- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-811-425/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- UAB ,,Bikuvos“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Psyops Constructions“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-811-425/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-842/2015 pagal ieškovo UAB ,,Bikuvos“ prekyba ieškinį atsakovui L. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo L. J. priešieškinį ieškovui UAB ,,Bikuvos“ prekyba dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo byloje UAB ,,Psyops Constructions“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB ,,Bikuvos“ prekyba 2014-08-20 kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo L. J. priteisti 28 196,91 Lt skolą, 4 056,83 Lt delspinigių, iš viso 32 253,74 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu). Ieškovas paaiškino, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Psyops Constructions“ (ankstesnis pavadinimas UAB „MAXI logistic“) 2013-08-02 sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08/317/2013, pagal kurią trečiasis asmuo pirko įvairių prekių iš ieškovo. Ieškovas ir atsakovas, vienintelis UAB ,,Psyops Constructions“ akcininkas ir direktorius, 2014-04-03 ir 2014-06-05 pasirašė laidavimo sutartis, pagal kurias laidavo ieškovui už atitinkamas UAB „Psyops Constructions“ prievoles (pagal konkrečias sutartyse įvardintas PVM sąskaitas – faktūras) ieškovui. Trečiasis asmuo UAB „Psyops Constructions“ 2013-10-31 prašymu Nr. S-308 dėl skolos sumokėjimo dalimis, pasirašytu atsakovo L. J., nurodė aplinkybes dėl kurių vėluoja atsiskaitymai su ieškovu, prašė leisti skolą sumokėti dalimis, įsipareigojo mokėti už pradelstą laiką 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną dieną nuo pradelstos sumos, tokiu būdu pripažindamas savo prievoles dėl įsiskolinimų ir netesybų sumokėjimo. Tačiau įsiskolinimas nebuvo sumokėtas. Ieškovas UAB ,,Bikuvos“ prekyba 2014-07-08 pranešimais Nr. 241 ir Nr. 242 informavo trečiąjį asmenį ir atsakovą L. J. apie susidariusią skolą ir pareikalavo nedelsiant sumokėti visą skolą ieškovui UAB „Bikuvos“ prekyba, tačiau atsakovas geranoriškai skolos neapmokėjo. Atsakovo ir trečiojo asmens prievolė yra solidari, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.), todėl ieškovas pateikė ieškinį laiduotojui.
Atsakovas L. J. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis 2014-04-04 ir 2014-06-05 laidavimo sutartis ir prievoles pagal jas pasibaigusiomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. LR CK 6.87 str. 4 d. nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankūs padariniai, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita. Laidavimo sutarčių pasirašymo metu trečiojo asmens vykdoma ūkinė veikla buvo apribota – Klaipėdos miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės trečiojo asmens byloje atžvilgius. Be to, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo – pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2014-06-27, t. y. vėliau nei pasirašytos laidavimo sutartys tarp ieškovo ir atsakovo. Pastarosios nepalankios aplinkybės nebuvo galima numatyti ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, kad netrukus bus areštuotos trečiojo asmens sąskaitos, nutrauktos sutartys, o vėliau nagrinėjama trečiojo asmens bankroto byla, nebūtų laidavęs už trečiąjį asmenį ir prisiėmęs tokios ypatingai didelės neatsiskaitymo rizikos. Teigdamas, kad laidavimo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis dėl ekonominio spaudimo atsakovas nurodo, jog jam nebuvo suteiktos, galimybes, tinkamai susipažinti su ieškovo parengtomis standartinėmis laidavimo sutarčių sąlygomis, todėl, remiantis LR CK 6.185 str. 2 d. šios sutarčių sąlygos negali būti taikomos sprendžiant šią civilinę bylą, o sutartys pripažįstamos negaliojančiomis vadovaujantis LR CK 1.91 str. 1 d. Atsakovui nepasirašius laidavimo sutarčių ieškovas nurodė būsiant nutrauktą prekių tiekimą trečiajam asmeniui, sutartys pasirašytos pagal ieškovo iš anksto parengtas sąlygas, jo biure (vagonėlyje), nesudarant galimybių tinkamai susipažinti su sutarties sąlygomis. Atsakovas taip pat pažymi, kad yra sudaręs