- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- eII-385-1123/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00224-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2026 m. sausio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 10-ANR_N-1381-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25292558746 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2026 m. sausio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-1381-2026, kuriuo J. M. už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ir ANK) 422 straipsnio 5 dalimi paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių, už tai, kad J. M. 2025 m. gruodžio 14 d. apie 14 val. 35 min., Vilniuje, Savanorių pr., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (įvertinus paklaidą 0,42 prom.) girtumas.
II. Skundo esmė
2. Pareiškėjas skundu prašo iš dalies panaikinti 2026 m. sausio 15 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo termino taikymo. Neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimo arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paliekant poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių terminui. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas nesutikdamas su alkotesterio parodymais kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatytas 0,269/0,24 promilės, kas pasak pareiškėjo, neatitinka byloje ROIK 25292558746 nurodyto girtumo. Kartu su skundu pridėta specialisto išvada Nr. T-A 5398/2025 (01), kurioje, konstatuota, jog J. M. kraujyje, kuris paimtas 2025 m. gruodžio 14 d. 16.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,21 proc. (promilės) etilo alkoholio. Skunde nurodoma, jog ši specialisto išvada buvo pateikta Institucijai, tačiau ši išvada nebuvo vertinama, nes įvertinus pateiktus dokumentus į bylą, Institucija turėjo nutraukti administracinę teiseną, kadangi Pareiškėjas iš esmės buvo blaivus, jam nustatytas tik 0,26 proc. promilės neblaivumas, todėl asmuo, administracinėn atsakomybėn neturėjo būti traukiamas. Skunde nurodyta, jog transporto priemonė yra vienintelis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, nes automobiliu asmuo važiuoja į darba, dirba pagal Individualią veiklą, vaika veža į mokykla, todėl skundžiamos institucijos sprendimas yra per griežtas, neteisingas, neatskleidžiantis bylos aplinkybių. Skunde nurodyta, jog dėl susiklosčiusios padėties pareiškėjas ir jo šeima patiria didžiulį stresą, kas įtakoja negrįžtamą moralinę ir materialinę žalą. Pareiškėjas nurodo, jog tai, kad įvyko toks incidentas, dėl jo neapgalvotų veiksmų, jam yra didžiulė nuobauda, padariusi įtaką jo gyvenime, šis įvykis padarė jį dar atsargesniu ir dar atidesniu kelyje. Pasak pareiškėjos skiriama nuobauda turėtų būti individualizuota tinkamai, nes jis yra dirbantis, mokesčių mokantis, savo šeimos ir vaiko maitintojas, neteistas, nėra baustas administracinė tvarka, jis labai gailisi, jam padarytas didelis prevencinis poveikis.
3. Pareiškėjas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis laikosi savo pozicijos, kad buvo vartojęs tik energetinį gėrimą, ir nesutinka, jog įvykio dieną vartojo alkoholį, nes kraujo tyrimas, jo teigimu, parodė nedidelį alkoholio kiekį. Nepaisant to, jis pripažino pažeidimą, sutiko su nutarime nurodytais duomenimis ir nuoširdžiai gailėjosi. Jis nurodė, kad vairavimas yra tiesiogiai susijęs su jo darbu ir yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, nes dirba statybose, stato pamatus savaitgaliais, taip pat dirba barmenu mobiliame bare įvairiuose renginiuose (vestuvėse, jubiliejuose, gimtadieniuose). Nurodė, jog turintis apie 15 metų vairavimo stažą (nuo 19 metų vairuoja), yra turėjęs administracinių nuobaudų už greičio viršijimą ir parkavimo pažeidimus, tačiau už vairavimą išgėrus anksčiau baustas niekada nebuvo. Taip pat nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam niekada nebuvo atimtas. Jis paaiškino, kad jo žmona dirba slaugytojos padėjėja ir neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl vairavimo teisės jam yra būtinos tiek darbui, tiek kasdieniam gyvenimui Vilniuje ir Vilniaus rajone. Prašė skirti piniginę baudą ir neatimti teisės vairuoti. Jis sutiko sumokėti baudą, tačiau prašė atsižvelgti į jo situaciją ir palikti vairavimo teisę. Alternatyviai jis sutiko su galimybe taikyti įpareigojimą vairuoti tik su alkoholio blokavimo įtaisu (alkobloku), nors tai apsunkintų jo darbą, nes jis naudojasi nuomojamais automobiliais. Vis dėlto, jo teigimu, tai būtų geresnė alternatyva nei visiškas teisės vairuoti atėmimas. .
Atsiliepimas
4. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog Institucijos nuomone, nutarimą Nr. 10-ANR_N-1381-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25292558746, priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto 422 straipsnio 5 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pareiškėjui paskirta minimali bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas. Manome, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad Pareiškėjas nuo 2019 metų už KET pažeidimus baustas - 19 kartų, nelaikytina per griežta ir neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas (Nutarimas) laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
7. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad J. M. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. Institucija nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, institucija nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl pareiškėjui už įvykdytą administracinį nusižengimą skirta sankcijoje nustatyta minimali 800 eurų bauda ir minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylika) mėnesių.
8. Teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2025 m. gruodžio 14 d. apie 14 val. 35 min., Vilniuje, Savanorių pr., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (įvertinus paklaidą 0,42 prom.) girtumas. Tai patvirtina 2025 m. gruodžio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-1551-2025, kuriame J. M. ranka įrašė, jog sutinka ir nuoširdžiai gailisi ( e.b.l. 17-19), 2025 m. gruodžio 14 d. sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo Nr. 14-ANR_T891-2025( e.b.l. 20), alkotesterio 7510 (ser.Nr. ARPK-0176) duomenys (e.b.l. 23-24), patikros sertifikatas Nr. 2426302 (patikros sertifikatas galioja iki 2026-04-21) ( e.b.l. 22), bei kita bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
9. Skundu yra pareikštas vienas iš alternatyvių prašymų panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, motyvuojant tuo, kad J. M., nesutikdamas su nustatytu neblaivumu (tikrinimo rezultatais) po to, kai jam policijos pareigūnų buvo atliktas tikrinimas, pridavė kraują neblaivumo nustatymui gydymo įstaigoje, kur buvo paimtas 2025 m. gruodžio 14 d. 16.55 val. kraujas ir nustatyta mažiausia koncentracija 0,21 proc. (promilės) etilo alkoholio. Į bylą yra pateikta specialisto išvada Nr. -A 5398/2025 (01) ( e.b.l. 43), kurioje yra duomenys apie tai, jog J. M. kraujyje, kuris paimtas 2025 m. gruodžio 14 d. 16.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,21 proc. (promilės) etilo alkoholio.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 452) 29 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, <...>, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Šio nutarimo 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkoholio matuokliu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nei šios taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu kraujo tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Susiformavusioje teismų praktikoje yra patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai, nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021, 2K-181-594/2023). Taigi, duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matavimus, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini šiame procese, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vieni prieš kitus ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-489/2024).
11. Pažymėtina, jog paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, administracinėn atsakomybėn patrauktam J. M. konkretus neblaivumo laipsnis vairavimo metu buvo nustatytas pareigūnams panaudojant alkoholio kiekio matavimo prietaisą alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas ir turi būti nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Iš byloje esančio prietaiso patikros sertifikato Nr. 2426302 matyti, jog alkotesteriui Alcotest 7510 Nr. ARPK-0176 patikra buvo atlikta ir sertifikatas išduotas 2025 m. spalio 22 d., jis galioja iki 2026 m. balandžio 21 d., taigi J. M. blaivumo tikrinimo metu patikra buvo galiojanti, vadinasi matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus ( e.b.l. 22). Taigi nesant jokių objektyvių duomenų apie tikrinimo procedūros netinkamą atlikimą, nėra pagrindo abejoti patikros sertifikatą turėjusiu matavimo prietaisu gautu J. M. blaivumo testo rezultatu.
12. Remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. J. M. buvo nustatytas 0,44 promilių neblaivumas, todėl J. M. iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai, kurie buvo atlikti gydymo įstaigoje, patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.
13. Minėta, kad pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-36-628/2018, 2AT-31-489/2024).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmas pareiškėjo neblaivumo tikrinimas buvo atliktas 14.53 val., antras – 15.08 val., o kraujas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje paimtas 16.55 val. Vertinant pareiškėjo kraujo tyrimo rezultatus, atsižvelgtina į tai, kad praėjus 1 valandai 47 minutėms nuo antrojo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, pareiškėjui nustatytas neblaivumas sumažėjo nuo 0,47 promilių iki 0,21 promilių (0, 26 promilės). Teismų praktikoje pripažįstama, kad alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per valandą. Nustačius, kad praėjus minėtam laikui (1 valandai 47 minutėms) nuo pareiškėjo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu iki buvo atliktas laboratorinis kraujo tyrimas, nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje bei jos sumažėjimas (0,26 promilės) atitinka minėtą taisyklę dėl vidutinio alkoholio koncentracijos kraujyje mažėjimo ir patvirtina, pareiškėjo neblaivumo nustatymo rezultatus, naudojant alkotesterį.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo
15. Pateiktu skundu pareiškėjas prašo paskirti mažesnę baudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paliekant poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemonės, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių terminui, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
16. Sprendžiant dėl skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtų administracinio poveikio priemonių, atsižvelgiama į ANK 34 straipsnio 3-4 dalių nuostatas, pagal kurias asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimalios bei maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis šių administracinio poveikio priemonių trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, šių administracinio poveikio priemonių trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Žemesnės instancijos teismas
17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
18. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
19. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai yra kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam jos taikomos, naudai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-205-654/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nustačius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę turi būti įvertinta visuma aplinkybių, reikšmingų administracinės nuobaudos skyrimui, siekiant tinkamai įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus (ANK 22, 34 straipsniai).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo J. M. padarytas administracinis nusižengimas savo esme yra šiurkštus ir pavojingas KET pažeidimas, keliantis pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Sutiktina, kad jo padaryto administracinio nusižengimo metu nebuvo padarytų kitų pažeidimų (buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.), tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės nevertintinos kaip švelninančios pareiškėjo teisinę padėtį, kadangi pareiškėjas elgėsi taip, kaip priklauso elgtis transporto priemonės valdytojui pagal KET (išskyrus nustatytą KET pažeidimą dėl transporto priemonės vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pareiškėjas administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog su pažeidimu sutinka, tačiau skunde ir teisme teigė, kad gėrė tik energetinius gėrimus ir nesitikėjo, kad būtent tokia bus jo organizmo reakcija. Teisme pareiškėjas teigė, kad sutinka su alkotesterio rodmenimis, gailisi. Tokie nors ir netiesioginiai paaiškinimai leidžia manyti, jog pareiškėjas nėra linkęs kritiškai įvertinti savo elgesį, nėra nuoširdus, nepripažįsta padaręs šį administracinį nusižengimą, o tik siekia sušvelninti savo atsakomybę.
