- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2-1262-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00360-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) gimnazijai dėl dalies pirkimo sąlygų reikalavimų pripažinimo neteisėtais, institucija, teikianti išvadą, Viešųjų pirkimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti Pirkimo sąlygų 4.1.2 ir 4.1.3 punktuose nustatytus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus neteisėtais; pripažinti Pirkimo sąlygų 10.17 punkte nustatytą ekonominio naudingumo balų suteikimo tvarką neteisėta; priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė CVP IS priemonėmis 2019 m. liepos 3 d. paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Saulės elektrinės įrangos ir įrengimo darbų ant (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato stogo pirkimas“ (toliau – ir pirkimas).
2. Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkto kvalifikacijos reikalavime nurodytas tiekėjo anksčiau įvykdytos sutarties objektas yra pernelyg susiaurintas, nes nepagrįstai reikalaujama tiekėjui būti įrengusiam ne mažesnę kaip 42,39 kW saulės elektrinę, nes atsakovė Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkte jau nurodo, kad įrengtos saulės elektrinės vertė privalo būti ne mažesnė nei 35 026,72 Eur su PVM. Taigi, nustatydama jau įrengtos elektrinės vertę, atsakovė įsitikina, kad tiekėjas bus atlikęs panašios apimties darbus, todėl papildomas reikalavimas, nustatant įrengtos jėgainės galią, yra perteklinis. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad pirkimo objektas yra dalus, todėl atsakovė turėtų leisti dalyvauti pirkime tiekėjams, kurie įvykdė mažesnės apimties sutartis, ir sumuoti tokių sutarčių vertes. Ieškovės vertinimu, Pirkimo sąlygų 4.1.2 p. kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas pirkimo objektui, nes pajėgus tiekėjas atrenkamas nepasirinkus mažiausiai konkurenciją varžančių priemonių.
Šalies argumentai
3. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovė pirkimo dokumentuose, 4.1.3 punkte, nustatė neteisėtą kritinio likvidumo reikalavimą tiekėjų kvalifikacijai ir savo sprendimą iš esmės grindė tuo, kad kritinio likvidumo reikalavimas tiekėjams gali būti taikomas nepriklausomai nuo pirkimo vertės. Metodikos 16.3 punktas aiškiai nurodo, kad kritinio likvidumo reikalavimas gali būti taikomas tik didelės vertės pirkimuose. Ginčijamas pirkimas vykdomas kaip mažos vertės pirkimas, galima daryti prielaidą, kad pirkimo vertė yra mažesnė nei 5 225 000 EUR be PVM, todėl šis pirkimas nėra didelės vertės ir vadovaujantis Metodikos 16.3 punktu kritinio likvidumo kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams netaikytinas. Atkreipia dėmesį, kad pirkimas paskelbtas 2019 m. liepos 3 d., t. y. antrąjį 2019 m. pusmetį, todėl šio reikalavimo nustatymas taip pat pažeidžia Metodikos 16.3 punkto nuostatą, nurodančią, kad šis kritinio likvidumo reikalavimas nustatytinas vykdant pirkimus pirmąjį metų pusmetį.
4. Pirkimo sąlygų 10.17 punkte atsakovė pasirinko vertinti tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą pagal kainos ir kokybės santykį, kainai ir kokybei suteikdama po 50 proc. lyginamojo svorio. Kokybės vertinimas išskaidytas į 2 kriterijus (fotoelektroninių modulių kokybiniai parametrai (45 procentų lyginamasis svoris) ir keitiklių (inverterių) kokybiniai parametrai (5 proc. lyginamasis svoris) (toliau – P4). Kriterijus „fotoelektrinių modulių kokybiniai parametrai“ išskaidytas į 3 parametrus (modulio gamintojo efektyvumo garantija po 10 metų eksploatacijos (toliau – P1), modulių gamintojo efektyvumo garantija po 25 metų eksploatacijos (toliau – P2), modulio gamintojo produkto garantija (toliau – P3).
5. Vertinant parametrą P1 ekonominio naudingumo balai suteikiami už tiekėjo nurodytus efektyvumo garantijos procentinius punktus. Ieškovės vertinimu, tokia vertinimo tvarka, kokia numatyta pirkimo sąlygose, pažeidžia proporcingumo principą, nes tiekėjui ekonominio naudingumo balai suteikiami ne proporcingai tiekėjo siūlomos produkto garantijos trukmei, o pagal pirkimo sąlygose subjektyviai nustatytus balus. Pažymi, kad kuo produkto garantija ilgesnė, tuo mažiau per įrangos eksploatacijos laikotarpį atsakovei savo lėšomis reikės keisti arba remontuoti šią įrangą, todėl atsakovė patiria apibrėžtą finansinę naudą. Taigi, kiekvieni produkto garantijos metai atneša iš esmės vienodą finansinę naudą atsakovei, todėl už kiekvienus papildomus produkto garantijos metus turėtų būti suteikiamas toks pats ekonominio naudingumo balų skaičius.
Šalies argumentai
6. Ieškovė taip pat prašo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti atsakovės vykdomą viešojo pirkimo procedūrą. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovė (duomenys neskelbtini) gimnazija įpareigota sustabdyti vykdomo mažos vertės viešojo pirkimo „Saulės elektrinės įrangos ir įrengimo darbų ant (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato stogo pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūras, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.
Atsiliepimas
7. Atsakovė (duomenys neskelbtini) gimnazija byloje pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, ir prašo jį atmesti.
8. Atsakovė nurodo, jog, remiantis Viešųjų jų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 25 straipsnio 2 punkto nuostatomis, taip pat 2017 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkto nuostatomis, VPĮ 47 str. 7 d. nuostatos, įskaitant VPĮ 47 str. 7 d. dėl kvalifikacijos reikalavimų nustatymo pagal Metodiką, atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus (šiuo konkrečiu atveju vykdomas būtent mažos vertės pirkimas), nėra privalomai taikomos. Todėl ieškovės argumentai dėl Metodikos 21.1 p. įtvirtinto reguliavimo ir Pirkimo sąlygų 4.1.2 p. tariamo prieštaravimo jam atmestini kaip absoliučiai nepagrįsti.
9. Šiuo konkrečiu atveju pirkimo objektas – saulės elektrinės įranga ir įrengimo darbai ant (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato stogo (Pirkimo sąlygų 2.1 p.). Kadangi Pirkimo sąlygų 2.2 punkte nurodyta, kad pirkimo laimėtojas privalės įrengti 42,39 kW saulės elektrinę, todėl perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti, kad pirkimo laimėtojas bus kompetentingas, patikimas ir pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį, Pirkimo sąlygų 4.1.2 p. pagrįstai ir teisėtai įtvirtino kvalifikacinį reikalavimą dėl tiekėjų turimos konkrečios patirties – įvykdytos sutarties, kurios objektas – „iki rakto“ įrengta bent viena ne mažesnės kaip 42,39 kW galios saulės elektrinė su dvipuse apskaita (gaminančiam vartotojui). Pabrėžia, kad tiekėjams nedraudžiama atitiktį Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkto reikalavimui grįsti įvykdytomis sutartimis, tačiau atsakovei yra itin svarbu, kad pirkimo laimėtojas turėtų konkrečios patirties, reikalingos būtent pirkimo sutarties tinkamam ir savalaikiam įvykdymui.
10. Nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad pirkimo objektas yra dalus, nes Pirkimo sąlygų 2.3 p. nurodyta, kad pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Pasiūlymas turi būti pateiktas dėl visos pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nurodytos apimties. Pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo (CPK 187 str.) dėl to, kad šio konkretaus pirkimo objektas į dalis neskaidomas, todėl ieškovės ieškinyje dėstomi argumentai, kad pirkimo objektas pagal savo esmę galėtų būti dalus, neturi teisinės reikšmės. Kadangi pirkimo objektas į dalis neskaidomas, atitinkamai neskaidytinas bei nesumuotinas ir Pirkimo sąlygų 4.1.2 p. reikalavimas dėl tiekėjų patirties. Be to, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.
11. Nesutikdamas su ieškovės argumentais, kad Pirkimo sąlygų 4.1.3 punkte įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas yra neteisėtas dėl neatitikties Metodikos 16.3 punktui, nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo pirkimui VPĮ 47 straipsnis (įskaitant VPĮ 47 straipsnio 7 dalį) bei Metodikos nuostatos nėra privalomai taikytini, perkančioji organizacija, priešingai, nei teigia ieškovė, Pirkimo sąlygų 4.1.3 p. nustatydama kvalifikacinį reikalavimą dėl tiekėjo paskutinių patvirtintų finansinių metų kritinio likvidumo koeficiento, neturėjo imperatyvios pareigos įgyvendinti Metodikos nuostatas.
