- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- 1-567-882/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57024-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- V. P., D. Š., B. P., J. P.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. 2016 m. gruodžio 7 d., apie 17.02 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį "VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, – tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, – ir dėl to kliudė ėjusį pėsčiąjį S. P., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2016 m. gruodžio 8 d. 3.45 val. VŠĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje mirė.
Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad po darbo važiavo namo, buvo gruodžio 7 d., apie 17.00 val. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) marketingo vadybininku, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Po darbo važiavo į degalinę užsipilti degalų, suko į kairę iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, vienas važiavo su jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“. Priešais jį važiavo automobilis gal 15 metrų atstumu. Greitis buvo 45-50 km/h, nieko nematė, tik staiga pajuto smūgį. Nepastebėjo pėsčiųjų perėjos, buvo tamsu, gatvė apšviesta. Šalo, kritulių nebuvo. Smūgis buvo į automobilio priekinę dalį, žiūrint iš priekio, į dešinę pusę, sustojo. Stabdyti pradėjo po smūgio, išlipęs pamatė, kad guli žmogus. Pribėgęs paklausė, ar sveikas, iškart skambino pagalbos telefonu. Jis bandė stotis. Turėjo mašinoje pledą, atnešė ir apklojo jį, kad nesušaltų. Žmogus buvo vienas. Pėsčiųjų perėjos nepastebėjo, žmogus buvo gyvas, greitoji jį išsivežė. Po to buvo nuvažiavęs į ligoninę, bet jam apie jį nieko nepranešė. Savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Kliūties nematė, priešais važiavo automobilis, nestabdė, todėl ir jis nestabdė. Pripažįsta, kad nepakankamai dėmesingas buvo. Susitaikė su nukentėjusiaisiais, žalą atlygino, sumokėjo 4000 Eur. Vairavimo stažas 13 metų. Yra vedęs, turi 6 mėnesių vaiką. Neteistas, anksčiau susitaikymas jam nebuvo taikytas, administracine tvarka baustas už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsiprašo nukentėjusiųjų ir prašo teismo skirti trumpesnį terminą vairuotojo teisių atėmimo.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civilinių ieškinių nereiškia, su kaltinamuoju draugiškai susitarė, žalą atlygino, prašė atlyginti tik turėtas laidojimo išlaidas, kitą žalą atlygins draudimas. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, palieka spręsti teismui. Kaltinamajam atleido.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Apklaustas R. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir dėl šio įvykio nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2016 m. gruodžio 7 d. apie 17.00 val. savo automobiliu "VW Passat" išvažiavo iš darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve iki (duomenys neskelbtini) gatvės, sankryžoje pasuko į kairę ir važiavo tiesiai, (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiavo leistinu greičiu, iki 50 km/h. Lauke tuo metu buvo tamsu, kiek pamena, buvo pradėję šalti. Buvo blaivus. Pamena, kad priešais jį, ta pačia kryptimi, nutolęs apie 15 m atstumu, važiavo lengvasis automobilis (markės, modelio neprisimena). Važiavo šiam automobiliui iš paskos. Prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos buvo pėsčiųjų perėja, prie jos nestabtelėjo, nes nematė jokių pėsčiųjų. Priešais jį važiavęs automobilis taip pat nebuvo stabtelėjęs prie šios perėjos. Priešais jį važiavusiam automobiliui pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą ir nuvažiavus tiesiai, o pačiam pravažiavus pėsčiųjų perėją, iš karto pajuto smūgį į automobilio priekinę