Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Astekas“ atstovui advokatui Jonui Sakalauskui, atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Jurgitai Valužei,

2024 m. sausio 9 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Astekas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Astekas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:

1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. J26-1226/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1) paskirtą ekonominę sankciją – 4000,00 Eur pakeisti į 400,00 Eur dydžio ekonominę sankciją;

2) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. J26-1234/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 2) paskirtą ekonominę sankciją – 600,00 Eur pakeisti į 100,00 Eur dydžio ekonominę sankciją;

3) Teismui nesutikus pakeisti Nutarimu Nr. 1 bei Nutarimų Nr. 2 paskirtų ekonominių sankcijų dydžius, išdėstyti galutinai paskirtos ekonominės sankcijos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui.

Pareiškėja nurodo, kad sutinka su Nutarime Nr. 1 bei Nutarime Nr. 2 nustatytais teisės aktų pažeidimais, tačiau laikosi pozicijos, kad juose nėra nurodytos visos aktualios faktinės aplinkybės, todėl yra teisinis pagrindas sumažinti jais paskirtų ekonominių sankcijų dydžius.

Paaiškino, jog 2023 m. balandžio 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) atliko Bendrovės planinį patikrinimą. Patikrinimo metu atsakovas nustatė, jog Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra) išnagrinėjo pareiškėjos priemonių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formą ir priėmė sprendimą ją suderinti. Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. D1-256 „Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių vykdymo“ patvirtinto Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, gavusi Agentūros sprendimą privalėjo pateikti Departamentui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Bendra apskaičiuota įmonės prievolių, susijusių su nepavojingosiomis, inertinėms ir pavojingoms atliekoms, įvykdymo užtikrinimo suma – 15 120,26 Eur. Pareiškėja neneigia, kad iki nustatyto termino pabaigos Departamentui nepateikė draudimo įmonės išduotos laidavimo draudimo sutarties ar banko išduotos garantijos.

Atsakovas anksčiau minėto planinio patikrinimo metu nustatęs, jog Bendrovė nepateikė draudimo įmonės išduoto laidavimo draudimo sutarties ar banko išduoto garanto, 2023 m. gegužės 5 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-372 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėja įpareigota iki 2023 m. gegužės 16 d. pateikti Atsakovui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Pareiškėja nurodė, jog per nustatytą terminą neįvykdė Privalomajame nurodyme suformuluoto reikalavimo.

Teigia, kad Departamentas už anksčiau minėtus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) bei Aprašo nuostatų pažeidimus jos atžvilgiu surašė Nutarimą Nr. 1 bei Nutarimą Nr. 2 bei atitinkamai paskyrė 4000,00 Eur bei 600,00 Eur dydžio ekonomines sankcijas.

Pareiškėjos nuomone minėtais nutarimais paskirtos ekonominės sankcijos yra akivaizdžiai neproporcingos padarytiems teisės pažeidimams. Nors skundžiamais nutarimais Bendrovei skirtos minimalios baudos, numatytos AAĮ 85¹ straipsnio bei AAĮ 126 straipsnio 1 dalies sankcijose, tačiau AAĮ 52 straipsnio nuostatos numato, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Bendrovė akcentuoja, kad pagal naujai įsigaliojusio Aprašo apskaičiuota prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento suma 15 120,26 eurų buvo neproporcingai didelė, kadangi jai priklausančioje atliekų tvarkymo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė) veiklos nevykdė ir joje nelaikė atliekų. Taip pat pareiškėja neturi turto bei pastovių pajamų, todėl draudimo bendrovės ir kredito įstaigos sutiko išduoti užtikrinimo dokumentą tik su sąlyga, jog būtų deponuota visa užtikrinimo suma. Šios sąlygos pareiškėja dėl savo turtinės padėties negalėjo užtikrinti, todėl pažeidė Aprašo 17 punkto reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog dėl padarytų teisės aktų pažeidimų nebuvo padaryta žala aplinkai ar valstybės finansiniams interesams. Pareiškėja gailisi dėl padarytų pažeidimų, neginčijo Departamento nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovas nenustatė Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog skundžiamais nutarimais paskirtos piniginės baudos yra akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos padarytam pažeidimui. Jų sumokėjimas būtu nepakeliama našta ekonominiu požiūriu, todėl prašo teismo jas sumažinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Astekas“ atstovas advokatas Jonas Sakalauskas nurodė, jog palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog pareiškėja padarė du teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir abejais atvejais jai buvo skirta AAĮ numatyta minimali ekonominė sankcija. Priimant Nutarimą Nr. 1 bei Nutarimą Nr. 2 buvo vadovautasi AAĮ 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Buvo įvertinta, kad Bendrovė neginčijo padarytų pažeidimų fakto, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir padėjo tyrimo metu. Pareiškėja jai inkriminuotus pažeidimus atliko pirmą kartą, nedelsiant ėmėsi priemonių jiems pašalinti, bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, atsižvelgta į tai, jog dėl padarytų pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ar žmonėms nekilo.