kredito sutartį dėl būsto įsigijimo, pagal kurią privalo mokėti kasmėnesines įmokas ir negali prisiimti papildomų įsipareigojimų. Dėl esminės šalių nelygybės laidavimo sutarčių sudarymo metu atsakovas nurodė, kad pasirašė laidavimo sutartis verčiamas Ieškovo, siekiant ateityje palaikyti verslo reikalus, nes trečiajam asmeniui buvo ypatingai svarbu turėti gerus ryšius su statybinių prekių tiekėju, o ieškovo pateiktos sutarčių sąlygos buvo standartinės ir išimtinai saugančios tik ieškovo interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB ,,Bikuvos“ prekyba iš atsakovo L. J. 8 166,39 EUR skolos ir 908,99 EUR delspinigių, viso 9 075,38 EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 075,38 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 387,71 EUR ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo L. J. 230,00 EUR žyminio mokesčio bei 14,29 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB ,,Psyops Constructions“ ieškovui UAB „Bikuvos“ prekyba už įsigytas prekes yra skolingas 28 196,91 Lt, ginčo dėl skolos dydžio už neapmokėtas prekes nėra. Pareiga laiduotojui atsirado skolininkui neįvykdžius įsipareigojimu pagal pagrindinę sutartį ir kreditoriui pareikalavus, jog šią prievolę vykdytų laiduotojas. Teismas nurodė, kad pareigos atsiradimo momentas sietinas su pareikalavimu ir, įvertinęs sutarčių sąlygas ir ieškovo pateiktus dokumentus, atmetė atsakovo teiginius, kad prieš kreipiantis į teismą iš atsakovo net nebuvo pareikalauta sumokėti skolą. L. J. laidavimas už jau esamas UAB ,,Psyops Constructions“ prievoles neprieštaravo įstatymo reikalavimams, o UAB ,,Bikuvos“ prekyba įgijo teisę reikalauti, kad skolą bei kitas su ja susijusias sumas sumokėtų tiek skolininkas, tiek laiduotojas. Teismas pažymėjo, kad laidavimo sutartimis ginčo šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad laidavimas galios iki visiško skolininkės UAB „Psyops constructions“ prievolių įvykdymo, todėl atmetė atsakovo teiginius dėl laidavimo pasibaigimo pagal LR CK 6.88 str. 1 d. Atsakovas neįvykdė prisiimtos prievolės atsakyti už laiduojamąjį, todėl teismas jį pripažino pažeidusiu sutartinį įsipareigojimą ir ieškovui iš atsakovo priteisė 8 166,39 EUR (28 196,91 Lt) skolą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad UAB ,,Psyops Constructions“ 2013-10-31 raštas Nr. S-308, pasirašytas įmonės vadovo L. J., vertintinas kaip skolininko veiksmas, kuriuo jis pripažino skolą, taip pat pareigą sumokėti delspinigius, taigi nutraukia ieškinio senatį, todėl delspinigius nuo 2013 m. neapmokėtų sumų priteisė už laikotarpį nuo įsipareigojimų nevykdymo iki 2013-11-25, taip tenkindamas ieškovo reikalavimo dalį dėl 231,21 EUR (798,33 Lt) delspinigių už šį laikotarpį priteisimo iš atsakovo L. J.. Kitai reikalavimo priteisti delspinigius daliai teismas taikė senatį ir delspinigius skaičiavo už šešis paskutinius mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (2014-02-19 – 2014-08-19) bei už šį laikotarpį ieškovui iš atsakovo priteisė 617,94 EUR (2 133,61 Lt) delspinigių. Įvertinęs, kad terminas pareikšti reikalavimui dėl delspinigių pagal 2014 m. PVM sąskaitas – faktūras parduotas prekes nepraleistas, teismas nurodė, kad iš atsakovo ieškovui iš viso priteisiama 908,99 EUR (3 138,57 Lt) EUR delspinigių. Spręsdamas atsakovo priešieškinio reikalavimus laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, teismas nurodė, kad raginimai sudaryti/pasirašyti laidavimo sutartis, išsakyti ketinimai kreiptis į teismą dėl kitai šaliai priklausančių teisių įgyvendinimo, imtis sutartyje bei įstatymuose numatytų priemonių taikymo, kitai iš šalių nevykdant savo įsipareigojimų nelaikytini grasinimu ar ekonominiu spaudimu. Atsakovas L. J. ginčijamų Laidavimo sutarčių sudarymo metu buvo UAB ,,Psyops Constructions vadovas ir vienintelis akcininkas, todėl turėjo galimybę įvertinti laidavimo sutarties esmę, jos pasekmes bei prisiimamą riziką. Teismas vertino, kad laidavimo sutarčių pasirašymas buvo pagrįstas abipusiais interesais: iš atsakovo pusės – be papildomų trukdžių tęsti savo vadovaujamos bendrovė veiklą, užtikrinti prekių tiekimą, palaikyti gerus santykius su ieškovu, iš ieškovo pusės – gauti papildomą