Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš nuteistojo V. Z. priteista valstybei 53,94 Eur (penkiasdešimt trys eurai 94 ct) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Z. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą tapti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininku, 2019 m. gegužės 2 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai netikrus dokumentus – 2019 m. balandžio 30 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių, dalyvavusių 2019 m. balandžio 30 d. susirinkime, sąrašą ir 2019 m. balandžio 30 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pažymą, kuriuos pateikė minėtos įmonės darbuotojams kaip tikrus (įregistravimo patvirtinimo data 2019 m. gegužės 10 d.), kurių pagrindu jis buvo įregistruotas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, juridinis kodas (duomenys neskelbtini), pirmininku.

3. Nagrinėjant bylą baudžiamąja tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. V. Z., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių, procesinio sprendimo surašymui buvo naudojama prieštaringa informacija, be to, svarbiausių liudytojų (R. P., R. O. ir T. P.) parodymai liko tinkamai neįvertinti, dėl ko padarytos neteisingos išvados dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

5. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, atitikti BPK 304-307 straipsnių reikalavimus – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Teismas, įrodytomis pripažindamas nusikalstamas veikas, privalo nurodyti, kokias konkrečias jų padarymo faktines aplinkybes (laiko, vietos, būdo, padarinių ir kitas) patvirtina (ar paneigia) atitinkami įrodymai, atskleisti iš skirtingų šaltinių gautą faktinę informaciją ir ją susieti su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Analizuojamu atveju skundžiamame nuosprendyje yra atliktas visapusiškas įrodymų vertinimas, teismo padarytos išvados yra teisingos, todėl pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra, juo labiau, kad nuteistojo pateiktas apeliacinis skundas nėra itin motyvuotas, jame bandoma ieškoti kitų galimų kaltininkų, tačiau visiškai neanalizuojamos aplinkybės, įrodančios jo paties nurodomą nekaltumą.

6. Apeliaciniame skunde, visų pirma, keliamas klausimas, ar apylinkės teismas galėjo V. Z. nuteisti pagal prokuroro teisme pakeistą kaltinimą, kadangi pradinis kaltinimas buvo visiškai kitoks. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamoji byla teismui buvo perduota V. Z. kaltinant padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 304 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl netikrų dokumentų (daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini); šios bendrijos narių, dalyvavusių 2019 m. balandžio 30 d. susirinkime, sąrašo ir šios bendrijos pažymos) pagaminimo (pats ar per kitą asmenį) ir panaudojimo, įregistruojant save daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininku. 2021 m. vasario 25 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, pateikė prašymą pakeisti, t. y. patikslinti kaltinimą. Pagal naująjį kaltinimą (3 t., b. l. 193) V. Z. buvo kaltinamas tuo, kad panaudojo žinomai netikrus dokumentus (tuos pačius, kurių suklastojimu jis buvo kaltinamas prokuroro), pateikdamas juos VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, t. y. jo veika kvalifikuota tik pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

7. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Pagal teismų praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas minėtame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio proceso metu. BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Šiuo atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš 2021 m. vasario 25 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio (3 t., b. l. 198), pirmiau nurodyti baudžiamojo proceso įstatyme numatyti reikalavimai kaltinimo keitimui nebuvo pažeisti. Prašymas pakeisti kaltinimą, nesunkinant kaltinamojo teisinės padėties, buvo pateiktas dar neužbaigus įrodymų tyrimo. Šis prašymas buvo balsu perskaitytas teisiamojo posėdžio metu, dėl jo leista pasisakyti gynybai. V. Z. advokatas nurodė, jog dėl kaltinimo pakeitimo pasisakys baigiamųjų kalbų metu, pertraukos pasirengti gynybai jis neprašė, tai, kad patikslintas kaltinimas yra nesuprantamas ar neaiškus, neakcentavo. Po šio posėdžio vyko dar trys teisiamieji posėdžiai, taigi, pasiruošti gynybai laiko buvo pakankamai, V. Z. teisės nebuvo suvaržytos.

8. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis apeliaciniame skunde cituoja šiuo metu nebegaliojančią BPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuria vadovautis pagrindo nėra. Pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą veiką kvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, jokia speciali procedūra BPK nebuvo nustatyta, veika buvo perkvalifikuojama be išankstinio pranešimo apie tokią galimybę, jeigu iš esmės nekeičiamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-638/2005, 2K-7-13/2007, 2K-555/2007 ir kt.). Šiuo metu tiek keičiant faktines veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis, tiek keičiant kaltinimą į švelnesnį ar griežtesnį, laikomasi iš esmės tos pačios taisyklės, t. y. turi būti užtikrinama kaltinamojo teisė žinoti kaltinimą, nes teisė į gynybą negali būti ribojama. Teisėjų kolegija šiuo aspektu jokių procesinių pažeidimų nenustatė, be to, ir V. Z. gynyba, prokurorui pakeitus (patikslinus) kaltinimą, visiškai nepakito.

9. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Taigi, objektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia vienu ar keliais alternatyviais veiksmais. Šiuo atveju V. Z. yra inkriminuotas žinomai netikrų dokumentų panaudojimas, o ne suklastojimas, todėl nėra pagrindo aiškintis, kas konkrečiai surašė bei atspausdino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos vėliau apeliantas, suvokdamas, jog dokumentai yra netikri, panaudojo pateikdamas valstybinei institucijai. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas, panaudojus netikrą dokumentą, laikomas baigtu nuo tokio dokumento paleidimo į teisinę apyvartą momento. Aptariamas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, kad panaudojo žinomai netikrą dokumentą ir norėjo taip veikti. V. Z. apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis tiesiog pasitikėjo R. P. ir R. O., kurios (ar viena iš jų, tiksliai neprisimena) jam perdavė 2019 m. balandžio 30 d. vykusio susirinkimo protokolą, jame dalyvavusių asmenų sąrašą bei pažymą. Jis, neįtardamas, jog kažkas gali būti negerai, nunešė ir pateikė šiuos dokumentus VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) skyriui, kur buvo įregistruotas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininku.

10. Teisėjų kolegija, nepritardama pirmiau nurodytai apelianto iškeltai versijai, pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą. Teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, tokių duomenų palyginimu tarpusavyje, o teismo išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Taigi, kiekvienu atveju spręsdamas asmens kaltumo klausimą, teismas privalo motyvuotai įvertinti įrodymų patikimumą bei pakankamumą ir pagrįsti atitinkamą sprendimą. Nagrinėjamu atveju visi liudytojais apklausti asmenys – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2019 m. balandžio 30 d. susirinkimo dalyvių sąraše nepasirašė ir apskritai susirinkimo šią dieną nebuvo, jis vyko tą patį mėnesį, tik anksčiau. Nors ne visi liudytojai dėl praėjusio gana ilgo laiko nuo įvykių galėjo tiksliai įvardyti, kada konkrečiai 2019 metais vyko visuotiniai daugiabučio namo gyventojų susirinkimai, tačiau visi jie vieningai nurodė, kad V. Z. nebuvo renkamas naujuoju namo pirmininku, už jį niekas nebalsavo, nes balsavimas net nevyko, be to, į šiuos susirinkimus ateidavo tik nedidelė namo gyventojų dalis, todėl nesusirinkdavo reikiamas dalyvių skaičius, kad būtų galima priimti vienus ar kitus sprendimus.

