Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. P. (D. P.) ir J. P. ieškinio atsakovei akcinei bendrovei SEB bankas dėl sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovų atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog ieškovams su kreditoriumi susitarti nepavyksta, ieškovai prašo sudaryti protingas galimybes prievolei įvykdyti. Mano, jog bankas neargumentuotai neina į derybas. Pažymėjo, jog ieškovai neatsisako bankui mokėti palūkanas ar netesybas už uždelsimą, tačiau ne tokio drastiško dydžio. Mano, jog yra visos sąlygos ieškovų reikalavimui patenkinti. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006 m. liepos 25 d. tarp ieškovo D. P. ir atsakovės buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovui buvo suteiktas 446 000 Lt (129170,53 Eur) kreditas būstui įsigyti; Sutarties specialiosios dalies 5.1 punkte numatytas kredito grąžinimo laikotarpis 31 metai, o Sutarties 5.2 punkte nurodoma kredito grąžinimo data 2037 m. liepos 24 d. (b. l. 7-9, 59-67, t. I). 2007 m. vasario 12 d. ieškovas D. P. ir atsakovė sudarė Susitarimą pakeisti 2006-07-25 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1, kuriuo ieškovui buvo suteikta papildoma kredito suma, pakeistos Sutarties specialiosios dalies 5.1 ir 5.2 punktų nuostatos numatant, jog kredito laikotarpis metais – 1, kredito grąžinimo data 2008 m. vasario 11 d., kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis mėnesiais – 12 (susitarimo 5.3 punktas) (b. l. 55- 56, t. I). 2008 m. vasario 8 d. Susitarimu pakeisti 2006 m. liepos 25 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 2, ieškovas su atsakove susitarė dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo suteiktas kreditas litais konvertuotas valiuta eurais, pakeistas Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktas numatant, jog kredito grąžinimo data 2018 m. vasario 11 d. (b. l. 57-58, t. I).

2009 m. balandžio 10 d. Susitarimu pakeisti 2006-07-25 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 2 (toliau – Susitarimas) ieškovas ir atsakovė susitarė dėl Sutarties pakeitimo: kredito gavėja nurodoma ir ieškovė J. P., Sutarties specialiosios dalies 5.1 ir 5.2 punktai pakeisti numatant, jog kredito grąžinimo laikotarpis metais – 12, o kredito grąžinimo data – 2018 m. vasario 11 d., su 25 metų grąžinimo grafiku, ieškovai įsipareigojo bankui paskesniu įkeitimu įkeisti butą bei 2 žemės sklypus siekiant užtikrinti kredito gavėjo prievolių įvykdymą bankui pagal Sutartį, 2007 m. vasario 15 d. kredito sutartį ir 2007 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį, atitinkamai sukryžminant užstatus (b. l. 10-16, 17-19, 68-77 t. I).

2018 m. kovo 15 d. AB SEB banko raštu dėl kredito sutarties atnaujinimo ieškovei suteikta informacija, kokiomis sąlygomis bankas atnaujintų ieškovų su banku sudarytą Sutartį (b. l. 20, t. I).

2018 m. balandžio 4 d. raginimu AB SEB bankas pareikalavo ieškovų iki 2018 m. gegužės 5 d. padengti pradelstus mokėjimus pagal Sutartį (82851,11 Eur, iš kurių 81256,72 Eur negrąžintas kreditas, 49,92 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos ir 1544,47 Eur nesumokėti delspinigiai), ieškovams gera valia nepadengus įsiskolinimo bus kreiptasi dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 21, t. I).

Atsakovė pateikė teismui duomenis, jog ieškovai netinkamai vykdė Sutartį, nesilaikė kredito grąžinimo sąlygų – 2012 m. gegužės 28 d., 2013 m. kovo 26 d., 2013 m. liepos 10 d., 2016 m. sausio 6 d., 2016 m. birželio 7 d. banko raštais ieškovai informuoti apie galimą kredito sutarties nutraukimą (b. l. 45, 50, 52-54, t. I); 2016 m. vasario 10 d. banko raštu nurodoma, jog ieškovai sistemingai nesilaiko kredito grąžinimo grafiko, moka nepakankamo dydžio įmokas dėl ko lieka pradelstas įsiskolinimas ir kt. (b. l. 47, t. I).

