Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

pirmos instancijos teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, Latvijos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvijos Respublika, neteistas,

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, Latvijos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvijos Respublika, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji L. K. ir A. S. 2009-08-21, apie 02.45 val., neteisėtai, dėl savanaudiškų paskatų, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens pažadėtą bendrą 600 JAV dolerių atlygį, iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Pasvalio rajone, Škilinpamūšio kaimo ribose, automobiliu (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. S., gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir reikiamų vizų neturinčius užsieniečius - B. L. Respublikos piliečius A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), T. M., gimusį (duomenys neskelbtini), bei K. Z., gimusį (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis L. K. pagal jam pareikštą kaltinimą teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino. Paaiškino, jog dirba taksi vairuotoju Rygoje. Jo pažįstamas vardu H., kurį ne kartą yra vežęs, pasiūlė pavežti žmones į Varšuvą. Susitarė, kurią dieną susitikti, kiek tai kainuos. Sutartą dieną paėmė iš H. 100 latų ir 300 dolerių pradinę sumą. Pinigai buvo skirti benzinui ir kitoms kelionės išlaidoms. Paprašė A. S., kad vyktų kartu. Nuvažiavo į H. nurodytą vietą. Ten su H. kartu buvo trys žmonės. Suprato, kad tie asmenys tos tautybės, kaip H. Kad šie trys asmenys neturi dokumentų, apie tai kalbos nebuvo ir kaltinamasis to nežinojo. Vykstant į Varšuvą, Lietuvos teritorijoje, už Latvijos –Lietuvos valstybinės sienos ženklo, juos sustabdė Lietuvos pasienio darbuotojai ir paprašė parodyti dokumentus. Jis ir A. K. dokumentus pateikė, o minėti trys asmenys jokių dokumentų neturėjo.

Apie asmenį, vardu H., tyrimo metu nurodė teisingus duomenis, iš nuotraukos jį atpažino.

L. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jam iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu H., pasiūlė užsidirbti, nuvežant į Varšuvą tris žmones. Jis suprato, kad tie žmonės iš pietinių šalių. Sakė, kad jie neturi dokumentų. Už nuvežimą H. pasiūlė 600 JAV dolerių ir 100 latų kelionei. H. pamokė, kad jei pasienyje sustabdys pareigūnai, tai sakyti, jog minėtus asmenis paėmė kaip pakeleivius. Manė, kad už tokią veiką gresia administracinė atsakomybė. Kartu važiuoti jis pasiūlė A. S.. Kokiu tikslu važiuoja, jis A. S. pasakė. Važiuojant būtų pasikeitę vairuodami. A. S. žinojo, jog veža “nelegalus”. Su A. S. kalbėjo, ką reikia sakyti, jei sustabdys pasienyje, kad už tai gresia administracinė atsakomybė ( T.1, b.l. 145-146).

Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad praeitų metų rugpjūčio pabaigoje L. K. jam pasiūlė pavežti žmones į Varšuvą. Jis sutiko, nes dirba taksistu, tai jo profesija. Paėmė tris keleivius iš Rygos į Varšuvą už tam tikrą mokestį. Ar keleiviai turi dokumentus, pagal Latvijos Respublikos įstatymus, jis to neturi klausti. Buvo sulaikyti Lietuvos Respublikos pasieniečių. Paaiškėjo, kad jų keleiviai neturėjo dokumentų. Netiesa, jog apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad žinojo, jog veža nelegalus. Jis taip nesakė, tai yra vertimo klaida. Prieš apklausas jam buvo daromas psichologinis spaudimas.

A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad L. K. jam minėjo, jog veš žmones be dokumentų. Šiuos žmones paėmė Rygoje, Ieriku - Vaidavas sankryžoje, juos turėjo nuvežti į Varšuvą. Tai buvo trys asmenys. Jam už tai L. K. turėjo sumokėti 200 latų. Sakė, kad jei bus sustabdyti, tai reikia sakyti, jog paėmė pakeleivius( T.2, b.l. 4-5).