11. Liudytoja R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. dirbo kartu su V. Z. AB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi tuometinis daugiabučio namo pirmininkas J. B., jos nuomone, netinkamai atliko šias pareigas, todėl ji pasiūlė tapti pirmininku V. Z., kuris jau buvo ėjęs šias pareigas iki išrenkant J. B.. Šis sutiko, todėl ji kartu su kaimyne R. O. 2019 m. kovo 19 d. rinko gyventojų parašus už naująjį pirmininką. Šiuos surinktus žmonių parašus ji perdavė V. Z., daugiau jokių dokumentų nedavė. Jos rašytas sąrašas buvo kitoks, nei byloje esantis 2019 m. balandžio 30 d. susirinkimo dalyvių sąrašas. Kas sudarė minėtą sąrašą, ji nežino. Susirinkimas vyko pavasarį (galėjo būti kovo mėnesio pabaigoje), į jį susirinko apie 10-12 žmonių, jokie rinkimai jame nevyko, nes nebuvo reikiamo kvorumo. Kitas susirinkimas vyko jau vasarą (gal rugpjūčio mėnesį). Ji bendrijos valdybos nare nebuvo renkama jokiame susirinkime, tapti nare jai pasiūlė V. Z. ir ji sutiko. Visus dokumentus į (duomenys neskelbtini) nešė V. Z., pastarasis taip pat sumokėjo ir už valdybos narių įregistravimą (3 t., b. l. 197). Šie liudytojos parodymai atitinka ir pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 49–50). R. O. paaiškino, kad 2019 m. vyko susirinkimas, kurio metu V. Z. prisistatė kaip daugiabučio namo bendrijos pirmininkas, tačiau jokio balsavimo ar kažkokių rinkimų nebuvo. Kartu su kaimyne R. P. ji kartą rinko parašus, kad būtų organizuojamas susirinkimas. Valdybos nare ji nebuvo išrinkta, šias pareigas jai pasiūlė eiti R. P., tuo metu pirmininku jau buvo V. Z.. Tikslių susirinkimų datų ji neprisimena, nežino, ar būtent 2019 m. balandžio 30 d. vyko susirinkimas ir ar ji jame dalyvavo, tačiau tuomet, kai dalyvavo, jokių rinkimų tikrai nebuvo, susirinkę žmonės tiesiog pasikalbėjo ir išsiskirstė. Sutikimo už save pasirašyti ji niekam nedavė (3 t., b. l. 184–185). Šie parodymai taip pat neprieštarauja liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (3 t., b. l. 22, 25–26). Taigi, tiek R. P., tiek R. O. pripažino, jog kartu rinko gyventojų parašus tam, kad būtų organizuojamas susirinkimas ir renkamas naujas bendrijos pirmininkas. Po parašų rinkimo susirinkimas įvyko, tačiau į jį susirinko nedaug žmonių, todėl jokie oficialūs sprendimai nebuvo priimti.

12. Apeliaciniame skunde V. Z. atkreipia dėmesį, kad dar iki šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo policijos pareigūnai atlikinėjo faktinių aplinkybių patikrinimą. Jo metu apklaustų R. O. ir R. P. parodymų pagrindu buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes šios moterys iš esmės patvirtino, kad bendrijos narių susirinkimas įvyko, o jis buvo išrinktas bendrijos pirmininku. Apelianto nuomone, pradėjus ikiteisminį tyrimą, minėtos liudytojos pakeitė parodymus, siekdamos pačios išvengti atsakomybės. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2019 m. liepos 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinio (1 t., b. l. 33–36) matyti, kad J. B. pareiškimo dėl galimo dokumentų klastojimo tikslinimo metu buvo bendrauta su R. P., V. Z. ir K. Z., taigi, R. O. apklausta nebuvo ir jokių paaiškinimų neteikė. Tuo tarpu R. P. parodė, kad buvo nepatenkinta bendrijos pirmininko J. B. darbu, nes pastarasis nesprendė kylančių problemų, todėl nusprendė kreiptis pagalbos į ankstesnį namo pirmininką V. Z., šis sutiko tapti bendrijos pirmininku. Todėl ji su kaimyne surinko gyventojų parašus, suorganizavo susirinkimą, kurio metu buvo išrinktas naujasis pirmininkas. Niekas V. Z. kandidatūrai neprieštaravo. Taigi, R. P. išsakė tik savo nuomonę, kad susirinkimo metu pirmininku buvo išrinktas V. Z., tačiau apie vykusį balsavimą, susirinkusių žmonių skaičių ir kt. aplinkybes nieko neminėjo. Ar jai buvo žinoma pirmininko rinkimo tvarka, taip pat nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie parodymai iš esmės neprieštarauja vėliau pradėto ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jos duotiems parodymams. Rinkti parašus už naujo pirmininko išrinkimą nėra priešinga teisei veikla, juo labiau, kad ir kiti liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad toks veiksmas buvo atliekamas, tačiau sąrašas, kuriame daugiabučio namo gyventojai pasirašė R. P., skyrėsi nuo to, kuris buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) ir kuriame nei vienas daugiabučio namo gyventojas nenurodė pasirašęs ar leidęs kitam asmeniui už jį pasirašyti.

