Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1007-985/2017.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu dalyje dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto pasidalijimo bei prievolės kreditoriams, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1007-985/2017, kurioje tarp šalių sudaryta santuoka nutraukta bendru šalių susitarimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėja prašė procesą atnaujinti dalyje dėl bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgyto turto pasidalijimo bei prievolės kreditoriams. Pareiškėja nurodė, kad sutartimi išspręstas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pasidalijimo klausimas ir įsipareigojimų vykdymo kreditoriams klausimas neatitinka pareiškėjos valios, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes visas nekilnojamasis turtas atiteko asmeninės nuosavybės teise pareiškėjui S. S., o pareiškėja po santuokos nutraukimo liko solidariai atsakinga kreditoriams kartu su pareiškėju S. S.. Teismas, patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįvertino, kad ji prieštarauja sutuoktinių turto lygių dalių principui, kad neišspręsta dėl kompensacijos sutuoktiniui, kuris neteko ½ dalies jam priklausančio turto, priteisimo, kad neaptartas paskolos vykdymo atgręžtinis reikalavimas.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1007-985/2017 atmetė, konstatavęs, jog pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo, nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismo vertinimu, procesinius dokumentus parengė advokato padėjėjas, prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė asmeniškai pareiškėja K. S. (P.), kuri tuo metu nereiškė jokių pretenzijų nei vienu santuokos nutraukimo ir jos pasekmių klausimu. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nereiškė jokių pretenzijų nei dėl netinkamai paruoštų procesinių dokumentų, nei dėl sutarties sąlygų, nei dėl savo pažeistų teisių ir interesų.

13. Apeliantė (pareiškėja), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1007-985/2017. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą, neįvertino prašymo argumentų, jog (duomenys neskelbtini) sutartis neatitinka tikrosios apeliantės valios, kad prieštarauja viešajai tvarkai, kad pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes sutuoktiniui atiteko visas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, nepriteisiant pareiškėjai kompensacijos už ½ dalį, o pareiškėja liko solidaria skolininke kreditoriams.

14. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apeliantės argumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantė grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau iš prašyme ir atskirajame skunde išdėstytų argumentų darytina išvada, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą pagrindą – pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).

16. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; kt.).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

19. Tokiu atveju, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama visą santuokoje įgytą turtą paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos, teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosios teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 40 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009).

20. Nagrinėjamos bylos duomenimis, apeliacine tvarka neperžiūrėtu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1007-985/2017, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, nutraukta K. S. ir S. S. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) jų pasirašyta ir teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria visas santuokos metu įgytas turtas, priklausęs jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo priskirtas S. S., pareiškėjai nepaskiriant jokios kompensacijos. Tokia sutartis neatitiko sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų (nutarties 18 punktas), todėl teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turėjo įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis.

21. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendime nurodyta, kad Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudaryta laisva valia, todėl darytina išvada, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtintina (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl padarė tokią išvadą, nors, kaip minėta, pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Byloje nėra jokių duomenų, jog teismas, prieš tvirtindamas pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būtų atlikęs priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, analizė. (duomenys neskelbtini) sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta santuokos metu įgyto turto vertė, visą turtą priskiriant S. S., nenustatyta kompensacija pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokios sutarties nuostatos pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, apribojančios vieno sutuoktinio turtines teise.

22. Aplinkybė, kad S. S. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiėmė pareigą grąžinti skolą bankui, negali būti pripažįstama teisėtu pagrindu visą santuokoje įgytą turtą paskirti jam vienam. Kredito įstaigoms (AB DNB bankui ir UAB „General Financing“) S. S. ir pareiškėja liko atsakingi solidariai, todėl galima situacija, kad, S. S. nustatytais terminais negrąžinant skolos, bankas pareikš reikalavimą pareiškėjai, kuri yra įsipareigojusi pagal sudarytą kredito sutartį kaip solidarioji skolininkė. Taigi pareiškėja turės pareigą mokėti bankui pagal kredito sutartį, nors visas santuokinis turtas yra priskirtas S. S.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija ir atitinkamai sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria visas santuokinis turtas perduodamas vieno sutuoktinio nuosavybėn, o skola kredito įstaigoms lieka solidariąja sutuoktinių prievole, pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, todėl pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas turėjo (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinti, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, iki sutuoktiniai sudarys naują sutartį.

23. Aplinkybė, kad abiejų pareiškėjų S. S. ir K. S. pasirašytos teisinės paslaugų sutarties pagrindu advokato padėjėjas Virginijus Ražukas paruošė procesinius dokumentus teismui, visus dokumentus – prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė asmeniškai pareiškėja K. S. (P.), kuri tuo metu nereiškė jokių pretenzijų nei vienu santuokos nutraukimo ir jos pasekmių klausimu, neatleidžia teismo nuo pareigos aiškintis priežastis, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. dėl kurių buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.

24. CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėn. kreipėsi į banką dėl paskolos būstui gauti, tačiau banko vadybininkė paaiškino, kad pareiškėja turi bendrų skolų, t. y. solidariai atsakinga už sutarties vykdymą kreditoriams dėl kito būsto kredito, todėl paskolos gauti negali. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl pandemijos bei įsigaliojusių judėjimo ribojimų ji neturėjo galimybės pristatyti dokumento dėl kreipimosi į banką dėl paskolos gavimo, pateikė 2021 m. sausio 28 d. išrašą iš atstovavimo sutarties, patvirtinantį pareiškėjos 2021 m. sausio 28 d. sudarytą atstovavimo sutartį su advokate, kuriai pavedama atstovauti pareiškėją dėl santuokos nutraukimo civilinėje byloje. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2021 m. kovo 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėja nepraleido trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Nėra pagrindo abejoti, jog apie pareiškėjos nurodytas aplinkybes, t. y., jog sutarties sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, pareiškėja sužinojo – pradžioje iš banko vadybininkės, o po to iš kvalifikuoto teisininko – advokatės.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nustatytas pagrindas pripažinti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – teismui sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra padarytos aiškios CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1007-985/2017 tenkinamas, atnaujinamas procesas Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1007-985/2017 ir civilinė byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos K. P. prašymą atnaujinti procesą tenkinti.

Atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1007-985/2017 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.