Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą pateikusiam asmeniui Š. U. (toliau ­ir – pareiškėjas) ir jo atstovei advokatei L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Š. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. A. (toliau ir – Institucija) 2025-04-14 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8831-2025, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. A. 2025-04-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8831-2025 Š. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad jis, 2025-03-05 8.40 val. Vilniuje, Titnago g. 8, vairuodamas automobilį „Honda Jazz“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją (3 priedas 1.1 punktas) ir tokiu būdu išvažiavo į priešpriešinę eismui skirtą eismo juostą, kur lenkė mokomąjį automobilį. Tokiais veiksmais Š. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.7 punktą. Jam paskirta 180 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

2. Pareiškėjas Š. U., nesutikdamas su skundžiamu nutarimu pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutarimą kaip nepagrįstą. Skundą nagrinėjant teisme patikslino, prašydamas pakeiti nutarimą dalyje dėl paskirtų administracinio poveikio priemonės ir baudos. Prašo panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams bei sumažinti paskirtą baudą iki 85 Eur. Savo skundą argumentuoja tuo, kad jo nuomone, minėto nusižengimo padarymas nėra galimas, nes minėtame kelio ruože nėra įspėjamųjų ženklų, draudžiančių lenkimą. Todėl jis, būdamas protingas ir atidus asmuo, negalėjo numatyti, jog pradėdamas lenkimo manevrą leistinoje vietoje, pažeis KET. Be to nutarimą išnagrinėjusi institucijos atstovė nepateikė jokių administracinį nusižengią pagrindžiančių įrodymų.

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teismui pateikė atsiliepimą į pirminį skundą, kuriame prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodyta, kad institucija nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, kad kelio ruože, kuriame pareiškėjas atliko lenkimą, nėra kelio ženklo, kuris draustų lenkti kitas transporto priemones, dėl ko jis negalėjo tikėtis, kad lenkimą atliks draudžiamoje vietoje ir todėl jis neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Iš byloje esančių nuotraukų, vaizdo įrašo ir policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas atliko lenkimą, kirsdamas KET 3 priedo 1.1 punkte nurodytą siaurą ištisinę liniją. Toks lenkimas savaime yra pavojingas ir draudžiamas KET, todėl neabejotina, jos pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, nepaisant to, jog įvykio vietoje nėra įrengto kelio ženklo, draudžiančio transporto priemonių lenkimą.

4. Teisme pareiškėjas Š. U. nurodė, kad nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, kad jis orientuotūsi. Išvažiavo teisingai, pagal taisykles, bet sugrįžtant buvo tam tikrų nedidelių ištisinės linijų atkarpų, kurių jis negalėjo numatyti. Grįžtant atgal galimai pravažiavo vieną ištisinės linijos juostą, kuri gal buvo 10 m. Prašo neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonių ir paskirtą baudą sumažinti dėl jo sunkios finansinės padėties.

5. Pareiškėjo atstovė advokatė L. A. teisme nurodė, jog situacija tokia, kad pareiškėjas važiavo keliu Titnago g., važiavo ilgą laiką paskui mokomąjį automobilį, kuris važiavo gerokai lėčiau nei leistinas greitis. Š. U. siekdamas aplenkti automobilį, stebėjo kelią ir ilgą laiką jam iš kairės pusės buvo punktyrinė juosta. Tačiau dėl priešais atvažiuojančio automobilio jis negalėjo aplenkti mokomojo automobilio. Kai pamatė, kad kelias priekyje laisvas, pamatė punktyrą ir priėmė sprendimą lenkti. Pradėjęs lenkimo manevrą, susilyginęs su aplenkiamuoju automobiliu, pastebėjo, kad prasidėjo ištisinė linija. Siekdamas saugiai baigti manevrą, pareiškėjas nepuolė stabdyti ir grįžti atgal, o nutarė aplenkti mokomąjį automobilį. Šiuo momentu jį ir užfiksavo pareigūnai. Š. U. norėtų teismui pasakyti, kad jis nėra chuliganiškas vairuotojas, kad nėra linkęs pažeidinėti KET. Taip susiklostė dėl apmaudžios klaidos, momentinio neįvertinimo. Kelias Š. U. nebuvo pažįstamas, jis juo važiuoja retai. Tos aplinkybės ir lėmė šio administracinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjas nuoširdžiai atsiprašo ir jo pozicija teismui yra panaikinti nutarimu skirtą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, nes automobilio vairavimas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) ir tai vienintelės jo pajamos, todėl teisė vairuoti jam yra labai reikalinga. Įvertinus, kad jis nėra chuliganiškas vairuotojas, nėra linkęs pažeisti įstatymų, nėra padaręs administracinių nusižengimų, yra vairuotojas, turintis didelį vairavimo stažą, tad labai prašo panaikinti jam paskirta administracinio poveikio priemonę. Dėl baudos sumažinimo, prašo įvertinti, kad pareiškėjas sunkiai verčiasi, o tai patvirtina, kad jam skirtas VGTPT advokatas.