Ieškovai reiškia reikalavimą pakeisti šalių sudarytos Sutarties bei Susitarimo sąlygas numatant, kad kredito grąžinimo laikotarpis – 25 metai, kredito grąžinimo data – 2031 m. liepos 25 d., t. y. prašo pratęsti Sutarties terminą. Reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog Susitarimą su banku pasirašė būdami ekonomiškai priklausomi nuo atsakovės, sutarties sąlygos prieštarauja sąžiningumo ir protingumo kriterijams, suteikia perdėta pranašumą kitai šaliai, ieškovams prisiimtą įsipareigojimą įvykdyti tapo sudėtingiau, nei atsakovei.

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.204 straipsnis reglamentuoja sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Šioje teisės normoje įtvirtintos sutartinių įsipareigojimų vykdymo taisyklės gali būti taikomos tik tuo atveju, kai po sutarties sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui. Taigi pirmoji būtinoji CK 6.204 straipsnio taikymo sąlyga yra esminių aplinkybių pasikeitimas, įvykęs po sutarties sudarymo. Pagal CK 6.204 straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose CK 6.204 straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti; šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo; kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą; jeigu per protingą terminą šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą; teismas gali arba nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

Aiškindamas minėtą teisės normą savo jurisprudencijoje kasacinis teismas nurodė, jog tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo suvaržymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; ją sudarydama šalis negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018). Taigi tam, jog būtų galima taikyti CK 6.204 straipsnį ir šio straipsnio pagrindu pakeisti šalių laisva valia sudarytų ir galiojančių sutarčių sąlygas, privalo būti nustatytos pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, kurios nulėmė fundamentalų sutartinių prievolių disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Ieškovai nurodė, jog Sutartimi prisiimtą įsipareigojimą įvykdyti jiems tapo sunkiau nei atsakovei, neturėjo finansinių galimybių sukaupti lėšų paskutinei įmokai, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovai byloje neįrodinėjo aplinkybių, kaip ir kokiu būdu pasikeitė ieškovų finansinė padėtis bei galimybės įvykdyti Sutartį po Susitarimo sudarymo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovų argumentai, jog bankui po Susitarimo sudarymo savo įsipareigojimus vykdė sąžiningai prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, todėl vertinti, kaip nepagrįsti. Atsakovė byloje pateikė teismui duomenis, jog ieškovai ne kartą buvo raginami tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, laikytis įmokų mokėjimo grafiko, padengti susidariusį įsiskolinimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš byloje pateiktų atsakovės raginimų ieškovei matyti, jog ieškovai jau nuo 2012 m. gegužės mėn. turėjo sunkumų vykdydami sutartinius įsipareigojimus, tačiau duomenų, jog ieškovai tuo metu kreipėsi į atsakovę dėl sutarties vykdymo pakeitimo ir/ar informavo apie sutarties vykdymo suvaržymus, byloje nėra. Priešingai, ieškovai į atsakovę kreipėsi tik tuo metu, kai suėjo prievolės pagal Sutartį įvykdymo termino pabaiga. Toks ieškovų elgesys nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas kaip neatitinkantis CK 6.204 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų prašymui dėl sutarties pakeitimo pateikti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovų pateikti duomenys dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal kitą su atsakove sudarytą kredito sutartį, visumos byloje esančių įrodymų kontekste, nėra susiję su pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 6.204 straipsnio prasme. Pastebėtina, jog įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais buvo konstatuota, jog būtent ieškovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs vykdydami savo prievoles (b. l. 90-91, 98, 105, t. I).