kairę pusę. Atstumas nuo perėjos iki tos vietos, kur pajuto smūgį, galėjo būti keli metrai. Pats iš karto sustabdė automobilį ir išlipo lauk. Išlipęs iš sustojusio automobilio, priešais pamatė ant žemės gulintį vyriškį. Paklausė, kaip šis jaučiasi. Jis kažką atsakė. Tuomet pasiėmė savo telefoną ir paskambino Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112, pranešė apie įvykį, iškvietė medikus ir policiją. Iš karto iš po skambučio šalia sustojo priešais, (duomenys neskelbtini) gatve, link centro važiavęs lengvasis automobilis (markės, modelio nepamena), iš kurio išlipo vyriškis, kuris priėjo, dar kažko paklausė ir taip pat paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Kol laukė atvykstančių medikų, sužalotas vyriškis bandė stotis, tačiau jam pasakė likti vietoje, iš savo automobilio pasiimtu pledu jį užklojo. Šalia stabtelėjęs vyriškis, paskambinęs 112, išvažiavo, medikų ir policijos nebelaukė. Pirmiausia atvyko policijos pareigūnai, kurie kažką kalbėjo su sužalotu vyriškiu, teiravosi apie įvykio aplinkybes. Pats pareigūnams paaiškino, kad einančio gatve vyriškio nepastebėjo, jį pamatė tik kai jis buvo prie pat jo automobilio, kurio nespėjo sustabdyti ir nukentėjusįjį asmenį partrenkė, jo nepervažiavo, nematė, kad sužalotas asmuo būtų buvęs su šviesą atspindinčiais ženklais. Kiek pamena, nukentėjusysis ėjo iš kairės pusės. Nukentėjusįjį vyriškį medikai išvežė į ligoninę. Paties vairavimo stažas yra 13 metų. Dėl minėto įvykio labai gailisi, norėtų atlyginti žuvusiojo artimiesiems padarytą žalą. (b. l. 145-146).
Nukentėjusioji D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra žuvusiojo S. P. sesuo. Apie brolio žūtį 2016 m. gruodžio 8 d. jai ryte pranešė telefonu brolis V. P. Su žuvusiuoju artimai bendravo, ryšiai niekada nebuvo nutrūkę. Paskutinį kartą bendravo 2016 m. gruodžio 4 d., jo namuose. S. laidotuvėmis rūpinosi pati, broliai V., V., B., J., seserys A. ir B. B., A. ir V. gyvena ir dirba A. Visi bendrai prisidėjo prie S. laidotuvių išlaidų, kurios sudarė 2100 eurų. Dėl S. netekties patyrė neturtinę ir turtinę žalą. (b. l. 84-85).
Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra žuvusiojo S. P. brolis. Apie jo žūtį sužinojo 2016 m. gruodžio 8 d. apie 06.00 val. iš savo dukterėčios, dirbančios VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Reanimacijos skyriuje. Su broliu bendravo artimai, ryšius su juo palaikė. Paskutinį kartą iki įvykio su juo bendravo 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje. Dėl brolio netekties patyrė neturtinę ir turtinę žalą. S. laidotuvių reikalais rūpinosi pats, sesuo D., broliai V., B., J., seserys A. ir B. Laidotuvių išlaidos sudarė 2100 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme su savo seserimi D. Š. atstovaus seserų A. ir B., brolių V., J. ir B. interesus. (b. l. 89-90).
Nukentėjusysis B. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie brolio S. mirtį sužinojo iš savo brolio, dalyvavo S. laidotuvėse, iš artimųjų sužinojo, kad S. žuvo eismo įvykio metu. Su broliu S. santykiai buvo artimi, gerai sutardavo. Dėl brolio netekties patyrė neturtinę žalą. Civilinio ieškinio byloje dėl brolio žūties nereiškia. (b. l. 94-96).
Nukentėjusysis J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Vilniuje gyvena nuo 2007 metų, giminės gyvena Šiauliuose. Su broliu ir kitais giminaičiais susitinka retai. Su S. paskutinį kartą matėsi prieš metus, tikslios datos nepamena. Bendraudavo su broliu telefonu, bet retai. Apie brolio žūtį sužinojo tik kai jis mirė ligoninėje, iš giminaičių. Apie eismo įvykį, kaip žuvo brolis, nieko nežino. Padaryta moralinė žala dėl brolio žūties. Neprieštarauja, kad jo interesus baudžiamojoje byloje atstovautų brolis V. P. ir sesuo D. Š. (b. l. 103-104).
