- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-682-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02626-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- E. Š., A. L.
- Advokatai
- Jūratė Šlitė
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3148-301/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams E. Š. ir A. L. dėl skolos, delspinigių, baudos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (b. l. 2–5), kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 519,94 Lt skolą, 2303,33 Lt delspinigius, 51,99 Lt baudą, 60 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovė A. Š. (dabar – L.), būdama santuokoje su atsakovu E. Š., 2007 m. balandžio 23 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovai išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – mobilųjį telefoną. Įsigyta prekė buvo perduota atsakovams valdyti ir naudotis. Atsakovai per sutartyje nustatytą terminą, t. y. iki 2008 m. balandžio 10 d. įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei už prekes bendrą turto finansuojamą sumą – 544,39 Lt, o vadovaujantis sutarties 11.1 punktu, įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovai pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. UAB Ūkio banko lizingas ir UAB „Kapitalo valda“ 2009 m. kovo 4 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovus.
Ieškovė 2013 m. lapkričio 25 d. teismui pateikė pareiškimą (b. l. 71–72), nurodydama, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimo dalies dėl 2113,03 Lt delspinigių priteisimo iš solidarių atsakovų. Taip pat prašė grąžinti ieškovei žyminio mokesčio dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą (b. l. 85–88), kuriuo civilinės bylos dalį dėl 2113,03 Lt delspinigių priteisimo nutraukė, kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 519,94 Lt skolą, 51,99 Lt baudą, 190,30 Lt delspinigius, 20 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013 m. liepos 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; lygiomis dalimis iš atsakovų po 135 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, po 34,54 Lt ieškovo atstovės kelionės išlaidų ir po 36 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio); grąžino ieškovei 12 Lt žyminį mokestį; priteisė iš atsakovo E. Š. valstybei 33,77 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas nurodė, kad prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Atsakovė A. L. prisiimtų įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos sutartį laiku nevykdė. Teismas vertino, kad mobilusis telefonas buvo įsigytas tuometinės atsakovų šeimos interesais, todėl darė išvadą, kad atsakovų prievolė ieškovei yra solidari, ir priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei skolą, baudą, delspinigius ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje buvo pateiktos tik dvi pažymos iš Gyventojų registro tarnybos, atitinkamai sumažino prašomas priteisti išlaidas už duomenų gavimą iš Gyventojų registro tarnybos iki 20 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžiai, įskaitant pertrauką, truko 1 val. ir 18 min., kad byla nedidelės apimties ir nesudėtinga, į tai, kad ieškovės atstovė advokatė J. Šlitė įstojo į jau pradėtą procesą, todėl, remdamasis teisingumo ministro Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteisė po 135 Lt advokato išlaidų ir po 34,54 Lt ieškovės atstovės kelionės į teismą ir atgal išlaidų, skaičiuodamas pagal bazinę kuro sąnaudų normą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (b. l. 94–97) prašo teismo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl ieškovės turėtų atstovavimo ir kelionės išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų 1000 Lt išlaidas už advokato pagalbą, 123,75 Lt kelionės išlaidas ir 72 Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta, nemotyvuota, neatitinkanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, pažeidžianti kreditorės interesus, orientuojama į nesąžiningo skolininko interesus.
2. Ieškovės faktiškai patirtos ir prašomos priteisti atstovavimo, kelionės (kuro) išlaidos atitinka LR teisingumo ministro Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintus dydžius. Teismas, sumažindamas atstovavimo ir kelionės (kuro) išlaidas, neatsižvelgė į daugelį bylos aplinkybių, dėl kurių buvo patirtos šios išlaidos, minėtų aplinkybių nenurodė ir sprendime, ir tokiu būdu nepagrįstai sumažino atstovavimo bei kelionės išlaidas.
3. Apeliantės nuomone, teismas negali prisiimti advokato vaidmens nesąžiningų skolininkų atžvilgiu ir, nors šioje byloje atsakovai yra silpnesnioji sutarties šalis, o ieškovė – verslo subjektas, teismas, priimdamas sprendimą, negali pažeisti objektyvumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų net ir verslo subjekto atžvilgiu, kai sukuriama tokia situacija, kad verslo subjektas, patyręs nuostolius ir teisme įrodęs savo teisumą, neturi teisės net į realiai patirtų (sumokėtų) atstovavimo ir kelionės (kuro) išlaidų.
4. Ieškinys šioje civilinėje byloje buvo tenkintas 95 procentais, tačiau bylinėjimosi išlaidos paskirstytos į tai neatsižvelgiant, ir tokiu būdu nukrypstant nuo CPK nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bei teismų praktikos. Be to, sprendime neišsamiai nurodyta visa proceso eiga, nenurodytos visos proceso aplinkybės. Teismo sprendimas dėl priteistų kelionės išlaidų (paskaičiavimas) yra klaidingas, neatitinkantis tikrovės ir neteisingas.