Kasacinio teismo nurodyta, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Ieškovai įrodymų, pagrindžiančių pasikeitusį šalių sutartinių prievolių disbalansą, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl laikinų finansinių sunkumų, įrodymai dėl teisminių ginčų su kreditore, nesudaro pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės turėjo įtakos prievolės įvykdymo kainos padidėjimui, kadangi ieškovų prievolės bankui dydis pagal Sutartį ir Susitarimą nepasikeitė, o gebėjimai generuoti atitinkamo dydžio pajamas, kad jų pakaktų skolinių įsipareigojimų įvykdymui priklauso nuo ieškovų valios (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.228 straipsnio 1 dalis numato, jog šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovai sudaryti Susitarimą buvo priverti dėl ekonominio spaudimo, ieškovai įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog šalių sudaryta Sutartis dėl kredito grąžinimo termino buvo pakeista ne kartą, esminis Sutarties įvykdymo termino sutrumpinimas buvo atliktas 2007 m. vasario 12 d. susitarimu. Byloje pateikti įrodymai, jog 2008 m. sausio 10 d. ieškovas pateikė prašymą pratęsti prievolės įvykdymo terminą 3 metų laikotarpiui (b. l. 85, t. I), 2008 m. vasario 8 d. susitarimu buvo pakeista kredito valiuta bei Sutarties įvykdymo terminas pratęstas iki 2018 m. vasario 11 d. (b. l. 57-58, t. I). 2009 m. balandžio 10 d. Susitarimu šis terminas pakeistas nebuvo. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas D. P. su banku buvo sudaręs ne vieną kredito sutartį, turėjo tokių sandorių sudarymo patirties, galėjo įvertinti atliekamų Sutarties pakeitimų įtaką savo sutartinių įsipareigojimų vykdymui, derėjosi su banku dėl prievolės įvykdymo termino pratęsimo, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadoms, jog Susitarimą ieškovai sudaryti buvo priversti dėl ekonominio spaudimo, neturėjo galimybės derėtis dėl Sutarties ar Susitarimo sąlygų (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje sutartis apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Įstatymas įtvirtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Taigi civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog šalys 2006 m. liepos 25 d. sudarė kredito sutartį, šalių susitarimu, atliko šios sutarties pakeitimus, susitarė dėl prievolės įvykdymo sąlygų bei prievolės pagal Sutartį įvykdymo termino, taigi įgyvendino sutarčių laisvės principą. Sutarties įvykdymo terminas suėjo 2018 m. vasario 11 d., savo ruožtu ieškovai dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. termino pratęsimo, į kreditorių kreipėsi po prievolės įvykdymo termino pabaigos (b. l. 20, t. I). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytas terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai nurodė, jog dėl atsakovės nebendradarbiavimo prarado galimybę sukaupti lėšas paskutinei didelei įmokai sumokėti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovų prievolės pagal Sutartį įvykdymo terminas suėjo 2018 m. vasario 11 d. Ieškovai 2018 m. vasario 26 d. pateikė bankui paraišką dėl kredito sutarties atnaujinimo, į kurią atsakydama atsakovė pateikė ieškovams siūlymą dėl sutartinių santykių pakeitimo, nurodė Sutarties įvykdymo termino pratęsimo sąlygas (b. l. 20, t. I), tačiau ieškovai su jomis nesutiko. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovų argumentai dėl atsakovės nebendradarbiavimo, pripažintini nepagrįstais (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimą nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė vertino ieškovų prašymus, tarp šalių buvo sudaryti susitarimai dėl Sutarties pakeitimo, atsakovė, reaguodama į ieškovų prašymą, pateikė pasiūlymą, kuriuo sutiktų pratęsti ieškovų prievolės įvykdymo terminą (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Aplinkybė, jog ieškovams nepriimtinos atsakovės pateiktos sąlygos, byloje nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė nebendradarbiauja ar elgiasi nesąžiningai kitos šalies atžvilgiu. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas; šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius; laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 straipsnio 1-3 dalys). Aplinkybių, jog atsakovė būtų teikusi siūlymą neketindama sudaryti sutarties su ieškovais, byloje nėra nustatyta. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog šalys dėl Sutarties sąlygų pakeitimo nesusitarė (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, kaip minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog ieškovai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog ieškovams Sutarties įvykdymas tapo sudėtingesnis, nei kitai šaliai, t. y. nėra nustatytos tokios pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių ieškovams iš esmės padidėjo prievolės įvykdymo kaina, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovai Sutarties pakeitimą (Susitarimą) sudaryti buvo priversti, neturėjo realios galimybės derėtis dėl Susitarimo sąlygų (CK 6.204 straipsnis, 6.228 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškovų ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog patyrė 890 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą.

Teismui netenkinus ieškinio, atsakovei iš ieškovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 890 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovų D. P. (D. P.) ir J. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankas.

Priteisti iš ieškovų D. P. (D. P.) ir J. P. 890 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei akcinei bendrovei SEB bankas.

Panaikinti teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.