- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-228-459/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02818-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- Vietos veiklos grupės, „Pajūrio kraštas“
- Ieškovas
- A. P., L. K., J. L., A. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Vietos veiklos grupės (toliau – VVG) „Pajūrio kraštas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. P., L. K., J. L. ir A. G. ieškinį atsakovei VVG „Pajūrio kraštas“ dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2017 m. spalio 10 d. VVG „Pajūrio kraštas“ neeilinį visuotinį narių susirinkimą neįvykusiu, 2017 m. spalio 10 d. protokolą Nr. VS‑17‑2 laikyti neteisėtu, o jame priimtus sprendimus – negaliojančiais. Ieškiniu be kita ko buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovei VVG „Pajūrio kraštas“ registruoti Valstybinėje įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre naujai išrinktos VVG „Pajūrio kraštas“ valdybos narius pagal 2017 m. spalio 10 d. protokolą Nr.VS-17-2, o jei valdyba jau registruota sustabdyti jos įgaliojimus. Ieškovai teigia, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali galimybė, kad ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, arba pasidaryti nebeįmanomas, arba sukelti dar daugiau negatyvių pasekmių, nes VVG ,, Pajūrio kraštas“ yra vietos plėtros strategijos vykdytoja (toliau VPS), todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, VPS vykdytojai už pažeidimus, susijusius su VPS administravimu gali taikyti sankcijos, tokias kaip paramos VPS administruoti neskyrimas arba sumažinimas, paramos VPS administruoti sustabdymas arba nutraukimas, VPS paramos sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai (Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. spalio 27 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino bei uždraudė atsakovei VVG „Pajūrio kraštas“ registruoti VĮ Registrų centre naujai išrinktos VVG „Pajūrio kraštas“ valdybos narius pagal 2017 m. spalio 10 d. protokolą Nr. VS-17-2, o jei valdyba jau registruota sustabdyti jos įgaliojimus. Pagrindiniai nutarties motyvai:Teismas darė išvadą, jog prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone siekiama išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį, kuri ne tik leistų ieškovams, esant jiems palankaus sprendimo atveju, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas, bei ir užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės atsirasti.Neuždraudus atsakovei registruoti VĮ Registrų centre naujai išrinktos VVG „Pajūrio kraštas“ valdybos narių pagal 2017 m. spalio 10 d. protokolą, galimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovė, įregistravusi VĮ Registrų centre naujus išrinktus valdybos narius galėtų priiminėti sprendimus, galinčius apsunkinti priimto sprendimo įvykdymą, arba padaryti jį neįmanomu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė VVG „Pajūrio kraštas“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-10-27 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir ieškovų prašymą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:VVG „Pajūrio kraštas“ įstatų 24 p. numato, kad visuotinį narių susirinkimą sušaukia pirmininkas. Skunde nurodo, jog nors visuotinį narių susirinkimą gali inicijuoti 1/3 narių arba valdyba, tačiau tokią teisę įstatai numato ir pirmininkui, todėl mano, jog dėl to nėra pagrindo teigti, kad pirmininkas pažeidė savo kompetenciją. Pažymėjo, kad įstatų 31 p. reglamentuoja neeilinių visuotinių narių susirinkimų sušaukimą, tačiau nieko nepasakyta apie susirinkimo datą. Įstatai apskritai nedraudžia keisti susirinkimo datos, to nenumato ir ieškovų nurodomi 44.2 p. bei 47.4 p. Dar daugiau, atkreipia dėmesį, jog keičiant susirinkimo datą, el. paštu buvo atsiklausta visų valdybos narių, kurie ir buvo priėmę sprendimą šaukti visuotinį susirinkimą, tačiau nei vienas neišreiškė prieštaravimo dėl pakeistos susirinkimo datos.Skundu taip pat nurodoma, jog du ieškovai, valdybos nariai J. L. bei A. P. 2017-10-10 susirinkime užsiregistravo ir dalyvavo. Kiti du ieškovai A. G. bei L. K. nėra valdybos nariai, bet visuotiniame susirinkime taip pat dalyvavo kaip pilietinės visuomenės bei verslo sektorių atstovai. Darė išvadą, jog ieškovų teisės dėl dalyvavimo susirinkime niekaip nebuvo pažeistos, o susirinkimo datos pakeitimas jokios įtakos jų dalyvavimui neturėjo.Visuotinis narių susirinkimas turėjo teisę keisti ir pildyti darbotvarkę bei pagal įstatų 42 p. turėjo teisę bet kada atšaukti visą valdybą, todėl priimdamas tokį sprendimą įstatų nepažeidė. Teigia, jog visuotinis narių susirinkimas daugumos sprendimu turi teisę pildyti ir keisti susirinkimo darbotvarkę, o to nedraudžia įstatai bei Asociacijų įstatymas.2017-10-10 visuotinio narių susirinkimo sprendimu yra atšaukta senoji VVG valdyba. Teigia, jog teismas šio sprendimo galiojimo nesustabdė, todėl uždraudus įregistruoti naujai išrinktą valdybą bei sustabdžius jos įgaliojimus, Vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“ liktų be svarbaus valdymo organo, kuris turi teisę priimti paramos įgyvendinimui svarbius sprendimus.Teigia, jog ieškovai laikinųjų apsaugos priemonių prašo tam, kad nebūtų sustabdyta ar prarasta parama, tačiau pareiškėjų vertinimu būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir yra didžiausia grėsmė paramos praradimui. Mano, kad ieškovų prašomam interesui užtikrinti jų prašomos laikinosios apsaugos priemonės ne tik kad neužtikrina šio intereso, bet priešingai – šį interesą neišvengiamai pažeis.Teismo draudimas įregistruoti naują valdybą iš esmės reiškia ir būsimą įstatų pažeidimą renkant naują valdybą, kas neišvengiamai yra reikalinga pagal įstatus. Pagal