Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastolių centras“, atstovaujamos advokato A. B., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2881-199/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastolių centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakonda group“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Pastolių centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vakonda group“ 10764,21 Eur skolą, 378,63 Eur delspinigius, 6 procentus metines palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Į teismo posėdį 2016 m. gegužės 24 d. neatvyko ieškovės atstovas advokatas A. B.. Atsakovės atstovė prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu, ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės UAB „Pastolių centras“ ieškinį atsakovei UAB „Vakonda group“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, paliko nenagrinėtu, priteisė iš ieškovės UAB „Pastolių centras“ atsakovei UAB „Vakonda group“ 300,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą.Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, o atsakovė neprašė byloje priimti sprendimo už akių, todėl ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 246 str. 1d., 296 str. 1d. 5p.). Kadangi ieškovė, pati iškėlusi bylą teisme, į posėdį neatvyko, atsakovė buvo priversta samdytis advokatą, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios ieškinį palikus nenagrinėtu priteistinos iš ieškovės atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Pastolių centras“, atstovaujama advokato A. B., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:Naktį prieš teismo posėdį ieškovės atstovas pasijuto blogai – pakilo aukšta temperatūra, kankino ūmus ir nuolatinis kosulys ir dusulys. Pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atstovui diagnozuotas ūmus bronchitas. Dėl itin prastos savijautos iki teismo posėdžio pradžios ieškovės atstovas neturėjo galimybės žodžiu ar raštu informuoti teismo, kad negalės atvykti ir dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Šios aplinkybės leidžia ieškovės atstovo ekstraordinarų, netikėtą sunegalavimą (ligą) laikyti svarbia priežastimi neatvykti į paskirtą teismo posėdį.Teismas, byloje matydamas, kad atsakovė ir principo pripažįsta ieškinį (8000 Eur ribose), kad ieškovė aktyvi, turėjo įvertinti, kad ieškovės atstovo nedalyvavimą galėjo lemti ekstraordinarinės aplinkybės, todėl teismas turėjo suteikti ieškovei (jos atstovui) galimybę pasiaiškinti ir bylos posėdį atidėti. Ieškovė, atstovaujama atstovo, aktyviai veda bylą, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, t. y. sąžiningai naudojasi ir nepiktnaudžiauja jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis.Teismas nepasinaudojo nerašyta, tačiau aktyviai paplitusia praktika teismo posėdžio metu susisiekti su ieškovės atstovu ir pasiteirauti, kodėl pastarasis neatvyko į teismo posėdį. Tokią būtinybę suponavo ir aplinkybė, kad ieškovė aktyviai dalyvauja byloje, kitose bylose ginčija atsakovės ketinimą išsikelti restruktūrizavimo bylą ir tokiu būdu išvengti prievolės vykdymo.Jei teismui buvo neaišku ar ieškovė palaiko savo reikalavimus, teismas turėjo pareigą atidėti teismo posėdį ir išsiaiškinti ieškovės poziciją. Palikus skundžiamą nutartį galioti, ieškovė bus priversta iš naujo kreiptis į teismą su analogišku ieškiniu atsakovei ir ginčas tarp šalių nepagrįstai užsitęs, bus pažeisti procesiniai koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos principai.Atsakovė UAB „Vakonda group“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Ieškovės ir jos dviejų atstovų neatvykimo į teismo posėdį priežastimi buvo tik vieno ieškovės atstovo A. B. susirgimas, tačiau šie ieškovės pateikti argumentai nepaaiškina pačios ieškovės ir kito ieškovės atstovo D. D. neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumo. Ieškovė ir abu jos atstovai buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį. Pateikta pažymos kopija vienareikšmiškai nepatvirtina nurodytų aplinkybių apie ieškovės atstovui diagnozuotą ūmų bronchitą. Ieškovė, siekdama nepiktnaudžiauti procesu, taip pat nepažeisti proceso ekonomiškumo principo ir nesukelti atsakovei bei jos atstovei nereikalingų materialinių sąnaudų, turėjo galimybę įspėti apie neatvykimą į teismo posėdį bei imtis kitų numatytų procesinių veiksmų, kad būtų išvengta CPK 246 str. 1 d. ir 296 str. 1 d. 5 p. taikymo pasekmių. Ieškovės pateikti argumentai nepatvirtina teismo pareigos ieškovei ir jos atstovams neatvykus į teismo posėdį mėginti susisiekti su ieškovės atstovu, taip pat nepatvirtina priežasties, dėl kurios ieškovės atstovas neatvyko į teismo posėdį, nepaprastumo bei netipiškumo. Ieškovės atstovo liga nelaikytina esmine, ekstraodrinarine ar netipine aplinkybe. Ieškovės aktyvus priešinimasis atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas privalėjo atidėti teismo posėdį šioje civilinėje byloje.Teismas priėmė pagrįstą nutartį. Ieškovės atstovas nepakankamai rūpinosi bylos greitu ir ekonomišku išnagrinėjimu, savalaikiu teismo ir kitų proceso dalyvių informavimu apie neatvykimą į teismo posėdį, tokiu būdu pažeidė pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, pademonstravo nepagarbą tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams, sukėlė jiems papildomas išlaidas, kurių būtų galima išvengti, jeigu ieškovės atstovas elgtųsi sąžiningai ir rūpestingai.2016 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teisme gauti ieškovės UAB „Pastolių centras“, atstovaujamos advokato A. B., rašytiniai paaiškinimai, kurie grindžiami šiais argumentais:Bylą nuo pradžių vedė advokatė D. D., tačiau nuo 2016 m. balandžio mėnesio advokatė buvo nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogose, todėl ji objektyviai negalėjo pavaduoti advokato A. B. ir/ar kokia nors forma atstovauti ieškovės byloje. Ieškovės atstovui su bylą nagrinėjusiu teisėju ir/ar sekretore pavyko susisiekti tik po teismo posėdžio, todėl neliko kitos išeities, kaip teikti atskirąjį skundą. Po gydytojo taikyto gydymo pasijutus geriau, advokatas 2016 m. gegužės 24 d. vėlyvą vakarą namų sąlygomis parengė ir teismui pateikė atskirąjį skundą.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu ieškovei ir jos atstovui neatvykus į teismo posėdį.CPK 296 straipsnyje nustatyti pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 246 straipsnio 1 dalis, kaip ir daugelis kitų civilinio proceso normų, skatina šalis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad dėl ekstraordinaraus, netikėto sunegalavimo (ligos) iki teismo posėdžio pradžios jis neturėjo galimybės informuoti teismo, kad negalės atvykti ir dalyvauti paskirtame teismo posėdyje; netikėta liga laikytina svarbia priežastimi neatvykti į paskirtą teismo posėdį.Iš bylos duomenų nustatyta, kad apie 2016 m. gegužės 24 d. teismo posėdį apeliantui buvo tinkamai pranešta, kad iki nurodytos teismo posėdžio datos jis nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei dokumentų, pagrindžiančių jo neatvykimą į teismą. Nagrinėjamu atveju, UAB atsakovės UAB „Vakonda group“ atstovė neprašė byloje priimti sprendimo už akių, todėl formaliai pirmosios instancijos teismas turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.).Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ieškinio palikimas nenagrinėto – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Tam tikrais atvejais dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad šioje byloje ieškovės UAB „Pastolių centras“ ieškinys Kauno apylinkės teisme priimtas 2015 m. gruodžio 28 d. Teismui priėmus atsakovės atsiliepimą į ieškinį, teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2016 m. kovo 1 d. 13.30 val. Šalims pasiūlius pateikti papildomus įrodymus, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo ir kitą parengiamąjį teismo posėdį paskyrė 2016 m. balandžio 14 d. 13 val. 30 min. Parengiamajame teismo posėdyje 2016 m. balandžio 14 d. teismas nutarė iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti į teismo posėdį ir jį paskyrė 2016 m. gegužės 24 d. 13 val. 30 min. Atsižvelgiant į proceso eigą, apelianto nurodytas priežastis, ieškovo atstovo neatvykimas į vieną teismo posėdį - 2016 m. gegužės 24 d., nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė ir jos atstovas nebėra suinteresuoti byla, vilkina procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Byloje šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose, abi ginčo šalys yra pateikusios įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, teismui civilinę bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė turės kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai bei teismų praktika. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje ir 338 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama. Todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovės atstovo 2016 m. birželio 13 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų naujų argumentų nenagrinėja bei atskirai jų pagrįstumo nevertina.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str. 4 d., 2 str., 7 str.,), todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.