Liudytojas S. L. parodė, kad jis 2009 m. rugpjūčio mėnesį dirbo Pasvalio pasienio užkardoje valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinėje mobiliajame patrulyje. Pasirinktinai patikrino automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Šį automobilį sustabdė naktį Lietuvos Respublikos teritorijoje, Škilinpamūšio kaime, aištelėje, kur yra kelio išplatėjimas. Ši aikštelė nuo Latvijos –Lietuvos valstybės sienos yra gal apie 50 metrų atstumu. Automobilį sustabdė pareigūnas G. J.. Vienas iš kaltinamųjų buvo šio automobilio vairuotojas, kitas- keleivis. Automobilyje be jų važiavo dar trys asmenys, kurie buvo tamsesnio gymio ir paaiškino, kad yra Bangladešo piliečiai. Šie asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į užkardą. Tamsesnio gymio piliečiai aiškino, kad jie važiavo į Lenkiją, dokumentų neturi. Asmuo, sėdėjęs už automobilio vairo, paaiškino, kad važiavo į Lenkijos Respubliką, paėmė pakeleivius Latvijoje degalinėje.

Liudytojas G. J. parodė, jog patruliavimo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje, netoli Latvijos-Lietuvos valstybinės sienos, sustabdė automobilį, kurio gale sėdėjo tamsaus gymio piliečiai, o už vairo sėdėjo kaltinamasis A. S., greta vairuotojo - L. K.. Paprašius pateikti pasus, A. S. ir L. K. pasus pateikė, o gale sėdintys asmenys jokių dokumentų nepateikė. Visi buvo sulaikyti. A. S. paaiškino, kad šiuos tris asmenis pakeliui paėmė Bauskės mieste prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. Visi minėti asmenys buvo pristatyti į Pasvalio užkardą.

Liudytojas E. M., parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 21 naktį, patruliavimo metu, pareigūnas G. J. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Škilinpamūšio k., kelio išplatėjime, 30 - 50 metrų atstumu nuo Latvijos-Lietuvos valstybinės sienos, sustabdė automobilį. Iš automobilio išlipę trys asmenys, pasisakė, kad yra Bangladešo piliečiai, jokių dokumentų neturėjo. Kartu su jais vyko du Latvijos piliečiai, kurie asmens dokumentus pateikė. Jie aiškino, kad minėtus tris asmenis paėmė pavežti degalinėje. Važiavo į Lenkijos Respubliką.

Liudytojas R. K., parodė, kad patruliavimo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje, netoli Latvijos-Lietuvos valstybinės sienos, kelio išplatėjime, G. J. ir S. L. sustabdė automobilį, kuriame važiavo Bangladešo piliečiai, kurie neturėjo kelionės dokumentų bei Latvijos Respublikos piliečiai. Šie asmenys buvo pristatyti į Pasvalio pasienio užkardą.

Liudytojas A. M., įvykio metu vykdęs Pasvalio pasienio užkardos pamainos vyresniojo pareigas, parodė, jog gavo pasienio sargybos mobilaus patrulio pranešimą, kad sustabdytas automobilis, kuriuo vyksta penki asmenys: du Latvijos Respublikos piliečiai su asmens dokumentais, trys asmenys be asmens dokumentų, šie nekalba lietuviškai, rusiškai, latviškai, tamsaus gymio, panašūs į trečiųjų šalių piliečius. Jis apie tai informavo užkardos vadovybę - kapitoną R. Z. ir operatyvinės valdymo poskyrio viršininką S. V.. S. V. nurodymu šie asmenys apie 4.20 val. buvo pristatyti į Pasvalio užkardą. Latvijos Respublikos piliečių asmens dokumentai buvo tvarkingi, automobilio dokumentai taip pat tvarkingi. Latvijos Respublikos piliečiai buvo perduoti S. V., kuris atvyko 4.20 - 4.30 val. Bangladešo piliečiai buvo sulaikyti.

Liudytojas S. V., parodė, kad pagal turimą operatyvinę informaciją S. S. A. jam yra žinomas. Turimais duomenimis, jis gyvena Latvijos Respublikoje, organizuoja Azijos piliečių nelegalią migraciją į Vakarų šalis.

Liudytojas V. K. parodė, kad gavo pavedimą apklausti liudytojais tris Bangladešo piliečius. Apklausa vyko su vertėjos, dirbančios vertimų biure, pagalba, apklausiant šiuos asmenis anglų kalbą, kurią jie mokėjo. Vertėja laisvai susikalbėjo anglų kalba su visais trimis liudytojais. Patvirtino, jog iš šių asmenų parodymų surašė apklausos protokolus.

Iš tyrėjo V. K. atliktos liudytojo K. Z. apklausos protokolo matyti, jog šis asmuo yra B. L. Respublikos pilietis ir parodė, kad 2009 m. liepos mėnesį jis atvyko į Turkiją, iš kur norėjo patekti į Lenkiją, o po to į Norvegiją. Turkijoje jis 3 nepažįstamiems vaikinams už visą kelionę į Lenkiją sumokėjo 2000 dolerių. Iš pradžių jį ir dar du vyriškius vežė sunkvežimiais, o po to jie persėdo į automobilį, su kuriuo važiuojant buvo sulaikyti pasieniečių. Juos minėtu automobiliu vežė du žmonės (vairuotojai). Šie prieš jiems įsėdant į automobilį, kalbėjo su kitu, apie 50 metų amžiaus vyru. (T.1, b.l 102-104)

Iš tyrėjo V. K. atliktos liudytojo A. P. apklausos protokolo matyti, jog šis asmuo yra B. L. Respublikos pilietis ir parodė, kad 2009 m. liepos mėnesį iš Bangladešo atvyko į Turkiją, iš kur planavo vykti į Lenkiją. Viską suorganizavo Bangladeše gyvenantis vyras, kuriam jis sumokėjo 1000 JAV dolerių. Atvykus į Turkiją jį pasitiko nepažįstamas vyras, pas kurį prabuvo apie 20 dienų. Šis vyras paėmė iš jo pasą ir 3000 JAV dolerių. Po 5 dienų, jis ir dar 2 vaikinai, kurie buvo kartu sulaikyti, buvo įsodinti į krovininį automobilį, kuris buvo uždaras. Juos vežė 2 ar 3 dienas priekaboje. Vežė vienu sunkvežimiu, po to perkėlė į kitą. Vėliau, įsėdus į lengvąjį automobilį, jie pamanė, kad tai Lenkija. Į lengvąjį automobilį liepė sėsti vyras, kuris buvo apie 50 metų amžiaus. Susėdus į automobilį jie kažkur vyko ir už kokių 40 kilometrų buvo sulaikyti pasieniečių. (T.1, b.l. 105-107).

Iš tyrėjo V. K. atliktos liudytojo T. M. apklausos protokolo matyti, jog šis asmuo yra B. L. Respublikos pilietis ir parodė, kad 2009 m. liepos mėnesį iš Bangladešo išvyko į Turkiją, iš kur planavo vykti į kokią nors Šengeno valstybę. Turkijoje jis susirado brokerį, pas kurį buvo dar du Bangladešo piliečiai. Šis asmuo iš visų trijų Bangladešo piliečių paėmė pasus ir pinigus, iš jo paties paėmė 2000 eurų, žadėjo suorganizuoti Lenkijos ar Bulgarijos vizas. Šis vyriškis laikė juos savo namuose, nei dokumentų, nei vizų nesutvarkė, tik pasakė, kad yra sunkvežimis, kuris juos nuveš į Lenkiją, kur jie turės kreiptis į policiją. Po mėnesio jie išvyko iš Turkijos. Minėtas vyriškis juos kažkur nuvežęs įsodino į sunkvežimį, kuriuo važiavo apie 2-3 dienas. Kažkurioje vietoje jie persėdo į kitą sunkvežimį. Jiems kažkur atvykus, prie jų priėjo kitas vyras, apie 50 metų amžiaus, kuris pasakė, jog juos nuveš toliau. Po kiek laiko prie jų privažiavo automobilis su dviem vaikinais, su kuriais pavažiavus apie 40 min., juos sulaikė pareigūnai, kaip vėliau sužinojo Lietuvos pasieniečiai. (T.1, b.l. 108-110)