įstatų 35 p. valdyba renkama trims metams. Pažymėjo, jog VVG valdybos nariai buvo išrinkti 2015‑07‑14, t. y. valdybos kompetencija baigsis po 9 mėnesių ir visi valdybos nariai neteks įgaliojimų, tame tarpe ir dvi ieškovės. Atkreipia dėmesį, jog teismas draudimą registruoti naują valdybą nustatė neterminuotai, o atsižvelgiant į tai, kad teismų procesai trunka ilgai, pareiškėjos vertinimu labai tikėtina, jog draudimas registruoti naują valdybą truks ilgiau nei baigsis senosios valdybos kadencija.Ieškovai su atskiruoju skundu nesutinka bei prašo jo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Nurodė, jog tenkinus ieškinį visi neteisėtai išrinktos valdybos priimami sprendimai, įskaitant ir sprendimus dėl paramos lėšų įsisavinimo, taptų niekiniais ipso facto (patys savaime). Tokia situacija įneštų dar daugiau sumaišties, sukeltų neigiamas pasekmes tiek dėl paramos įsisavinimo (nes būtų veikiama neteisėtos valdybos pagrindu), tiek dėl pačios asociacijos veiklos. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės teigimu, kad teismas turėjo stabdyti neteisėtai išrinktos valdybos įgaliojimus tik tam tikroje srityje.Ieškovė taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kyla didelė grėsmė, kad paramos teikimo sutartis bus nutraukta. Teigia, jog jokių objektyvių duomenų, kad parama bus prarasta byloje nėra. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėja laikysis bylos koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, labai tikėtina, jog ginčo sprendimas šioje byloje neužsitęs ir civilinis ginčas minėtos paramos įsisavinimui didesnės neigiamos įtakos neturės.Atkreipė dėmesį, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra uždrausta atsakovei registruoti VĮ Registrų centre tik naujai išrinktos VVG „Pajūrio kraštas“ valdybos narius pagal 2017-10-10 protokolą Nr. VS-17-2, kuris civilinėje byloje prašomas pripažinti neteisėtu. Teigia, jog dėl atsakovės įstatų ir 2015-07-14 išrinktų valdybos narių ar galimybės asociacijai vykdyti veiklą, pasibaigus senosios valdybos įgaliojimams, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas jokių draudimų dėl ateityje būsimų valdybos rinkimų, nesusijusių su ginčijamu 2017-10-10 protokolu Nr. VS17-2, netaikė ir dėl jų nepasisakė, todėl ieškovės vertinimu šie argumentai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, arba sumažinti nustatytų apribojimų mastą. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą. CPK 149 str. 1 d. laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Pareiškėja nurodo, jog nors visuotinį narių susirinkimą gali inicijuoti 1/3 narių arba valdyba, tačiau tokią teisę įstatai numato ir pirmininkui, todėl mano, jog dėl to nėra pagrindo teigti, kad pirmininkas pažeidė savo kompetenciją. Be to, atkreipė dėmesį, jog įstatai nedraudžia keisti susirinkimo datos. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminariai vertinant pareikštus reikalavimus patikrinama, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus ieškinio reikalavimus ir pateiktus įrodymus, jeigu pasitvirtintų ieškinio faktiniu pagrindu įvardijamos aplinkybės, galėtų būti priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti nepritaikius prašomų priemonių. Akcentuotina, kad į bylą pateikti įrodymai vertinami tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą. Turėtina omenyje, kad nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė įrodymus, patvirtinančius jų teiginius, taip pat pasirinko leistiną pažeistų teisių gynimo būdą. Tuo tarpu pareiškėjos atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl pirmininko kompetencijos inicijuoti visuotinį narių susirinkimą, draudimo keisti susirinkimo datą bei visuotinio narių susirinkimo metu keisti ir pildyti darbotvarkę yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinami. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį sprendimą šioje civilinėje byloje, todėl plačiau apie tai nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad nėra antrosios privalomos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmės. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdžiu. Laikinosios apsaugos priemonės pagal tikslą gali būti prevencinės, kuriomis siekiama užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidinėjimui ar žalos padidėjimui, taip pat naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog prašoma laikinosios apsaugos priemone siekiama išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį (status quo), kuri ne tik leistų ieškovams, jiems palankaus sprendimo atveju, tikėtis, kad sprendimas bus realiai įvykdytas, bet ir užkirstų kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams dėl teismo proceso trukmės atsirasti. Neuždraudus atsakovei registruoti VĮ Registrų centre naujai išrinktos VVG „Pajūrio kraštas“ valdybos narių pagal 2017 m. spalio 10 d. protokolą, galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas; atsakovė, įregistravusi VĮ Registrų centre naujus išrinktus valdybos narius, galėtų priiminėti sprendimus, galinčius apsunkinti arba padaryti neįmanomu priimto sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė teiginius pagrindžiančių duomenų, kad dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė, kaip juridinis asmuo, šiuo metu realiai negali vykdyti savo funkcijų (CPK 178 straipsnis). Esant tokiems bylos duomenims ir faktinėms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra netikslingas ar, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeliamos pasekmės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl atmesdamas skundą pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jos keisti ar naikinti.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.