Atsakovas nesutinka su skundo argumentais, kad skundžiamais nutarimais paskirtos ekonominės sankcijos yra per griežtos, neproporcingos padarytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, jog teisingumo principas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtu ir atsakomybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį. Nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtu tiek lengva, kad nepadarytu poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims.

Atsakovo nuomone pareiškėja skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių paskirta ekonominė sankcija teisės pažeidėjui būtu akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sutinka, kad Bendrovė šiuo metu veiklos nevykdo ir neturėjo galimybės paspartinti taršos leidimo sąlygų tikslinimo procedūrų, tačiau tai negali būti priežastis išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Baudos paskyrimas turi ir prevencinę funkciją, kadangi kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, jog už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne bauda.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis priimdamas skundžiamus nutarimus tinkamai taikę AAĮ reglamentuotas teisės normas, įvertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nustatytos išskirtinės aplinkybės, leidžiančios mažinti paskirtas ekonomines sankcijas, todėl skundas privalo būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Jurgita Valužė nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. J26-1226/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. J26-1234/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ paskirtų ekonominių sankcijų dydžių pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog Inspekcijos specialistai 2023 m. balandžio 3 d. atliko Bendrovės planinį patikrinimą. Planinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės yra nurodytos 2023 m. gegužės 4 d. patikrinimo akte Nr. PA-1695 (toliau – ir Aktas). Akte teigiama, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja Departamentui nepateikė draudimo įmonės išduoto laidavimo draudimo sutarties ar banko išduoto garanto ir kartu Bendrovė nepateikė įmokos už šių dokumentų apmokėjimą apmokėjimo patvirtinančio dokumento. Šiais veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Inspekcija, vadovaudamasi Akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, 2023 m. gegužės 17 d. pareiškėjai surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J26-1226/2023. Jame teigiama, kad Agentūra 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (30-4)A4E-844 išnagrinėjo Bendrovės pateiktą priemonių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formą, parengtą vadovaujantis Aprašo reikalavimais ir ją suderino. Pareiškėja gavusi minėtą Agentūros sprendimą, vadovaujantis Aprašo 17 punkto nuostatomis, privalėjo Departamentui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Bendra pareiškėjos prievolių, susijusių su nepavojingomis, inertinėmis ir pavojingomis atliekomis, įvykdymo užtikrinimo suma – 15120,26 Eur. Pareiškėja minėtos prievolės neįvykdė, taip pažeisdama Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 bei 3 dalies ir Aprašo 20 punkto nuostatas. Atsakomybė už minėtą pažeidimą nustatyta AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalyje.

Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius įvertinęs Akte bei 2023 m. gegužės 17 d. protokole nurodytas faktines aplinkybes priėmė Nutarimą Nr. 1. Jame buvo konstatuota, kad pareiškėja atsakovui nepateikdama draudimo įmonės išduotos laidavimo draudimo sutarties ar banko išduotos garantijos bei įmokos už šių dokumentų apmokėjimą patvirtinančio dokumento pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalies bei Aprašo 20 punkto reikalavimus, taip padarydama teisės pažeidimą už kurį atsakomybė nustatyta AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalyje. Nutarime Nr. 1 teigiama, kad pareiškėja neginčijo padaryto pažeidimo, pažeidimas padarytas pirmą kartą, padėjo tyrimo metu, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus ir tai pripažino kaip Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtą bei vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei AAĮ 51 straipsniu nusprendė pareiškėjai skirti 4000,00 Eur dydžio ekonominę sankciją.