6. Liudytoja E. B. apklausiama teisme parodė, kad kartu su kolega tarnybiniu automobiliu stovėjo prie Titnago g. 6 pastato esančio keliuko ir vykdė kelių eismo taisyklių kontrolę, kai pastebėjo atvažiuojantį automobilį, kuris lenkė mokomąją transporto priemonę išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir ją aplenkęs kirto siaurą ištisinę liniją. Jie asmenį sustabdė.

6.1. Teisme parodžius pareiškėjo atstovės pateiktą nuotrauką, liudytoja nurodė, kad nuotraukoje užfiksuota įvykio vieta. Pirma punktyrinė linija iš dešinės, tai išvažiavimas iš autobusų stotelės. O prieš tai visus yra siaura ištisinė linija. Taip pat nuotraukoje yra įvažiavimas/išvažiavimas į/iš teritorijos (brūkšninė linija). Brūkšninė linija eina po ištisinės linijos. Automobilis važiavo nuo nuotraukos apačios į viršų, į Savanorių pr. Ji nematė pačio automobilio lenkimo momento, bet matė, kad važiuoja mokomoji transporto priemonė, o vairuotojas, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, grįždamas vėl kirto siaurą ištisinę liniją ir toliau jį sustabdė.

6.2. Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytoja parodė, kad manevras užfiksuotas 8 min. 41 s. Ji matė manevrą, kai asmuo išvažiavo į priešpriešinį eismą, bet matė, kaip asmuo sugrįžo atgal į savo eismo juostą, nes jie tada pradėjo vytis. Jos žiniomis, Titnago g. yra ištisinio kelio ženklinimo linija ištisai, t. y. beveik visa Titnago g. yra pažymėta siaura ištisine linija. Punktyrinė linija yra skirta įvažiuoti ir išvažiuoti iš teritorijos. Šioje vietoje lenkti draudžiama.

6.3. Teisme aiškinantis įvykio vietos aplinkybes buvo apžiūrėta „Google maps“. Apžiūrint „google.maps“, liudytoja parodė, kad asmuo važiavo iš kairės į dešinę. Siaura ištisinė linija prasideda dar prieš keliuką, kuriame jie stovėjo. Jeigu asmuo pradėjo lenkimą ir mato ištisinę liniją, tai galbūt jis turėtų sulėtinti greitį ir sugrįžti į savo eismo juostą. Visais atvejais, visus veiksmus atlikdamas vairuotojas turi saugiai elgtis. Tame kelio ruože, kur draudžiama lenkti, reikia įvertinti, kad turi elgtis saugiau ir nepažeidinėti KET.

7. Liudytojas S. B. apklausiamas teisme parodė, kad stovėjo kelio ruože, kur viena kryptimi yra dvi eismo juostos, o kita – viena. Jie su tarnybiniu automobiliu stovėjo arba Titnago g. 8, arba Titnago g. 8A. Stovėjo už stotelės. Siaura ištisinė linija yra nuo stotelės iki stotelės ir už išvažiavimo taip pat yra ištisinė. Automobilis, kryptimi nuo Gariūnų g. link Savanorių pr. lenkė mokomąjį automobilį vietoje, kur yra ištisinės linijos. Jie tiksliai nematė, kada žmogus pradėjo manevrą. Nematė, kur tiksliai grįžo. Greičiausiai asmuo grįžo per ištisinę liniją atgal į savo eismo juostą.

8. Posėdyje institucijos atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Institucija atsiliepime nurodė, jog byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

9. Byloje, patikslinus skundo reikalavimus raštu ir žodžiu, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti paskirtą piniginę baudą.

10. Teismas, susipažinęs su skundo argumentais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, jog pareiškėjas Š. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pagrįstai, baudos nuobauda individualizuota tinkamai. Tačiau tenkina pareiškėjo skundą dėl švelnesnės, nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalies sankcijoje, administracinio poveikio priemonės paskyrimo.

11. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.

12. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad buvo pažeista (duomenys neskelbtini)7 punktas, kuriame nustatyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės ir 1.15.

13. KET 3 priede 1.1. punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta <...>. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas vairuodamas automobilį, skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje kirto siaurą ištisinę liniją ir tokiu būdu įvažiavo į priešpriešinę kelio eismo juostą, norėdamas aplenkti mokomąjį automobilį. Šias aplinkybes patvirtina teisme liudytojais apklaustų policijos pareigūnų E. B. ir S. B. parodymai, tarnybinis pranešimas ir vaizdo medžiaga. Abu liudytojais apklausti pareigūnai nurodė, kad nematė kaip pareiškėjas kirto siaurą ištisinę liniją, tačiau pastebėjo momentą, kai pareiškėjas lenkė mokomąjį automobilį, ten, kur draudžiama šį manevrą atlikti, tad pradėjo jį vytis. Šios nurodytos aplinkybės užfiksuotos ir byloje pateiktame vaizdo įraše „V1888-(duomenys neskelbtini)250305-084000-084300-20010200+10-AP-3379.mp4“, kuriame užfiksuota kaip pareiškėjo automobilis, lenkdamas mokomąjį automobilį, buvo išvažiavęs į priešpriešinį eismą, po ko policijos pareigūnai pradėjo jį vytis. O tai rodo, kad pareiškėjas, nenorėdamas važiuoti paskui galimai lėčiau (nei leistinas maksimalus greitis) važiuojantį mokomąjį automobilį, pasirinko atlikti nutarime nurodytus manevrus. Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu sutiko dėl jo atliktų veiksmų įvertinimo skundžiamame nutarime ir sutiko. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritaria institucijos skundžiamame nutarime padarytai išvadai, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė (duomenys neskelbtini)7 punkte įtvirtintą draudimą.

15. Tačiau pareiškėjo ir jo atstovės manymu, nusižengimas padarytas dėl klaidos, momentinio neįvertinimo, nes pareiškėjui kelias buvo nepažįstamas, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, kad jis orientuotųsi, tai, kad pareiškėjas ilgą laiką važiavo paskui mokomąjį automobilį, kuris važiavo lėčiau nei leistinas greitis, bet dėl priešprieša atvažiuojančio automobilio negalėjo mokomojo automobilio aplenkti ir, kai pamatė, kad kelias priekyje laisvas, pamatė brūkšninę liniją – priėmė sprendimą aplenkti.

16. Teismas su tokiais pareiškėjo ir jo gynėjos argumentais nesutinka. Visų pirma, kaip nurodė liudytoja apklausta E. B., praktiškai visa Titnago g. atkarpa yra pažymėta siaura ištisine linija (KET 3 priedo 1.1. punktas), t. y. ši linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta (didžioji kelio dalis buvo apžiūrėta ir teismo posėdžio metu, naudojant Google Maps). Pareiškėjas yra vairuotojas, kuris privalo žinoti KET bei kitų teisės aktų, nustatančių eismą keliuose, nuostatas. O ir pareiškėjo darbas yra tiesiogiai susijęs su nuolatiniu automobilio vairavimu. Tad akivaizdu, kad jam žinoma, kada ir kokiame kelio ruože draudžiama lenkti bei važiuoti priešpriešinio eismo juosta, o būtent, kad draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta, kai kelio ruožas siaura ištisine linija paženklintame kelio ruože (KET 3 priedo 1.1. punktas). Be to, pareiškėjo ir jo atstovės minėtas brūkšninis ženklinimas, įvertinus fotonuotraukas ir vaizdo įrašus, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, yra sankryža (įvažiavimas/išvažiavimas į/iš teritorijos), t. y. vieta, kur taip pat pagal KET reikalavimus buvo draudžiama atlikti lenkimo manevrą. Šis KET pažeidimas pareiškėjui skundžiamame nutarime nėra konstatuotas, todėl plačiau apie jį teismas nepasisako, tačiau aplinkybė, kad šioje kelio atkarpoje buvo galimybė tik įvažiuoti/išvažiuoti į teritorijas per brūkšninį ženklinimą, rodo, kad pareiškėjas negalėjo galvoti, kad jis gali atlikti šioje vietoje lenkimo manevrą, nes pagal (duomenys neskelbtini)1 punktą, sankryžose lenkimas draudžiamas. Visa tai, kas išdėstyta rodo, kad tik kirtus siaurą ištisinę liniją pareiškėjas galėjo apvažiuoti lėtai važiuojantį mokomąjį automobilį ir pasirinko tokį neteisėtą elgesio variantą, veikdamas tyčia ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

17. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad bauda vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

18. Kaip pirmiau minėta, pareiškėjui už padarytą administracinį nusižengimą paskirta 180 Eur bauda (artima minimaliai) ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui. Iš nutarimo matyti, jog institucija, skirdama nuobaudą, įvertino tai, kad nėra pareiškėjo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

20. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018; 2AT-38-895/2019).

21. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teisme savo kaltę pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi, tai teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šioje dalyje institucijos nutarimas keistinas.

22. Iš byloje esančių duomenų, t. y. 2025-05-09 administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, jog per paskutinius penkerius metus iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo trauktas šešis kartus. Nors kaip matyti, penki jo padaryti administraciniai nusižengimai taip pat susiję su KET pažeidimais (nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 reikalavimų, pažeidė kelio ženklo Nr. 301 reikalavimus, vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs automobilyje įrengto saugos diržo, pažeidė kelio ženklo Nr. 333 reikalavimus, pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje neturėdamas specialaus leidimo), tačiau jo padaryti nusižengimai nėra sistemiški (2024 m. – 3 nusižengimai, 2023 m. – 1 nusižengimas, 2022 m. 2 nusižengimai), visos paskirtos baudos yra apmokėtos. Taigi, matyti, kad pareiškėjas paskutinį kartą už KET pažeidimus baustas 2024 m. rugsėjį, yra padaręs keletą KET pažeidimų. Tačiau, atsižvelgiant į jų kiekį ir tai, kad vairavimas yra kasdienis pareiškėjo darbas, šių KET pažeidimų teismas nevertina, kaip galinčių pareiškėją vertinti kaip sistemingą ir piktybinį KET nesilaikantį asmenį.

23. Pareiškėjas teisme nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam ypatingai reikalinga, nes jis yra (duomenys neskelbtini) ir jo darbas yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Kitų pajamų jis neturi, o jo materialinė padėtis nėra lengva. Byloje taip pat pateiktas 2025-05-07 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, iš kurio matyti, kad dėl pareiškėjo turtinės padėties jis priskiriamas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. O tai taip pat patvirtina, kad pareiškėjo materialinė padėtis iš ties sunki.

24. Teismo vertinimu, aptarti pareiškėją charakterizuojantys duomenys, padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybės (pirmą kartą padarytas tokio pobūdžio nusižengimas), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Š. U. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų. Taip pat, teismas įvertina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pats procesas jau turėjo auklėjamąjį pobūdį pareiškėjui bei išties yra aplinkybių, dėl ko administracinio poveikio priemonė – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams atėmimas varžys asmens teises labiau nei reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, visuomenės interesui dėl saugaus eismo užtikrinti, o paskirta bauda taip pat yra per griežta nagrinėjamu atveju. Taigi, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, Š. U. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonė švelninama, sutrumpinant jos taikymo terminą iki 1 (vieno) mėnesio. Tačiau net sunki materialinė padėtis šiuo atveju nėra pagrindas švelninti paskirtos 180 Eur baudos, kuri yra artima straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai baudai. Tačiau baudos mokėjimą, įvertinęs baudos dydį, teismas išdėsto 6 mėnesiams, mokant kiekvieną mėnesį po nutarimo įsiteisėjimo (iki einamojo mėnesio pabaigos) po 30 Eur į VMI sąskaitą, nurodytą skundžiamame nutarime.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. A. 2025-04-14 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8831-2025.

Pripažinti Š. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Š. U., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje, ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Nutarimu paskirtos 180 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesiams, mokant kiekvieną mėnesį po nutarimo įsiteisėjimo (iki einamojo mėnesio pabaigos) po 30 Eur į VMI sąskaitą, nurodytą skundžiamame nutarime.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.