12. Atsakovė taip pat pažymi, kad, nepriklausomai nuo to, kad Metodikos nuostatos pirkimui apskritai nėra privalomai taikomos, Pirkimo sąlygų 4.1.3 p. įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas jokiu būdu neprieštarauja Metodikos 16.3 punkto nuostatoms, nes Metodikos 16.3 punkte pateiktoje reikalavimų dėl kritinio likvidumo koeficiento lentelėje skiltyje „Pirkimo sutarties vertė“ taip pat nurodytos ir vidutinės bei mažos vertės sutartys, tai akivaizdžiai pagrindžia (CPK 178 str.), kad reikalavimas dėl kritinio likvidumo koeficiento gali būti taikomas sudarant ir vidutinės bei mažos vertės trumpalaikes sutartis. Metodikos 16.3 punkte nėra įtvirtinto draudimo reikalavimą dėl kritinio likvidumo naudoti antrąjį metų pusmetį. Metodikos 16.3 punkte nurodyta, kad aptariamas reikalavimas nenaudotinas, vykdant pirkimą metų pabaigoje, kadangi tiekėjas turėtų pateikti paskutinių finansinių metų duomenis (t. y. jie būtų metų senumo). Šiuo konkrečiu atveju pirkimas buvo paskelbtas 2019 m. liepos 3 d., o ne metų pabaigoje, todėl Metodikos 16.3 punktas nėra pažeistas ir nurodytu aspektu.
13. Kadangi pirkimo laimėtojas per itin trumpą laiką (4 mėnesius) privalės savo lėšomis įsigyti saulės jėgainę ir ją pastatyti, todėl perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti, jog pirkimo sutartis būtų sudaroma su finansiškai pajėgiu ją įvykdyti tiekėju, privalo įsitikinti, jog tiekėjas turės realią galimybę savo lėšomis įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingą įrangą ir finansuoti su jos montavimu (rangos darbais) susijusias išlaidas.
14. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškinyje išdėstyta pozicija, jog Pirkimo sąlygų 10.17 punkte įtvirtinta pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.
15. Paaiškina, jog modulių degradacija (senėjimas) yra natūralus procesas dėl jų veiklos ypatumų ir labai priklauso nuo modulių gamybos kokybės – kuo moduliai kokybiškesni, tuo senėjimas lėtesnis. Įprasta (visuotinai priimtina / didžiosios dalies gamintojų garantuojama) degradacija yra 1 proc. per metus, todėl po 10 metų moduliai, kurių efektyvumas 90 proc., lyginant su nominalia galia, yra laikomi pakankamos kokybės, tas pats ir po 20 metų (80 proc.) ar 25 m. (75 proc.). Bet rinkoje yra labai aukštos kokybės gaminių, kurių gamintojai gali garantuoti (dėl įdiegtų gamybos kontrolės standartų ir automatizuotų procesų) mažesnį degradacijos procentą (pavyzdžiui, 0,75 proc. per metus) ir po 10 metų užtikrinti 92,5–93 proc. efektyvumą. Todėl kiekvienas efektyvumo procentinis punktas, viršijantis 90 proc., turi ne tokią pačią vertę. Akivaizdu, jog, jeigu po 10 metų modulių efektyvumas bus 93 proc., perkančioji organizacija gaus daug didesnę finansinę naudą nei tuo atveju, jeigu efektyvumas bus 91 proc.. Todėl perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 10.17 p. pagrįstai ir teisėtai įtvirtino skiriamąją ekonominio naudingumo balų ribą 2 proc., o ne 1 proc., t. y. Pirkimo sąlygų 10.17 p. numatė, jog ekonominio naudingumo balai skiriami už efektyvumo procentinius punktus (viršijančius 90 proc.), atitinkamai nuo 90 proc. iki 92 proc. ir nuo 92 proc. ir daugiau. Pabrėžtina, kad tokio ekonominio naudingumo vertinimo nedraudžia nei VPĮ 55 str., nei Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairės.
16. Dėl Pirkimo sąlygose nustatytos tvarkos, kad ekonominio naudingumo balai skiriami ne už kiekvienus suteikiamos garantijos metus (viršijančius minimalią 10 metų garantiją), o už atitinkamus garantinių metų intervalus, atsakovė nurodo, kad jų siekiamybė yra, jog modulius būtų galima efektyviai naudoti ir po 25 metų, todėl perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 10.17 p. produkto garantijos intervalui nuo 10 iki 25 metų numatė skirti 5 balus, o virš 25 metų arba daugiau – 15 balų.
17. Pirkimo sąlygų 10.17 punkte yra įtvirtinti tikslūs, aiškūs ir nedviprasmiški ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai bei jų subkriterijai, taip pat yra įtvirtinta aiški ekonominio naudingumo vertinimo ir balų skyrimo tvarka, kuri absoliučiai nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos subjektyvaus požiūrio, neprieštarauja nei VPĮ 55 straipsnio, nei Aprašo nuostatoms.
Šalies argumentai
18. Ieškovė byloje pateikė dubliką kuriame nurodė, jog atsakovė kvalifikacijos reikalavimą būti įrengus ne mažesnę nei 42,39 kW galios saulės elektrinę grindžia iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. kad perkama būtent 42,39 kW galios saulės elektrinė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ignoruoja tai, jog tiekėjo įvykdytos sutarties apimtis jau yra apibrėžta tam tikra pinigine verte, ir nepateikia jokių argumentų, kodėl būtina numatyti ir įvykdytos sutarties vertę, ir įrengtos saulės elektrinės dydį, išreikštą kW. Be to, atsakovė nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad tiekėjas, įrengęs, tarkime, 40 kW galios vieną saulės elektrinę arba 3 saulės elektrines, kurių kiekvienos galia yra po 15 kW, nebus pajėgus įvykdyti sutarties, nors jai tenka tokia pareiga (CPK 178 str.). Atsakovės teiginiai dėl pirkimo objekto skaidymo ir jo dalumo yra visiškai nepagrįsti ir tarpusavyje nesusiję. Pirkimo objekto dalumas yra susijęs su pirkimo objekto fizinėmis savybėmis, o pirkimo skaidymas į dalis yra labiau pirkimo atlikimo technikos klausimas. Pažymi, kad į dalis gali būti skaidomi tiek dalių pirkimo objektų, tiek nedalių pirkimo objektų pirkimai.
19. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad Metodikos 16.3 p. lentelė leidžia taikyti kritinio likvidumo kvalifikacijos reikalavimą mažos vertės pirkimams, nes minėtoje lentelėje nurodyta: „Nustatomas pagal poreikį, kaip numatyta 16.3 punkte.“ Taigi, mažos vertės pirkimams šis kvalifikacijos reikalavimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai yra tenkinamos 16.3 punkte numatytos sąlygos, o viena iš tokių sąlygų yra ta, kad pirkimas turi būti didelės vertės (tarptautinis).
Šalies argumentai
20. Ieškovės vertinimu, vien tai, kad, atsakovės teigimu, Metodika yra „rekomendacinė“, nereiškia, kad perkančioji organizacija į Metodiką neprivalo atsižvelgti nustatydama kvalifikacijos reikalavimus, arba gali pasirinktinai Metodika vadovautis arba nesivadovauti.
21. Dėl Pirkimo sąlygų 3.4.10 punkto reikalavimų nurodo, jog Metodikos 16.3 punkte aiškiai nurodyta: „Reikalavimas naudotinas pirkimą vykdant pirmame pusmetyje.“ Iš to išeina logiška išvada, kad antrąjį metų pusmetį pradėtame pirkime kritinio likvidumo reikalavimas netaikytinas. Ginčo, kad pirkimas pradėtas antrąjį metų pusmetį, nėra. Pažymi, kad kritinio likvidumo reikalavimu bus patikrinta tiekėjo finansinė padėtis 2018 m. gruodžio 31 d., o ne sutarties vykdymo laikotarpiu, todėl tai nenustatys realios tiekėjo galimybės įvykdyti sutartį.
22. Taip pat pažymėjo, kad Sutarties 9.1 ir 9.2 punktuose numatyta atsiskaitymo už darbus tvarka, kad tiekėjui kas 30 dienų gali būti atliekami tarpiniai mokėjimai, paneigia atsakovės poziciją dėl sutarties vykdymo savo lėšomis. Pažymėtina, kad tiekėjas finansuoti sutarties vykdymą gali ne tik savo lėšomis, tačiau ir paskolomis, kredito linijos sutartimi, susitarimais su įrangos tiekėjais dėl mokėjimo atidėjimų, įstatinio kapitalo didinimu ir kitomis priemonėmis, todėl tikslas, kad tiekėjas sutartį įvykdytų būtent nuosavomis lėšomis, yra neteisėtas, o toks kvalifikacijos reikalavimas neproporcingas.
