Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-385-963/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-26
Bylos Nr.
II-385-963/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00349-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
A. V.
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-385-963/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00349-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
ROIK: (duomenys neskelbtini)(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V.,jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7771-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausioji patrulė L. G. 2023 m. birželio 15 d. A. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2023 m. birželio 15 d., 11.48 val. Klaipėdos miesto sav., Klaipėdoje, Minijos g.-Nendrių g., vairavo jam priklausančią transporto priemonę „TOYOTA AURIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) 2, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. 0,50 (+- 0,02) promilės. Tokiu būdu A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K. 2023 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-7771-2023 A. V. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių.

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose gautas A. V. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundas dėl 2023 m. liepos 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo pakeitimo. Skunde nurodo, kad dėl padaryto nusižengimo A. V. nuoširdžiai gailisi, pažeidimo fakto nekvestionuoja, prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Nurodo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Taigi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nustato, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai. Asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis. Buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje konstatuojama, kad 2023 m. birželio 15 d. 13.25 val. A. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,32 %o (promilės) etilo alkoholio. Nutarime minima, kad nesutikus su atliktu patikrinimu alkotesteriu, asmuo ne vėliau kaip per valandą, po to, kai buvo atliktas patikrinimas, gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Kaip matoma iš administracinio nusižengimo protokolo nėra nurodyta kokiu laiku buvo panaudotas alkotesteris, bet nurodyta, kad alkotesteris buvo panaudotas du kartus ir nustatyta 0,52 ir 0,50 promilės, o protokolas, kaip nurodyta surašytas 12.33 val., tačiau A. V. jis buvo įteiktas vėliau, nes reikėjo jį išspausdinti, pasirašyti ir susipažinti. Kadangi A. V. alkoholį buvo vartojęs daugiau nei prieš 12 valandų ir nesijautė apsvaigęs, buvo nustebintas alkotesterio parodytu rezultatu, todėl skubiai nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir 13.25 val. (mažiau nei per valandą) pridavė kraują, kuriame kaip jau minėta buvo nustatyta 0,32 % (promilės) etilo alkoholio koncentracija. Atliekant apžiūrą nebuvo nustatyta jokių apsvaigimo nuo alkoholio požymių, nebuvo ir kvapo, tačiau alkotesteris parodė jau minėtą alkoholio koncentraciją kraujyje. A. V. anksčiau niekada nėra baustas už vairavimą transporto priemonių neblaiviam, darbovietėje charakterizuojamas tik teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pilnai pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to labai gailisi, sėsdamas prie vairo nesitikėjo, kad jo organizme dar liko alkoholio koncentracija viršijanti leidžiamą normą. Kaip matoma iš bylos medžiagos, už pusvalandžio jo organizme jau buvo mažesnė nei draudžiama alkoholio koncentracija. Be to, A. V. yra rentgeno kontrolės sistemų inžinierius ir yra atsakingas už Lietuvos muitinės departamento eksploatuojamų rentgeno kontrolės sistemų periodinę priežiūrą ir korekcinius remonto darbus. A. V. gyvenamoji vieta-(duomenys neskelbtini). Rentgeno kontrolės sistemos, už kurių priežiūrą atsakingas A. V. dislokuotos: Klaipėdos jūrų uoste. Panemunės ir Kybartų pasienio kelio postuose. Į kritinius rentgeno sistemų gedimus, pagal Muitines rentgeno kontrolės sistemų reglamento taisykles, A. V. privalo reaguoti per 12 valandų, todėl automobilis ir galimybė jį vairuoti yra kritiniai elementai reikalingi darbo funkcijoms atlikti. Taip pat pažymi, kad rentgeno kontrolės sistemos yra labai sudėtingas technologinis įrenginys, kurių priežiūrai ir remontui reikalingos specifinės žinios ir kvalifikacija. A. V. netekus galimybės vairuoti, UAB (duomenys neskelbtini) susidurtų su dideliais sunkumais įgyvendinant savo įsipareigojimus Lietuvos muitinės departamentui, kadangi kitą reikiamą kvalifikaciją turintį inžinierių Lietuvoje praktiškai būtų neįmanoma surasti. Nesant galimybės A. V. vairuoti automobilio, neturėtų galimybės laiku ir tinkamai reaguoti į rentgeno kontrolės sutrikimus, o tai sąlygotų muitinės sienos kontrolės ir kontrabandos prevencijos procesų stabdymą (ištrauka iš UAB (duomenys neskelbtini) rekomendacijos). Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis neturi galiojančių nuobaudų ir niekada nebuvo baustas už grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtą baudą yra sumokėjęs. Iš pateiktos darbovietės rekomendacijos matyti, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones sukeltų rimtas neigiamas pasekmes. Mano, kad paskirta bauda šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus yra pakankama nuobauda ir ANK numatytų nuobaudos tikslų yra pasiekta. Mano, kad atsižvelgiant į visus bylos duomenis yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones A. V..

