Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 4 300 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo ir tenkino M. R. kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Teisėjų kolegija konstatavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės O. Šleiterienės neteisėtus veiksmus, o būtent neteisėtą ikiteisminio tyrimo pradėjimą: „<...> prokurorės 2021 m. spalio 19 d. nutarimas, kuriuo ji panaikino 2020 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. M-l-01-49057-20), priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 168 straipsnį. M. R. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas pagal K. R. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimą dėl 2020 m. liepos 14 d. įvykio yra neteisėtas (BPK 169 straipsnis). Dėl padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų M. R. neteisėtai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl šie pažeidimai pripažįstami esminiais <...>“.

Teigia, kad ieškovas, siekdamas taikiai išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo, 2023 m. liepos 17 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl žalos, padarytos neteisėtais prokurorės veiksmais, atlyginimo, į ką gavo Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 2S-1561 „Dėl sprendimo atsisakyti atlyginti išlaidas“. Minėtu sprendimu Vilniaus apygardos prokuratūra nurodė, kad „<...> prašomame įvykdyti teismo sprendime nenurodyta, kad prašomos atlyginti advokato už suteiktas paslaugas patirtos išlaidos M. R. yra priteistos, todėl toks sprendimas šiuo metu negali būti vykdomas. Pareiškėjas M. R. kartu su prašymu (reg. Nr. AP-18429) jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į teismą dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, nenurodė ir teismo sprendimo, kuriuo tokios išlaidos jam būtų priteistos, nepateikė <...>“. Ieškovo teigimu, Vilniaus apygardos prokuratūra, atsisakydama atlyginti ieškovo patirtą žalą, nepagrįstai rėmėsi BPK 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 429 „Dėl prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, ieškovo patirtą žalą traktavo tik kaip jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o ne taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.249, 6.250, 6.251, 6.271 straipsniuose, todėl žalą atlyginti atsisakė.

Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju neteisėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisėms – jis nepagristai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jam neteisėtai pareikšti kaltinimai. Prokurorės O. Šleiterienės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, siekdama nepagrįstai apkaltinti ieškovą nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu, neturėdama tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir turėdama bei privalėdama suvokti, jog elgiasi neteisėtai, panaikino kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje priimtą teisėtą ir tos pačios grandies prokuroro V. Gritės patvirtintą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tuo siekdama inkriminuoti ieškovui nusikalstamą veiką, kurios vienas iš privalomų požymių yra veikos sistemingumas. Be to, prokurorė O. Šleiterienė, neteisėtai panaikinusi 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nepriėmė procesinio sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo buvusio sutuoktinės 2020 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimą, tuo pažeisdama BPK 169 straipsnį. Neteisėti prokurorės O. Šleiterienės veiksmai yra konstatuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-495/2023.

Nurodo, kad prokurorė O. Šleiterienė, siekdama bet kokia kaina apkaltinti ieškovą, ne tik padarė aukščiau išvardintus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, bet ir pažeidė non bis in idem principą, tai yra be teisėto pagrindo, siekdama dirbtinai sudaryti ieškovo tariamai neteisėtų veiksmų sistematiškumo iliuziją, pareiškė kaltinimus dėl įvykio, už kurį ieškovas buvo nubaustas administracine tvarka. Šie neteisėti prokurorės veiksniai yra konstatuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-537-1155/2022: „<...> Nagrinėjamu atveju M. R. jau yra nubaustas administracine tvarka, jam jau yra paskirta administracinė nuobauda, nutarimas yra galutinis ir įsiteisėjęs; nusižengimas, už kurį M. R. yra nubaustas administracine tvarka pagal faktines aplinkybes, yra tas pats, kaip ir nurodyta kaltinime dėl 2021 m. sausio 18 d. epizodo; nagrinėjamojoje byloje procesas dėl iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų yra kartojamas <...>“.

Pažymi, kad neteisėtos ir sistemiškos prokurorės O. Šleiterienės manipuliacijos baudžiamojo proceso normomis, neteisingas teisinis vertinimas sąlygojo beveik du metus trukusį procesą. Dėl neteisėtų prokurorės veiksmų ieškovas patyrė tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos. Kadangi ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovas buvo priverstas naudotis advokato paslaugomis, dėl ko patyrė 4 300 Eur nuostolių. Ieškovas patyrė ir neturtinės žalos. Dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, kaltinimo pareiškimo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui, beveik dvejus metus ieškovas buvo priverstas patirti neigiamus dvasinius išgyvenimus ir stiprų netikrumo dėl savo ateities jausmą. Baudžiamasis procesas esmingai pakenkė ieškovo profesinei veiklai. Prokurorei neteisėtai pradėjus ir tęsiant ikiteisminį tyrimą, pablogėjo ieškovo santykiai su darbdaviu. Padėtį dar labiau pablogino būtinybė dalyvauti apklausose ir teismo posėdžiuose, dėl ko ieškovas neteko darbo ir pajamų, sutriko jo finansinių įsipareigojimų vykdymas, galimybė apmokėti vaiko išlaikymą, kas kėlė didelį stresą, nes naujo darbo paieškos užtruko. Be to, buvo stipriai pakenkta ieškovo reputacijai, dėl ko pašlijo ieškovo santykiai net su artimos aplinkos žmonėmis – giminėmis, draugais, kaimynais, su kai kuriais jų bendravimas absoliučiai nutrūko, dėl smerkiamo požiūrio į ieškovą, sąlygoto neteisėto ikiteisminio tyrimo ir nuteisimo. Tokio pobūdžio ieškovo patirti nepatogumai ir išgyvenimai laikytini ieškovo patirta neturtine žala. Dėl patirtų išgyvenimų ir streso, ieškovas iki šiol lankosi pas psichologą. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur. Ši ieškovo prašoma suma atitinka konstitucinius teisingo neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.