23. Atsakydama į atsakovės motyvus, susijusius su ekonominio naudingumo vertinimu, nurodo, kad atsakovė teigdama, jog kiekvienas efektyvumo procentinis punktas turi ne tokią pačią vertę, tokio teiginio nepagrindžia jokiais pateiktais skaičiavimais, o tokie teiginiai apskritai prieštarauja matematikos mokslui. Taip pat teigdama, kad, jeigu po 10 metų modulių efektyvumas bus 93 proc., atsakovė gaus daug didesnę finansinę naudą nei tuo atveju, jeigu efektyvumas bus 91 proc., tačiau tokių teiginių atsakovė nepagrindžia jokiais skaičiais, nors šiuos skaičiavimus atlikti nėra sudėtinga (CPK 178 str.). Nurodo, kad atlikus skaičiavimus pagal atsakovės nustatytus vertinimo kriterijus (ieškovė dublike pateikia lentelę apie pagaminamus elektros energijos kiekius esant skirtingam modulių efektyvumui) didžiausią ekonominę naudą sukuria tiekėjo Nr. 1 pasiūlymas (10 000 Eur), tačiau tiekėjo Nr. 1 pasiūlymas esant nurodytoms aplinkybėms būtų pripažintas blogiausiu, o laimėtoju būtų nustatytas tiekėjo Nr. 3 pasiūlymas, kurio ekonominė nauda atsakovei būtų daugiau nei 15 kartų mažesnė už tiekėjo Nr. 1 pasiūlymo teikiamą ekonominę naudą.
24. Atlikus modulių kokybės garantijos ekonominės naudos skaičiavimus matyti, kad nors tiekėjo Nr. 2 (skirtumas 1) ir tiekėjo Nr. 3 (skirtumas 0) pasiūlymo ekonominės naudos skirtumas yra nedidelis, tiekėjas Nr. 3 gauna 3 kartus daugiau balų už tiekėją Nr. 2. Tiekėjas Nr. 2 gauna tiek pat ekonominio naudingumo balų kiek tiekėjas Nr. 1 (skirtumas 14), nors šių pasiūlymų ekonominės naudos skirtumas yra 14 kartų. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo atsakovės suinteresuotumą išrinkti ne ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o imituoti neva objektyvią ir konkurencija paremtą pasiūlymų vertinimo procedūrą. Iš atsakovės atsiliepimo 3.5.6 punkte pateiktų teiginių apskritai negalima spręsti, kodėl 1 metų kokybės garantijos skirtumas yra įvertintas 3 kartus didesniu balų skirtumu (Tiekėjo Nr. 2 ir Tiekėjo Nr. 3 pasiūlymų atveju), tokiam skirtumui pagrįsti atsakovė nepateikia visiškai jokių argumentų.
Atsiliepimas
25. Atsakovė triplike nurodo, jog mažos vertės viešųjų pirkimų vykdymo atveju Metodika nėra privalomai taikoma ir yra rekomendacinio pobūdžio. Ieškovės teiginiai dėl Metodikoje įtvirtintų taisyklių svarbos ir reikšmės jokiu būdu negali paneigti nurodyto teisinio reguliavimo, dėl to yra atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Pažymėjo, kad identiški ieškovės samprotavimai jau buvo įvertinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1188-777/2019, kuriame teismas konstatavo, kad VPĮ 47 straipsnio 7 dalies nuostatos, numatančios, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Metodiką, atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus nėra privalomai taikomos. Mažos vertės pirkimai yra vykdomi laikantis tiek VPĮ, tiek Aprašo reikalavimų. Šiuo konkrečiu atveju pirkimo sąlygos visiškai atitinka tiek VPĮ, tiek Aprašo nuostatas (reikalavimus).
26. Nurodo, kad siekdama užtikrinti, jog pirkimo sutartis būtų sudaryta tik su kompetentingu, patikimu ir pajėgiu tiekėju, Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkte pagrįstai ir teisėtai nustatė kvalifikacijos reikalavimą dėl tiekėjo turimos patirties – įvykdytos panašaus pobūdžio sutarties. Panašų sutarties pobūdį apibrėžia būtent reikalavimas būti įvykdžiusiam sutartį, kurios objektas – ne mažesnės kaip 42,39 kW galios saulės elektrinės su dvipuse apskaita (gaminančiam vartotojui) įrengimas. Tačiau nurodytas reikalavimas dėl panašaus įvykdytos sutarties objekto jokiu būdu neeliminuoja perkančiosios organizacijos teisės apibrėžti ir reikalaujamą minimalią įvykdytos sutarties vertę. Kitaip tariant, nurodyti reikalavimai dėl panašaus sutarties objekto ir sutarties vertės vienas kitam neprieštarauja ir (ar) neeliminuoja vienas kito taikymo galimybės.
27. Atsakovė taip pat nurodo, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Metodika nedraudžia kritinio likvidumo koeficiento reikalavimo taikyti ir vykdant supaprastintus pirkimus. Metodikos 16.3 punkte pateiktoje reikalavimų dėl kritinio likvidumo koeficiento lentelėje skiltyje „Pirkimo sutarties vertė“ taip pat nurodytos ir vidutinės bei mažos vertės sutartys, kas įrodo (CPK 178 str.), jog reikalavimas dėl kritinio likvidumo koeficiento gali būti taikomas sudarant ir vidutinės bei mažos vertės trumpalaikes sutartis. Taip pat pažymi, kad Metodikos 16.3 punkte nurodyta, kad kritinio likvidumo koeficiento reikalavimas nenaudotinas vykdant pirkimą metų pabaigoje, o pirkimas buvo paskelbtas dar 2019 m. liepos 3 d., taigi metų viduryje, o ne pabaigoje.
28. Nurodo, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Pirkimo sutarties projekto 9.1 ir 9.2 punktuose įtvirtinta atsiskaitymo tvarka niekaip nelemia Pirkimo sąlygų 4.1.3 p. kvalifikacijos reikalavimo ir (ar) perkančiosios organizacijos siekio įsitikinti, kad pirkimo laimėtojas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, neteisėtumo. Paaiškina, kad nepriklausomai nuo to, jog pirkimo sutarties projekte yra numatyti tarpiniai atsiskaitymai, Pirkimo sutarties projekto 9.1 punkte aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog užsakovas sumoka rangovui tik už faktiškai atliktus darbus per 30 (trisdešimt) dienų po sąskaitos faktūros gavimo, pasirašius atliktų darbų aktą. Avansinis mokėjimas nėra numatytas, todėl Pirkimo sąlygų 4.1.3 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas yra objektyviai būtinas tam, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti tiekėjų kompetencija, patikimumu ir pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį.
29. Atsakovė akcentuoja, jog ieškovės dublike pateikti skaičiavimai yra išimtinai hipotetiniai, dėl to neatitinkantys įrodymų patikimumo reikalavimų ir neturintys reikšmės, vertinant Pirkimo sąlygų 10.17 punkte įtvirtinto ekonominio naudingumo vertinimo tvarkos teisėtumą. Perkančioji organizacija paaiškina, jog iš tiekėjo pateiktų skaičiavimų absoliučiai neaišku, kokia metodika remiantis buvo atlikti nurodyti skaičiavimai, nors rinkoje yra tokių sertifikuotų prognozavimo (moduliavimo) metodikų, kurios pagal konkretaus regiono meteorologinius duomenis pateikia planuojamą saulės jėgainės derlių bei galimus nuokrypius nuo kWp (nominalios galios). Neaišku ir nesuprantama, kodėl tiekėjas pateikė skaičiavimus dėl 10 (dešimt) metų laikotarpio, o ne dėl viso garantinio 25 (dvidešimt penkerių) metų laikotarpio. Jeigu tiekėjas būtų pateikęs skaičiavimus dėl viso aktualaus 25 (dvidešimt penkerių) metų laikotarpio, modulių efektyvumo procentinės reikšmės skirtumai būtų daug akivaizdesni. Taip pat pažymi, jog dubliko 2.3 punkte 2 lentelėje nurodoma hipotetinė elektros energijos kaina 0,15 Eur už kWh. Dabartinė kaina vartotojams yra 0,114 Eur už kWh ir planuojamas pokytis gali siekti nuo 1 iki 3 proc. per metus, taigi po 10 (dešimt) metų kaina gali siekti 0,20 ir daugiau Eur už kWh. Tai savo ruoštu padidina perkančiosios organizacijos gaunamą naudą.
30. Dėl modulių kokybės garantijos atsakovė nurodo, jog jų siekiamybė yra, kad modulius būtų galima efektyviai naudoti ir po 25 metų. Nors tiekėjas gali pasiūlyti, pavyzdžiui, 24 metų garantiją, kuri yra tik nedaug mažesnė už 25 metų garantiją, perkančiosios organizacijos tikslas užsitikrinti galimybę įrangą naudoti ir po 25 metų nėra pasiekiamas, todėl tokiam tiekėjui yra skiriamas mažesnis nei maksimalus balų skaičius. Atsižvelgdama į tai, perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 10.17 punkte produkto garantijos intervalui nuo 10 iki 25 metų (neužtikrinamas maksimalus perkančiosios organizacijos siekinys) numatė skirti 5 balus, o nuo 25 metų arba daugiau – 15 balų. Taigi, perkančioji organizacija, siekdama, kad teikėjai būtų suinteresuoti siūlyti geriausią garantiją, t. y. garantiją, viršijančią 25 metus, Pirkimo sąlygų 10.17 punkte įtvirtino būtent aptartą ekonominio naudingumo balų skaičiavimo tvarką.
