- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-334-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00792-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos Advokatūra
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3695-467/2018 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. teismo prašė pripažinti Lietuvos advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. sprendimą (protokolo išrašas Nr. 44), kuriuo jis buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, neteisėtu ir jį panaikinti.
2. Ieškovas nurodė, kad ginčijamas Lietuvos advokatų tarybos sprendimas priimtas ieškovo neįspėjus apie numatytą posėdį, nesuteikus galimybės jame dalyvauti ir paaiškinti situacijos. Nežinodamas apie Lietuvos advokatų tarybos sprendimą, ieškovas negalėjo planuoti ir savo profesinės veiklos.
3. Ieškovo teigimu, Lietuvos advokatų taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-22-851/2018, kuris, jam esant neįsiteisėjusiam, nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
4. Ieškovas pažymėjo, kad ginčijamas ieškovo profesinės veiklos nutraukimas jam ir jo šeimai sukėlė itin sunkias pasekmes, kadangi tai buvo ieškovo pagrindinės pajamos, iš kurių jis išlaiko šeimos būstą, dukrą.
5. Atsakovė Lietuvos advokatūra su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad ieškovas 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. 234, išsiųstu elektroniniu paštu, buvo informuotas apie tai, kad Advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Kita vertus, atsakovė pažymėjo, kad ieškovas apskritai neprivalėjo būti kviečiamas į posėdį. Pagal Advokatų tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo „Dėl advokatų ir advokatų padėjėjų, kurie yra įtariami ar kaltinami nusikalstamos veikos padarymu“ 4 punktą Advokatų taryba turi teisę, bet ne pareigą, kviesti asmenį, kuriam pareikšti įtarimai ar kaltinimai nusikalstamos veikos padarymu, dalyvauti Advokatų tarybos posėdyje, kuriame svarstomas klausimas dėl šio asmens laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.
7. Atsakovė pažymėjo, kad 2018 m. kovo 8 d. sprendimu Advokatų taryba nusprendė ieškovą laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2018 m. kovo 9 d. iki tol, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės (Advokatų tarybos 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimas ieškovą pripažinti advokatu liko galioti). Toks ieškovo teisių ribojimo atvejis įtvirtintas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 23 straipsnyje ir nėra siejamas su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu – pakanka įtarimo ar kaltinimo nusikalstamos veikos padarymu.
8. Atsakovė paaiškino, kad sprendimas ieškovą laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo priimtas atsižvelgiant į advokato veiklos ypatumus ir reikalavimus, taikomus advokatams, taip pat į tai, kad ieškovas, neįsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, buvo nuteistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, viešoje erdvėje buvo paskelbta ne viena publikacija apie ieškovui pareikštus įtarimus ir baudžiamosios bylos eigą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje įvertintas kaip galintis pakenkti Lietuvos advokatūros, ieškovo klientų bei visuomenės interesams. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nepateikė nė vieno argumento (įrodymo), patvirtinančio, kad ieškovo kaltinimas nusikalstamos veiklos padarymu baudžiamojoje byloje buvo neteisėtai atsakovės įvertintas kaip pagrindas priimti skundžiamą sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas pažymėjo, kad Advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. sprendimu nustatytas laikinas ieškovo teisių ribojimas yra numatytas įstatyme (Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), o tokiu apribojimu proporcingai siekiama teisėtų tikslų – išvengti advokato ir visos advokatūros vardo diskreditavimo bei eliminuoti galimybę kaltinamojo statusą turinčiam advokatui dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtoje teisės normoje kalbama apie įtarimą ar kaltinimą nusikalstamos veikos padarymu, o ne apie pripažinimą kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad vieną kartą nusprendusi ieškovo neišbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, Advokatų taryba neturėjo pagrindo pakartotinai spręsti šio klausimo (dėl ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo buvo sprendžiama tris kartus (2012 m. birželio 21 d. posėdyje, 2014 m. lapkričio 20 d. posėdyje, 2018 m. kovo 8 d. posėdyje)). Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes – ieškovo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą.