Iš 2009-08-21 užsieniečio apklausos lapų matyti, kad B. L. Respublikos piliečiai K. Z., A. P. ir T. M. pasų, kelionės dokumentų, vizų ar leidimų gyventi šalyje neturi, o atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - vykti tranzitu į Lenkiją, (T.1, b.l. 114-120)

Iš 2009-08-24 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2009-08-20 automašinos nuomos sutartis, kurioje nurodyta, kad 2009-08-20 L. K. išsinuomojo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), (T.1, b.l. 15, 16-17, 20-24)

Iš 2009-08-21 asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu pas L. K. buvo rasti ir paimti pinigai - 500 zlotų ir 12,25 latų. (T.1, b.l. 25)

Iš 2009-08-21 asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu pas A. S. buvo rasti ir paimti pinigai - 10 eurų ir 54 latai, taip pat automobilis „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr.(duomenys neskelbtini). (T.1, b.l. 26)

Iš 2009-08-24 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtos transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelis su signalizacijos pulteliu, 500 zlotų (5 kupiūros po 100 zlotų), (T.1, b.l.27-51)

Iš 2009-08-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pinigai - 10 eurų (kupiūra) ir 54 latai (įvairiomis kupiūromis ir monetomis), paimti asmens kratos metu pas A. S.) bei 12,25 latų (įvairiomis monetomis), paimti asmens kratos metu pas L. K.. (T.1, b.l. 72)

Iš parodymo atpažinti protokolo matyti, jog L. K. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino asmenį S. H. K. A., kaip asmenį vardu H., jam pasiūliusį už 600 JAV dolerių nuvežti tris žmones į Lenkiją. ( T.1, b.l. 138-139).

Iš parodymo atpažinti protokolo matyti, jog A. S. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, kaip panašų į vyriškį, atvedusį tris asmenis, su kuriais pasienyje buvo sulaikyti, nurodė S. H. K. A.. ( T.1, b.l. 197 –199).

Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009-09-15 sprendimo Nr. (15/5-3) 14U-16 matyti, jog sprendimu konstatuota, kad B. L. Respublikos pilietis A. P. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir nuspręstą jį grąžinti į Latvijos Respubliką, iš kur jis atvyko Lietuvos Respubliką ( b.l. 90-91, t.3).

Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009-09-15 sprendimo Nr. (15/5-3) 14U-17 matyti, jog sprendimu konstatuota, kad B. L. Respublikos pilietis T. M. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir nuspręstą jį grąžinti į Latvijos Respubliką, iš kur jis atvyko Lietuvos Respubliką ( b.l. 92-93, t.3).

Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009-09-15 sprendimo Nr. (15/5-3) 14U-15 matyti, jog sprendimu konstatuota, kad B. L. Respublikos pilietis K. Z. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir nuspręstą jį grąžinti į Latvijos Respubliką, iš kur jis atvyko Lietuvos Respubliką ( b.l. 94-95, t.3).

Iš 2009-09-23 užsieniečio perdavimo ir priėmimo aktų matyti, jog B. L. Respublikos piliečiai K. Z., A. P. ir T. M. grąžinti į Latvijos Respubliką ( T.3, b.l. 97-99).

Visuma šių įrodymų kaltinamųjų L. K. ir A. S. kaltė pagal jiems pareikštus kaltinimus įrodyta.

Kaltinamųjų veika atitinka BK 292 str. 2d. numatytą nusikaltimą.

Pagal BK 292 str. 2d. atsako tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei.

