- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- e2S-1859-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23357-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- T. O.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. O. (T. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovui L. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą L. J. įsileisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus į atsakovo atskirai naudojamas patalpas 1-5 ir 1-6, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tikslu apžiūrėti ir patikrinti patalpose įrengtos krosnies atitikimą priešgaisrinės saugos reikalavimus, bei priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino ieškovui 31 Eur žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad ieškovas prašo įpareigoti atsakovą įsileisti Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, kuri nėra bendraieškė ir apskritai nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl sprendė, kad tokį reikalavimą įsileisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus į atsakovo patalpas turi teisę tik pati institucija, o ieškovas nėra įgaliotas jos vardu reikšti tokio pobūdžio ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 14 str. 2 d. 1 p. gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę tikrinti, neatsižvelgdami į objektų nuosavybės formas, ar šie atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. Ar gyvenamosios patalpos atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, gali būti tikrinamos tik jų savininko sutikimu, be jo sutikimo – tik teismo sprendimu. Taigi tik pati institucija turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu prašydama jos pareigūnus įsileisti į atsakovo naudojamas patalpas. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, jog ieškinį teismui padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl jį atsisakė priimti (LR CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Konstatavęs vieno iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų buvimą, teismas netikrino pateikto ieškinio atitikimą įstatymų reikalavimams, keliamiems ieškinio turiniui ir formai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas T. O. prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentai:
1) Kiekvieno bendraturčio pareiga išsaugoti turtą neatsiejamai susijusi su jo pareiga užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymusi bei teise dalyvauti užtikrinant priešgaisrinę saugą. Bendraturtis turi teisę į saugią, priešgaisrinius reikalavimus atitinkančią aplinką bendrame turte - gyvenamajame name bei teisę reikalauti, kad tų reikalavimų laikytųsi kitas bendraturtis, o esant pažeidimams ar galimiems pažeidimams kreiptis į teismą su ieškiniu CK 4.98 str. pagrindu bei reikalauti, kad tie pažeidimai būtų pašalinti ar sudarytos sąlygos atitinkamą kompetenciją turintiems pareigūnams patikrinti, ar laikomasi priešgaisrinių reikalavimų.
2) Ieškovo siekis užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi yra tiesiogiai susijęs su turto išsaugojimu, todėl jis turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir gali pareikšti ieškinį CK 4.98 str. pagrindu, nes atsakovo elgesiu pažeidžiamos būtent ieškovo teisės ir teisėti interesai. Tuo tarpu Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, atsakovo veiksmai nepažeidžia jokių jų teisių ar įstatymo saugomų interesų, todėl jų suinteresuotumas yra tik procesinis teisinis – patikrinti jie gali tik atsakovui sutikus arba esant atitinkamam teismo sprendimui. Taigi, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai procese galėtų dalyvauti trečiaisiais asmenimis, o jų nenurodymas ieškinyje nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį – tam yra ieškinio trūkumų šalinimo institutas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
LR CPK 5 str. 1 d., kurioje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 str. nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis suponuoja, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apelianto ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 str. 2 d. 8 p. pagrindu, t. y. kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas T. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą L. J. įsileisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus į atsakovo atskirai naudojamas patalpas 1-5 ir 1-6, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tikslu apžiūrėti ir patikrinti patalpose įrengtos krosnies atitikimą priešgaisrinės saugos reikalavimus. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė ieškinį priimti, nurodydamas, kad tik Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama jos pareigūnus įsileisti į atsakovo naudojamas patalpas, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia išvada. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas atsakovui reiškia iš daiktinės teisės - bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo pažeidimo atsirandantį reikalavimą, t. y. jo teisės į saugią, priešgaisrinius reikalavimus atitinkančią aplinką bendroje nuosavybėje pažeidimo CK 4.98 str. pagrindu. Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 str. pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, kad jis yra turto savininkas; antra, kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas T. O. ir atsakovas L. J. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Šiuo atveju, kaip minėta ankščiau, ieškovas nurodo, kad ginčas tarp bendraturčių kilo atsakovui savavališkai pasistačius metalinę krosnį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame turte, kuri neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, ir taip, ieškovo nuomone, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei bendraturčio (ieškovo) teises į saugią, priešgaisrinius reikalavimus atitinkančią aplinką bendrame turte. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su ieškovu, kad jo siekis užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi yra tiesiogiai susijęs su turto išsaugojimu, todėl jis turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir gali pareikšti ieškinį CK 4.98 str. pagrindu.
Kita vertus, pažymėtina, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Todėl visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo procese klausimą, tačiau šis klausimas gali būti išspręstas tik vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, todėl sutiktina su ieškovu, kad vien ta aplinkybė, jog jis ieškinyje Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos neįtraukė bendraieške ar byloje dalyvaujančiu asmeniu, yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka, bylą perduodant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.