Apklausta liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 7 d., apie 17.00 val., dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos Pirmojo būrio vyriausiuoju patruliu E. N. ekipaže "Dainava - 90", iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, yra eismo įvykis su nukentėjusiuoju. Nuvykus minėtu adresu, pasitiko ekipažas "Alksna - 13". Pamatė, kad nurodytoje sankryžoje ant žemės gulėjo nukentėjusysis vyriškis (jo vardo, pavardės neprisimena, duomenys nurodyti surašytame tarnybiniame pranešime), su kuriuo pradėjo bendrauti kolega E. N., o ji pati tuo tarpu apžiūrėjo įvykio vietą. Leistinas greitis įvykio vietoje buvo 50 km/h. Lengvasis automobilis, kurio modelio, valstybinių numerių neprisimena, stovėjo už pėsčiųjų perėjos. Minėto automobilio vairuotojas, kurio vardo, pavardės neprisimena, jiems paaiškino, kad sužaloto pėsčiojo važiuodamas nepastebėjo. Minėjo, kad pėsčiąjį pamatė einantį pačioje sankryžoje, pėsčiasis ėjo jam iš kairės pusės. Vairuotojas sužalojimų nebuvo patyręs. Atvykę medikai išsivežė nukentėjusįjį vyriškį į ligoninę. Kiek pamena, kelio danga buvo šlapia, automobilio stabdymo žymių nepastebėjo. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (b. l. 111-112).
Apklaustas liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų gruodžio 7 dienos vakare, apie 17.05 val., važiavo vienas pats automobiliu "Toyota Avensis" (duomenys neskelbtini) gatve, link Šiaulių miesto centro. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, pamatė kaip šioje sankryžoje, priešais jį iš sustojusio automobilio "VW Passat" išlipo vyriškis, o priešais jo automobilį ant žemės gulėjo, kaip suprato, nukentėjęs asmuo. Tai pamatęs, iš karto pačioje sankryžoje sustojo, atsidaręs langą šūktelėjo minėtam vyriškiui, kad jis neliestų gulinčio žmogaus, o pats iš karto iš savo telefono paskambino Bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie eismo įvykį. Pats iš savo automobilio išlipęs nebuvo. Kol kvietė pagalbą, matė, jog automobilio "VW Passat" vairuotojas taip pat kažkam skambino, klausė, koks gatvės pavadinimas. Iškvietęs pagalbą, iš karto išvažiavo. Gali pasakyti, kad nematė, jog sankryžoje partrenktas asmuo būtų buvęs su šviesą atspindinčiais atšvaitais. Tuo metu lauke buvo visiškai sutemę, kelio danga buvo šlapia, bet neslidi, lauke nelijo ir nesnigo. Nukentėjusysis nebuvo atsistojęs, gulėdamas ant žemės jis judino savo rankas. Jokių garsų, panašių į staigų automobilio stabdymą, negirdėjo. Nukentėjusysis nuo automobilio "VW Passat" buvo nutolęs per maždaug 4-5 metrus. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali. (b. l. 114-115).
Specialisto išvadoje Nr. M 6115/2016(04) nurodyta, kad S. P. mirtis įvyko nuo dešinio žastikaulio lūžio su pažastinės arterijos nutraukimu, kuris komplikavosi ūmia dešinės rankos išemija, ūmia mažakraujyste po nukraujavimo, trauminiu šoku. Atsižvelgiant į S. P. padarytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis judančia transporto priemone buvo suduotas į dešinės blauzdos užpakalinį - išorinė paviršių, apie 32-37 cm virš pado. Nukentėjusysis eismo įvykio metu transporto priemonės ratais pervažiuotas nebuvo. Nėra teismo medicininių duomenų, kad eismo įvykio metu S. P. buvo velkamas. Atsižvelgiant į S. P. padarytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad pirminio kontakto metu, nukentėjusysis buvo vertikalioje kūno padėtyje į automobilį pasisukęs dešine kūno puse. Mirusiojo S. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nėra teismo medicininių duomenų, kuriais remiantis būtų galima atsakyti, ar S. P. buvo blaivus eismo įvykio metu. (b. l. 49-51).