garantą dėl prievolių tinkamo įvykdymo. Atsakovas pats pripažino, kad pasirašyti Laidavimo sutartis buvo siūloma maždaug nuo 2014 m. vasario mėnesio, todėl atsakovas galėjo ir turėjo apsvarstyti galimybę prisiimti ar neprisiimti naujus įsipareigojimus, be to, nuo pirmos iki antros Laidavimo sutarties pasirašymo praėjo du mėnesiai, taigi, būdamas atidus ir rūpestingas, galėjo išanalizuoti Laidavimo sutarties sąlygas, derėtis dėl kitokių sąlygų ar išvis atsisakyti prisiimti įsipareigojimus pagal kitos sutarties šalies siūlomas sąlygas. Teismas sprendė, kad nenustatyta, jog UAB ,,Bikuvos“ prekyba būtų pasinaudojusi atsakovo priklausomybe nuo ieškovo ar tuo, kad jis yra ekonomiškai silpnas, neinformuotas, nepatyręs, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, nėra pagrindo išvadai, kad Laidavimo sutartys ar jos sąlygos būtų suteikusios ieškovui pranašumą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinį.
Šalies argumentai
Atsakovas L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-05-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo UAB „Bikuvos“ prekyba ieškinį kaip nepagrįstą, pripažinti negaliojančiomis 2014-04-04 ir 2014-06-05 laidavimo sutartis ir prievoles pagal jas pasibaigusiomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas atsakovo L. J. naudai. Apeliantas nurodė, kad laidavimo sutartis su ieškovu pasirašė dėl ekonominio spaudimo ir psichologinės prievartos. Teismas nepagrįstai šiuos ieškovo veiksmus vertino kaip galimą kreditoriaus interesų gynybos būdą, nes ieškovas tyčia suklaidino Atsakovą, jog laidavimo sutartys tai tik formalumas, tyčia nenurodė termino prievolei pagal laidavimo sutartį atsirasti, nesupažindino atsakovo su laidavimo sutarčių turiniu. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl ieškovo veiksmų siekiant supančioti atsakovą, t. y. apgaulės būdu išgauti jo parašą laidavimo sutartyse. Be to, ieškovas parengė laidavimo sutartis taip, kad atsakovas tapo ne subsidiariosios prievolės šalimi, o solidariosios. Teismas nepagrįstai sprendė, kad būtent tokio sandorio abi šalys norėjo ir dėl tokio sandorio buvo susitarta, teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas, šiuo atveju buvo silpnoji sandorio šalis. Apeliantas pažymėjo neturėjęs net menkiausių galimybių įvertinti rizikos dėl prisiimamų prievolių apimties, turinio. Atsakovas laidavimo sutartimis buvo nepagrįstai diskriminuojamas, nes buvo verčiamas pasirašyti laidavimo sutartis jau pasibaigus Pagrindinės sutarties prievolių įvykdymo terminui. Tikroji šalių valia laidavimo sutartimis buvo suteikti garantiją, kad trečiojo asmens prievolės ieškovui bus įvykdytos, todėl kol trečiasis asmuo netapo bankrutuojantis ar likviduotas, tol ieškovui negalėjo atsirasi reikalavimo teisė nukreipta į atsakovą. Po laidavimo sutarčių pasirašymo atsakovui atsirado ypatingai nepalankios aplinkybės (pasekmės), todėl prievolės pagal laidavimo sutartis turi būti pripažįstamos pasibaigusiomis ir dėl atsiradusių aplinkybių – trečiojo asmens turto arešto ir pareiškimo dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo nagrinėjimo. Apeliantas pažymėjo, kad jei būtų žinojęs, jog netrukus po laidavimo sutarčių sudarymo su ieškovu bus nutrauktos rangos sutartys, kurių vertė siekė 3 mln. litų, areštuotos trečiojo asmens atsiskaitomosios sąskaitos ir nutrauktos visos sutartys su trečiuoju asmeniu, o vėliau ir nagrinėjama trečiojo asmens bankroto byla tikrai nebūtų laidavęs už trečiąjį asmenį ir prisiėmęs tokios ypatingai didelės rizikos. Trečiasis asmuo šiuo metu turi rimtų finansinių sunkumų, todėl atsakovui bus beveik neįmanoma įgyvendinti regreso teisę, dėl ko vadovaujantis CK 6.87 str. 4 d. prievolės atsakovui pagal laidavimo sutartis turi būti pripažįstamos pasibaigusiomis. Reikalaudamos skolos atlyginimo iš atsakovo ieškovas privalėjo atsisakyti kreditorinio reikalavimo iš trečiojo asmens arba atvirkščiai, tačiau to nepadarė, todėl akivaizdūs ieškovo nesąžiningi veiksmai teismo privalėjo būti įvertinti atitinkamai. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas priteisė nepagrįstai didelę delspinigių dalį, nors turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, numatančią, kad delspinigiai skaičiuojami nuo pareikalavimo, o ne nuo termino sumokėti praleidimo. Dėl šios priežasties ieškovas iš atsakovo galėjo reikalauti tik 676,80 Lt dydžio delspinigių sumos.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Bikuvos“ prekyba atsiliepimu prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2015-05-28 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo L. J. UAB "Bikuvos"prekyba naudai 600 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškovas nereikalavo skolos grąžinti net 8 mėnesius, nors trečiasis asmuo UAB „Psyops Constructions“ 10-31 raštu Nr. S-308, kurį pasirašė atsakovas kaip trečiojo asmens vadovas, prašė leisti skolą sumokėti dalimis vėlesniais terminais, patvirtino, kad sumokės Sutartyje numatyto dydžio delspinigius, nurodė priežastis dėl ko vėluojama atsiskaityti, garantavo, jog sumokės skolą. Esant tokiai situacijai yra visiškai normalu ir tai atitinka įprastinę verslo praktiką, kad ieškovas prašė papildomų garantijų dėl skolos apmokėjimo įsipareigojimų įvykdymo bei tolesnio prekių tiekimo, atsakovas tokias garantijas davė ir pasirašė laidavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, kad grasinimu ar ekonominiu spaudimu nelaikytina raginimai sudaryti laidavimo sutartis, išsakyti ketinimai kreiptis į teismą dėl kitai šaliai priklausančių teisų įgyvendinimo. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad laidavimo sutartis pasirašė atsakovas, kuris buvo ir yra trečiojo asmens UAB „Psyops Constructions" vienintelis akcininkas ir direktorius, t. y. asmuo, turintis sutarčių sudarymo ir verslo patirtį, tarp Laidavimo sutarčių sudarymo yra ilgas laiko tarpas (daugiau kaip du mėnesiai), Laidavimo sutarčių tekstas nėra ilgas, Laidavimo sutarčių nuostatos suformuluotos aiškiai, Laidavimo sutartyse nurodytos konkrečios prekių įsigijimo PVM sąskaitos faktūros, prekių kainos, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, jog atsakovui nebuvo suteikta galimybė perskaityti pasirašomą sutartį. Ieškovas paaiškino, kad ieškovas UAB „Bikuvos" prekyba 2014-07-08 pranešimais Nr.241 ir Nr.242 informavo trečiąjį asmenį ir atsakovą apie susidariusią skolą ir pareikalavo sumokėti visą skolą ieškovui UAB „Bikuvos" prekyba, tačiau geranoriškai tai padaryta nebuvo. Nors apeliantas teigia, kad su ieškovu tarėsi dėl subsidiariosios atsakovo prievolės, tačiau ieškovas pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo sudarytose Laidavimo sutartyse numatyta, kad laiduotojas ir skolininkas kreditoriui atsako kaip solidarūs skolininkai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai byloje padarė išvadą, kad Laidavimo sutarčių pasirašymas buvo pagrįstas abipusiais interesais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas darė neleistiną poveikį apeliantui. Ieškovas nurodė, kad kai skolininkų prievolė yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus apie ieškovo siekius nepagrįstai praturtėti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami ne už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, bet tik už laikotarpį nuo pareikalavimo apmokėti delspinigius pateikimo dienos. Toks aiškinimas prieštarauja Sutarties 19 p. suformuluotai nuostatai, kad delspinigiai privalo būti sumokėti „už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną", taigi nuo prievolės pažeidimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog 1) teismas nepagrįstai ieškovo veiksmus spaudžiant atsakovą pasirašyti laidavimo sutartis vertino kaip kreditoriaus interesų gynybos būdą; 2) sprendime nebuvo atsižvelgta, kad tikroji laidavimo sutarties šalių valia buvo sukurti ne solidariąją, o subsidiariąją prievolę, be to atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis; 3) prievolės pagal laidavimo sutartis turi būti pripažįstamos pasibaigusiomis dėl atsiradusių aplinkybių ir dėl to, kad atsakovas neturėtų galimybės regreso tvarka išsiieškoti skolos iš trečiojo asmens; 4) neįvertinta, kad ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti, skolos reikalaudamas iš atsakovo ir trečiojo asmens; 5) teismas delspinigius turėjo skaičiuoti nuo pareikalavimo. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apelianto argumentų.
Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Kaip atsakovas nurodė apeliaciniame skunde, teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Apeliantas teigia, kad ieškovas reikalavo sudaryti sutartį ir grasino nutrauksiantis bendradarbiavimą, jei atsakovas nepasirašys sutarties, sudarytos akivaizdžiai nenaudingomis atsakovui sąlygomis, kurios atsakovas nebūtų pasirašęs, t. y. nurodo, kad 2014-04-03 ir 2014-06-05 laidavimo sutartys sudarytos dėl apgaulės ir ekonominio spaudimo. Pažymėtina, kad atsakovas pats nurodė, kad viena iš sandorio pripažinimo negaliojančiomis sąlygų yra šalies grasinimas ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklauso nuo tos šalies nesąžiningų veiksmų. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo teisės reikalauti skolininką įvykdyti prievolę įgyvendinimas, kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ar bendradarbiavimo su prievolių nevykdančiu skolininku nutraukimas negali būti pripažįstamas nesąžiningais ieškovo veiksmais. Ieškovas UAB „Bikuvos“ prekyba turėjo teisę pasirinkti kaip ginti savo teises: kreiptis į teismą reikalauti skolos ar pareikalauti papildomos garantijos prievolių įvykdymui užtikrinti. Atsakovas taip pat turėjo galimybę pasirinkti, sudaryti laidavimo sutartį su UAB „Bikuvos“ prekyba ar nutraukti bendradarbiavimą su šiuo statybinių medžiagų tiekėju ir kreiptis į kitą tiekėją, kuris pasiūlytų palankesnes sąlygas. Apeliantas paaiškino, kad tolesnis bendradarbiavimas su ieškovu buvo svarbus trečiajam asmeniui, kurio vienintelis akcininkas ir direktorius yra atsakovas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laidavimo sutarčių sudarymas buvo naudingas abiems šalims. Apeliantas nurodo, jog turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009 padarytu išaiškinimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009 nėra priėmęs 2005 m. spalio 19 d. nutarties. Tikėtina, kad atsakovas turėjo omenyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ir nurodytos LAT bylos ratio decidendi nesutampa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą.
Apeliantas nurodo, kad ieškovas nesuteikė jam galimybės susipažinti su laidavimo sutarčių tekstu, o atsakovas neturėjo net menkiausių galimybių įvertinti rizikos dėl prisiimamų prievolių apimties, turinio ir, jei atsakovas būtų su šiuo tekstu susipažinęs, tikrai nebūtų laidavęs visu savo turtu. Taigi iš esmės atsakovas nurodo sutartis pasirašęs su jomis nesusipažinęs ir neapsvarstęs tokio savo poelgio pasekmių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovui jau nuo 2014 m. vasario mėnesio buvus siūloma pasirašyti laidavimo sutartis, tad atsakovas turėjo visas galimybes pasidomėti laidavimo sutarčių institutu, pagrindinėmis laiduotojų teisėmis ir prievolėmis. Atsakovas yra vienintelis UAB ,,Psyops Constructions“ akcininkas ir direktorius, todėl turėjo sutarčių sudarymo praktikos, derybų įgūdžių ir, tiek atstovaudamas juridinį asmenį, tiek prisiimdamas prievoles savo vardu, privalėjo atidžiai susipažinti su pasirašomais dokumentais ir įvertinti prisiimamų įsipareigojimų riziką. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo neskaitęs nei pirmosios 2014-04-03 sudarytos sutarties, nei vėliau, 2014-06-05, pasirašytos laidavimo sutarties, nes tikėjęs, jog ieškovas skolų grąžinimo lauks neribotai. Tokie atsakovo paaiškinimai nesuderinami su bonus pater familias elgesiu, o laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis dėl paties atsakovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.