Kaltinamieji L. K. ir A. S. neteisėtai, dėl savanaudiškų paskatų, per Lietuvos Respublikos valstybės gabeno Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir reikiamų vizų neturinčius B. L. Respublikos piliečius.

Liudytojų S. L., G. J., E. M., R. K., A. M. bei pačių kaltinamųjų L. K. ir A. S. parodymai patvirtina, jog kaltinamieji iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną gabeno tris asmenis, neturinčius jokių dokumentų, ir buvo sulaikyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimų, užsieniečio apklausos lapų, liudytojo V. K. parodymų bei K. Z., A. P. ir T. M. tyrėjo atliktų apklausų liudytojais protokolų matyti, jog minėti asmenys yra B. L. Respublikos piliečiai, atvykę į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos, neturėdami pasų, kelionės dokumentų, vizų ar leidimų gyventi šalyje, o jų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas - vykti tranzitu į Lenkiją.

Teismas nesivadovauja kaip įrodymu įvykio vietos apžiūros protokolu ( T.1, b.l. 14), kadangi šis protokolas pasienio policijos pareigūno S. V. surašytas neaiškiomis aplinkybėmis ir teisiamajame posėdyje nepašalinus abejonių, ar protokole nurodytu laiku pareigūnas S. V. iš viso buvo įvykio vietoje tuomet, kai joje stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini) , kuriuo kaltinamieji neteisėtai gabeno užsieniečius. Pagal liudytojų parodymus S. V. aptariamu metu fiksuojant įvykio vietą nematė nei vienas apklaustas įvykio vietoje buvęs liudytojas, nei kaltinamieji. Nepaisant to, liudytojų S. L., G. J., E. M., R. K. bei pačių kaltinamųjų L. K. ir A. S. parodymais neabejotinai nustatyta, jog šis automobilis buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, prieš tai kirtęs valstybinę sieną iš Latvijos Respublikos pusės.

Veika, numatyta BK 292 str. 2d. padaroma tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis L. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, jog iš matymo pažįstamas asmuo, vardu H., pasiūlė užsidirbti, nuvežant į Varšuvos miestą 3 žmones, kurie neturi dokumentų. Iš to asmens kalbos suprato, kad tie žmonės yra nelegaliai atvykę į Latviją. Už nuvežimą H. jam pažadėjo sumokėti 600 JAV dolerių. H., jam nurodė, kad jei sustabdys pareigūnai, tai jis sakytų, jog minėtus asmenis paėmė kaip pakeleivius. Kartu važiuoti jis pasiūlė A. S.. Kokiu tikslu važiuoja, jis A. S. pasakė. Važiuojant būtų pasikeitę vairuodami. A. S. žinojo, jog veža “nelegalus”. Su A. S. kalbėjo, ką reikia sakyti, jei sustabdys pasienyje, kad už tai gresia administracinė atsakomybė.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, jog L. K. sakė, jog veš žmones be dokumentų. Šiuos žmones paėmė Rygoje, juos turėjo nuvežti į Varšuvą. Tai buvo trys asmenys. Už tai L. K. turėjo sumokėti 200 latų. L. K. sakė, kad jei bus sustabdyti, tai reikia sakyti, jog paėmė pakeleivius.

Šie L. K. ir A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtina, jog abu kaltinamieji žinojo, kad minėti trys asmenys, kuriuos jie gabeno per Lietuvos Respublikos sieną, yra nelegaliai atvykę į Latvijos Respubliką, jog šie asmenys neturi asmens dokumentų, jog šiuos asmenis gabendami per Lietuvos Respublikos sieną, kaltinamieji daro neteisėtą veiką. Aplinkybę, jog kaltinamieji suprato, kad gabena šiuos asmenis neteisėtai, patvirtina ir tai, jog abu kaltinamieji buvo iš anksto susitarę ką aiškins pasienio pareigūnams, jei bus sustabdyti - esą minėti asmenys yra atsitiktinai paimti pakeleiviai. Be to, L. K. tiesiogiai paaiškino, supratęs, jog už tokias veikas baudžiama. Taigi, kaltinamieji suprato savo veiksmų neteisėtumą, nepaisant to, šitaip elgtis norėjo, todėl veiką padarė tiesiogine tyčia.