5. Teismui yra pateikti visi dokumentai, įrodymai, patirtos faktinės išlaidos atitinka patvirtintas rekomendacijas, apeliantė nepiktnaudžiauja skolininkų atžvilgiu, tačiau teismas, apeliantės nuomone, pažeisdamas teisingumo principą, nevertindamas ieškinio tenkinimo procentine išraiška, nepagrįstai priteisė mažesnes atstovavimo ir kelionės išlaidas, tokiu būdu atsakovams šioje byloje suteikdamas prioritetą ieškovės atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei kelionės išlaidų dydžio. Ieškovė prašė priteisti 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 123,07 Lt kelionės išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė po 135 Lt, iš viso 270 Lt, advokato pagalbai apmokėti ir po 34,54 Lt, iš viso 69,08 Lt, kelionės išlaidas. Su kuo nesutinka ieškovė.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalies turėtos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau nei jose įtvirtinta, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apeliantės (ieškovės) prašomos priteisti atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme viršija Rekomendacijų 7, 8.16 ir 8.18 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį. Rekomendacijų 8.16 punkte už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą numatytas maksimalus dydis – 0,12 MMA, t. y. 120 Lt (MMA – 1000 Lt); Rekomendacijų 8.18 punkte – už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus dydis – 0,15 MMA, t. y. 150 Lt. Tačiau tiek CPK 98 straipsnio 2 dalis, tiek ir Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą bei kitas svarbias aplinkybes. Kaip matyti iš priimto sprendimo, apylinkės teismas pripažino, jog sprendžiamas klausimas nėra teisiškai sudėtingas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka, pažymėdamas ir tai, kad byla išnagrinėta faktiškai per du posėdžius (pirmas parengiamasis posėdis atidėtas, neatvykus ieškovės atstovui ir atsakovei bei pripažinus jų dalyvavimą būtinu), rengtis bylos nagrinėjimui nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisės klausimai, todėl sprendžia, kad šios bylos atveju nėra pagrindo taikyti Rekomendacijų 11 punktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog teismas neteisingai paskaičiavo teismo posėdžių trukmę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įskaitant pertrauką posėdis truko 1 val. 18 min. (b. l. 86). Tačiau kaip matyti iš 2013 m. spalio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo, posėdis, kuriame dalyvavo ieškovės atstovė advokatė Jūratė Šlitė, pradėtas 11.07 val., o baigtas 11.59 val. (b. l. 58-60). Taigi šis posėdis truko 52 minutes. 2013 m. lapkričio 25 d. teismo posėdis, kuriame taip pat dalyvavo ta pati ieškovės atstovė, pradėtas 11.07 val. tęsėsi (su pertrauka šalims taikos sutarties projektui parengti nuo 11.14 val. iki 11.52 val.) iki 12.10 val. Taigi šis posėdis (įkaitant pertrauką) truko 63 minutes, o abu posėdžiai įskaitant pertrauką, kurią, kaip minėta, įskaitė ir pirmosios instancijos teismas, – 2 valandas (Rekomendacijų 9 punktas). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, pagal aptartus Rekomendacijų punktus, maksimalus apeliantės turėtų išlaidų dydis sudarytų 420 Lt. Kadangi apylinkės teismas priteisė ieškovei tik už vieną atstovavimo teisme valandą, todėl priteista suma padidintina 150 Lt, t. y. dar už vieną atstovavimo teisme valandą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neatsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 95 procentais, tokiu būdu nukrypstant nuo CPK nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bei teismų praktikos.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog kelionės išlaidų paskaičiavimas yra klaidingas. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas kuro sąnaudas kelionei iš Kauno į Marijampolę paskaičiavo pagal kontrolinės (bazinės) kuro sąnaudų normos paskaičiavimą (b. l. 81, 82), jog 100 km sunaudojama 6,5 litro degalų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam skaičiavimui, kartu atkreipdamas dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas vieno litro degalų kainą skaičiavo po 4,67 Lt (b. l. 47), nors apeliantė, vykdama į 2013 m. lapkričio 28 d. teismo posėdį už degalų litrą mokėjo po 4,45 Lt (b. l. 75). Taigi, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai ignoravo ieškovės patirtas išlaidas, yra nepagrįstas. Nors apeliantė nurodo, jog teismui pateikti visi dokumentai, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pateikti tik automobilio dokumentai bei kuro įsigijimo kvitai (b. l. 47–49, 75), iš kurių matyti, jog buvo įsigyta kuro už 123,07 Lt, tačiau tai nereiškia, jog visas šis įsigytas kuras buvo sunaudotas kelionės metu. Apeliantė nurodo, nors tam pagrindžiančių įrodymų ir nepateikia, jog automobilis 100 km sunaudoja 7,7 litro degalų, taigi vienai kelionei atitinkamai būtų sunaudojama 8,87 litro, o pirkta vieną kartą 12 litrų, kitą kartą – 15 litrų kuro. Todėl pagal pateiktus kuro įsigijimo kvitus apylinkės teismas pagrįstai nepriteisė visos prašomos sumos už kelionę. Nors apeliantė nurodo, jog būtina atsižvelgti į eismo sąlygas, šaltesnį metų periodą, tačiau nenurodo, kokios konkrečiai eismo sąlygos buvo, tuo labiau visos šios aplinkybės nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-98-2014), į aukščiau nurodytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius už advokato teikiamą teisinę pagalbą, į konkrečias šios bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą, atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo orientuojama į nesąžiningo skolininko interesus pažeidžiant apeliantės interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. 19,13 procento (ginčijama suma 783,99 Lt, patenkinama 150 Lt), iš atsakovų ieškovei priteistina po 6,85 Lt žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš atsakovų E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223, priteistas po 135 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti padidinti iki 210 Lt.
Iš atsakovų E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223, priteisti po 6,85 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.