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad su A. V. skundu nesutinka. A. V. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažymi, kad A. V. 2023 m. birželio 15 d. 11.48 val. buvo nustatytas 0,52 prom. girtumas, 12.11 val. nustatytas 0,5 prom. girtumas. Kraujas paimtas 2023 m. birželio 15 d. 13.25 val. kuriame rasta 0,32 prom. etilo alkoholio. A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklų“ (2020-12-09 redakcija Nr. 1375) 29 p. Jis galėjo ne vėliau, kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Kraujo tyrimas atliktas praėjus daugiau nei valandai laiko ir jame dar esantis alkoholio kiekis tik įrodo, kad A. V. vairavimo metu buvo neblaivus. Mano, kad išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, jog A. V. darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, teisės vairuoti netekimas iš esmės pablogintų jo gyvenimo kokybę. Šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir A. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčiais kilti pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Įvertinus tai, kad pareiškėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo, į nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir A. V. skyrė minimalią baudą, minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, minimalų draudimo terminą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, A. V. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-7771-2023 be pakeitimų. Prašo skundą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu A. V. nurodė, kad kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažįsta. Paaiškino, kad tą dieną, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, alkoholio nebuvo vartojęs, vartojo prieš tai dieną. Alkoholį vartojo su klasioku, kuris atvyko iš Šiaulių, kada nustojo vartoti alkoholį, tiksliai pasakyti negali, apie vidurnaktį. Iš ryto nieko nevalgęs negėręs važiavo, negalvojo, kad gali būti likę alkoholio. Buvo sustabdytas policijos reido metu, atliko visus pareigūnų reikalaujamus veiksmus, visus testus atliko puikiai. Protokolo pildymas užtruko apie 20 min. Pirmą kartą įpūtus, eilėje, kur buvo atliekamas reidas, vienas iš automobilių apsisuko ir policijos pareigūnai nusprendė, kad stengiasi pabėgti, todėl vijosi, jis apie 15-20 min. laukė kol jie sugrįš. Nesutiko su alkotesterio parodymais, todėl važiavo priduoti kraują. Dėl laiko nurodė, kad šiek tiek yra pavėlavimas valandos bėgyje, nes važiavo į vieną ligoninę, kuri arčiau, bet ten nedarė testų, tada važiavo į kitą ligoninę, kur testas buvo atliktas. Prašo kiek įmanoma sušvelninti baudžiamojo poveikio priemonę, nes jo darbas susijęs su vairavimu. Darbas yra susijęs su rentgeno įrenginių priežiūra, gedimų šalinimu, Lietuvos pasienyje, Baltarusijos pasienyje. Jis vienas prižiūri vakarų Lietuvą, kolega dirba Vilniuje, kai prireikia pagalbos, vyksta ir jis į Baltarusijos pasienį. Už neblaivumą niekada nėra baustas. Iki įvykio žmona važiavo ir šiek tiek viršijo greitį, tą baudą prisiėmė jis, nenurodė, kad vairavo žmona. Vairavimo stažas-apie 25 metai. Yra vedęs, turi 2 nepilnamečius vaikus, moka būsto paskolą, sutuoktinė dirba. Nuo birželio mėnesio sustabdyta teisė vairuoti. Dėl antialkoholinių variklio užraktų nurodė, kad problemos įsirengti nebūtų.