Kadangi abu kaltinamieji sutiko šiuos asmenis neteisėtai gabenti už atlygį, be to, pusę pažadėto atlygio– 300 JAV dolerių gavo iš anksto, todėl pripažintina, jog veika padaryta iš savanaudiškų paskatų.

Įvertinant kaltinamųjų veikos subjektyvinę pusę, teismas vadovaujasi aptartais L. K. ir A. S. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šie parodymai nuoseklūs, tas pačias aplinkybes kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu nurodė ne kartą, apklausose nustatyta tvarka dalyvaujant advokatui ir vertėjui, kurių parašais yra patvirtinti apklausų protokolai ( T.1, b.l. 142, 150-152, 194-195). Todėl atmestinos kaltinamųjų versijos jog tokie parodymai duoti prievartos įtakoje ar buvo neteisingai suprasti. Be to, kaltinamasis L. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog prieš apklausą pas tyrėją, į tardymo izoliatorių buvo atvykę du pareigūnai ir jie kaltinamojo klausinėjo apie asmenį, vardu H.: kur jis matė H., kur jį galima rasti. Sakyti netiesos pareigūnai nevertė. Prieš apklausą pas teisėją, pareigūnai, kurie tyrė bylą, su kaltinamuoju atėję kalbėtis nebuvo, taip pat su juo nebendravo ir kiti asmenys, tyrę bylą. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog L. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu būtų nesavarankiški, juose nurodytos aplinkybės būtų padiktuotos pareigūnų. Kaltinamųjų parodymai teisiamajame posėdyje, jog nesupratę, kad minėtus tris asmenis gabeno per Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai, vertintini kaip kaltinamųjų pasirinkta gynybos priemonė nuo pareikšto kaltinimo.

Kaltinamojo L. K. nurodyta aplinkybė, jog jis manęs, kad neteisėtas asmenų gabenimas jam užtrauks tik administracinę atsakomybę, taikant baudžiamąją atsakomybę reikšmės neturi. Kaltinamieji bendrais bruožais suprato veikos neteisėtumą, nepaisant to taip elgtis norėjo bei taip elgėsi. Kaltininko klaida dėl taikytinos teisės, kaltininko baudžiamosios atsakomybės nešalina. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. nurodyta, jog įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Nepagrįsti gynybos argumentai, esą neteisėto asmenų gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną nebuvo, nes Lietuvos Respublikai įstojus į Šengeno erdvę, judėjimas per vidines sienas yra laisvas, ją kertantys asmenys neturi būti tikrinami, nurodant į Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo bei Šengeno kodekso nuostatas.

Minėtos nuostatos taikomos sienos apsaugos kontrolei, kuri užtikrintų laisvo judėjimo teisę Šengeno erdvėje tų asmenų, kurie tokia teise naudojasi teisėtai. Asmenų, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise kategorijos nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento (EB) Nr. 562/2006 (Šengeno sienų kodekso) 1 str. 5p. Nelegaliai į Šengeno Bendrijos valstybę, tarp jų ir į Lietuvos Respubliką, patekę asmenys, kaip kaltinamųjų L. K. ir A. S. gabenti B. L. Respublikos piliečiai K. Z., A. P. ir T. M., teisės laisvai judėti per Bendrijos valstybių sienas neturi ir tokių asmenų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną yra neteisėtas.

Be to, veikos padarymo metu galiojusio bei dabar galiojančio BK 292 str. prasme Lietuvos Respublikos siena neskirstoma į vidinę ir išorinę. Tą atitinka ir galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 10 str. 4p. numatantis, jog užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką be galiojančio kelionės dokumento ir atitinkamo dokumento, suteikiančio teisę atvykti į Lietuvos Respubliką.