13. Liudytoja G. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pas ją buvo atėjusios R. P. ir R. O., kurios teiravosi, ar ši sutinka, kad būtų organizuojamas susirinkimas dėl naujo pirmininko V. Z. rinkimų. Vėliau buvo iškabinti lapai su numatoma susirinkimo data ir valanda. Ji šiame susirinkime dalyvavo, tačiau į jį atėjo tik apie 10 žmonių, dalyvavo ir pats V. Z.. Susirinkimo eigos niekas neprotokolavo, buvo pasikalbėta apie namo gerovę ir nutarta rinktis kitą kartą, tikintis, jog ateis daugiau žmonių. Šis susirinkimas galėjo vykti balandžio mėnesį. Parašas, esantis bendrijos narių, dalyvavusių 2019 m. balandžio 30 d. susirinkime, ties jos pavarde, yra tikrai ne jos (3 t., b. l. 185). Liudytoja N. L. pažymėjo, kad 2019 m. balandžio mėnesį vykusiame susirinkime dalyvavo, tačiau jo sekretore nebuvo, protokolo nerašė. Po susirinkimo V. Z. pasakė, kad ji bus sekretore ir surašys protokolą, tačiau ji atsisakė tai padaryti ir tuo kalba pasibaigė. Pirmininkas šiame susirinkime nebuvo renkamas, ji suprato, kad V. Z. buvo renkamas pirmininku tuomet, kai kaimynės ėjo per butus ir rinko už jį parašus. Tuomet ji pasirašė, bet teisiamojo posėdžio metu parodytame sąraše ir protokole ji nepasirašė, jos pavardė netgi užrašyta klaidingai (3 t., b. l. 196).

14. Liudytojas O. J. nurodė, kad tikslios susirinkimo datos negali pasakyti, bet jame dalyvavo. Šiame susirinkime oficialių sprendimų niekas nepriiminėjo, nes nebuvo reikiamo kvorumo, žmonės tiesiog kalbėjosi, dauguma pasisakė prieš V. Z. išrinkimą bendrijos pirmininku. Jokie dokumentai šio susirinkimo metu nebuvo pildomi, jis niekur nepasirašinėjo (4 t., b. l. 10). Kad po parašų surinkimo vykusiame susirinkime joks konkretus sprendimas nebuvo priimtas, nurodė ir liudytojas K. G., kuris susirinkimą apibūdino kaip „vienas per kitą rėkimą“, jokie balsavimai esant tokiai atmosferai negali būti vykdomi, be to, buvo susirinkę nedaug žmonių (4 t., b. l. 10–11). Liudytojas T. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad matė žmonos R. P. su kaimyne sudarytą gyventojų sąrašą, kuriame asmenys pasirašė už naujo pirmininko V. Z. išrinkimą. Buvo užpildyta pusė lapo, iš viso buvo surinkta apie 20 gyventojų parašų, tuo tarpu name yra 60 butų. Surinktus parašus žmona atidavė būsimam pirmininkui, ką jis matė savo akimis. Jokio susirinkimo, kuriame būtų balsuojama ir tokiu būdu renkamas naujas pirmininkas, nebuvo (4 t., b. l. 22). Kiti liudytojais teisme apklausti asmenys – N. Š., L. B., S. M., L. Z., G. M. nurodė jokiame susirinkime, kuriame būtų renkamas naujas bendrijos pirmininkas, nedalyvavę ir niekur nepasirašinėję. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei vienas liudytojas nenurodė konfliktavęs su V. Z., t. y. jų santykiai buvo neutralūs, todėl pagrindo apkalbėti apeliantą jie neturi.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad V. Z. teisiamojo posėdžio metu prisipažino dalyvavęs bendrijos narių visuotiniame susirinkime, kuriame jis neva buvo išrinktas naujuoju bendrijos pirmininku. Jo teigimu, visi susirinkę gyventojai sutiko, kad jis užimtų pirmininko pareigas. Susirinkime taip pat buvo renkama nauja valdyba – R. P., R. O. ir G. S.. Buvo rašomas susirinkimo protokolas. Buvęs pirmininkas J. B. šiame susirinkime nedalyvavo, kodėl dokumentuose yra šio, kaip susirinkime dalyvavusio asmens, parašas, nežino. Taip pat negali paaiškinti, kodėl daugiabučio namo gyventojai neigia dalyvavę susirinkime, kuriame buvo pritarta jo pirmininkavimui. Mano, jog tiesiog pasikeitė žmonių nuomonė.

16. Vertinant šiuos nuteistojo parodymus, pažymėtina, kad jis puikiai išmano bendrijos pirmininko rinkimo tvarką, pareigas bei atsakomybę, kadangi ne vienerius metus yra ėjęs šias pareigas įvairių daugiabučių namų savininkų bendrijose – (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 34–36). Iki analizuojamų įvykių V. Z. jau turėjo daugiau nei dešimt metų darbo stažo bendrijos pirmininko pareigose. Taigi, ši sritis jam nebuvo nauja ir nepažįstama. Priešingai, jis buvo gerai susipažinęs su Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, įskaitant ir tai, kad bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui (Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

17. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad jeigu V. Z. dalyvavo susirinkime, kuriame neva buvo išrinktas naujuoju (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininku, tuomet matydamas nedidelį susirinkusių gyventojų skaičių, turėjo suvokti, kad šių dalyvių nepakanka oficialaus sprendimo priėmimui. Net jei tikėtume apelianto versija, kad netikrus dokumentus (susirinkimo protokolą, jame dalyvavusių asmenų sąrašą bei pažymą) jam perdavė R. P. arba R. O., jis akivaizdžiai turėjo pastebėti, kad susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas yra gerokai ilgesnis, nei realiai atėjo žmonių. Sąraše buvo nurodytos 28 pavardės, tuo tarpu liudytojais apklausti asmenys įvardijo 8-12 dalyvavusių gyventojų, t. y. daugiau nei perpus mažiau. Nors V. Z. teigė, kad žmonės tai išeidavo, tai ateidavo, todėl kiek jų tiksliai buvo, nežino, vis dėlto, šios aplinkybės nei vienas liudytojas nepatvirtino. Priešingai, dauguma nurodė, jog susirinkimas buvo trumpas ir chaotiškas, visi garsiai pakalbėjo, padiskutavo ir išsiskirstė nepriėmę jokio sprendimo. Be to, jau minėta, jog pats nuteistasis pripažino, kad susirinkime nedalyvavo buvęs bendrijos pirmininkas J. B., nors šio pavardė buvo įtraukta į dalyvavusių sąrašą. Šis neatitikimas taip pat turėjo sukelti įtarimų V. Z., tačiau jis, vis tiek pateikė šiuos netikrus dokumentus (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai gavo pažymą (išrašą) apie jo įregistravimą naujuoju bendrijos pirmininku. Nuteistasis neneigė ir to, jog sumokėjo ne tik už savo, tačiau ir už valdybos narių įregistravimą, kas netiesiogiai patvirtina, kad valdybos narės taip pat nebuvo išrinktos, o tiesiog formaliai („dėl akių“) paskirtos žodiniu susitarimu.

18. Apeliaciniame skunde prašoma įvertinti ir tai, kad byloje yra tik dokumentų kopijos, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K-426-2006), gali būti pripažintos suklastotais dokumentais tik tuomet, kai jos yra tinkamai patvirtintos arba nuorašai teisine prasme prilyginti autentiškiems dokumentams. Šiuo aspektu dar kartą pažymėtina, kad dokumentų suklastojimas V. Z. nėra inkriminuotas, jis yra nuteistas už žinomai netikrų dokumentų panaudojimą. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Šiuo atveju ne visi netikrų dokumentų originalai ikiteisminio tyrimo metu buvo surasti. Nuteistasis teigė neva į (duomenys neskelbtini) nešė tik originalius dokumentus, gautus iš valdybos narių, tačiau byloje esantys dokumentai (1 t., b. l. 56–57) patvirtina, kad valstybinei įmonei buvo pateikta 2019 m. balandžio 30 d. susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašo kopija. Registrų centrui užtenka, jog dokumentų autentiškumas yra patvirtinamas kaip nuorašas, todėl netikėti, jog būtent šis dokumentas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija pagrindo neturi. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dokumento – „2019 m. balandžio 30 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pažyma“ originalą (1 t., b. l. 86), V. Z. ikiteisminio tyrimo metu pateikė kito dokumento – 2019 m. balandžio 30 d. susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) originalą (1 t., b. l. 70), taigi, vienintelis nerastas netikro dokumento originalas yra 2019 m. balandžio 30 d. susirinkimo dalyvių sąrašas, kuris arba vis dar yra pas V. Z., arba siekiant paslėpti įkalčius, yra sunaikintas. Bet kokiu atveju visi trys dokumentai yra netikri ir tai buvo žinoma apeliantui, teikiant juos valstybinei įmonei.

19. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. V. Z., siekdamas tapti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininku, veikė tiesiogine tyčia, todėl jo išteisinimui pagrindo nėra. Skiriant bausmę nuteistajam, bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54, 61 straipsniuose, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį (nesunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su valdymo tvarka), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau neteistas, tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina baudos bausmė, taip pat teisingai nustatė šios bausmės dydį (60 MGL), kuris yra artimas įstatymų leidėjo nustatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (50 MGL).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.