Atsakovas teigia, kad teismo sprendime nebuvo atsižvelgta, jog tikroji laidavimo sutarties šalių valia buvo sukurti ne solidariąją, o subsidiariąją prievolę. CK 6.81 str. 1 d. numato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, bendroji taisyklė numato, kad laiduodamas asmuo prisiima solidarią atsakomybę už prievolės įvykdymą, o šios taisyklės išimtys galimos tik laidavimo sutartyje numačius kitaip. Atsakovas, pasirašydamas laidavimo sutartis, turėjo susipažinti su sutarties turiniu ir įvertinti, jog laidavimo sutartys ne tik nenumato išimčių, bet ir tiesiogiai 3.1 punkte įtvirtina, kad skolininkas ir laiduotojas kreditoriui atsako solidariai. Sutiktina su ieškovo atsiliepime išdėstyta nuomone, kad laidavimo sutartys nėra ilgos (2 lapai), tekstas surašytas aiškiai, laidavimo sutartyse nurodytos konkrečios prekių įsigijimo PVM sąskaitos faktūros, prekių kainos, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, jog atsakovui nebuvo suteikta galimybė perskaityti pasirašomą sutartį. Apeliantas pažymi esantis silpnesnioji sutarties šalis, nes pasirašė ieškovo parengtą sutarties tekstą, tačiau vien ta aplinkybė, kad sutarties tekstą parengė ieškovas, sutarties nedaro negaliojančios, juolab, kad sutarties sąlyga dėl prievolės solidarumo yra įprasta laidavimo sutartims. L. J. nurodo, kad ginčo sutarčių pasirašymo metu jis jau buvo sudaręs Kredito sutartį būstui įsigyti, todėl nurodytomis sąlygomis tikrai nebūtų pasirašęs laidavimo sutarčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas pats žino apie savo turimus įsipareigojimus, tad tik jis vienas gali geriausiai įvertinti naujų prievolių prisiėmimo riziką. Tai, kad atsakovas šios rizikos neįvertino ar įvertino netinkamai, nenumatė, kad ateityje jo vadovaujamam ir jam priklausančiam juridiniam asmeniui gali iškilti finansinių sunkumų, nėra pagrindas laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis ar atsakovą atleisti nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas buvo verčiamas pasirašyti laidavimo sutartis jau pasibaigus Pagrindinės sutarties prievolių įvykdymo terminui, o tai reiškia, kad pasirašydamas laidavimo sutartis, atsakovas pasirašymo momentu įgijo prievolę iš karto atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas, pasirašydamas sutartis, žinojo ir suvokė, už kokių trečiojo asmens prievolių įvykdymą jis laiduoja ir turėjo suprasti, kad šių prievolių įvykdymo terminas jau suėjęs, tuo labiau, kad šios prievolės kilo dėl pačio apelianto priimtų verslo sprendimų. Be to, laidavimo sutartys pasirašytos 2014 m. balandžio ir birželio mėn., o ieškovas į teismą su ieškiniu atsakovui kreipėsi 2014 m. rugpjūčio mėnesį, todėl atsakovas turėjo laiko prievolei įvykdyti.
