savo veiksmus – prieš nusikalstamos veikos realizavimą, t. y. prieš išeidamas pro duris paskui nukentėjusiąją, iš anksto pasiėmė peilį – rodo, kad jis suvokė savo veiksmus ir suvokė juos kaip itin žiaurius, kadangi žudyti ketino būtent peiliu. Įvertinus padarytų sužalojimų skaičių ir žalojimo įrankį, spręsti, jog nukentėjusiosios girtumas turėjo įtakos skausmo pajautimui – pagrindo nėra, nes, kaip jau buvo minėta, visi konstatuoti (išskyrus du) sužalojimai yra atitinkantys sunkų bei nesunkų sveikatos sutrikdymą, o tokio masto sužalojimų keliamą skausmą, neabejotinai jaučia ir pakankamai girtas žmogus. Nors specialisto išvadoje nurodyta, jog riešo ir plaštakos sužalojimai (kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu) galėjo gautis ir ginantis, tačiau nežiūrint to, vis tik smūgiai buvo nukreipti į nukentėjusiosios kūną, nesirenkant kūno vietos, taigi jie taip pat buvo suduoti tyčia ir neabejotinai nukentėjusiajai kėlė stiprų fizinį skausmą.