31. Pažymi, kad pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka visiems tiekėjams yra taikoma vienodai, Pirkimo sutarties projekto 5.3.18 punkte nurodyta rangovo pareiga, užsakovui pareikalavus, pateikti naudojamų medžiagų ir (ar) įrangos kokybės ir atitikties sertifikatus iki medžiagų ar įrangos pateikimo į statybvietę, Pirkimo sutarties projekto 8.8 p. nurodyta, jog rangovui per užsakovo nurodytą terminą nepašalinus nustatytų trūkumų ar kitų nukrypimų nuo sutarties, rangovas, užsakovui pareikalavus, moka užsakovui 0,02 procento nuo darbų vertės dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną ir atlygina užsakovo dėl to patirtus tiesioginius nuostolius tiek, kiek jų nepadengia delspinigiai.
32. Viešųjų pirkimų tarnyba byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog perkančiosios organizacijos 4.1.2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas susijęs su patirtimi, įgyta įrengiant saulės jėgaines, tarnybos vertinimu, yra nepagrįstas, neproporcingas pirkimo objektui ir ribojantis tiekėjų konkurenciją. Reikalavimas nesuteikia galimybės pasiūlymą pateikti tiekėjui, įgijusiam patirties įrengiant mažesnio galingumo, pavyzdžiui 40 kW, saulės jėgaines, arba tiekėjui, įrengusiam reikalaujamos 42,39 kW galios jėgainę, bet už mažesnę nei 35 026,72 Eur su PVM sumą, tarkime, už 35 026 Eur. Toks dvigubas reikalavimas sudaro prielaidas manyti, jog kvalifikacijos reikalavimas pritaikytas konkrečiam tiekėjui. Nurodė, kad perkančioji organizacija nepagrindė šio kvalifikacijos reikalavimo būtinumo.
33. Dėl kritinio likvidumo reikalavimo nustatymo institucija, teikianti išvadą, nurodė, kad pagal Metodikos 16.3 punktą šis kriterijus naudotinas didelės vertės pirkimuose, tačiau iš šiame punkte pateiktos lentelės galima daryti išvadą, kad nedraudžiama nustatyti reikalavimo dėl kritinio likvidumo koeficiento ir vykdant mažos vertės pirkimus, šiuo atveju reikalavimas dėl kritinio likvidumo koeficiento nustatomas pagal poreikį. Kvalifikacijos reikalavimą, nustatytą 4.1.3 punkte, perkančioji organizacija grindžia siekiu užtikrinti, jog pirkimo sutartis būtų sudaryta su kompetentingu, patikimu ir pajėgiu ją įvykdyti tiekėju, todėl privalo įsitikinti, jog tiekėjas turės realią galimybę savo lėšomis įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingą įrangą ir finansuoti su jos montavimu (rangos darbais) susijusias išlaidas.
34. Pasisakydama dėl Pirkinio sąlygų 10.17 punkte nurodytų kriterijų nurodė, kad tarnyba sutinka su ieškovės ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais, kad suteikiamai garantijai skiriantis, pavyzdžiui, vieneriais metais, kitas tiekėjas gauna 3 kartus daugiau ekonominio naudingumo balų (5 balai/15 balai). Tarnyba mano, kad kuo suteikiama garantija ilgesnė, tuo mažiau lėšų turi investuoti pati perkančioji organizacija keičiant ar remontuojant įrangą, todėl ir ekonominio naudingumo balai turėtų būti suteikiami mažesniu intervalu. Atsakovė nepagrindė tokio didelio balų skirtumo.
35. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad prie Pirkimo sąlygų pridėtame sutarties projekte nėra numatyta, kaip bus užtikrinamas pasiūlyme nurodytas modulių efektyvumas, kaip bus tikrinama, kiek pasiūlyme nurodytas modulių efektyvumas atitinka realų modulių efektyvumą sutarties vykdymo metu, kaip tiekėjas vykdys garantinius įsipareigojimus. Sutartyje neįtraukus tų įsipareigojimų, už kuriuos būtų skiriami ekonominio naudingumo balai, patys vertinimo kriterijai gali būti laikomi nepagrįstais.
36. 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad atsakovė savo poziciją triplike grindžia neįsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-1188-777/2019, nors šis sprendimas yra neįsiteisėjęs ir apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
37. 2019 m. rugsėjo 12 d. atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės aplinkybės
38. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė CVP IS priemonėmis 2019 m. liepos 3 d. paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Saulės elektrinės įrangos ir įrengimo darbų ant (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato stogo pirkimas“. Pirkimo sąlygų 2.2 punkte nurodyta, kad pirkimo laimėtojas privalės įrengti 42,39 kW saulės elektrinę. Ieškovė susipažinusi su pirkimo sąlygomis 2019 m. liepos 10 d. pateikė pretenziją (pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria pateikė 4 reikalavimus: 1) pakoreguoti Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkto kvalifikacijos reikalavimą taip, kad nebūtų nurodomas minimalus įrengtos jėgainės dydis ir tiekėjo patirtis būtų vertinama ne pagal vieną įvykdytą sutartį, o pagal kelių įvykdytų sutarčių sumą; 2) panaikinti Pirkimo sąlygų 4.1.3 punkto kvalifikacijos reikalavimą; 3) nustatyti, kad pasiūlytos ekonominio naudingumo kriterijų reikšmės būtų lyginamos tarpusavyje su geriausia pasiūlyta reikšme arba numatyti tolygų ekonominio naudingumo balų pasiskirstymą, pavyzdžiui, Modulių gamintojo fotoelektrinių modulių produkto garantija (visais metais): 10 metų – 0 balų; 11 metų – 1 balas; 12 metų – 2 balai; 13 metų – 3 balai; 14 metų – 4 balai; 15 metų – 5 balai ir t. t.; 4) pakoreguoti parametrų lyginamuosius svorius taip, kad šie būtų proporcingi sukuriamai ekonominei naudai perkančiajai organizacijai. 2019 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) gimnazija, išnagrinėjusi tiekėjo pretenziją, nusprendė, kad ji yra nepagrįsta, ir priėmė sprendimą ją atmesti.
Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos taikymo privalomumo (neprivalomumo)
39. Iš bylos medžiagos nustatyta ir byloje nekyla ginčas, kad buvo vykdomas mažos vertės viešasis pirkimas.
40. Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad mažos vertės viešuoju pirkimu (toliau – mažos vertės pirkimas) laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas. Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalis numato, kad, atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nurodyta, kad, atlikdamos mažos vertės pirkimus, perkančiosios organizacijos vadovaujasi Aprašu, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais. Atliekant mažos vertės pirkimus, privalomai taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių ir kitų šiame Apraše nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnių ar jų dalių nuostatos. Pažymėtina, kad nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei Apraše nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams turi kelti perkančiosios organizacijos, vykdydamos mažos vertės pirkimą.
41. Ieškovė nurodo, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl tiekėjo kvalifikacijos nustatymo kriterijų yra taikoma Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (toliau – Metodika), taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio nuostatos.
42. Atsakovė nurodė, jog, remiantis VPĮ 25 straipsnio 2 punkto, Aprašo 3 punkto nuostatomis, VPĮ 47 straipsnio 7 dalies nuostatos, įskaitant VPĮ 47 straipsnio 7 dalį dėl kvalifikacijos reikalavimų nustatymo pagal Metodiką, atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus, nėra privalomai taikomos.
43. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, jog nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei Apraše nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams turi kelti perkančiosios organizacijos. Tačiau, jei perkančioji organizacija vykdydama mažos vertės pirkimą nustato tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, ji turėtų vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Metodika, kadangi Metodikos 5 punktas nustato, jog pirkimo vykdytojas nustato kvalifikacijos reikalavimus vadovaudamasis šia Metodika.
44. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ 2 punkte nurodyta, jog šiuo įsakymu patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus. Atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus ar mažos vertės pirkimus, pradėtus nuo 2017 m. liepos 1 d., šiuo įsakymu patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika yra rekomendacinė.
