Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju susiklostė netiesioginiai (trišalio) lizingo teisiniai santykiai. Pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,Mogo LT“ ir atsakovas 2015 m. gegužės 2 d. sudarė lizingo sutartį Nr. L02052015/0046, kuria pradinis kreditorius suteikė atsakovui 2 100 Eur finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 34-45). Lizingo sutarties pagrindu atsakovas priėmė transporto priemonę valdyti bei naudotis su teise išsipirkti transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti lizingo įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (e.b.l. 34-45). Sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte šalys susitarė dėl 30,24 proc. dydžio fiksuotų metinių palūkanų normos. Atsakovas nemokėjo įmokų lizingo sutartyje numatyta tvarka, todėl pradinis kreditorius išsiuntė pranešimą dėl skolos sumokėjimo ir nustatė papildomą terminą prievolei įvykdyti, atsakovui to nepadarius, pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė lizingo sutartį Nr. L02052015/0046 su atsakovu dėl esminio sutarties pažeidimo ir informavo apie tai atsakovą 2015 m. spalio 8 d. pranešimu (e.b.l. 32). Sutartis laikoma nutraukta nuo 2015 m. spalio 8 d. Remiantis sutarties 9.11. punktu atsakovas grąžino transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradiniam kreditoriui. Pradinis kreditorius pardavė minėtą transporto priemonę už 1 100 Eur ir šia suma sumažino atsakovo skolos dydį, todėl negrąžinta finansavimo suma po transporto priemonės pardavimo sudaro 1 558,73 Eur (e.b.l. 10). 2016 m. spalio 25 d. pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,Mogo LT“ ir akcinė bendrovė ,,Debt Capital Managament“ sudarė gautinių sumų pirkimo sutartį, kurios pagrindu akcinei bendrovei ,,Debt Capital Managament“ perėjo reikalavimo teisę į atsakovo skolą (e.b.l. 18-25). 2018 m. rugpjūčio 23 d. tarp akcinės bendrovės ,,Debt Capital Management“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2018-08/03, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą (e.b.l. 26-30).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą (e.b.l. 8). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.567 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nemokėjo įmokų lizingo sutartyje numatyta tvarka, todėl pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė lizingo sutartį Nr. L02052015/0046 su atsakovu dėl esminio sutarties pažeidimo ir informavo apie tai atsakovą 2015 m. spalio 8 d. pranešimu (e.b.l. 32). Šalių sudarytos sutarties 14.4 bei 14.7 punktuose numatyta, kad nutraukus sutartį dėl lizingo gavėjo (atsakovo) kaltės, lizingo gavėjas privalo sumokėti neišmokėtą lizingo (išperkamosios nuomos) sumą, susikaupusias lizingo įmokas (t.y. tokias įmokas, kurios turėjo būti, bet nebuvo sumokėtos). Remiantis sutarties 9.11. punktu atsakovas grąžino transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradiniam kreditoriui, pradinis kreditorius pardavė minėtą transporto priemonę už 1 100 Eur ir šia suma sumažino atsakovo skolos dydį, todėl negrąžinta finansavimo suma po transporto priemonės pardavimo sudaro 1 558,73 Eur (e.b.l.10). Remiantis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradiniu kreditoriumi visiškai atsiskaitė (CPK 178 str.), ieškovės reikalavimas dėl 1 558,73 Eur skolos priteisimo iš atsakovo laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 998,25 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki bylos iškėlimo teisme dienos, ir 30,24 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo 1 558,73 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą/finansavimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma/finansavimą – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi atsakovas įsipareigojo ne tik išmokėti suteikto finansavimo sumą, bet taip pat ir mokėti 30,24 proc. metines palūkanas už lizingo sutartį. Sutarties 7.1. punktas numato, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas, nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo gavėjui pažeidus sutartį šis nėra atleidžiamas nuo prievolės mokėti palūkanas už tolimesnį naudojimąsi kreditoriaus suteiktu finansavimu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai priteistina 998,25 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų laikotarpiu po transporto priemonės pardavimo iki ieškinio surašymo dienos (1 558,73 Eur negrąžinta finansavimo dalis x (30,24 proc. metinė palūkanų norma / 365 dienos per metus x 773 d).; palūkanų skaičiavimo laikotarpis nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d.), bei 30,24 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1 558,73 Eur negrąžintos finansavimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 140,29 Eur delspinigių. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutarties 13.2. numatyta, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokėjimų lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, laiku nesumokėjo įmokų, todėl ieškovės reikalavimas dėl 104,29 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,05 proc. normą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d., bet ne daugiau kaip už 180 d., priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Delspinigių skaičiavimo tvarką patvirtina ieškovės pateikta delspinigių paskaičiavimo lentelė (e.b.l. 31).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos teisme iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 30 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 427 str., 428 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 558,73 Eur negrąžintą finansavimo sumą, 998,25 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų laikotarpiu po transporto priemonės pardavimo iki ieškinio surašymo dienos, 140,29 Eur delspinigių, 30,24 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1 558,73 Eur negrąžintos finansavimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas yra neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.