21. Vertinant pareiškėjo asmenybę, nustatyta, jog jis yra brandaus amžiaus, dirbantis, kaip nurodyta skunde, taip ir teisme paaiškino, vairavimas yra siejama su jo pragyvenimo šaltiniu, todėl vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas, nes dirba statybose, stato pamatus savaitgaliais, taip pat dirba barmenu mobiliame bare įvairiuose renginiuose (vestuvėse, jubiliejuose, gimtadieniuose). Šias aplinkybes patvirtinančių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė. Teisme nurodė, jog turi apie 15 metų vairavimo stažą. Šie duomenys teigiamai charakterizuoja pareiškėją. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas praeityje yra baustas administracine tvarka, iš esmės tik už KET pažeidimus, daugiausia už leistino greičio viršijimą, kelio ženklų reikalavimų nepaisymą (per 5 metus baustas 1 kartų). Nors paskirtas baudas pareiškėjas yra sumokėjęs, tačiau šie baustumai leidžia manyti, jog pareiškėjas yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, ypatingai su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių, nėra linkęs kritiškai vertinti savo neteisėtus veiksmus, savalaikiai išvadų nepadarė. Taigi nagrinėjamas įvykis nebuvo visiškai atsitiktinis. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo asmenybės pavojingumas yra mažesnis nei įprastai tokius administracinius nusižengimus padarančių asmenų pavojingumas.
22. Kaip minėta, pareiškėjui buvo nustatytas lengvas girtumas, ir jis nedaug viršijo vairuojančiam asmeniui leistiną neblaivumo normą, Europos Komisijos rekomendacijų siūlomą maksimalią leistiną motorinių transporto priemonių vairuotojų alkoholio kiekio kraujyje ribos – 0,5 procentų neviršijo, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas vairavo transporto priemonę, kuri, kaip ir kitos transporto priemonės bei asmenys, dalyvavo eisme, todėl pareiškėjas turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog vartojo alkoholį. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo; bausmės neišvengiamumas.
23. Be to, teismų praktikoje nuosekliai vadovaujamasi nuostata, kad asmens nurodytos priežastys, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, susijusios su darbinių funkcijų atlikimu ar šeimos poreikiams patenkinti, nėra laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda (ir/ar administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Pareiškėjas tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina pareiškėjo darbinių funkcijų atlikimui, netekus teisės vairuoti, netektų darbo ir lėšų pragyvenimui. Pažymėtina, kad pareiškėjui šios aplinkybės, o būtent tai, kad dėl darbo jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, buvo žinomos administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nesulaikė jo nuo šiurkštaus KET pažeidimo. Šiuo atveju pareiškėjo patiriami nepatogumai bei suvaržymai yra laikytini adekvačia jo neteisėto elgesio pasekme bei negali būti vertinami kaip pernelyg griežti ar neadekvatūs jo padarytam nusižengimui.
24. Kita vertus, kaip minėta, nagrinėjamu atveju J. M. nustatytas neblaivumas labai neženkliai viršijo ribą, nuo kurios taikoma ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė. Todėl pripažintina, kad jo padarytas nusižengimas pagal savo pavojingumą yra kiek mažesnis negu papratai būdingas tokios rūšies nusižengimams.
25. Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma, pareiškėją charakterizuojantys duomenys, jo padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, sudaro pagrindą manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu paskirta skundžiamu Nutarimu. Atsižvelgus į tai, Nutarimas toje dalyje, kuria J. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, keistinas, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams bei draudimą 12 (dvylika) mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo J. M. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1381-2026 dalį dėl administracinio poveikio priemonės pakeisti ir J. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimą 12 (dvylika) mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Išaiškinti J. M., kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.