Teismo posėdžio metu advokatas Mindaugas Kepenis nurodė, kad atstovaujamasis pilnai pripažįstą kaltę, neturi pagrindo abejoti jo parodymu, kad alkoholį vartojo iš vakaro, tą įrodo ir byloje esantis apžiūros aktas, kurį atliko ligoninėje. Po tokio laiko alkoholio vartojimo atstovaujamasis tikrai jautėsi normaliai, kaip blaivas. Kyla abejonės, ar alkotesteris, kurį panaudojo policijos pareigūnai neginčytinas, nes kraujyje parodė mažiau. Prieš metus A. V. padarė greičio viršijimo pažeidimą, tačiau kaip ir paaiškino, kad tada vairavo žmona. Atkreipia dėmesį, kad A. V. pareigos yra labai atsakingos, tokių specialistų Lietuvoje nėra daug, šiuo metu du. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į tai, kad bauda jau yra sumokėta (pridėtas įrodymas), 3 mėnesius jau vykdo nuobaudą, nevairuoja transporto priemonės, mano, kad nuobaudos tikslai jau pasiekti ir būtų galima sumažinti administracinio poveikio priemonę 3 mėnesiams ir suteikti galimybę A. V. vairuoti ir atlikti darbines pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, kad ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo byloje nėra, kad pagrįstai pripažinta, jog A. V. veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyti administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai, o A. V. yra tinkamas šio nusižengimo subjektas. Tą patvirtina ir 2023 m. liepos 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, A. V. paaiškinimas teismo posėdžio metu. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. neginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, nesutinka tik su jam paskirta administracinio poveikio priemone, mano, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta. Prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį A. V. buvo pradėta, nes jis 2023 m. birželio 15 d., 11.48 val., Minijos g.-Nendrių g., Klaipėdoje, vairavo automobilį „TOYOTA AURIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,50 (+- 0,02) promilės girtumas. 2023 m. liepos 11 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo A. V. už pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda 800 (aštuoni šimtai) eurų dydžio bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 (šešių) mėnesių, bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą 2023 m. liepos 11 d. nutarimą bei skundą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti švelninant A. V. paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Teismo vertinimu, A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda. Tačiau byloje nustatytos išimtinės, ypatingos aplinkybės, kurios leidžia sumažinti administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismo vertinimu, institucija, skundžiamu nutarimu paskirdama A. V. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešių) mėnesių, ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengta antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, tinkamai šių administracinio poveikio priemonių neindividualizavo. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti švelnesnes administracinio poveikio priemones. Teismo nuomone, paskyrus baudą (800 Eur) ir švelnesnes administracinio poveikio priemones bus pasiekti ANK 32 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad nors A. V. padarė vieną šiukščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. jis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 0,50 (+-0,02) promilių neblaivumas (girtumas), bet atkreiptinas dėmesys, kad nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą – 0,08 promilėmis. Be to, asmuo jau sumokėjo jam paskirtą baudą (b. l. 6), ir praėjo 3 mėnesiai nuo dienos, kuomet A. V. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat teismas atsižvelgia į A. V. asmenybę – yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, moka būsto paskolą, dirba rentgeno kontrolės sistemų inžinieriumi yra atsakingas už Lietuvos muitinės departamento eksploatuojamų rentgeno kontrolės sistemų periodinę priežiūrą ir korekcinius darbus. Gyvena (duomenys neskelbtini), darbas Klaipėdos jūrų uoste ir Panemunės, Kybartų pasienio kelio punktuose. Į kritinius rentgeno sistemos gedimus, pagal Muitinės rentgeno kontrolės sistemų reglamento taisykles, A. V. privalo reaguoti per 12 val., todėl galimybė vairuoti transporto priemones yra būtina darbo funkcijoms atlikti, turi ilgą vairavimo stažą, teismo posėdžio metu A. V. nurodė, kad vairuoja apie 25 metus, per kurį anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, administracine tvarka baustas tik du kartus, byloje nėra kitų neigiamai šį asmenį charakterizuojančių duomenų, darbovietė asmenį charakterizuoja teigiamai, rekomendacijoje nurodė, kad A. V. netekus galimybės vairuoti, UAB (duomenys neskelbtini) susidurtų su dideliais sunkumais įgyvendinant savo įsipareigojimus Lietuvos muitinės departamentui, kadangi kitą reikiamą kvalifikaciją turintį inžinierių Lietuvoje praktiškai būtų neįmanoma surasti. A. V. papeikimų ar darbo pažeidimų, įskaitant susijusių su alkoholio vartojimu niekada neturėjo (b. l. 13). Savo pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu A. V. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad netekus teisės vairuoti transporto priemonės ir uždraudus 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, A. V. negalėtų atlikti darbo funkcijų. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad A. V. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną normą, be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog alkoholio kiekis kraujyje mažėjo, nuvykus į ligoninę A. V. buvo nustatyta 0,32 % (promilės) etilo alkoholio koncentracija. Dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-7771-2023 keistinas – A. V., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, švelninamos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nusižengimų 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundą patenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7771-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti:

A. V. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 3 (trims) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. liepos 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7771-2023, dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė