Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-11-22 · Administracinė byla Nr. eA-2634-520/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-11-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-02-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-22
Bylos Nr.
eA-2634-520/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01970-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro
Pareiškėjas
E. Ž.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. G.
Kategorijos
  • 12.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eA-2634-520/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01970-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 12.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. Ž. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir L. G. (L. G.)) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja E. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2015 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (1.12.3)s-1126 „Dėl žemės mokestinės vertės tikslinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) atnaujinti terminą prašymui dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 metų mokestinės vertės pateikti; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą išnagrinėti 2015 m. vasario 17 d. prašymą dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 metų mokestinės vertės iš esmės.

Pareiškėja nurodė, kad ji, kartu su L. G. 2014 m. lapkričio 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu įgijusi nuosavybės teisę į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas), 2015 m. vasario 18 d. kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centrą (toliau – ir atsakovas), prašydama ištaisyti VĮ Registrų centro darbuotojų klaidą ir nustatyti teisingą Žemės sklypo apmokestinimą pagal 58.16 verčių zoną, kurioje faktiškai yra Žemės sklypas, apskaičiuotą ir priskirtą konkrečios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Kadangi Žemės sklypas tuo pačiu metu yra skirtingose apmokestinimo zonose (58.16 ir 58.17), vidutinė rinkos vertė nuo žemės mokestinės vertės skiriasi daugiau kaip 600 000 Lt. Pareiškėjos teigimu, VĮ Registrų centras Sprendimu nepripažino savo darbuotojų klaidų, tačiau sutiko patikslinti Žemės sklypo mokestinę vertę nuo 2015 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centras Sprendimu atsisakė patikslinti Žemės sklypo 2014 metų mokestinę vertę, nurodydamas, kad pareiškėja, nebūdama mokesčių mokėtoja ir žemės sklypo savininke nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., su atlikta individualia žemės vertinimo ataskaita privalėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl tuo metu pareiškėjai nuosavybės teise nepriklausiusio Žemės sklypo mokestinės vertės.

Pareiškėja paaiškino, kad kai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A27(1)-1531 pakeitė Žemės sklypo adresą iš (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., į (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pareiškėjos tėvas Z. G. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą per vieną darbo dieną patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis, o vėliau – papildomą prašymą per vieną darbo dieną perskaičiuoti Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad apie Žemės sklypo adreso pasikeitimą ir jo vidutinės rinkos vertės sumažėjimą atsakovui tapo žinoma dar 2014 m. birželio mėnesio pabaigoje, tačiau atsakovas interneto tinklalapyje nurodė prieštaringą informaciją, pagal kurią vidutinė rinkos vertė nustatyta pagal verčių zoną 58.16, o mokestinė vertė – pagal verčių zoną 58.17. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atsakovas neatliko savo prievolės pakeisti Žemės sklypo mokestinę vertę bei klaidino tiek buvusį, tiek esamus Žemės sklypo savininkus. Pareiškėjos teigimu, VĮ Registrų centras turėjo imtis veiksmų ir perskaičiuoti mokestinę vertę nuo 2014 m. birželio 26 d., nes pasikeitus žemės sklypo adresui ir vidutinei rinkos vertei, Žemės sklypas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi turėjo būti perkeltas iš 58.17 verčių zonos į 58.16 verčių zoną ir apmokestinamas pagal pastarąją.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovas atsisakė nagrinėti jos 2015 m. vasario 17 d. prašymo dalį dėl Žemės sklypo apmokestinimo pagal 58.17 verčių zoną nuo 2014 m. sausio 1 d., teigdamas, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą tokiems prašymams pateikti, tačiau ji tik nuo 2014 m. lapkričio 19 d. įgijo visas turto savininkui tenkančias teises ir pareigas, todėl terminas kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl 2014 metų žemės mokestinės vertės baigėsi 2015 m. vasario 19 d., t. y. pareiškėja jo nepraleido. Pareiškėja iki tapimo Žemės sklypo savininke kreiptis į atsakovą dėl Žemės sklypo, kuris jai nuosavybės teise nepriklausė, jokių teorinių ir faktinių galimybių neturėjo. Pareiškėjos teigimu, jos tėvas siekė, kad iki 2014 m. birželio 30 d. būtų kuo skubiau pakeista ir teisingai nustatyta Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė. Jeigu teismas nustatytų, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl žemės sklypo 2014 metų mokestinės vertės pateikti, pareiškėja prašė šį terminą atnaujinti. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas nepagrįstai jai perkėlė atsakomybės naštą, nurodydamas, kad 2014 metų pradžioje, kai pareiškėja nebuvo Žemės sklypo savininkė, turėjo kreiptis į atsakovą su individualia žemės vertinimo ataskaita, nes toks atsakovo reikalavimas pateikti individualią Žemės sklypo vertinimo ataskaitą yra perteklinis, nelogiškas ir pažeidžia pareiškėjos teises.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad atliekant masinį žemės įvertinimą, 2012 metais Žemės sklypas įtrauktas į 58.17 zoną. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės sklypo mokestinė vertė – 273 112 Eur (943 000 Lt). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A27(1)-1531 patikslinus Žemės sklypo adresą, 2014 metais atliekant masinį žemės vertinimą, Žemės sklypas perkeltas į 58.16 verčių zoną. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės sklypo mokestinė vertė – 106 000 Eur (367 000 Lt), vidutinė rinkos vertė – 100 000 Eur. Atsakovui Žemės mokesčio įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1523 patvirtintomis Masinio žemės vertinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) yra pavesta įgyvendinti žemės vertinimo masinio vertinimo būdu nustatant žemės sklypo mokestinę ir vidutinės rinkos vertes funkciją. Žemės sklypo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusi vertė buvo apskaičiuota pagal Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, t. y. pagal Žemės sklypo adresą – (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Pasikeitus Žemės sklypo adresui, vadovaujantis Taisyklių 46.2 punktu nuo 2015 m. sausio 1 d. jo mokestinė vertė perskaičiuota.

Atsakovo teigimu, Taisyklių 46.2 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. rugsėjo 19 d., nustatanti galimybę iki birželio 30 d. pasikeitus žemės sklypo kadastro duomenims iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 30 d. perskaičiuoti žemės sklypo vertę, negalėjo būti taikoma perskaičiuojant mokestines vertes 2014 m. birželio 30 d., nes taip būtų pažeistas teisės aktų negaliojimo atgal principas. Žemės mokesčiui apskaičiuoti galioja pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-522 patvirtintus dokumentus apskaičiuotos žemės mokestinės vertės ir jos galios iki naujų žemės masinio vertinimo dokumentų, skirtų žemės mokesčiui apskaičiuoti, patvirtinimo. Atsakovas nurodė, kad kasmet patvirtinami žemės masinio vertinimo rezultatai, nustatantys žemės vidutines rinkos vertes, naudojami kitoms valstybės ekonominėms reikmėms nustatyti, o kiekvienų metų sausio 1 d. įsigaliojanti žemės vidutinė rinkos vertė perskaičiuojama žemės savininkui kreipusis į VĮ Registrų centrą su prašymu apskaičiuoti aktualią žemės vidutinę rinkos vertę.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad skundą atsakovui žemės mokesčio mokėtojai turi teisę pateikti vieną kartą per 3 mėnesius nuo žemės vidutinės rinkos vertės mokesčiams nustatymo pradžios, t. y. nuo žemės masinio vertinimo dokumentų galiojimo datos. Žemės sklypo savininkas nei 2013 metų, nei 2014 metų mokestiniu laikotarpiu skundo bei prašymo su individualia vertinimo ataskaita nepateikė, o vien tai, kad Žemės sklypo savininkas pasikeitė, nėra pagrindo atnaujinti terminą. Atsakovo teigimu, pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas visapusiškai, jo nagrinėjimo procedūros atitiko teisės aktų reikalavimus, priimtas Sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, be to, pareiškėja nenurodė, kokias procedūras atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos 2015 m. vasario 17 d. prašymą, kadangi Sprendimas yra pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjos E. Ž. skundą tenkino iš dalies: panaikino VĮ Registrų centro 2015 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (1.12.3)s-1126 „Dėl žemės mokestinės vertės tikslinimo“ dalį dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 metų mokestinės vertės; įpareigojo VĮ Registrų centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 17 d. prašymą dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 metų mokestinės vertės iš esmės; priteisė pareiškėjai iš atsakovo 21,29 Eur už skundą sumokėto žyminio mokesčio; kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad atliekant masinį žemės įvertinimą, 2012 metais Žemės sklypas įtrauktas į 58.17 zoną. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A27(1)-1531 pakeitė žemės sklypo adresą, kuris registre įregistruotas nuo 2014 m. birželio 25 d. Atliekant masinį žemės vertinimą 2014 metais, Žemės sklypas perkeltas į 58.16 verčių zoną, tačiau mokestinė vertė (106 000 Eur) perskaičiuota nuo 2015 m. sausio 1 d. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė patikslinti Žemės sklypo 2014 metų mokestinę vertę iš 58.17 į 58.16 verčių zoną ir neatnaujino termino pareiškėjai pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl Žemės sklypo mokestinės vertės patikslinimo, pagrįstumo.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi Žemės mokesčio įstatymo 3, 9, 10, 12 ir 13 straipsniais bei Taisyklių 46.2 punkto redakcija, įsigaliojusia nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. Teismo vertinimu, atsakovui, kuris iki 2014 m. rugsėjo 1 d. privalėjo perduoti mokesčių administratoriui 2014 m. birželio 30 d. duomenis 2014 metų žemės mokestinei vertei apskaičiuoti, nekilo pareiga perskaičiuoti ginčo žemės 2014 metų mokestinės vertės, nes tai nebuvo nustatyta duomenų perdavimo mokesčių administratoriui metu, t. y. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., galiojusioje Taisyklių 46.2 punkto redakcijoje, pagal kurią Žemės sklypo mokestinė vertė turėjo būti perskaičiuojama nuo 2015 m. sausio 1 d.

Teismas pažymėjo, kad pagal VMI viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Žemės mokesčio administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 38 punktą žemės mokestis apskaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro teikiamus šių taisyklių 37 punkte išvardytus kalendorinių metų birželio 30 dienos duomenis; šiuos duomenis VĮ Registrų centras VMI pateikia iki kiekvienų kalendorinių metų rugsėjo 1 dienos; VĮ Registrų centras pakartotinai kalendorinių metų gruodžio 31 dienos duomenis pateikia metams pasibaigus, iki kitų kalendorinių metų sausio 10 dienos. Pagal Žemės mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir Administravimo taisyklių 62 punktą žemės mokestis turi būti apskaičiuotas bei suformuotos ir patvirtintos deklaracijos įteiktos mokesčio mokėtojams iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Teismas nustatė, kad žemės mokesčio mokėtojui Z. G. (Z. G.) už 2014 metų mokestinį laikotarpį mokėtino žemės mokesčio deklaracija suformuota 2015 m. sausio 28 d., t. y. deklaracijos formavimo metu jau galiojo nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. įsigaliojusi Taisyklių 46.2 punkto nuostata. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovui nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. kilo pareiga pakeisti Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenis ir iki 2014 m. gruodžio 31 d. mokesčių administratoriui juos perduoti pagal nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. įsigaliojusios Taisyklių 46.2 punkto redakcijos nuostatas. Teismas sprendė, kad ši atsakovo pareiga nebuvo išnykusi ir pareiškėjos 2015 m. vasario 17 d. prašymo pateikimo atsakovui metu.

Teismas nesutiko su atsakovo Sprendime išdėstytu argumentu, kad pareiškėja praleido terminą Žemės sklypo mokestinei vertei tikslinti, nes nustatė, kad pareiškėja neprašė ir neketino ginčyti turto vertinimo įmonės nustatytos turto (Žemės sklypo) mokestinės vertės, neteikė atsakovui individualios Žemės sklypo vertinimo ataskaitos, nes ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo pasikeitus Žemės sklypo adresui. Teismo vertinimu, nesant ginčo dėl vertinimo įmonės viešajame registre nustatytos mokestinės vertės, Sprendimo dalis, kuria nurodyta, kad pareiškėja praleido terminą Žemės sklypo mokestinei vertei tikslinti, ir atsisakyta šį terminą atnaujinti, naikintina. Teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendimu nepagrįstai atsisakė pakeisti Žemės sklypo 2014 metų mokestinio laikotarpio mokestinę vertę iš 58.17 verčių zonos į 58.16 verčių zoną. Teismas, pažymėjęs, kad atsakovas pareiškėjos prašymą pakeisti Žemės sklypo 2015 metų mokestinio laikotarpio mokestinę vertę iš 58.17 verčių zonos į 58.16 verčių zoną patenkino ir ginčo dėl to nėra, sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti Sprendimo dalį, kuria atsisakyta pakeisti Žemės sklypo 2014 metų mokestinę vertę ir nurodyta, kad pareiškėja praleido terminą Žemės sklypo mokestinei vertei tikslinti, bei atsisakyta šį terminą atnaujinti, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 17 d. prašymą dėl Žemės sklypo mokestinės vertės 2014 metų patikslinimo iš 58.17 į 58.16 verčių zoną. Teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė 21,29 Eur už skundą sumokėto žyminio mokesčio, nes pareiškėjos skundas buvo iš esmės patenkintas.

III.

Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos E. Ž. skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Žemės sklypo vertė, įsigaliojusi 2014 m. sausio 1 d., buvo apskaičiuota pagal duomenis, esančius Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, kai Žemės sklypo adresas buvo (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., t. y. kai jis buvo priskirtinas 58.17 verčių zonai. Taisyklių 46 punktas (redakcija, galiojusi iki 2014 m. rugsėjo 19 d.) nustato aplinkybes, kuomet Žemes mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos žemės mokestinė vertė nustatoma (perskaičiuojama), ir šiuo atveju žemės sklypo mokestinė vertė perskaičiuojama nuo mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, kurio metu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti atitinkami žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimai, naudojant Taisyklių 44 punkte nurodytus masinio žemes vertinimo dokumentus (Taisyklių 46.2 p.). Dėl to nagrinėjamu atveju pasikeitus Žemės sklypo adresui, jo mokestinė vertė perskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 46.2 punktu nuo 2015 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismas ginčo atveju nepagrįstai taikė Taisyklių 46.2 punkto pakeitimą, įsigaliojusį nuo 2014 m. rugsėjo 19 d., kuris negalėjo būti taikomas perskaičiuojant žemės sklypų mokestines vertes 2014 m. birželio 30 d. datai, t. y. anksčiau nei įsigaliojo teisės aktas. Taisyklėse nėra nustatyta, jog Taisyklių 46.2 punkto pakeitimai galioja 2014 m. sausio 1 d. žemės mokestinėms vertėms, todėl jos negali būti perskaičiuojamos atgaline data.

2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įstatymo nuostatomis, kokioms aplinkybėms esant žemės mokesčio mokėtojai turi teisę pateikti VĮ Registrų centrui skundą (Žemės mokesčio įstatymo 11 str. 1 d.) arba prašymą su individualaus vertinimo ataskaita (Žemės mokesčio įstatymo 11 str. 2 d.). Kadangi 2014 m. sausio 1 d. mokestiniu laikotarpiu Žemės sklypo savininkas nepateikė nei skundo, nei prašymo su individualaus vertinimo ataskaita, preziumuojama, jog nustatyta žemės sklypo mokestinė vertė tuometinį Žemės sklypo savininką tenkino. Žemės sklypo įgijėjai perima tik tas teises ir pareigas, kurias turėjo pats Žemės sklypo savininkas, todėl vien dėl to, kad pasikeitė Žemės sklypo savininkas, nėra nei teisinio, nei loginio pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, be to, pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas.

3. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog žemės mokesčio mokėtojui Z. G. (Z. G.) už 2014 metų mokestinį laikotarpį mokėtino žemės mokesčio deklaracija suformuota 2015 m. sausio 28 d., negali būti laikomas pagrįstu, logišku ir svariu argumentu, kad VĮ Registrų centras pagal Taisyklių 46.2 punkto naująją redakciją privalėjo perskaičiuoti Žemės sklypo mokestinę vertę 2014 m. sausio 1 d. datai. Atsakovo duomenimis, mokesčių administratorius Žemės sklypo deklaraciją žemės mokesčio mokėtojui suformavo 2014 m. spalio 11 d., o nustatęs Žemės sklypo paveldėtojus, 2014 metų žemes mokesčio deklaraciją tik išsiuntė 2015 m. sausio 28 d. Kadangi pareiškėja tik perėmė teises ir pareigas, kurias turėjo Žemės sklypo savininkas, 2015 m. sausio 28 d. žemės mokestinė vertė neturėjo būti perskaičiuota.

4. VĮ Registrų centras, nuo 2015 m. sausio 1 d. priskirdamas Žemės sklypą 58.16 verčių zonai, veikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir Taisyklių 6, 46.2 punktų nuostatomis. Pareiškėjos 2015 m. vasario 17 d. prašymas buvo visapusiškai išnagrinėtas, Sprendimas pagrįstas teisės aktą nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės mokestinės vertės tikslinimą, atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

5. Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 81 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų, nes netinkamai taikytos teisės normos bei išdėstyti argumentai, dėl kurių atmesti VĮ Registrų centro argumentai.

Atsiliepimas

Pareiškėja E. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. VĮ Registrų centras visuomeninių santykių nustatant 2014 metų žemės apmokestinimą apimtį supranta siaurai, t. y. traktuoja, kad šie visuomeniniai santykiai susiklostė ir pasibaigė iki 2014 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, subsidiariai Taisyklių nuostatoms taikė mokesčių administravimą reglamentuojančius teisės aktus ir pagrįstai nurodė, kad VĮ Registrų centro prievolė pateikti mokesčių administratoriui duomenis, reikalingus žemės mokesčiui apskaičiuoti, yra ne tik iki kiekvieno mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 d., bet ir metams pasibaigus, t. y. iki kitų kalendorinių metų sausio 10 d. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad žemės mokesčio mokėtojui Z. G. (Z. G.) už 2014 metų mokestinį laikotarpį mokėtino žemės mokesčio deklaracija suformuota 2015 m. sausio 28 d. Dėl to šioje situacijoje visuomeniniai santykiai nustatant 2014 metų žemės mokestį, jį apskaičiuojant ir duomenis apie jį pateikiant mokesčių mokėtojui pasibaigė ne 2014 m. birželio 30 d., kaip nurodo VĮ Registrų centras, o 2015 m. sausio 28 d. Nors atsakovui iki 2014 m. rugsėjo 1 d. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nekilo pareiga perskaičiuoti žemės sklypo 2014 metų mokestinės vertės, tačiau atsakovo pareiga perduoti mokesčių administratoriui duomenis apie atnaujintą žemės sklypo 2014 metų mokestinę vertę kilo vėliau, t. y. iki 2015 m. sausio 10 d., kuomet jau galiojo naujos redakcijos Taisyklių 46.2 punktas.

2. Taisyklėse nėra nurodyta, kad naujos redakcijos Taisyklių 46.2 punktas galioja nustatant išimtinai tik 2015 metų ir vėlesnių kalendorinių metų žemės mokestines vertes. Dėl to nėra teisinio pagrindo atsisakyti taikyti šią Taisyklių naujos redakcijos nuostatą ir atsisakyti perskaičiuoti Žemės sklypo 2014 metų apmokestinimą pagal 58.16 verčių zoną. Kadangi nėra aiškiai apibrėžta, ar nustatant privačių žemės sklypų apmokestinimą 2014 metams turi būti taikomas nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. galiojančios redakcijos Taisyklių 46.2 punktas, šis neaiškumas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį turi būti sprendžiamas pareiškėjos, kaip mokesčių mokėtojos, naudai.

Šalies argumentai

3. Nors VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde nurodo, kad mokesčių administratorius 2014 m. spalio 11 d. suformavo žemės mokesčio deklaraciją Z. G. (Z. G.), tačiau šios aplinkybės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nurodęs nei atsakovas VĮ Registrų centras, nei trečiasis suinteresuotas asmuo VMI, be to, VĮ Registrų centras nėra pateikęs į bylą šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėja į VĮ Registrų centrą kreipėsi dėl Žemės sklypui nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, t. y. siekė, kad klaidingai nustatytas kadastro duomuo (Žemės sklypo vertė pagal apmokestinimo zoną 58.17) būtų pakeistas į teisingą kadastro duomenį (Žemės sklypo vertė pagal apmokestinimo zoną 58.16).

Atsiliepimas

4. Atsakovo teiginys, kad Žemės sklypas nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo priskirtas 58.16 verčių zonai, neatitinka tikrovės ir prieštarauja bylos duomenimis, nes tai buvo padaryta tik išnagrinėjus pareiškėjos prašymą 2015 m. kovo mėnesį. Pareiškėja ginčo dėl 2015 metų Žemės sklypo apmokestinimo nekėlė, tačiau į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dėl neteisingai nustatytos Žemės sklypo 2014 metų mokestinės vertės, t. y. kad VĮ Registrų centras nepagrįstai atsisakė nustatyti Žemės sklypo apmokestinimą už 2014 metus pagal 58.16 verčių zonai, kurioje 2014 metais de jure ir de facto buvo Žemės sklypo dislokacija, apskaičiuotą ir priskirtą konkrečios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas nei vienoje iš teismo sprendimo dalių nėra padaręs išvados, kad pareiškėja įgijo daugiau teisių ir pareigų negu buvęs savininkas, kuris mirė iki įsigaliojant šioje byloje aktualiems pakeitimams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro 2015 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (1.12.3)s-1126 „Dėl žemės mokestinės vertės tikslinimo“ dalies, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjos E. Ž. 2015 m. vasario 17 d. prašymas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., mokestinės vertės 2014 metais patikslinimo, t. y. prašymas pakeisti šio žemės sklypo verčių zoną iš 58.17 į 58.16. Pareiškėja, pateikdama atsakovui minėtą prašymą siekė, kad žemės sklypo mokestinė vertė būtų perskaičiuota nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (byloje nustatyta, kad mokestinė sklypo vertė yra perskaičiuota tik nuo 2015 m. sausio 1 d.), atsižvelgiant į tai, jog 2014 metais atliekant masinį žemės vertinimą Žemės sklypas buvo perkeltas į 58.16 verčių zoną, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A27(1)-1531 buvo patikslintas Žemės sklypo adresas. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1523 patvirtintų Masinio žemės vertinimo taisyklių 46.2 punktu, galiojusiu iki 2014 m. rugsėjo 19 d., žemės sklypo mokestinė vertė gali būti perskaičiuota tik nuo 2015 m. sausio 1 d., ir nagrinėjamu atveju netaikomos nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. įsigaliojusios Taisyklių 46.2 punkto nuostatos.

Primintina, kad žemės mokestinės vertės nustatymą (perskaičiavimą) nustato Taisyklių 44–46 punktai. Iki 2014 m. rugsėjo 19 d. galiojęs Taisyklių 46.2 punktas nustatė, kad Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos žemės mokestinė vertė nustatoma (perskaičiuojama) pasikeitus žemės sklypo kadastro duomenims, turintiems įtakos šio žemės sklypo mokestinei vertei. Šiuo atveju žemės sklypo mokestinė vertė perskaičiuojama nuo mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, kurio metu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti atitinkami žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimai, naudojant Taisyklių 44 punkte nurodytus masinio žemės vertinimo dokumentus. Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais (Žemės mokesčio įstatymo 7 str.), o žemės mokestinė vertė yra žemės vidutinė rinkos vertė (Žemės mokesčio įstatymo 9 str. 1 d.). Žemės vertinimą atlieka turto vertinimo įmonė, žemės vertinimas atliekamas naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius (Žemės mokesčio įstatymo 10 str. 1 ir 2 d.). Vyriausybė nustato masinio žemės vertinimo atlikimo procedūras, įskaitant žemės verčių zonų žemėlapių ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelių sudarymo tvarką ir žemės vidutinių rinkos verčių apskaičiavimo tvarką konkretiems žemės sklypams (Žemės mokesčio įstatymo 10 str. 3 d.). Duomenis, reikalingus žemės mokesčiui apskaičiuoti (Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, taip pat duomenis apie apleistas žemės ūkio naudmenas), turto vertinimo įmonė pateikia mokesčių administratoriui ne vėliau kaip iki kiekvieno mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 d. (Žemės mokesčio įstatymo 13 str. 1 d.).

Šioje byloje pareiškėja pateikė duomenis, kad mokesčių administratorius 2015 m. sausio 28 d. Z. G. (Z. G.), kurio teisių ir pareigų perėmėjai yra pareiškėja bei trečiasis suinteresuotas asmuo L. G., apskaičiavo 330,80 Eur žemės mokestį už 2014 metus. Žemės mokestis už sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., nustatytas atsižvelgiant, kad Žemės sklypo mokestinė vertė – 943 000 Lt. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčijami mokesčių administratoriaus veiksmai, susiję su žemės mokesčio apskaičiavimu, todėl šioje byloje nenagrinėjamos ir nevertinamos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su mokesčių administratoriaus veiksmais, nustatant mokestį už Žemės sklypą. Pareiškėja šioje byloje ginčija tik atsakovo VĮ Registro centro veiksmus, kuriais jis atsisakė perskaičiuoti žemės sklypo mokestinę vertę pagal 2014 m. birželio 26 d. pasikeitusius Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, t. y. žemės sklypą priskirti 58.16 verčių zonai (Žemės sklypo mokestinė vertė 2014 metais yra nustatyta pagal 58.17 verčių zoną). Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2014 m. birželio 26 d. buvo nustatyta 334 000 Lt atsižvelgiant į tai, jog sklypas yra priskirtas 58.16 zonai.

Pareiškėja byloje pareikštą reikalavimą atsakovui grindė nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. įsigaliojusia nauja Taisyklių 46.2 punkto redakcija, kuri nustato, kad Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos žemės mokestinė vertė nustatoma (perskaičiuojama), pasikeitus žemės sklypo kadastro duomenims, turintiems įtakos šio žemės sklypo mokestinei vertei. Šioje normoje taip pat nurodyta, kad jeigu žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimai Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 30 d., žemės sklypo mokestinė vertė perskaičiuojama pagal Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis jo įregistravimo momentu, naudojant Taisyklių 44 punkte nurodytus masinio žemės vertinimo dokumentus. Jeigu žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimai Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti po einamojo mokestinio laikotarpio birželio 30 d., žemės sklypo mokestinė vertė perskaičiuojama nuo mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, kurio metu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti atitinkami žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimai, naudojant Taisyklių 44 punkte nurodytus masinio žemės vertinimo dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi būtent šia Taisyklių redakcija, įsigaliojusia 2014 m. rugsėjo 19 d., ir nesutiko su atsakovo pozicija, kad laikantis Žemės mokesčio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų ir iki 2014 m. rugsėjo 1 d. perduodant duomenis apie žemės sklypus mokesčių administratoriui mokestinei vertei apskaičiuoti, negaliojo Taisyklių 46.2 punkto redakcija (įsigaliojusi nuo 2014 m. rugsėjo 19 d.) ir todėl atsakovui nekilo pareiga keisti ginčo duomenų, pasikeitusių iki 2014 m. birželio 30 d.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga.

Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 947 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“ 1.24 punktu buvo pakeistas Taisyklių 46.2 punktas ir šiuo nutarimu nebuvo nustatyta, kad nutarimo 1.24 punktas įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. ar nuo kitos datos. Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarime Nr. 947 nėra nurodyta jokių išlygų, dėl kurių neturėtų būti pakeičiama 2014 metais mokestinė žemės sklypo vertė, įsigaliojus naujai Taisyklių 46.2 punkto redakcijai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. turėjo pareigą pakeisti ginčo Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenis.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, jog pareiškėja nėra praleidusi termino reikalauti, kad būtų pakeista Žemės sklypo mokestinė vertė, nes pareiškėja, pateikdama prašymą, neginčijo turto vertinimo įmonės nustatytos turto (Žemės sklypo) mokestinės vertės bei neteikė atsakovui individualios žemės sklypo vertinimo ataskaitos. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nurodė, kad ginčas kilo dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimo pasikeitus Žemės sklypo adresui. Kaip jau minėta, Žemės sklypo adresas buvo pakeistas iki 2014 m. birželio 30 d., o pagal bylos medžiagą tai yra Žemės sklypo kadastro duomuo, turintis įtakos šio Žemės sklypo mokestinei vertei. Pasikeitus Žemės sklypo kadastro duomenims ir 2014 m. rugsėjo 19 d. įsigaliojus naujai Taisyklių 46.2 punkto redakcijai, Žemės sklypo savininkas turėjo teisę reikalauti, kad būtų pakeista ginčo Žemės sklypo 2014 metais mokestinio laikotarpio mokestinė vertė, o kadangi savininkas Z. G. mirė, tai šią jo teisę perėmė pareiškėja. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas minėtą ginčą, nenustatė, kad pareiškėja įgijo daugiau teisių nei buvęs Žemės sklypo savininkas Z. G.. Pažymėtina, kad atsakovas 2015 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (1.12.3)s-1126 negrindė aplinkybėmis, jog pareiškėja dėl minėto kadastrinio duomens pakeitimo turi kreiptis į Registrų centro teritorinį registratorių, kurio sprendimas turi būti skundžiamas Centriniam registratoriui, todėl nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamos administracinės procedūros inicijavimu ir pareiškėjos nesąžiningumu, kreipiantis į teismą su skundu dėl atsakovo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (1.12.3)s-1126.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes ir jas įvertino, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepripažintini pagrįstais, todėl apeliacinis skundas yra netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė