- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-3098-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33745-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Bavarė“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bavarė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bavarė“ ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl aplaidžių prokurorų, tyrėjų ir kitų pareigūnų veiksmų bei turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 4 861,50 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog 2016 m. spalio 20 d. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49525-16 dėl pavogtų voveraičių ir plastmasinės taros, kurių vertė – 4 861,50 Eur. Teigia, jog dėl aplaidžių prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų padaryta nusikalstama veika nebuvo ištirta, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Bavarė“ ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodyti argumentai yra susiję su prokuroro priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu bei įvertinimu, todėl sprendė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimto prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumas ir teisėtumas nevertintinas civilinio proceso tvarka.
4. Pažymėjo, jog teismas neturi teisės nurodyti prokurorui, kaip jis turi organizuoti ikiteisminį tyrimą, kokius procesinius veiksmus jis turi atlikti. Teismas sprendė, kad bylos baigtimi suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) UAB ,,Bavarė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1.1. ieškinyje nurodyti prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovei atsirado žala;
1.2. civilinė atsakomybė kyla esant trims sąlygoms – neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. Prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus;
1.3. pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant įstatymo nuostatas – teismas nenurodė nutarties apskundimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta ieškinio turinio dalis (dar vadinama ieškinio elementu) – ieškovo reikalavimas. Ieškovo reikalavimas vadinamas ieškinio dalyku (lot. petitum). Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 4 861,50 Eur turtinės žalos atlyginimą.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareikšti ieškinio reikalavimai yra susiję prokuroro priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu bei įvertinimu, o teismas civilinio proceso tvarka negali vertinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimto prokuroro nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ieškinys atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
4. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnį. Ieškovė mano, kad ikiteisminis tyrimas dėl jos turto vagystės atliktas netinkamai, nutrauktas nepagrįstai. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai, netinkamai įvertinus surinktus duomenis, todėl žalą ji patyrė dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).
6. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi nustatyti, ar byla yra priskirtina teismo kompetencijai (CPK 22 straipsnis). Teismams nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį konstatavęs, kad ginčas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinį reiškia atsakovei Lietuvos Respublikai, prašydama priteisti turtinę žalą, kurią ji patyrė dėl neteisėtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (CK 6.272 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, nurodytų pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamojo proceso teisę. Civilinę bylą dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas bei civilinio proceso įstatyme nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisės į teisminę gynybą ribojimas gali pažeisti konstitucines asmens teises. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6, 13 straipsniai), Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (30 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (4 straipsnis) nustatytos asmens teisės į teisminę gynybą nuostatos užtikrina kiekvieno asmens, kurio subjektinės teisės ar teisėtas interesas buvo pažeisti, teisę kreiptis į teismą atkurti pusiausvyrą ir pažeistas teises. Nepagrįstai paneigus šią teisę, pati teisė į teisminę gynybą ir jos sudėtinė dalis – teisė kreiptis į teismą – taptų formali. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Šioje byloje ieškovės pareikštą ieškinį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštą ieškinį nepagrįstai atsisakė priimti.
9. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atlyginti turtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos neteisėtais veiksmais, susijusiais su netinkamu įrodymų rinkimu, taip pat su prokuroro veiksmais, nutraukiant pradėtą ikiteisminį tyrimą (t.1 b.l. 1 – 2). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje keliami reikalavimai susiję su žalos, padarytos netinkamai organizuojant ir atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nutraukimo, atlyginimo santykiais. Šie santykiai teisiniai santykiai yra civiliniai, kurie patenka į CK 6.272 straipsnio taikymo sritį, tai yra į bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamų civilinio proceso tvarka bylų kategoriją, nes šiuo atveju turės būti vertinami pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, bei prokuroro veiksmai ir sprendžiamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro veiksmais baudžiamojo proceso metu.
10. CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal proceso teisės normas teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Jose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantei turi būti užtikrinta teisė ginti savo pažeistas teises bei teisė į teisminę gynybą, tinkamas CPK 5 straipsnio 1 dalies įgyvendinimas, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantė savo pažeistas teises gali ginti tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad skundžiama nutartis užkerta galimybę apeliantei įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
12. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, neužtikrino apeliantės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, todėl skundžiama nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bavarė“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bavarė“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.