12. Teismo vertinimu, ginčijamu Advokatų tarybos sprendimu nebuvo tiriamos konkrečios nusikalstamos veikos, kuria įtariamas ieškovas, aplinkybės, nesprendžiama dėl jo kaltės, o tik įvertinta, ar ieškovo, turinčio advokato statusą, procesinė įtariamojo padėtis baudžiamojoje byloje nepakenks advokatūros, advokato esamų ir būsimų klientų bei visuomenės interesams. Advokatų taryba tokią grėsmę nustatė; savo ruožtu ieškovas nepateikė nė vieno argumento (įrodymo), kuriuo remiantis būtų galima spręsti, kad ieškovo kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu baudžiamojoje byloje atsakovės buvo neteisėtai įvertintas priimant ginčijamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad faktas, jog ieškovo atžvilgiu yra priimtas neįsiteisėjęs nuosprendis dėl tyčinio, sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai Advokatų tarybos įvertintas kaip pakankamas pagrindas priimti ginčijamą sprendimą.
13. Teismas nesutiko, kad ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu tuo pagrindu, jog juo ieškovui buvo sukeltos tam tikros neigiamos pasekmės – pajamų netekimas, negalėjimas vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad įstatyme įtvirtintas ribojimas, egzistuojant jame nurodytiems atvejams, laikytinas adekvačia priemone siekiant užtikrinti, kad tik nepriekaištingo profesinio elgesio teisininkai dalyvautų teisingumo įgyvendinimo procese, o tokios aplinkybės, kaip pajamų netekimas iš advokato profesinės veiklos, neturi daryti įtakos sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovo pateiktus dokumentus, patvirtinančius jo faktines pragyvenimo išlaidas, vertino kaip nesusijusius su ginčijamo Advokatų tarybos sprendimo teisėtumu ir (ar) pagrįstumu.
14. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas, būdamas profesionalus teisininkas, Lietuvos advokatūros narys, žinojo (turėjo žinoti) pasekmes, kurias sukelia įtarimas ar kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu, t. y. kad jis, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, todėl iš anksto galėjo imtis priemonių materialiniams sunkumams išvengti ir (ar) juos sumažinti, juo labiau kad ginčijamu sprendimu ieškovo galimybė dirbti ir gauti pajamų iš kitos veiklos nebuvo (nėra) apribota.
15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas buvo priimtas nesilaikant nustatytų procedūrų – neįspėjus ieškovo apie numatytą Advokatų tarybos posėdį ir nesuteikus galimybės jame dalyvauti. Teismo vertinimu, tokie ieškovo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
16. Teismas, atsižvelgęs į Advokatų tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo „Dėl advokatų ir advokatų padėjėjų, kurie yra įtariami ar kaltinami nusikalstamos veikos padarymu“ 4 punktą, sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovas apskritai neprivalėjo būti kviečiamas į Advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. posėdį. Nepaisant to, iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovui apie posėdį buvo pranešta atsakovės 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. 234, kuris išsiųstas tos pačios dienos ieškovo atsakovei nurodytu elektroninio pašto adresu. Teismo vertinimu, toks pranešimas, vadovaujantis Asmenų informavimo elektroniniu paštu tvarka, patvirtinta Advokatų tarybos 2015 m. sausio 8 d. sprendimu, vertintinas kaip tinkamas. Priešingų įrodymų byloje nėra.
17. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad jam nedalyvaujant Advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. posėdyje, ieškovas neturėjo galimybės paaiškinti situacijos, pateikti nuosprendžio, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka. Teismo vertinimu, ieškovas Advokatų tarybai baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį ir (ar) paaiškinimus turėjo (galėjo) pateikti nepriklausomai nuo posėdžio datos. Teismas pažymėjo, kad tokia pareiga jam buvo nustatyta Advokatų tarybos 2012 m. birželio 21 d. posėdyje, taip pat kyla Advokatų tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad net jeigu ieškovas ir būtų nežinojęs apie Advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. posėdį, jis turėjo ir galėjo atsakovei pateikti visą medžiagą, susijusią su Vilniaus apygardos teismo baudžiamąja byla Nr. 1-22-851/2018, tačiau to nepadarė. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad ieškovas šiuo atveju neįrodė, jog jo dalyvavimas (paaiškinimų, nuosprendžio pateikimas) Advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. posėdyje būtų lėmęs kitokio sprendimo jo atžvilgiu priėmimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovas A. M. teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Ginčijamame Advokatų tarybos sprendime nenurodytas joks teisės aktas ar jo dalis, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis jis buvo priimtas.
18.2. Ieškovui įtarimai ir kaltinimai baudžiamojoje byloje buvo pareikšti atitinkamai 2009 ir 2011 metais. Tiek po vieno, tiek po kito atvejo vyko svarstymai Advokatų taryboje, jos sprendimais, kurie nebuvo apskųsti, atsisakyta ieškovą išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, todėl ieškovas toliau užsiėmė advokato praktika (net ir po ginčijamo sprendimo priėmimo, atsakovei ieškovo tinkamai neinformavus apie jį).
18.3. Advokatūros įstatyme neįsiteisėjęs teismo nuosprendis nėra nurodytas kaip pagrindas advokatus išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Pagal Lietuvos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis, kuriuo rėmėsi Advokatų taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, yra neįsitesėjęs, todėl minėta teisės norma netaikytina.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos advokatūra teismo prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Nesutiktina, kad Advokatų tarybos sprendimas yra negaliojantis vien dėl to, kad jame nenurodytas teisės aktas (nepaminėta Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Tokios savo pozicijos apeliantas tinkamai nepagrindė.
19.2. Tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas, apeliantui buvo (turėjo būti) žinomi. Ginčijamo sprendimo turinys atitinka Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies normą (jokia kita įstatymo nuostata nereguliuoja advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatų tarybos sprendimu dėl įtarimo ar kaltinimo nusikalstamos veikos padarymu), o ieškovas, būdamas advokatas, turėjo žinoti šias galimas pasekmes, juo labiau kad klausimas dėl jo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo dėl minėtų priežasčių Advokatų tarybos posėdyje buvo sprendžiamas ne pirmą kartą. Pozicija, kad ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas priimtas Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pagrindu, buvo nurodyta ir atsiliepime į ieškinį.
19.3. Apeliantas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo buvo išbrauktas laikinai Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pagrindu (ne pagal 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą), todėl apeliantas nepagrįstai skunde remiasi Advokatūros įstatymo 8 straipsniu. Taikant Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, nėra reikšminga tai, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje nėra įsiteisėjęs.
19.4. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė nė vieno argumento (įrodymo), patvirtinančio, kad apelianto kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu baudžiamojoje byloje atsakovės buvo neteisėtai įvertintas kaip pagrindas priimti ginčijamą Advokatų tarybos sprendimą pagal Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalį.
19.5. Ieškovo atžvilgiu priimtas (neįsiteisėjęs) nuosprendis baudžiamoje byloje, kuriuo jis pripažintas kaltu už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, viešoje erdvėje esanti informacija, atsižvelgiant į advokatų veiklos ypatumus ir jiems keliamus reikalavimus, Advokatų tarybos pagrįstai įvertinti kaip galintys pakenkti Lietuvos advokatūros, apelianto klientų bei visuomenės interesams, darantys žalą advokato profesijos prestižui.
19.6. Teisiškai nereikšminga laikytina apelianto nurodyta aplinkybė, kad ankstesni jo atžvilgiu priimti Advokatų tarybos sprendimai nebuvo apskųsti. Įstatymas nedraudžia Advokatų tarybai pakartotinai svarstyti klausimą dėl advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Be to, Advokatų tarybai priimant ankstesnius sprendimus, iš esmės skyrėsi faktinės aplinkybės.
19.7. Nesutiktina su skundo argumentu, kad apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie ginčijamą Advokatų tarybos sprendimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jam apie 2018 m. kovo 8 d. posėdį buvo pranešta 2018 m kovo 5 d. raštu, kuris buvo išsiųstas ieškovui jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Teismas pagrįstai tokį siuntimą (informavimą) laikė tinkamu. Šią teismo išvadą paneigiančių aplinkybių (įrodymų) apeliantas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos objekto
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo ieškinį, pareikštą atsakovei – Lietuvos advokatūrai, dėl Lietuvos advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. sprendimo ieškovą laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
22. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. gegužės 6 d. (iki paskirto teismo posėdžio bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka pradžios) gautas atsakovės Lietuvos advokatūros prašymas prie bylos pridėti naujus įrodymus: 1) A. M. 2018 m. rugsėjo 4 d. elektroninį laišką su priedu – Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-483/2018; 2) išrašą iš Advokatų tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. posėdžio protokolo. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. pripažinimo kaltu ir jį išteisinus, išnyko ieškovo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagrindas, todėl Advokatų taryba 2018 m. rugsėjo 20 d. posėdyje nusprendė panaikinti A. M. laikiną išbraukimą iš praktikuojančių advokatų sąrašo.