Taip pat Inspekcija, atsižvelgdama į planinio patikrinimo metu nustatytą teisės aktų pažeidimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, 2023 m. gegužės 5 d. pareiškėjai surašė Privalomąjį nurodymą. Privalomuoju nurodymu Bendrovė buvo įpareigota iki 2023 m. gegužės 16 d. pateikti atsakovui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą.

Analizuojant Inspekcijos 2023 m. gegužės 19 d. patikrinimo akto Nr. PA-2094 turinį nustatyta, jog pareiškėja per nustatytą Privalomajame nurodyme suformuluoto reikalavimo neįvykdė. Inspekcija 2023 m. gegužės 22 d. Bendrovei surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J26-1234/2023. Jame buvo konstatuota, kad pareiškėja per nustatytą terminą neįvykdydama Privalomojo nurodymo pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teigiama, kad atsakomybė už šį teisės pažeidimą numatyta AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje.

Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius įvertinęs Inspekcijos 2023 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte bei 2023 m. gegužės 22 d. protokole nurodytas faktines aplinkybes priėmė Nutarimą Nr. 2. Nutarime Nr. 2 padaryta išvada, kad pareiškėja per nustatytą terminą neįvykdžiusi Privalomajame nurodyme suformuluoto reikalavimo pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje. Nurodoma, kad pareiškėja neginčijo padaryto pažeidimo, pažeidimas padarytas pirmą kartą, padėjo tyrimo metu, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus ir tai pripažino kaip Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakovas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtą bei vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei AAĮ 51 straipsniu nusprendė pareiškėjai skirti 600,00 Eur dydžio ekonominę sankciją.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja skunde neginčija skundžiamuose nutarimuose nurodytų faktinių aplinkybių, neneigia, kad savo neteisėtais veiksmais padarė teisės pažeidimus už kuriuos atsakomybė numatyta AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalyje bei AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje, tačiau laikosi pozicijos, kad Nutarimu Nr. 1 bei Nutarimu Nr. 2 paskirtos ekonominės sankcijos yra neteisingos, akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos padarytiems teisės aktų reikalavimų pažeidimams, todėl teismo prašo sumažinti paskirtų ekonominių sankcijų dydžius.

AAĮ 51 straipsnio 1 dalis teigia, jog skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (AAĮ 51 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, jog vadovaujantis AAĮ 52 straipsniu skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad, siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (žr., pvz., 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-590-815/2023).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (žr., pvz. LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-590-815/2023).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

LVAT savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žiūrėti, pavyzdžiui 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (žiūrėti, pavyzdžiui 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Kaip ir anksčiau minėta, Nutarimu Nr. 1 Bendrovei už AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą buvo skirta 4000,00 Eur dydžio ekonominė sankcija, o Nutarimu Nr. 2 pareiškėjai už AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą skirta 600,00 Eur dydžio ekonominė sankcija.

AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalis teigia, jog Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Įvertinus anksčiau minėtą bei skundžiamų nutarimų turinius darytina išvada, jog atsakovas skirdamas pareiškėjai ekonominę sankciją įvertino jos atsakomybę lengvinančias aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skyrė jai AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalies bei AAĮ 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą minimalaus dydžio ekonominę sankciją.

Pareiškėja skunde prašo Nutarimu Nr. 1 paskirtą piniginę baudą sumažinti iki 400,00 Eur, o Nutarimu Nr. 2 – iki 100,00 Eur.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėja skundžiamuose nutarimuose nurodytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus padarė pirmą kartą, ji bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, gailėjosi dėl padarytų pažeidimų, nėra jokių duomenų, kad dėl padarytų pažeidimų buvo padaryta žala aplinkai ar žmonėms. Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Agentūrą dėl jos turimo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo patikslinimo ir prievolių įvykdymo sumos sumažinimo. Agentūrai priėmus teigiamą sprendimą bei sumažinus prievolių įvykdymo sumą, pareiškėja įvykdė pažeisdama Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 bei 3 dalyse ir Aprašo 20 punkte nustatytą reikalavimą pateikti Departamentui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą.