Apeliantas nurodo, kad po sutarčių pasirašymo atsakovui atsirado ypatingai nepalankios aplinkybės, todėl prievolės pagal laidavimo sutartis turi būti pripažįstamos pasibaigusiomis. Atsakovas ypatingai nepalankiomis aplinkybėmis laiko esant trečiojo asmens UAB ,,Psyops Constructions“ turtui 2014-04-17 ir 2014-05-19 taikytą areštą ir dėl to nutrauktas sutartis su užsakovu. Pirmiausia, pažymėtina, kad šios aplinkybės yra susijusios ne su atsakovu, o su jo vadovaujamu ir jam nuosavybės teise priklausančiu trečiuoju asmeniu. Antra, turto areštas buvo taikytas dar iki antrosios laidavimo sutarties pasirašymo, todėl atsakovas, žinodamas UAB ,,Psyops Constructions“ finansinę padėtį ir prisiimtus įsipareigojimus, turėjo suvokti tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo apimtį ir galimas pasekmes, tačiau, nepaisant to, 2014-06-05 laidavimo sutartį pasirašė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo nurodytų argumentų dėl nepalankių pasekmių, tačiau tame pačiame puslapyje atsakovas cituoja pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais atmesti minėti atsakovo argumentai. Tai, kad neiškėlus restruktūrizavimo bylos trečiajam asmeniui, reikš, jog atsakovas negalės regreso tvarka išsireikalauti UAB „Bikuvos“ prekyba už trečiąjį asmenį sumokėtų sumų, laidavimo sutarčių taip pat nedaro negaliojančiomis.
Atsakovas pažymi, kad ieškovas skolos gali reikalauti arba iš trečiojo asmens, arba iš atsakovo, bet ne iš abiejų kartu, tačiau toks atsakovo aiškinimas prieštarauja CK normoms ir šalių sudarytų sutarčių turiniui. Laidavimo sutarčių 9.1 punktais šalys susitarė, kad Laidavimo sutartys įsigalioja nuo jų pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių kreditoriui pagal pagrindinę sutartį įvykdymo, o 3.1 punktuose numatė, kad prievolės yra solidarios, todėl kreditorius gali prievolės įvykdymo reikalauti tiek abiejų, tiek vieno iš skolininkų (CK 6.6 str. 4 d.).
Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentais, jog teismas delspinigius turėjo skaičiuoti nuo pareikalavimo, o ne nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo, todėl ieškovas turėjo teisę reikalauti tik 676,80 Lt delspinigių. Šis apelianto argumentas nepagrįstas pirmiausia dėl to, kad UAB ,,Psyops Constructions“ 2013-10-31 raštu Nr. S-308, pasirašytu atsakovo L. J., pripažino skolą, taip pat pareigą sumokėti delspinigius, todėl teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 231,21 EUR (798,33 Lt) delspinigius už laikotarpį iki 2013-11-25. Pagrindinės sutarties 19 p. šalys susitarė, kad pirkėjui laiku neapmokėjus įsigytų prekių, pardavėjui raštu pareikalavus, pirkėjas privalo sumokėti 0,05 proc. delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (T. 1, b. l. 8-11). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004, nurodė, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami ne nuo tada, kai laiku neapmokamos PVM sąskaitos-faktūros, o tik nuo tada, kai ieškovas pareikalauja. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio išaiškinimo nėra pateikęs. Minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl skolininko atliktų įmokų paskirstymo eiliškumo, t. y. įmokos skyrimo delspinigių ar pagrindinės skolos dengimui. Kasacinis teismas, vertindamas pardavėjo veiksmus gautomis sumomis pirmiausia dengiant delspinigius, nors atskirai raštu apie juos pirkėjo neinformavus, pažymėjo, kad „delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, o pardavėjui pareikalavus“, taigi vertino netesybų egzistavimą nagrinėtu atveju, tačiau nieko nepasisakė apie terminą ar laikotarpį, nuo kada delspinigiai turėtų būti skaičiuojami. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys sutartyje numatė, jog delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną uždelstą dieną, pirmosios instancijos teismas, atsakovo prašymu pritaikęs ieškinio senatį, pagrįstai iš atsakovo priteisė 908,99 EUR (3138,57 Lt) delspinigių ieškovo naudai.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovui prašant, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas UAB „Bikuvos“ prekyba nurodė patyręs ir prašė priteisti 600 EUR advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2015-07-14 Sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 312, išrašytą advokato G. Tamošiūno UAB „Bikuvos prekybai ir 2015-07-14 Mokėjimo nurodymą (T. 3, b. l. 43-44). Nurodytos išlaidos neviršija Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) numatytų ribų (maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis yra 928,07 EUR), yra pagrįstos, todėl priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 88 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. J. (a. k(duomenys neskelbtini) 600 EUR advokato pagalbos išlaidų UAB „Bikuvos“ prekyba (j. a. k. 284088150) naudai.