Utenos apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. 2013 m. sausio 15 d. teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 44 paroms;

2) Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

3) Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

4) Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

5) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

6) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) areštu 60 parų;

7) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį areštu 14 parų;

8) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – areštas 70 parų;

9) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 75 paroms;

10) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį areštu 60 parų; nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. atlieka arešto bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. M. 2024 m. rugpjūčio mėn. 18 d., apie 11 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, slapta pro nerakintas duris įsibrovė į gyvenamojo namo vidų, kur iš spintelėje esančios piniginės pagrobė A. M. priklausančius 100 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes į kambarį atėjo A. M., ir jį sulaikė. Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Kaltinamasis M. M., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., po 10 val., nes tik nuo 10 val. parduoda alkoholį, jis už (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės gėrė alų. Alaus išgėrė daug, stipriai prisigėrė ir sugalvojo, kad reikia iš kažkur gauti pinigų, kad dar galėtų nusipirkti alkoholio. Kažkur ėjau (duomenys neskelbtini) kaimu, kaip ir kodėl atsidūrė prie A. M. namų negali pasakyti, nes neprisimena. Bet tada sugalvojo užeiti pas jį į namus su tikslu kažką pavogti. Jo namo durys buvo atidarytos, užėjęs į vidų pasakė „Alio, ar kas yra?“, paklausė nelabai garsiai. Niekas jam neatsakė. Kadangi niekas neatsakė, pagalvojo, kad namuose nieko nėra ir pradėjo žiūrėti ką galėtų paimti. Spintelėje ant lentynos pamatė gulinčią juodos spalvos piniginę. Spintelės durelės buvo atidarytos. Paėmė piniginę ir pažiūrėjęs į jos vidų rado 100 eurų. Ar ten buvo daugiau pinigų, nežino. Tuos 100 eurų paėmė ir įsidėjo sau į galinę kelnių kišenę, o piniginę padėjo atgal į tą pačią vietą. Padėjęs piniginę jau norėjo išeiti, bet iš kito kambario atėjo A. M.. Jis, pažiūrėjęs į piniginę, paklausė kur dingo pinigai. M. M. neprisipažino ir pasakė, kad nieko nežino apie jo pinigus. Užkluptas pradėjo meluoti, kad užėjo degtukų. A. paskambino policijai ir neleido išeiti. Policijos sulaukė A. kieme. Atvykus policijos pareigūnams neprisipažino, kad paėmė 100 eurų, tik vėliau kai jie apžiūrėjo jo kišenes, rado tą 100 eurų ir tik tada prisipažino, kad juos paėmė iš piniginės. Šiuos 100 eurų policininkai grąžino A. Labai gailisi dėl šios vagystės.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

4. Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 11 val. 20 min., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip namuose kažkas vaikštinėja. Nuėjęs į virtuvę pamatė iš matymo pažįstamą M., kuris stovėjo prie spintos. Tada A. M. paklausė, ką tu čia mano namuose darai, jis atsakė, kad atėjo pasiskolinti degtukų ir prisidegti cigaretės. Besikalbant su M. pastebėjo, kad spinta yra praverta, o pravertoje spintoje, pamatė pravertą savo piniginę, kurios niekada nepalieka pravertos. Paėmęs į rankas savo piniginę, pastebėjo, kad joje trūksta šimto eurų kupiūros, o kita dvidešimties eurų kupiūra yra vietoje ir nedingusi. M. neigė paėmęs pinigus, todėl nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus ir namo kieme laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai nedelsiant paprašė, kad M. parodytų, ką turi kišenėse. M. išėmęs daiktus paaiškino, kad daugiau kišenėse nieko neturi, tačiau policijos pareigūnai detaliau apžiūrėję kišenes, pas M. rado šimto eurų kupiūrą.

5. Liudytojas V. S., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 11 val. 55 min., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas A. M. sulaikė M. M., kuris iš jo namų buvo pavogęs 100 eurų. Įvykio vietoje pas M. M. buvo rasti 100 eurų, kuriuos grąžino A. M..

6. Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kada buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

7. Iš 2024 m. rugsėjo 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis M. M. patvirtino savo duotus parodymus nurodydamas duris, pro kurias pateko į namo vidų, spintoje lentyną ant kurios buvo piniginė, iš kurios jis paėmė 100 eurų, vietą virtuvėje prie išėjimo, kurioje M. M. buvo kai į virtuvę įėjo A. M. bei nurodė vietą, kurioje jis buvo atvykus policijos pareigūnams ir kurioje jo kelnių kišenėje buvo rasti pavogti 100 eurų.

8. Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, darytas 2024 m. rugpjūčio 18 d. 11:51:50, trukmė 01:42 minutės. Garso įraše girdimas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau BPC) ir dviejų vyriškių, iš kurių vienas prisistato A. M., o antrą pristato kaip M. Atsiliepus BPC darbuotojui nerišliai kalbantis vyriškis (vėliau pristatomas M.) pasisveikina „labas rytas“. BPC darbuotojui pasisveikinus „laba diena“, šis atsako „nu gerai, laba diena, čia policija, taip?“. BPC darbuotojas paklausia kas atsitiko, vyriškis pasako, kad žmogus jį kaltina, kad pavogė 100 eurų dabar va. Pasiteiravus ar iš jo pavogė, atsako – ne, ne iš jo, o kad jis pavogė iš žmogaus. Tuomet perduoda telefoną kitam vyriškiui, kuris vėliau prisistato A. M.. BPC darbuotojui paklausus kokios pagalbos reikia, šis vyriškis pasako, kad sugavo vagį. Pasako adresą (duomenys neskelbtini). Pasako, kad sulaikytas žmogus yra „M. koks tai“. Pasiteiravus ar pavogė ar įtaria, kad pavogė, A. M. atsako „aš iškart išgirdau kaip sutrinksėjo, atėjau prie jo, tai gal turi degtukų, žiūriu, kad mano piniginė atidaryta guli, iš kart aš piniginėn, žiūriu, kad 100 eurų nėra“. BPC darbuotojas pasako „Supratau, gerai laukit“.

9. Iš 2024 m. rugpjūčio 18 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo ir iš 2024 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame fiksuota vaizdo įrašo, kurį darė policijos pareigūnai įvykio vietoje, apžiūra, nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietoje M. M. buvo nustatytas 3,42 promilių neblaivumas.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

10. BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą <...>. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pažymėtina, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018, 2K-207-788/2021).

11. Aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, kai 2024 m. rugpjūčio mėn. 18 d., apie 11 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, slapta pro nerakintas duris įsibrovė į gyvenamojo namo vidų, kur iš spintelėje esančios piniginės pagrobė A. M. priklausančius 100 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes į kambarį atėjo A. M., ir jį sulaikė.

Dėl bausmės skyrimo

12. Kaltinamasis M. M. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

13. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki šešerių metų.

14. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

15. Teismas, skirdamas bausmę M. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 57 straipsnio 1 dalimi, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

16. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. M. pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Veika padaryta iš savanaudiškų paskatų.

17. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam M. M. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. M. anksčiau yra teistas 10 kartų už įvairias nusikalstamas veikas, daugiausiai už vagystes, teistumas neišnykęs. M. M. baustas administracine tvarka, nedirba. Jis registruotas psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje su diagnoze: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus Ambulatorinio poskyrio specialisto 2024 m. rugsėjo 12 d. išvadoje Nr. 99U-71/2024 nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.

18. Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką M. M. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

19. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes ir įvertindamas tai, kad yra didelė tikimybė, jog kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą šios bausmės rūšies terminą. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju bus pakankami BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus.

20. Kadangi byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Dėl kitų klausimų

21. Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir skirti jam bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. M. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. M. sulaikymo pagal šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę (švelnesnę ar griežtesnę).

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.