Nepagrįsti gynybos argumentai, jog kaltinamųjų veikos negalima kvalifikuoti kaip padarytos iš savanaudiškų paskatų, nes kaltinamieji dirbo taksi vairuotojais. Pastaroji aplinkybė veikos kvalifikavimui nėra reikšminga, nes kaltinamieji, nepriklausomai nuo jų profesijos, siekė užsidirbti iš neteisėtos veikos, tą patys suprasdami ir to norėdami.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, žalą, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

L. K. ir A. S. padaryta veika priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimas valdymo tvarkai, tyčinis.

Veika baigta, tačiau nelegaliai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną asmenys sulaikyti ir išsiųsti iš valstybės.

Kaltinamųjų L. K. ir A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, jog ikiteisminio tyrimo metu bei teisme jie nurodė asmenį, organizavusį neteisėtą užsieniečių gabenimą, ir tuo jie padeda išaiškinti bylos aplinkybes.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog abu kaltinamieji veiką padarė bendrininkų grupėje.

Abu kaltinamieji bylos duomenimis anksčiau neteisti, dirbantys, charakterizuojami teigiamai, abu turi šeimas ir išlaiko mažamečius vaikus.

Už L. K. ir A. S. padarytą veiką sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Kaip į labai reikšmingas aplinkybes atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes apibūdinančius teigiamus duomenis bei jų socialinius ryšius, todėl ilgos trukmės laisvės atėmimas netaikytinas. Kaip pakankama bei teisinga nubaudimo priemonė skirtina laisvės atėmimo bausmė švelnesnė už bausmės vidurkį.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)", Latvijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes gabenti žmones per Lietuvos Respublikos teritoriją, kaip kaltinamųjų buvo sumanyta - nuo Latvijos iki Lenkijos pasienio, transporto priemonė buvo būtina. Automobilis nuosavybės teisėmis priklauso (duomenys neskelbtini) ir buvo išnuomotas L. K.. Byoje nėra duomenų, jog automobilio savininkai turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Todėl pagal įstatymą negalimas nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, tačiau pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (LAT kasacinė byla Nr. 2K-7-186/2010). Iš nuomos sutarties matyti, jog automobilio vertė 5000 eurų arba 17250 litų. Todėl iš L. K. ir A. S. iš viso konfiskuotina po pusę automobilio vertės, o taip pat po pusę bendros 100 latų ir 300 JAV dolerių sumos, kaltinamųjų gautos šiai veikai padaryti ir kaip dalį atlyginimo, iš viso - po 9290 litų. Į šią sumą įskaičiuojami ir konfiskuojami iš kaltinamųjų sulaikant paimti pinigai, skirti šiai veikai padaryti – 500 Lenkijos zlotų, 66,25 Latvijos lato ir 10 eurų.

Įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d., ir paskirti bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę 9290 litų, konfiskuoti ir į konfiskuotino turto vertę įskaityti ½ bendros 500 Lenkijos zlotų, 66,25 Latvijos lato ir 10 eurų sumos, saugomos VSAT Šiaulių rinktinės finansų skyriuje ( T.1, bl. 69, 73, 76).

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką- laikotarpį nuo 2009-08-21 iki 2009-10-06.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir bausmę pradėjus vykdyti, L. K. paskirtą kardomąją priemonę – 15 000 litų užstatą panaikinti ir užstatą grąžinti V. K. ( T.1., b.l. 170).

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę 9290 litų, konfiskuoti ir į konfiskuotino turto vertę įskaityti ½ bendros 500 Lenkijos zlotų, 66,25 Latvijos lato ir 10 eurų sumos, saugomos VSAT Šiaulių rinktinės finansų skyriuje ( T.1, bl. 69, 73, 76).

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką- laikotarpį nuo 2009-08-21 iki 2009-10-06.

L. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti.

Automobilį „(duomenys neskelbtini)", Latvijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduoti savininkui – (duomenys neskelbtini) - nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų- nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.