Pareiškėja akcentuoja, jog paskirtos ekonominės sankcijos jai būtu nepakeliama finansinė našta, kadangi Bendrovė yra sunkiojoje finansinėje padėtyje, turi įsiskolinimų valstybei, yra sumažėję gaunamų užsakymų skaičiai. Pareiškėjos buhalterinėje pažymoje Nr. 2024/01-1 teigiama, jog 2024 m. sausio 9 d. duomenimis Bendrovės banko sąskaitose bei įmonės turimų lėšų suma – 0,00 Eur, o įsiskolinimas valstybei siekia 6086,53 Eur.

Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad Bendrovė turi apyvartinių lėšų paslaugų teikėjų apmokėjimui, pvz. advokatų kontorai už teisines paslaugas sumokėjo 2758,00 Eur., todėl akivaizdu, jog buhalterinėje pažymoje pateikta informacija, jog pareiškėja nei įmonės kasose, nei banko sąskaitose neturi piniginių lėšų neatitinka tikrovės.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, nustačius, kad pareiškėjai ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimus, aplinkybę, jog dėl atliktų pažeidimų nebuvo padaryta žala aplinkai ar žmonėms, į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalyje bei AAĮ 126 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskirtos 4000,00 Eur ir 600,00 Eur piniginės baudos nėra proporcingos Bendrovės padarytiems pažeidimams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnės ekonominės sankcijos. Tačiau byloje vertinant pareiškėjos turtinę padėtį nėra faktinio pagrindo pripažinti, kad jos finansinė situacija yra tokia prasta, jog būtų pagrindas visiškai tenkinti skunde suformuluotą reikalavimą sumažinti paskirtų ekonominių sankcijų dydį atitinkamai nuo 4000,00 Eur iki 400,00 Eur ir nuo 600,00 Eur iki 100,00 Eur.

Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimus padariusiai pareiškėjai. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta bauda už AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą yra 2000,00 Eur, o už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą – 300 Eur,

Dėl ekonominės sankcijos mokėjimo išdėstymo dalimis

Pareiškėja skunde taip pat suformulavo alternatyvų prašymą – teismui visa apimtimi netenkinus skundo reikalavimo dėl paskirtų piniginių baudų sumažinimo, sudaryti galimybę paskirtas pinigines baudas sumokėti dalimis per vienerių metų laikotarpį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis.

Sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuoja CPK 284 straipsnis. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

Akcentuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., ABTĮ 16 str. 1 d.). Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – tai sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių (žr., pvz., LVAT 2015-10-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1205-624/2015). Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., 2004-10-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2011-04-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). LVAT praktikoje konstatuota, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai turi būti taikomi tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar, atidėjus/išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar sprendimo vykdymą labai apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo/išdėstymo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2016-11-02 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-743-552/2016, 2017-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-363-662/2017, 2019-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1004-822/2019). Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo, negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr., pvz., LVAT 2017-03-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-336-492/2017, 2019-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-769-520/2019, 2020-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-968/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėja prašydama išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui nepateikė duomenų apie aplinkybes kurios apsunkintu jo vykdymą, nenurodė kitų išskirtinių aplinkybių, trukdančių jai sumokėti Departamento nutarimais paskirtas ekonomines sankcijas. Konstatuotina, kad Bendrovė neįrodė pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėja teismui pateikė prašymą iš Departamento priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1736,35 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Analogiškose administracinėse byloje LVAT yra išaiškinęs, kad asmeniui kreipusis teisminės gynybos ir teismui priėmus palankų sprendimą, tai dar nereiškia, jog šiuo sprendimu buvo paneigta Departamento užimta pozicija, jog buvo padarytas teisės pažeidimas, o pritaikyta sankcija paskirta laikantis keliamų teisės aktų reikalavimų, kuri teismo buvo sumažinta atsižvelgiant į išskirtines bylos aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais. LVAT vertinimu, tokia situacija nepatenka į ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-509/2010; 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016; 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje eA-714-556/2023).

Atsižvelgiant į anksčiau minėtą LVAT jurisprudenciją konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti Bendrovės prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Astekas“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. J26-1226/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Astekas“ už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirtą 4000,00 Eur ekonominę sankciją sumažinti iki 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių Eur., 00 ct).

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. J26-1234/2023 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Astekas“ už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirtą 600,00 Eur ekonominę sankciją sumažinti iki 300,00 Eur (trijų šimtų Eur., 00 ct).

Netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Astekas“ prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Astekas“ prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.