23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pridėtų įrodymų turinį, sprendžia, kad tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis, tiek duomenys apie 2018 m. rugsėjo 20 d. Advokatų tarybos posėdį ir jame priimtą sprendimą panaikinti advokato A. M. laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, atsižvelgiant į jų priėmimo datas, negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsakovės prašomi pridėti nauji įrodymai, įvertinus ginčo esmę, atitinka jiems įstatyme keliamą sąsajumo reikalavimą (CPK 180 straipsnis). Tai sudaro pagrindą atsakovės pateiktus naujus įrodymus pridėti prie bylos (CPK 185, 314, straipsniai). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad ieškovas neabejotinai žinojo apie šių įrodymų egzistavimą ir jų turinį, todėl įrodymų pridėjimo prie bylos klausimo išsprendimas jų nepersiuntus ieškovui susipažinti ir (ar) dėl jų pasisakyti, šiuo atveju negali būti vertinamas kaip šalių lygiateisiškumo ir (ar) rungimosi principų pažeidimas.
Dėl ginčo esmės
25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018, be kita ko nuspręsta A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant 369 959,27 Eur), ir jam paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Baudžiamoji byla A. M. atžvilgiu dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui arba jį išteisinus.
26. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. posėdyje (protokolo išrašas Nr. 44), atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018, nuspręsta A. M. laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2018 m. kovo 9 d. iki tol, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės, nurodant, kad Lietuvos advokatų tarybos 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimas A. M. pripažinti advokatu lieka galioti (t. 1, b. l. 3). Šis advokatų tarybos sprendimas ieškovo buvo apskųstas teismui, kuris ieškinį atmetė, konstatavęs ieškinio nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pozicijas byloje, skundžiamame sprendime nurodė nenustatęs pagrindo konstatuoti, kad Advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. posėdyje priimtas sprendimas dėl laikino ieškovo išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo neatitiktų Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo ir (ar) juo siekiamų tikslų, taip pat kad ginčijamas sprendimas būtų priimtas pažeidžiant atitinkamas procedūras, o kartu ir ieškovo teises ir (ar) jo teisėtus interesus.
27. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja teismo atliktą faktinės situacijos teisinį įvertinimą. Apelianto teigimu, Advokatūros įstatyme nėra reglamentuotas atvejis, kuomet advokato veikla užsiimantis asmuo galėtų būti laikinai išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, esant priimtam, tačiau neįsiteisėjusiam nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, o ginčijamo advokatų tarybos sprendimo protokole Nr. 44 nenurodytas ir joks teisės aktas, straipsnis ar dalis, kuriais remiantis toks Advokatų tarybos sprendimas galėtų būti vertinamas kaip teisėtas, todėl teismas, esant šioms aplinkybėms, nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl sprendimo, ribojančio jo teisę atitinkamu laikotarpiu verstis advokato veikla, panaikinimo.
28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija. Priešingai nei nurodo ieškovas, Advokatūros įstatyme yra reglamentuotas ginčo situaciją atitinkantis advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo atvejis. Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi 2018 m. kovo 8 d. Advokatų tarybai priimant sprendimą ieškovą laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo), advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, taip pat pritaikius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą poveikio priemonę. Šiais atvejais advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitas įstatyme įtvirtintas advokato laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo atvejis reglamentuotas to paties Advokatūros įstatymo straipsnio 3 dalyje, pagal kurią siūlymą laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo Lietuvos advokatūrai siūlo Advokatų garbės teismas, nustatęs, kad yra objektyvių duomenų apie advokato padarytą Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso ar advokato veiklos pažeidimą, už kurį gali būti skiriama Advokatūros įstatymo 53 straipsnio 4 punkte nurodyta drausminė nuobauda. Nagrinėjamu atveju byloje tokių duomenų nėra, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2018 m. kovo 8 d. protokolo išrašo turinį (jame nurodytą ribojimo taikymo pagrindą), pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata.
30. Nors nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad 2018 m. kovo 8 d. protokolo išraše Nr. 44, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie tai, kad jis yra laikinai išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, nėra nurodytas teisinis tokio sprendimo pagrindas, tačiau vien šis faktas pats savaime nelemia priimto sprendimo neteisėtumo, ieškovo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tiek faktinės bylos aplinkybės (pagal bylos duomenis – klausimas dėl laikino ieškovo išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo buvo sprendžiamas ne pirmą kartą), tiek ieškovo statusas (teisininkas, Lietuvos advokatūros narys) leidžia spręsti, kad ieškovas žinojo (turėjo žinoti) įstatyme įtvirtintus laikino išbraukimo iš advokatų sąrašo atvejus, galimas susiklosčiusių aplinkybių (priimto neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką) teisines pasekmes.
31. Priešingos išvados nesuponuoja pagrindo daryti ir apelianto skunde išdėstyta pozicija dėl 2018 m. kovo 8 d. protokolo turinio pažodinio neatitikimo minėtai Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad protokolo išraše nurodyta ieškovo atžvilgiu taikyto ribojimo priežastis, egzistavusi tiek 2018 m. kovo 8 d., tiek skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu – neįsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018 – patenka į Advokatūros įstatyme 23 straipsnio 2 dalies taikymo apimtį ir atitinka jos esmę (laikino išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo dėl pareikšto įtarimo ar kaltinimo nusikalstamos veikos padarymo), taikymo tikslus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas be pagrindo skunde cituoja Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atvejį, kuomet pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, nes nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas, priimdami atitinkamus sprendimus, šiuo pagrindu nesirėmė, todėl jo teisinis vertinimas ginčo situacijoje nelaikytinas teisiškai reikšmingu.
32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ribojimo verstis advokato praktika taikymas nėra siejamas su nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo faktu, todėl vien tai, kad ieškovas dėl minėto nuosprendžio buvo pateikęs apeliacinį skundą, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintas kaip pagrindas konstatuoti, jog Advokatų taryba neteisėtai ieškovą laikinai išbraukė iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Apeliacinėje instancijoje pasikeitusi faktinė situacija (2019 m. gegužės 6 d. į bylą gautas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-483/2018, kuriuo ieškovas išteisintas) nepaneigia tokios išvados teisėtumo ir pagrįstumo, juo labiau kad naujai prie bylos pridėti įrodymai, patvirtinantys, kad nedelsiant po minėto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2018 m. rugsėjo 20 d., buvo priimtas sprendimas panaikinti ieškovo laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, tik dar kartą patvirtina atsakovės byloje dėstytos pozicijos dėl ieškovo teisės verstis advokato praktika ribojimo įstatyme nustatytu pagrindu iki išnyks reikšmingos aplinkybės, pagrįstumą.
33. Pažymėtina, kad apeliantas tik deklaratyviai remiasi teismo sprendimo nemotyvuotumu. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą buvo išsamiai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir ištirti įrodymai, atsakyta į visus ieškovo ieškinyje nurodytus argumentus, kuriais remiantis buvo prašoma panaikinti advokatų tarybos priimtą sprendimą (be kita ko ir į tai, kad iki ginčijamo advokatų tarybos sprendimo priėmimo jau buvo spręsta dėl jo išbraukimo iš praktikuojančių advokatų sąrašo, tačiau tai atsisakyta padaryti, taip pat dėl procedūrinių ginčijamo sprendimo priėmimo pažeidimų). Apeliantui skunde nenurodant konkrečių pirmosios instancijos teismo atliktų netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo ir įvertinimo ir (ar) teisės normų taikymo pažeidimų, suponuojančių pagrindą kitaip vertinti ginčo situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kaip nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą. Savo ruožtu nesutikimas su bylos išnagrinėjimo rezultatu pats savaime nėra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
34. Papildomai pažymėtina, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis laiku negavo priimto ginčijamo Advokatų tarybos sprendimo ne tik kad nepagrįsta rašytiniais į bylą pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis), bet ir niekaip nepagrindžia ieškovo teisių ir (ar) interesų pažeidimo, t. y. net ir tuo atveju, jei jis pavėluotai gavo Advokatų tarybos ginčijamą sprendimą (šiuo aspektu akcentuotina, kad pagal byloje esančius duomenis – ieškovas el. paštu buvo informuotas apie 2018 m. kovo 8 d. vyksiantį posėdį dėl jo laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo), tai neužkirto kelio jam kreiptis į teismą su ieškiniu, siekiant apginti, ieškovo įsitikinimu, pažeistas jo teises.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal sprendimo priėmimo metu egzistavusius faktinius bylos duomenis pagrįstai sprendė nesant pagrindo panaikinti Advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. posėdyje priimtą sprendimą ieškovą A. M. laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, todėl apeliacine tvarka skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atmetus apeliacinį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis).
37. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
38. Atsakovė 2019 m. gegužės 6 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą iš ieškovo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kartu su prašymu pateikė šių išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus – 2018 m. rugsėjo 4 d. sąskaitą Nr. BV 1-70/18 bei 2018 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 180985.
39. Atsakovės prašoma priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (8.11 punkte nurodytas 1,3 koeficientas x 895,2 Eur), todėl ši suma priteistina atsakovei iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos advokatūrai (j. a. k. 300099149) priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.