Žemesnės instancijos teismas
45. Pažymėtina, jog mažos vertės pirkimai yra vykdomi dviem skirtingais būdais, tai yra skelbiama apklausa ir neskelbiama apklausa. Aprašo 21.3.3.6 punkte numatyta, kad vykdant mažos vertės pirkimą skelbiamos apklausos būdu pirkimo dokumentuose turi būti, jei taikoma, – tiekėjų pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai ir (arba) reikalaujami kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai. Nors VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje ir Apraše nėra nurodyta, jog vykdant Mažos vertės pirkimus taikomos VPĮ 47 straipsnio nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Metodikos nuostatos, teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, kad jeigu perkančioji organizacija vykdydama mažos vertės pirkimą nustato tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, ji turėtų vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Metodika. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs Metodikos 2 punkte nurodytą nuostatą dėl jos rekomendacinio taikymo ir Aprašo 6 ir 7 punktų nuostatas. Aprašo 6 punkte nurodyta, jog pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis, negali būti siekiama išvengti Apraše nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu tam tikriems tiekėjams nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos (Aprašo 7 punktas, VPĮ 17 straipsnio 3 dalis). Todėl perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatydama reikalavimus tiekėjams turi vadovautis Metodikoje nustatytais reikalavimais ir teismas, nagrinėdamas šią bylą, turi pasisakyti, ar perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai tiekėjams nepažeidė Viešųjų pirkimų principų, nebuvo / buvo pertekliniai ir (ar) neribojo / ribojo konkurenciją.
Dėl Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo
46. Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkte nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas per pastaruosius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 (trejus) metus) turi būti „iki rakto“ įrengęs bent vieną ne mažesnės kaip 42,39 kW galios saulės elektrinę su dvipuse apskaita (gaminančiam vartotojui), kurios pirkimo vertė ne mažesnė kaip 35 026,72 Eur su PVM.
47. Ieškovė nesutinka su tokiu reikalavimu nurodydama, kad atsakovė pernelyg susiaurino įvykdytos pirkimo sutarties dalyką, nurodydama minimalų įrengtos saulės elektrinės dydį, todėl nustatytu kvalifikacijos reikalavimu nepasiekiamas tikslas – išrinkti pajėgų, patikimą tiekėją mažiausiai konkurenciją varžančiomis priemonėmis. Taip pat nurodo, kad pirkimo objektas yra dalus, todėl atsakovė turėtų leisti dalyvauti pirkime tiekėjams, kurie įvykdė mažesnės apimties sutartis, ir sumuoti tokių sutarčių vertes.
48. Atsakovė nurodo jog pirkimo laimėtojas privalės įrengti 42,39 kW saulės elektrinę, todėl perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkte pagrįstai nurodė, kad bus vertinamos panašios sutartys, t. y. sutartys, kurių objektas ne mažesnės nei 42,39 kW galios saulės elektrinės su dvipuse apskaita įrengimas, kadangi būtent tokios galios elektrinė turės būti įrengta pirkimo sutarties pagrindu. Nurodytas reikalavimas dėl panašaus įvykdytos sutarties objekto jokiu būdu neeliminuoja perkančiosios organizacijos teisės apibrėžti ir reikalaujamą minimalią įvykdytos sutarties vertę. Kitaip tariant, nurodyti reikalavimai dėl panašaus sutarties objekto ir sutarties vertės vienas kitam neprieštarauja ir (ar) neeliminuoja vienas kito taikymo galimybės.
49. Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs, taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų. VPĮ 47 straipsnio 2–6 dalyse nustatyti tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijai: 1) teisė verstis atitinkama veikla; 2) finansinis ir ekonominis pajėgumas; 3) techninis ir profesinis pajėgumas, kuriuos perkančioji organizacija turi taikyti, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo aplinkybes, be kita ko, vertę, pirkimo objekto pobūdį ir kt.
50. Šios nuostatos koreliuoja su kasacinio teismo praktika, kurioje nuosekliai pažymima, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai privalo būti proporcingi pirkimo objektui, nediskriminuoti ūkio subjektų ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi; tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslas – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį; viešojo pirkimo sąlygos, kurios viršija šį tikslą, kvalifikuotinos kaip neproporcingos ir neteisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 39, 40 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
51. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad, neatsižvelgiant į tai, jog aptariamose įstatymo normose perkančiajai organizacijai suteikiama tam tikra sprendimo laisvė ir teisė taikyti vieną ar kitą kriterijų, vis dėlto ši pasirinkimo laisvė yra ribojama VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principinių nuostatų. Kaip neatitinkantys jų gali būti vertinami tiek per žemi, nepakankami užtikrinti, kad tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimą, kvalifikacijos kriterijai, tiek per aukšti, nepagrįstai ribojantys konkurenciją reikalavimai tiekėjų pajėgumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis Nr. e3K-3-398-469/2018).
52. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
53. Nustatyta, jog atsakovė Pirkimų sąlygų 4.1.2 punkte nurodydama reikalavimus tiekėjui įvedė du kriterijus, kuriuos turi atitikti tiekėjas. Tiekėjas turi būti įrengęs bent vieną ne mažesnės kaip 42,39 kW galios saulės elektrinę su dvipuse apskaita (gaminančiam vartotojui), kurios pirkimo vertė ne mažesnė kaip 35 026,72 Eur su PVM. Tai reiškia, kad tiekėjas, įrengęs 42,39 kW galios saulės elektrinę už mažesnę negu 35 026,72 Eur su PVM sumą, negali dalyvauti pirkime, nors esminį atsakovės reikalavimą būti pajėgiam ir turėti patirties įrengiant tokio galingumo saulės elektrinę iš esmės atitinka. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, jog šių dviejų kriterijų nustatymas tiekėjui yra perteklinis ir ribojantis konkurenciją. Įvertinus keliamus reikalavimus matyti, jog jie neužtikrina VPĮ numatyto principo įsigyti pigiausią kokybišką prekę, kadangi automatiškai yra atmetami tiekėjai, įrengę tokio paties galingumo saulės elektrinę už mažesnę nei nurodytą kainą. Teismo vertinimu, atsakovės interesus sudaryti pirkimo sutartį su kompetentingu, patikimu ir pajėgiu tiekėju visiškai užtikrintų reikalavimas būti įvykdžius sutartį, kurios objektas – ne mažesnės kaip 42,39 kW galios saulės elektrinės su dvipuse apskaita (gaminančiam vartotojui) įrengimas. Pažymėtina, jog ir Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, jog perkančioji organizacija nepagrindė šio dvigubo kvalifikacijos reikalavimo būtinumo.
Žemesnės instancijos teismas
54. Tačiau teismas nesutinka su ieškovės nurodytu motyvu, jog atsakovė turėtų leisti dalyvauti pirkime tiekėjams, kurie įvykdė mažesnės apimties sutartis, ir sumuoti tokių sutarčių vertes. Pirkimo sąlygų 2.3 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Pasiūlymas turi būti pateiktas dėl visos Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nurodytos apimties. Vertinant Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkto kvalifikacijos reikalavimą, privalo būti vertinamas būtent Pirkimo sąlygose apibrėžtas konkretus pirkimo objektas, o ne teorinis pirkimo objektas, kaip iš esmės nurodo ieškovė. Tarp šalių nėra ginčo (CPK 187 straipsnis) dėl to, kad šio konkretaus pirkimo objektas į dalis neskaidomas, todėl ieškovės ieškinyje dėstomi argumentai, kad pirkimo objektas pagal savo esmę galėtų būti dalus, neturi teisinės reikšmės.
55. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjui per pastaruosius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 (trejus) metus) turi būti „iki rakto“ įrengus bent vieną, ne mažiau kaip 42,39 kW galios saulės elektrinę su dvipuse apskaita (gaminančiam vartotojui), kurios pirkimo vertė ne mažesnė kaip 35 026,72 Eur su PVM, dalyje dėl saulės elektrinės pirkimo vertės ne mažesnės kaip 35 026,72 Eur su PVM yra nepagrįstas, neproporcingas Pirkimo objektui ir ribojantis tiekėjų konkurenciją (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis).
Dėl Pirkimo sąlygų 4.1.3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo
56. Pirkimo sąlygų 4.1.3 punkte nustatyta, kad tiekėjo paskutinių patvirtintų finansinių metų kritinio likvidumo koeficientas (tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis) yra ne mažesnis kaip 0,5. Kriterijus išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais. Jeigu trumpalaikiai įsipareigojimai lygūs 0, laikoma, kad tiekėjas atitinka nustatytą kritinio likvidumo reikalavimą. Pirkimo 5.3.1 punkte numatyta, kad Pirkimo sąlygų 4.1.3 punkte nustatytą reikalavimą turi atitikti bent vienas ūkio subjektų grupės narys.
57. Ieškovė nurodo, jog vadovaujantis Metodika kritinio likvidumo reikalavimas gali būti taikomas tik didelės vertės pirkimuose. Kadangi šis pirkimas yra mažos vertės, vadovaujantis Metodikos 16.3 punktu, kritinio likvidumo kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams netaikytinas. Be to, pirkimas paskelbtas antrąjį 2019 metų pusmetį, todėl šio reikalavimo nustatymas pažeidžia Metodikos 16.3 punkto nuostatą, nurodančią, kad šis kritinio likvidumo reikalavimas nustatytinas vykdant pirkimus pirmąjį metų pusmetį.
58. Atsakovė su šiais motyvais nesutinka, nurodo, jog Pirkimo sąlygų 4.1.3 p. įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas neprieštarauja Metodikos 16.3 punkto nuostatoms, yra būtinas tam, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti tiekėjų kompetencija, patikimumu bei pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis), proporcingas pirkimo objektui ir jokiu būdu dirbtinai neribojantis tiekėjų konkurencijos pirkime (VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalys).
59. Metodikos 16.3 punkte numatyta, kad kritinio likvidumo koeficientas – tai trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, parodantis įmonės trumpalaikio turto (atėmus atsargas) santykį su trumpalaikiais įsipareigojimais. Reikalavimas naudotinas sudarant didelės vertės trumpalaikes pirkimo sutartis. Reikalavimas naudotinas pirkimą vykdant pirmąjį pusmetį. Nenaudotinas vykdant pirkimą metų pabaigoje, kadangi tiekėjas turėtų pateikti paskutinių finansinių metų duomenis (t. y. jie būtų metų senumo). Metodikos 16.3 punkte pateiktoje reikalavimų dėl kritinio likvidumo koeficiento lentelėje skiltyje „Pirkimo sutarties vertė“ taip pat nurodytos ir vidutinės bei mažos vertės sutartys, kas akivaizdžiai pagrindžia (CPK 178 str.), kad reikalavimas dėl kritinio likvidumo koeficiento gali būti taikomas sudarant ir vidutinės bei mažos vertės trumpalaikes sutartis. Metodikos 2.3 punkte nurodyta, jog trumpalaikė sutartis – pirkimo sutartis, kurioje nustatomas prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo laikotarpis yra trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo pirkimo sutarties sudarymo. Ginčo pirkimo atveju bus sudaroma būtent trumpalaikė pirkimo sutartis. Pirkimo sąlygų 2.9 punkte nurodyta, jog saulės elektrinės įrengimo ir perdavimo eksploatuoti terminas – keturi mėnesiai nuo sutarties sudarymo su perkančiąja organizacija (yra galimybė jį pratęsti vieną kartą vieno mėnesio laikotarpiui).
60. Sutiktina su atsakovės išdėstyta pozicija, jog Metodikos 16.3 punkte nėra įtvirtinto draudimo reikalavimą dėl kritinio likvidumo naudoti antrąjį metų pusmetį. Metodikos 16.3 punkte nurodyta, kad aptariamas reikalavimas nenaudotinas, vykdant pirkimą metų pabaigoje, kadangi tiekėjas turėtų pateikti paskutinių finansinių metų duomenis (t. y. jie būtų metų senumo). Nagrinėjamu atveju pirkimas buvo paskelbtas 2019 m. liepos 3 d., o ne metų pabaigoje, todėl Metodikos 16.3 punktas nėra pažeistas ir nurodytu aspektu.
61. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal Pirkimo sąlygų 2.2 punktą tiekėjas, sudaręs pirkimo sutartį, privalės įrengti 42,39 kW saulės elektrinę (įsigyti ir pastatyti saulės jėgainę) pagal pateikiamą saulės elektrinės įrengimo techninį projektą, atiduoti vertinti ją Valstybinei energetikos inspekcijai ir gauti leidimą gaminti elektros energiją. Pirkimo sąlygų 2.9 punkte nurodyta, kad saulės elektrinės įrengimo ir perdavimo eksploatuoti terminas – keturi mėnesiai nuo sutarties sudarymo su perkančiąją organizacija. Šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą. Pirkimo sąlygų 3 priedo „Pirkimo (rangos) sutarties projektas“ (toliau – Pirkimo sutarties projektas) 9.1 punkte nurodyta, kad užsakovas sumoka rangovui už faktiškai atliktus darbus per trisdešimt dienų po sąskaitos faktūros gavimo, pasirašius atliktų darbų aktą (F-2) ir pažymą (F-3). Pirkimo sutarties projekto 9.2 punkte nurodyta, jog užsakovas atlieka galutinį atsiskaitymą su rangovu šiam atlikus visus pirkimo sutartyje numatytus darbus, įskaitant ir defektų, nustatytų priimant darbus, pašalinimą, per trisdešimt dienų po galutinio rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui akto pasirašymo.
62. Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalis numato, kad, tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų finansinį ir ekonominį pajėgumą. Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad, tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, perkančioji organizacija gali atsižvelgti į tam tikrą finansinį santykį, įskaitant turimo turto ir įsipareigojimų santykį. Viešojo pirkimo dalyvio (tiekėjo) ekonominės ir finansinės būklės kriterijai svarbūs viešojo pirkimo santykiuose tuo aspektu, kad leidžia išvengti situacijų, kai pirkimo tikslas bus nepasiektas dėl to, kad dėl blogos finansinės ar ekonominės būklės tiekėjas nepajėgs įvykdyti viešojo pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atlyginti netinkamu sutarties vykdymu padarytų nuostolių. Tai reiškia, jog perkančioji organizacija turi teisę įsitikinti tinkama kandidato ar tiekėjo ekonomine ir finansine būkle.
63. Kritinio likvidumo koeficientas – tai tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, parodantis įmonės sugebėjimą greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Žemas šio rodiklio lygis rodo, kad įmonei sunku vykdyti įsipareigojimus, aukštas (daugiau kaip 2,5) – kad ji nepajėgia panaudoti apyvartinių lėšų. Praktikoje kritinio likvidumo koeficientas svyruoja apie 1. Nustatant reikalavimą turi būti atsižvelgiama į prekių, paslaugų ar darbų sektoriaus ypatumus, kadangi skirtinguose sektoriuose ta pati kriterijaus reikšmė gali rodyti skirtingą situaciją. Nustatant kritinio likvidumo koeficiento reikšmę, vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis (įvertinami konkretaus sektoriaus duomenys, įmonių, atitinkančių nustatomą reikalavimą, skaičius). Minimali reikšmė – ne mažesnė nei 0,5. Jeigu įmonės turimi įsipareigojimai yra lygūs 0, laikoma, kad tiekėjas atitinka kritinio likvidumo reikalavimą. Analogiškai nurodyta ir ieškovės kvalifikaciniame reikalavime.
64. Kadangi iš pirkimo sąlygų nustatyta, jog pirkimo laimėtojas turės per ganėtinai trumpą laikotarpį savo lėšomis įsigyti saulės jėgainę ir ją pastatyti, o perkančioji organizacija sumokės tik už faktiškai atliktus darbus, avansinis mokėjimas nėra numatytas, todėl darytina išvada, kad perkančioji organizacija, siekdama užsitikrinti, kad pirkimo sutartis būtų sudaryta su finansiškai pajėgiu ją įvykdyti tiekėju, privalo įsitikinti, jog tiekėjas turės realią galimybę savo lėšomis įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingą įrangą ir finansuoti su jos montavimu (rangos darbais) susijusias išlaidas.
65. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad įvertinus pirkimo objektą ir jo įgyvendinimo trukmę, Pirkimo sąlygų 4.1.3 punkte įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams yra proporcingas pirkimo objektui ir objektyviai būtinas tam, kad perkančioji organizacija galėtų įsitikinti tiekėjų kompetencija, patikimumu ir pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį, nepažeidžia VPĮ principų, dirbtinai neriboja konkurencijos, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
Dėl Pirkimo sąlygų 10.17 punkte nustatytos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo balų skyrimo tvarkos
66. VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti principiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: jie neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją; pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Teismas pažymi, kad tiek pagal aktualų, tiek pagal iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą reikalavimai pasiūlymų vertinimo kriterijams Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencijoje ir kasacinio teismo praktikoje aiškinami, be kita ko, kaip išplaukiantys iš bendrųjų viešųjų pirkimų skaidrumo ir vienodo požiūrio principų. Pažymėtina, kad nei VPĮ 55 straipsnis, nei Aprašo nuostatos nenumato, kokia konkrečiai tvarka turi būti apskaičiuojami ir skiriami ekonominio naudingumo balai.
67. Kasacinis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog jomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
68. Pirkimo sąlygų 10.17 punkte nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas bus atliekamas pagal vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius. Vertinimo kriterijai:
(duomenys neskelbtini).
69. Ieškovė nurodo, jog vertinant parametrą P1 ekonominio naudingumo balai suteikiami už tiekėjo nurodytus efektyvumo garantijos procentinius punktus. Tokia vertinimo tvarka, kokia numatyta Pirkimo sąlygose, pažeidžia proporcingumo principą, nes tiekėjui ekonominio naudingumo balai suteikiami ne proporcingai tiekėjo siūlomos produkto garantijos trukmei, o pagal pirkimo sąlygose subjektyviai nustatytus balus. Pažymi, kad kuo produkto garantija ilgesnė, tuo mažiau per įrangos eksploatacijos laikotarpį atsakovei savo lėšomis reikės keisti arba remontuoti šią įrangą, todėl atsakovė patiria apibrėžtą finansinę naudą. Taigi, kiekvieni produkto garantijos metai atneša iš esmės vienodą finansinę naudą atsakovei, todėl už kiekvienus papildomus produkto garantijos metus turėtų būti suteikiamas toks pats ekonominio naudingumo balų skaičius.
70. Atsakovė pasisakydama dėl parametro P1 nurodo, jog modulių degradacija (senėjimas) yra natūralus procesas dėl jų veiklos ypatumų ir labai priklauso nuo modulių gamybos kokybės – kuo moduliai kokybiškesni, tuo senėjimas lėtesnis. Įprasta (visuotinai priimtina / didžiosios dalies gamintojų garantuojama) degradacija yra 1 proc. per metus, todėl po 10 metų moduliai, kurių efektyvumas 90 proc., lyginant su nominalia galia, yra laikomi pakankamos kokybės, tas pats ir po 20 metų (80 proc.) ar 25 metų (75 proc.). Bet rinkoje yra labai aukštos kokybės gaminių, kurių gamintojai gali garantuoti (dėl įdiegtų gamybos kontrolės standartų ir automatizuotų procesų) mažesnį degradacijos procentą (pavyzdžiui, 0,75 proc. per metus) ir po 10 metų užtikrinti 92,5–93 proc. efektyvumą, todėl, priešingai, nei teigia ieškovė, kiekvienas efektyvumo procentinis punktas, viršijantis 90 proc., turi ne tokią pačią vertę. Todėl jeigu po 10 metų modulių efektyvumas bus 93 proc., perkančioji organizacija gaus didesnę finansinę naudą nei tuo atveju, jeigu efektyvumas bus 91 proc.
71. Ieškovė dublike pateikė skaičiavimus, iš kurių matyti, kokią ekonominę naudą patirtų atsakovė keičiantis fotoelektrinių modulių efektyvumui. Ieškovė remdamasi savo skaičiavimais nurodo, jog, jos vertinimu, didžiausią ekonominę naudą sukurtų tiekėjo pasiūlymas, kuris esant nurodytoms aplinkybėms būtų pripažintas blogiausiu, o laimėtoju būtų pripažintas pasiūlymas, kurio ekonominė nauda atsakovei būtų daugiau nei 15 kartų mažesnė už pirmo teikėjo pasiūlymo teikiamą ekonominę naudą.
72. Teismas sutinka su atsakovės nurodytais motyvais, jog iš ieškovės pateiktų skaičiavimų absoliučiai neaišku, kokia metodika remiantis buvo atlikti nurodyti skaičiavimai, nors rinkoje yra tokių sertifikuotų prognozavimo (moduliavimo) metodikų, kurios pagal konkretaus regiono meteorologinius duomenis pateikia planuojamą saulės jėgainės derlių bei galimus nuokrypius nuo kWp (nominalios galios); neaišku, kodėl ieškovė pateikė skaičiavimus dėl dešimties metų laikotarpio, o ne dėl viso garantinio dvidešimt penkerių metų laikotarpio, nes jeigu ieškovė būtų pateikusi skaičiavimus dėl viso aktualaus dvidešimt penkerių metų laikotarpio, modulių efektyvumo procentinės reikšmės skirtumai būtų gerokai akivaizdesni; neaišku, kodėl ieškovės skaičiavimuose nurodoma hipotetinė elektros energijos kaina 0,15 Eur už kWh, nors dabartinė kaina vartotojams yra 0,114 Eur už kWh ir planuojamas pokytis gali siekti nuo 1 iki 3 proc. per metus, taigi po dešimties metų kaina gali siekti 0,20 ir daugiau Eur už kWh, tai padidintų perkančiosios organizacijos gaunamą naudą. Pažymėtina, jog iš dalies tai pripažįsta ir pati ieškovė nurodydama, kad skaičiavimai yra supaprastinti ir atliekant juos nebuvo vertinta daug kitų kriterijų (dubliko 2.3.1–2.3.5 punktai).
73. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės pateikti skaičiavimai yra hipotetiniai ir supaprastinti ir negali pagrįsti Pirkimo sąlygų 10.17 punkte įtvirtintos ekonominio naudingumo skaičiavimo tvarkos neteisėtumo (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas konstatuoja, kad atsakovė Pirkimo sąlygų 10.17 punkte pagrįstai ir teisėtai įtvirtino skiriamąją ekonominio naudingumo balų, skiriamų už efektyvumo garantiją, ribą 2 proc., o ne 1 proc. ir kad šis reikalavimas yra susijęs su pirkimo objektu ir jam proporcingas. Ieškovės išdėstyti argumentai nėra pakankami daryti priešingą išvadą (CPK 178, 185 straipsniai).
74. Ieškovė taip pat nurodo, jog vertinant parametrą P3 ekonominio naudingumo balai suteikiami už tiekėjo nurodytus produkto garantijos metus. Tokia vertinimo tvarka, kokia numatyta Pirkimo sąlygose, pažeidžia proporcingumo principą, nes tiekėjui ekonominio naudingumo balai suteikiami ne proporcingai tiekėjo siūlomos produkto garantijos trukmei, o pagal pirkimo sąlygose subjektyviai nustatytus balus. Pagal atsakovės nustatytus kriterijus galimi atvejai, kai tiekėjų pasiūlyta produkto garantija skirsis tik vieneriais metais, tačiau antrasis tiekėjas gaus 3 kartus (15 balų ir 5 balai) daugiau ekonominio naudingumo balų. Vertindama modulių kokybės garantijos ekonominę naudą ir įtaką laimėtojo nustatymui, ieškovė pateikia skaičiavimus, kuriais įrodinėja, jog nors tiekėjo Nr. 2 ir tiekėjo Nr. 3 pasiūlymo ekonominės naudos skirtumas yra nedidelis, tiekėjas Nr. 3 gauna 3 kartus daugiau balų už tiekėją Nr. 2. Tiekėjas Nr. 2 gauna tiek pat ekonominio naudingumo balų kiek tiekėjas Nr. 1, nors šių pasiūlymų ekonominės naudos skirtumas yra 14 kartų (dubliko 2.7 punktas).
75. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog perkančiosios organizacijos siekiamybė, kad moduliams būtų suteikta kiek galima ilgesnė garantija ir juos būtų galima efektyviai naudoti ir po 25 metų. Todėl nors tiekėjas gali pasiūlyti, pavyzdžiui, 24 metų garantiją, kuri yra tik nedaug mažesnė už 25 metų garantiją, perkančiosios organizacijos tikslas užsitikrinti galimybę įrangą naudoti ir po 25 metų nėra pasiekiamas, todėl tokiam tiekėjui yra skiriamas mažesnis nei maksimalus balų skaičius.
76. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 10.17 punkte produkto garantijos intervalui iki 10 metų numatė skirti 0 balų, garantijos intervalui nuo 10 iki 25 metų numatė skirti 5 balus, o nuo 25 metų arba daugiau – 15 balų. Kadangi atsakovė nurodė ir pagrindė, kodėl siekia, kad modulius būtų galima efektyviai naudoti ir po 25 metų, sutiktina su atsakovės motyvais, jog perkančioji organizacija, siekdama, kad teikėjai būtų suinteresuoti siūlyti geriausią garantiją, t. y. garantiją, viršijančią 25 metus, Pirkimo sąlygų 10.17 punkte įtvirtino būtent aptartą ekonominio naudingumo balų skaičiavimo tvarką, pagal kurią teikėjas, pasiūlęs atsakovės siekiamos garantijos terminą, gauna didžiausią balų skaičių.
77. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje pasisakydama dėl Pirkimo sąlygų 10.17 punkte nustatytos modulių gamintojo fotoelektrinių modulių produkto garantijos (visais metais) nurodė, kad tarnyba sutinka su ieškovės ieškinyje ir dublike nurodytais motyvais, kad suteikiamai garantijai skiriantis, pavyzdžiui, vieneriais metais, kitas tiekėjas gauna 3 kartus daugiau ekonominio naudingumo balų (5 balai / 15 balų). Tarnyba mano, kad kuo suteikiama garantija ilgesnė, tuo mažiau lėšų turi investuoti pati perkančioji organizacija keičiant ar remontuojant įrangą, todėl ir ekonominio naudingumo balai turėtų būti suteikiami mažesniu intervalu. Atsakovė nepagrindė tokio didelio balų skirtumo.
78. Atsakovė prašo teismo kritiškai įvertinti Viešųjų pirkimų tarnybos išvados dalį dėl Pirkimo sąlygų 10.17 punkte įtvirtintos ekonominio naudingumo balų suteikimo tvarkos. Viešųjų pirkimų tarnyba nepaneigė pačių Pirkimo sąlygų 10.17 punkte įtvirtintų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo, tik nurodė, jog balai už atsakovės nustatytus kriterijus turėtų būti skaičiuojami kitaip, su tuo atsakovė nesutinka.
79. Teismas pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnybos teismui pateikta išvada byloje yra oficialus rašytinis įrodymas, tačiau valstybės institucijos byloje pateikta išvada neturi didesnės įrodomosios galios už kitus įrodymus. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, spręsdamas ginčą, teismas visus byloje pateiktus įrodymus vertina vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikimu, taigi įvertina ne tik institucijos išvadą, bet ir kitus šalių byloje pateiktus įrodymus.
80. Nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, kritikuodama, jog 5 ir 15 balų intervalas yra per didelis, iš esmės pasisakė tik dėl ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijaus „Modulių gamintojo fotoelektrinių modulių produkto garantija (visais metais)“ ir nieko nepasisakė dėl kitų ekonominio naudingumo vertinimo subkriterijų: „Modulio gamintojo efektyvumo garantija po 10 metų eksploatacijos, lyginant su nominalia“ ir „Modulių gamintojo efektyvumo garantija po 25 metų eksploatacijos, lyginant su nominalia“. Neaišku, kokiais argumentais grindžiamas Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimas dėl tariamai per didelio 5 ir 15 balų intervalo, vertinant subkriterijus „Modulio gamintojo efektyvumo garantija po 10 metų eksploatacijos, lyginant su nominalia“ ir „Modulių gamintojo efektyvumo garantija po 25 metų eksploatacijos, lyginant su nominalia“. Viešųjų pirkimų tarnybos argumentas, jog kuo suteikiama garantija ilgesnė, tuo mažiau lėšų turi investuoti pati perkančioji organizacija, keisdama ar remontuodama įrangą, pagrindžia ne tariamai per didelį 5 ir 15 balų intervalą, bet, priešingai, tokio intervalo pagrįstumą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Viešųjų pirkimų tarnyba nepaneigė pačių Pirkimo sąlygų 10.17 punkte įtvirtintų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo, tik nurodė, jog balai už perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus turėtų būti skaičiuojami kitaip. Teismas taip pat pažymi, kad dėl ieškovės pateiktų skaičiavimų teismas jau pasisakė sprendimo 7 punkte ir šių motyvų nekartoja.
81. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė ir tai, kad prie Pirkimo sąlygų pridėtame sutarties projekte nėra numatyta, kaip bus užtikrinamas pasiūlyme nurodytas modulių efektyvumas, kaip bus tikrinama, kiek pasiūlyme nurodytas modulių efektyvumas atitinka realų modulių efektyvumą sutarties vykdymo metu, kaip tiekėjas turės vykdyti garantinius įsipareigojimus. Sutartyje neįtraukus tų įsipareigojimų, už kuriuos būtų skiriami ekonominio naudingumo balai, patys vertinimo kriterijai gali būti laikomi nepagrįstais.
82. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pirkimo sutarties projekto 5.3.18 punkte nurodyta rangovo pareiga, užsakovui pareikalavus, pateikti naudojamų medžiagų ir (ar) įrangos kokybės ir atitikties sertifikatus iki medžiagų ar įrangos pateikimo į statybvietę. Pirkimo sutarties projekto 5.2.2. punkte įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė be atskiro pranešimo atlikti bet kokius patikrinimus, kurie atrodo reikalingi, kilus įtarimui, kad rangovas nesugebės laiku atlikti darbų ar darbai atliekami nekokybiškai, neprofesionaliai, pažeidžiant teisės aktų, techninės specifikacijos, pasiūlymo reikalavimus. Pirkimo sutarties projekto 8.8 punkte nurodyta, jog rangovui per užsakovo nurodytą terminą nepašalinus nustatytų trūkumų ar kitų nukrypimų nuo sutarties, rangovas, užsakovui pareikalavus, moka užsakovui 0,02 procento nuo darbų vertės dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną ir atlygina užsakovo dėl to patirtus tiesioginius nuostolius tiek, kiek jų nepadengia delspinigiai.
83. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sutinka su atsakovės nurodytais motyvais, jog Pirkimo sutarties projekte yra įtvirtinta tiek tiekėjų pareiga pirkimo sutarties sudarymo atveju laikytis pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų, tiek perkančiosios organizacijos teisė bet kokiomis priemonėmis tikrinti, kaip tiekėjas laikosi prisiimtų įsipareigojimų, tiek atsakomybė už tokių įsipareigojimų nesilaikymą. Todėl ieškovės dublike ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje išdėstyti argumentai, jog tiekėjų deklaruotos efektyvumo ir kokybės garantijos reikšmės yra nurodytos tik formaliai ir pirkimo sutarties vykdymo metu nebus užtikrinamas šių įsipareigojimų laikymasis, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).
84. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat tai, jog ekonominio naudingumo vertinimo esmė ir tikslas yra būtent galimybė užtikrinti perkančiajai organizacijai geriausio, geriausiai jos poreikius atitinkančio pirkimo objekto įsigijimą, darytina išvada, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai bei jų subkriterijai (produkto garantija, efektyvumo garantija), nurodyti Pirkimo sąlygų 10.7 punkte, yra tikslūs, aiškūs ir nedviprasmiški, taip pat yra įtvirtinta aiški ekonominio naudingumo vertinimo ir balų skyrimo tvarka, jie yra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu ir jam proporcingi (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), todėl laikytini atitinkančiais VPĮ 55 straipsnio reikalavimus.
Dėl bylos baigties
85. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti Pirkimo sąlygų 4.1.2 ir 4.1.3 punktuose nustatytus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus neteisėtais; pripažinti Pirkimo sąlygų 10.17 punkte nustatytą ekonominio naudingumo balų suteikimo tvarką neteisėta.
86. Kadangi teismas sprendė, jog tik Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkte nurodyto reikalavimo tiekėjui per pastaruosius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 (trejus) metus) būti „iki rakto“ įrengus bent vieną ne mažesnės kaip 42,39 kW galios saulės elektrinę su dvipuse apskaita (gaminančiam vartotojui), kurios pirkimo vertė ne mažesnė kaip 35 026,72 Eur su PVM, dalis dėl saulės elektrinės pirkimo vertės, ne mažesnės kaip 35 026,72 Eur su PVM, yra nepagrįsta, neproporcinga pirkimo objektui ir ribojanti tiekėjų konkurenciją, o kitos pirkimo sąlygos, numatytos 4.1.3 ir 10.7 punktuose, atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo ir Aprašo reikalavimus bei principus, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.
87. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Ieškinį patenkinus iš dalies ir pripažinus, jog ginčo Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkte nurodyto reikalavimo dalis dėl įrengtos saulės elektrinės pirkimo vertės nustatymo yra neteisėta, ir byloje nesant duomenų apie tai, kad būtų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pirkimo procedūra negali būti tęsiama toliau, todėl nutrauktina.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
88. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovės prašymas buvo tenkintas ir nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) gimnaziją sustabdyti vykdomas mažos vertės viešojo pirkimo „Saulės elektrinės įrangos ir įrengimo darbų ant (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato stogo pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūras, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Šios laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus jos panaikinamos, nes šios kategorijos teismo sprendimas priskirtinas priverstinio vykdymo nereikalaujančių sprendimų kategorijai. Tai reiškia, kad, jam įsiteisėjus, jis savaime sukelia teisines pasekmes, kadangi atsakovė negali tęsti toliau viešojo pirkimo, nes konstatuotas pirkimo sąlygų neteisėtumas. Todėl tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas netenka prasmės.
89. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog teismas ieškovės reikalavimus dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis tenkino iš dalies, tačiau pripažinus vieną iš pirkimo sąlygų neteisėta viešasis pirkimas nutrauktinas, todėl teismas laiko, jog galutinis bylos rezultatas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme yra priimtas ieškovės naudai.
90. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
91. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 225 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 37,50 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš viso 262,50 Eur. Ieškovė taip pat prašo priteisti 1512,50 Eur atstovavimo išlaidų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės MB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Iš atsakovės ieškovei priteistinos 1775 Eur bylinėjimosi išlaidos.
92. Pripažinus, jog galutinis bylos rezultatas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme yra priimtas ieškovės naudai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos Pirkimo sąlygų 4.1.2 punkte nurodyto reikalavimo tiekėjui per pastaruosius 3 (trejus) metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 (trejus) metus) būti „iki rakto“ įrengus bent vieną ne mažesnės kaip 42,39 kW galios saulės elektrinę su dvipuse apskaita (gaminančiam vartotojui), kurios pirkimo vertė ne mažesnė kaip 35 026,72 Eur su PVM, dalis dėl saulės elektrinės pirkimo vertės, ne mažesnės kaip 35 026,72 Eur su PVM, yra nepagrįsta, neproporcinga pirkimo objektui ir ribojanti tiekėjų konkurenciją, ir viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą.
Ieškovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gimnazijos priteisti 1775 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.