Specialisto išvadoje Nr. 11Š-20(17) nurodyta: 1. Tirti pateiktoje byloje medžiagoje nėra duomenų, įgalinančių apskaičiuoti automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį iki eismo įvykio ar pėsčiojo partrenkimo momentu. Vairuotojo R. M. nurodytas 40-45 km/h važiavimo greitis yra tikėtinas. 2. Pėsčiasis S. P. buvo partrenktas pėsčiųjų perėjoje arba už jos, tikėtina, iki 6,5 m. atstumu už pėsčiųjų perėjos horizontalaus ženklinimo linijų pabaigos (žr. link Vaidoto g.). Tiksliau nustatyti partrenkimo vietos negalima. 3. Jeigu šioje eismo situacijoje pėsčiasis S. P. iki partrenkimo vietos ėjo kelio važiuojamąja dalimi pėsčiųjų perėja, tai automobilio "VW Passat" vairuotojas R. M., artėdamas link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, iškilus grėsmei eismo saugumui (pėsčiajam S. P. įžengus į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje), laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei kliudė pėsčiąjį S. P. ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Jeigu šioje eismo situacijoje pėsčiasis S. P. į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę ėjo ne pėsčiųjų perėjos ribose, tai techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo pėsčiojo S. P. veiksmai, - į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę ėjo ne pėsčiųjų perėja, tuo sudarydamas netikėtą kliūtį link jo iš dešinės pusės artėjusio automobilio "VW Passat" judėjimui - ir automobilio "VW Passat" vairuotojo R. M. veiksmai, - iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė pėsčiąjį S. P.. (b. l. 126-132).
Iš parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kaip R. M. parodo, kuria kryptimi jis važiavo, parodė vietą, kur pamatė ir partrenkė pėsčiąjį (tai ta pati vieta - 3 m už pėsčiųjų perėjos); vietą, kur po partrenkimo nukrito pėsčiasis (6 m už pėsčiųjų perėjos). (b. l. 151-155).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta, esanti Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, atlikta jos apžiūra, užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio, išmatuoti kiti reikiami atstumai. (b. l. 16-22).
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad leistinas automobilių važiavimo greitis (duomenys neskelbtini) gatve iki sankryžos - 50 km/h. (b. l. 23).
Automobilio apžiūros protokole ir techninės apžiūros akte nurodyti automobilio "VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai: įlenktas valstybinis numeris, variklio gaubtas, sudaužytas priekinis stiklas. (b. l. 24-27, 35).
Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad 2016-12-07 17.11 val. R. M.buvo blaivus. (b. l. 37).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad už kaltinamojo veiką materialiai atsakingas asmuo UADB (duomenys neskelbtini), kadangi automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta. (b. l. 148).
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklausti nukentėjusieji, liudytojai, tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog R. M., vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kliudė ėjusį pėsčiąjį S. P., bei kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.
Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų bei su jais susitaikė, tai patvirtina byloje esantis susitaikymo protokolas, kuriame kaltinamasis bei nukentėjusieji nurodė, jog R. M. nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino padarytą žalą, bei sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad atsiprašė nukentėjusiųjų, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. M. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas (b. l. 133), tačiau turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 134-135), dirbantis (b. l. 139). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir R. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.
Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Jis įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nukentėjusysis S. P. mirė. Ši jo veika pasireiškė tuo, kad jis, vairuodamas transporto priemonę – automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, ir taip sukėlė eismo įvykį. Vien tai, kad R. M. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbe ir kasdieninėje veikloje, negali būti pagrindu neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad nors BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Įvertinus bylos aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, R. M. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise. Kas teismo nuomone, neabejotinai turės taisomąjį poveikį kaltinamajam, nes padės suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokią teisę turinčio asmens atsakomybę. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti kaltinamąjį nusveria jo patiriamus nepatogumus.
Be to, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, R. M. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
R. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiesiems D. Š., V. P. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pledą, priklausančius R. M., grąžintus saugoti R. M., palikti neribotai savininko nuosavybei,rūbus (batus, kojines, kepurę, striukę, maikę, marškinėlius trumpomis rankovėmis, marškinius, du megztinius, kelnes), priklausę mirusiajam S. P., grąžintus saugoti nukentėjusiajai D. Š., palikti neribotai šio artimo giminaičio nuosavybei,CD diskus, 3 vnt (Paketai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, esančius prie bylos galinio viršelio) palikti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti R. M., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.