- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- e2A-269-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02188-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nebasta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Stakoda“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nebasta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-545-1136/2024, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nebasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stakoda“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nebasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Stakoda“ 67 241,15 Eur skolą, 1 614,00 delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2021-05-26 Rangos sutartį Nr. 2021-05-6 (toliau – ir Rangos sutartis) ieškovė atliko metalo konstrukcijų gamybos, gruntavimo, dažymo, pristatymo ir montavimo darbus už 136 869,40 Eur sumą, atsakovė sumokėjo 69 628,25 Eur sumą ir liko skolinga 67 241,15 Eur. Teigė, kad atsakovė pagamintą bei sumontuotą metalo konstrukcijas priėmė, pradėjo jomis naudotis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023-10-25 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Stakoda“ dėl priimto preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove vykdant rangos sutartį, nepasiekė rangos sutartyje numatyto darbų rezultato, dėl ko atsakovei teko samdyti kitus rangovus, kad pastarieji atliktų papildomus darbus. Pažymėjo, jog pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras pagal rangos sutartį darbų kaina yra 1,5 karto didesnė nei numatyta rangos sutartyje. Ieškovė į rangos sutarties kainą, pagal pateiktas sąskaitas faktūras, įtraukė ir sąskaitas faktūras, kurios visiškai nebuvo susijusios su rangos sutartimi. Atkreipė dėmesį, jog su ieškove nebuvo sudarę jokių papildomų susitarimų, kuriais būtų pakeista rangos sutarties kaina į ieškovės nurodomą rangos sutarties kainą. Pridūrė, jog atsakovė nėra sudariusi ar patvirtinusi ieškovės pateiktų ranka rašytų skaičiavimų. Taip pat nurodė, jog ieškovės pateiktų eksploatacinių savybių deklaracijų ir antikorozinės dangos montavimo protokolų nei atsakovė, nei pastato techninis prižiūrėtojas iki ieškinio teismui pareiškimo nebuvo gavę. Teigė, kad ne atsakovė yra skolinga ieškovei, o ieškovė atsakovei. Paaiškino, kad ieškovės atliktų darbų taisymui samdėsi kitus asmenis ir dėl to patyrė 15 677,88 Eur išlaidas. Remiantis rangos sutarties sąlygomis, ieškovė turėtų atsakovei mokėti ne tik patirtas darbų taisymo išlaidas, bet ir 7 838,94 Eur baudą (50 procentų darbų taisymo išlaidų), 3 636,47 Eur baudą, nutraukus rangos sutartį, 16 194,39 Eur delspinigius už kiekvieną pavėluotą laiku atlikti darbus dieną bei atsakovės sumokėtas ieškovei sumas pagal rangos sutartį už darbus, kurių ieškovė neatliko.
4. Ieškovė pateiktame atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad būtent dėl atsakovės kaltės (nebuvo paruošta statybų aikštelė bei pastato pamatai) ji negalėjo laiku sumontuoti metalo konstrukcijas, dėl ko jos buvo atvirame ore sandėliuojamos. Pasirinktos C2 aplinkos koroziškumo klasės dažais nudažytos metalo konstrukcijos buvo laikomos lauko sąlygomis, todėl atsakovė privalėjo stabdyto dažymo darbus, tartis su ieškove dėl darbų atidėjimo, bendradarbiauti su ieškove. Tvirtino, kad negali prisiimti atsakomybės dėl atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su papildomu metalo konstrukcijų gruntavimu, dažymu, nes būtinumas iš naujo atlikti konstrukcijų gruntavimą, dažymą kilo iš atsakovo rangos sutarties sąlygų pažeidimo. Teigė, jog dėl netinkamai įrengtų pamatų, ieškovė negalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų sumontuoti metalo konstrukcijas, siūlė atsakovei už papildomą užmokestį ištaisyti neatitikimus, tačiau atsakovė nesutiko. Pasibaigus sutarties terminui ir galimybei pradėti montavimo darbus buvus apribotai, ieškovė sprendė klausimą dėl rangos sutarties nutraukimo ir pareikalavimo apmokėti už faktiškai atliktus darbus iš ieškovės. 2023-04-28 buvo nuspręsta santykius pratęsti ir pakeisti sutarties kainą, tokiu būdu ieškovė pagamino 46 275,40 t metalo konstrukcijų ir darbų kaina buvo 128 784,43 Eur. Nurodė, kad 2023 m. birželio mėnesį visiškai užbaigus darbus, ieškovės darbuotojas statybos darbų žurnalą su informacija apie atliktus darbus, panaudotas medžiagas perdavė atsakovei, atsakovė dabų rezultatu naudojasi, vykdo kitus statybos darbus. Paaiškino, jog beveik visi darbai buvo atlikti, išskyrus metalinių konstrukcijų LR-1 sutrumpinimą dėl per aukštų pastato pamatų, ką atsakovė atsisakė papildomai apmokėti. Tvirtino, jog atsakovė be ieškovės atstovų dalyvavimo atliko metalinių konstrukcijų apžiūrą, dėl ko neaišku, ar apžiūra buvo atlikta tinkamai ir ar nustatyti trūkumai egzistavo. Pridūrė, kad ieškovė teikė pasiūlymus kaip spręsti ginčą dėl trūkumų, tačiau atsakovė pasirinko kitą rangovą, kuriam sumokėjo didesnę trūkumų ištaisymo kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024-03-21 galutiniu sprendimu panaikino 2023-10-25 preliminarų sprendimą, ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Nebasta“ 2 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Stakoda“ naudai.
6. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad byloje keliamas klausimas dėl ieškovės teisės reikalauti atlyginti už jos atliktus sutartinius darbus, ir nėra pareikštas atsakovės atskiras, savarankiškas reikalavimas dėl netinkamai atliktų ieškovės darbų pagal rangos sutartį atsiradusių defektų šalinimo išlaidų, teismas nevertina ir nepasisako dėl ieškovės atliktų darbų kokybės bei darbų defektų šalinimo išlaidų pagrįstumo.
7. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad ginčo šalys susitarė, kad ieškovė, kaip rangovė, pagamins metalo konstrukcijas, jas nugruntuos, nudažys ir, pristačiusi į statybos vietą, konstrukcijas sumontuos. Rangos sutartyje šalys sutarė tik dėl bendros visų darbų kainos, t. y. atskirai neįkainojo metalo konstrukcijų pagaminimo, gruntavimo, dažymo, pristatymo ir sumontavimo darbų, tokia pati darbų kainos konstrukcija buvo numatyta ir 2023-04-28 priede, todėl teismas padarė išvadą, jog ginčo šalis siejo ne tik statybos rangos teisiniai santykiai, bet ir prekių pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nes ieškovė rangos sutartimi buvo įsipareigojusi pagaminti sutartyje apibūdintas prekes. Kadangi rangos sutartimi nebuvo išskirti metalo konstrukcijų pagaminimo, montavimo darbų įkainiai, sprendžiant ginčą, metalo konstrukcijų kokybei teismas taikė daiktų pirkimui-pardavimui taikytinas teisės normos, montavimo darbams – rangą reglamentuojančias normos. Teismas pažymėjo, jog teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.
8. Dėl šalių ginčijamo pagaminto metalų konstrukcijų kiekio, teismas nustatė, kad šalys metalo konstrukcijų kiekį apibrėžė remdamosi projekte nurodytuoju kiekiu. Pagal pateiktą sąnaudų kiekių žiniaraštį, padidėjęs metalo konstrukcijų kiekis buvo nustatytas dar 2022-03-28, todėl 2023-04-28 ginčo šalims, pasirašant priedą prie rangos sutarties, buvo galimybė koreguoti rangos sutartyje sutartą metalo konstrukcijų kiekį, tačiau tai priede nebuvo padaryta. Teismas sprendė, kad rangos sutarties šalys nesusitarė dėl 46 275,4 kg metalo konstrukcijų kiekio, todėl ieškovė pagal rangos sutartį neįgijo teisės reikalauti apmokėti didesnį kiekį metalo konstrukcijų nei sutarta buvo rangos sutartyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
9. Teismas nurodė, kad abi ginčo šalys patvirtino, kad rangos sutarties tekstą rengė ieškovė ir vykstant deryboms, nei viena iš šalių nekėlė klausimo dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį tvarkos – ar bus atsiskaitoma etapais pagal pateikiamas PVM sąskaitas faktūras, ar bus atsiskaitoma pagal vieną pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už visus atliktus darbus. Pagal rangos sutartį šalys susitarė, kad užsakovas (atsakovė) už darbus apmoka pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo, taip pat, bus atliekamas avansinis mokėjimas, ką padarė atsakovė ir ieškovė neginčijo. Be to, 10 000,00 Eur atsakovės avansinis mokėjimas ieškovei buvo atliktas ir 2023-05-30. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros NEB Nr. 020169, NEB Nr. 020503, NEB Nr. 020780, NEB Nr. 021833 buvo išrašytos remiantis rangos sutartimi. 2022-03-23 elektroniniu laišku atsakovės vadovas D. G. informavo ieškovę, kad atsisako priimti ieškovės išrašytą 2022-02-28 PVM sąskaitą faktūrą už metalo gaminius 37 268,00 Eur sumai, kadangi pagal rangos sutartį atsakovė perka neatskirus metalo gaminius, o konstrukcijas su montavimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėta PVM sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į ieškovės prašomų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų sąrašą.
10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022-01-31 iki 2023-06-16 išrašinėjo atsakovei PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė nesutiko jas apmokėti iki atlikti darbai bus perduoti jai, teismas šias aplinkybes vertino taip, kad rangos sutarties sąlygas dėl darbų apmokėjimo abi ginčo šalys aiškino skirtingai. Teismas nustatęs, kad rangos sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, sprendė, kad būtent sutarties tekstą parengusiai šaliai, t. y. ieškovei, tenka pareiga prisiimti neigiamas pasekmes dėl neaiškios sutarties sąlygos ir laikyti, kad rangos sutartyje nustatyta kaina pagal pateiktą ieškovės PVM sąskaitą faktūrą sumokama po to, kai priimamas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai (lot. contra proferentem - neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją siūliusios šalies nenaudai; CK 6.655 straipsnio 1 dalis).
11. Dėl atsakovės teiginių, kad ieškovė neatliko visų darbų pagal rangos sutartį ir atliktų darbų neperdavė atsakovei, teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas 2024-01-03 statybos techninės priežiūros vadovo J. L. raštas ieškovei, patvirtina, kad ieškovė nei statybos techninę priežiūrą atliekančiam asmeniui, nei atsakovei, atliekamų darbų neperdavė ir net nebandė priduoti, nes nepateikė išpildomosios nuotraukos, medžiagų sertifikatų ir atitikties deklaracijų, visų reikalingų bandymų aktų. Kadangi rangos sutartimi pati ieškovė apibrėžė, kada atlikti darbai yra laikomi užbaigti, ir nepaneigė, kad statybos techninės priežiūros vadovo J. L. nurodyta išpildomoji dokumentacija nėra perduota, teismas pripažino, kad pagal rangos sutartį ieškovė neužbaigė sutartimi numatytų darbų (CPK 185 straipsnis).
12. Teismas sutiko su ieškovės atstovo aiškinimu, kad, jei nėra parengtas atliktų darbų perdavimo aktas, o pastatas yra priduotas valstybinei komisijai ir naudojamas pagal paskirtį, tokiu atveju rangovas turi teisę gauti atlygį už atliktus statybos darbus. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad prekybos paskirties pastatas, (duomenys neskelbtini), yra priduotas valstybinei komisijai ir naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtino, kad pastatas nėra dar iki galo pastatytas, o tai, kad atliekami pastato viduje kiti statybos darbai, teismo vertinimu, nereiškė statinio naudojimo pagal paskirtį.
13. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovei pagal rangos sutartį nekyla pareiga apmokėti už ieškovės atliktus darbus iki sutartiniai darbai bus priduoti ir priimti bei bus pateikta PVM sąskaita faktūra už visus atliktus ir perduotus darbus. Netenkinus reikalavimo priteisti skolą, teismas taip pat netenkino ir reikalavimo priteisti 1 614,00 Eur delspinigius bei procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Nebasta“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-03-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą - palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-10-25 preliminarų sprendimą, priimti naujus įrodymus, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepilna apimtimi nustatė bylos įrodinėjimo dalyką ir dėl šios priežasties nenustatė visų reikšmingų bylos išsprendimui aplinkybių. Analizuojant atsakovės poziciją viso proceso metu, matyti, kad jos neveikimas - atsisakymas apmokėti atliktus darbus nėra siejamas su dokumentų nepateikimu, priėmimo-perdavimo akto nesurašymu, o su jos noru taikyti sutartinės atsakomybės sąlygas ir sumažinti atliktų darbų kainą iki nulio. Atsakovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad įsiskolinimų nėra, priešingai, būtent ieškovė liko skolinga atsakovei pagal Rangos sutartį. Pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į šiuos atsakovės argumentus bei jos vengimą apmokėti už ieškovės atliktus darbus.
14.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas, teigiant, kad šalys sutartimi nustatė sutarties kainą. Rangos sutartimi šalys susitarė dėl vienos tonos metalo konstrukcijos pagaminimo ir montavimo (2200 Eur su PVM) kainos, taip pat pažymėjo, kad statybos objekto pagal projektą metalo gaminių svoris sudaro 43555,7 kg. Taigi metalo gaminių svoris buvo nustatytas ne faktiškai pasveriant metalo konstrukciją, o atsižvelgiant į projekto rodiklius. Kadangi bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas tarp šalių ne tik dėl metalo kiekio (svorio), bet ir šių rodiklių apskaičiavimo autoriaus, ieškovas prašė teismo apklausti projektuotoją S. M. ir tokiu būdu pašalinti bet kokias abejones dėl projekto pakeitimo dokumento autoriaus. Tačiau teismas formaliais motyvais atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl liudytojo iškvietimo ir tokiu būdu suvaržė ieškovės teisę į ieškinio faktinių aplinkybių įrodinėjimą. Teismai išsamiai netyrė, kokie papildomi darbai buvo faktiškai atlikti, kokia jų apimtis, ar juos atlikti ieškovei nebuvo privaloma pagal šalių neginčijamą rangos sutartį, ar atsakovės leidimas atlikti papildomus darbus nebuvo jos, kaip užsakovės pareigos, nustatytose CK 6.681 straipsnio 1 dalyje - sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, vykdymas. Ieškovės manymu, nagrinėdamas šalių ginčą dėl papildomų šalių rangos sutartyje nenurodytų darbų atlikimo, esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į sudėtingus šalių tarpusavio santykius, kuriems galėjo turėti įtakos atsakovės siekis nemokėti už atliktą darbą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatų, panaikinančių draudimą remtis liudytojų parodymais sprendžiant kilusį šalių ginčą. Apeliantės vertinimu, padaryti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, neleido teismui išsamiai ištirti byloje pateiktų įrodymų, ir byloje kilę ginčo klausimai neišnagrinėti visapusiškai.
Šalies argumentai
14.3. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad neaiškios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ją siūliusios šalies nenaudai. Pagal teismų praktiką, statybos rangos teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl užsakovo (atsakovės) pareigos atsiskaityti su rangovu (ieškove) už jo atliktus darbus (ne)atsiradimo, esminę reikšmę turi tai, ar rangovas atliko sutartyje nurodytus darbus, ir ar šie darbai yra atlikti tinkamai, o ne tai, ar užsakovas formaliai priėmė šiuos darbus. Ieškovė mano, kad atsakovės teiginiai, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas sumažinti atliktų darbų kainą arba atlyginti nuostolius. Nagrinėjamuoju atveju reikšmę turi atsakovės pagrindinis motyvas - visiškai nemokėti ieškovei (rangovui) atlyginimo už atliktus darbus, tai yra atsakovės noras sumažinti darbų kainą iki nulio.
14.4. Apeliantė nepritaria teismo išvadoms, kad byloje nebuvo pateikta duomenų kad prekybos paskirties pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra priduotas valstybinei komisijai ir naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad po metalo konstrukcijos sumontavimo samdė kitą subrangovą - UAB „Euromonta“ pagal 2023-05-03 Rangos sutartį Nr. 23/05/03. Metalo konstrukcijos montavimo darbai buvo atlikti ir 2023-05-10 atliktus darbus UAB „Euromonta“ darbų vadovas V. B. perdavė atsakovės įgaliotam asmeniui J. L., kuris savo parašu patvirtino atliktų darbų atitikimą statybos reglamento reikalavimams (forma F-26), atžyma apie darbų perdavimą buvo padaryta statybos darbų žurnale. Ieškovės atstovas, aiškindamas rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą, nurodė, kad jeigu užsakovas pradėjo naudotis darbų rezultatu, vadovaujantis teismų praktika, rangovas turi teisę gauti atlygį už atliktus statybos darbus. Būtent tokia pozicija buvo išdėstyta teismo posėdžio metu ir ieškovės atsiliepime į atsakovės prieštaravimus. Jokios kalbos apie būtinumą priduoti visą pastatą valstybės įgaliotai institucijai ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu neminėjo.
Žemesnės instancijos teismas
14.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad „pateiktos nuotraukos rodo, kad pastatas nėra dar iki galo pastatytas, o tai, kad atliekami pastato viduje kiti statybos darbai, nereiškia statinio naudojimo pagal paskirtį“. Ši teismo išvada patvirtina, kad teismas neįsigilino į ieškovės atliktų darbų santykius su viso pastato statyba, nesuprato, kas sudarė sutarties objektą - darbų rezultatą. Ieškovės atliktas darbas sudaro tiktai dalį visų būtinų statybos darbų, kurie vykdomi etapais. Ieškovė savo darbų etapą atliko, ir toliau kiti rangovai turės atlikti kitus projekte numatytus darbus. Nagrinėjamuoju atveju darbų rezultatas - metalo konstrukcija - statybos objekte pagaminta ir sumontuota pagal atsakovės projektą. Būtent statinį laikančios konstrukcijos pagaminimas buvo rangos sutarties objektu - atliktų darbų rezultatu. Tęsiant kitus statybos darbus atsakovė atliko: stogo konstrukcijas klojimą ant nurodytos statinį laikančios konstrukcijos, ir sienų konstrukcijos tvirtinimą bei šiltinimą prie statinį laikančios konstrukcijos. Su aktu Nr. 2024/01/03 atsakovė pateikė 2 fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad ieškovės pagaminta metalo konstrukcija apšildyta šildymo medžiaga ir uždėtas stogas. Taip pat ieškovė 2024-02-02 pateikė objekto fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad atsakovė pradėjo naudotis pagaminta ir sumontuota metalo konstrukcija pagal paskirtį.
Šalies argumentai
14.6. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju rangos darbai nebuvo užbaigti, kadangi užsakovui nebuvo perduota visa reikalinga dokumentacija. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad visi atsakovės nurodyti trūkumai nustatyti jai nedalyvaujant, patikrinimas organizuotas ir aktas Nr. 2024/01/03 surašytas ieškovei nežinant. Taip pat paaiškėjo, kad medžiagų sertifikatus atsakovė gavo su ieškiniu, atitikties sertifikatai buvo perduoti bylos nagrinėjimo metu, atlikti darbai atvaizduoti statybos darbų žurnale (laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktas, forma F-26). Kalbant apie išpildomąsias nuotraukas, ieškovė bylos nagrinėjimo metu parodė, kad tokiai konstrukcijai šie dokumentai nereikalingi. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino Sutarties 2.1. p. nuostatus. Toks teismo sutarties sąlygų aiškinimas leidžia atsakovei piktnaudžiauti savo sutartinėmis teisėmis. Jeigu atsakovė laiko, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutarties sąlygas dėl darbų perdavimo, tai kokiu teisiniu pagrindu atsakovė tęsia statybos darbus, kurie būtų neįmanomi be ieškovės atlikto metalo konstrukcijos pagaminimo ir sumontavimo darbų. Akivaizdu, kad atsakovei dokumentų, nurodytų Akte Nr. 2024/01/03, nepateikimas neužkirto kelio tęsti darbus objekte. O ir pati atsakovė pretenzijų dėl negalėjimo tęsti statybos darbus ieškovei nereiškė.
Atsiliepimas
15. Ieškovė UAB „Stakada“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priimti naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkama apimtimi nustatė civilinės bylos įrodinėjimo dalyką ir dėl šios priežasties nenustatė visų reikšmingų civilinės bylos išsprendimui aplinkybių. Priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovė, be kitų argumentų, savo poziciją byloje grindė ir argumentu, jog ieškovė nėra pridavusi darbų kaip tai numato Rangos sutarties 2.1. punktas. Ne atsakovas atsikirtimais apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas, o ieškovas ieškinyje suformuluodamas savo reikalavimus.
15.2. Apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai aiškino sutarties sąlygas dėl sutarties kainos, metalų konstrukcijos svorio, yra nepagrįsti. Ieškovė savo apeliacinio skundo argumentus grindžia susirašinėjimu su projektuotoju S. M. ir jo priedais, kurie bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti. Kaip matyti, pateiktas susirašinėjimas yra 2022-04-04, t.y. iki ieškinio teismui pateikimo. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje byloje ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja vėlesnio įrodymų pateikimo teise. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė turėjo visas objektyvias galimybes pateikti nurodytą susirašinėjimą su projektuotoju, tačiau to nepadarė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl vien ši aplinkybė sudaro pagrindą atsisakyti priimti apeliacinės instancijos teisme teikiamus įrodymus. Taip pat pabrėžtina, kad atsakovė apie neva padidėjusį metalo gaminių svorį niekada ir jokia forma nebuvo informuota. Atsakovė ieškovei dar prieš Rangos sutarties sudarymą pateikė pastato projektą darbų apimties ir kainos įsivertinimui, kurio pagrindu ieškovė atsakovei pateikė komercinį pasiūlymą. Šalių sulygta pirminė Rangos sutarties darbų kaina buvo 2 200 Eur + PVM, kuri vėliau buvo pakeista į 2 300 Eur + PVM. Rangos sutartyje sumatyta Rangos sutarties darbų apimtis tonomis - 43,5557 t. Taigi, bendra Rangos sutarties kaina yra 121 215,51 Eur (suma įskaitant PVM). Atsakovė jokia forma nebuvo informuota apie darbų apimties pasikeitimus, todėl nėra jokio pagrindo vadovautis kita, nei Rangos sutartyje nurodyta, darbų apimti ir kaina už ją. Ieškovės argumentas, kad teismo atsisakymas apklausti projektuotoją S. M. buvo formalus ir suvaržė ieškovės teisę į faktinių aplinkybių įrodinėjimą, yra nepagrįstas, kadangi ieškovė pati pasirinko bylos nagrinėjimo metu neteikti susirašinėjimo su projektuotoju S. M. bei nuo pat ieškinio pareiškimo teismui dienos neteikti prašymo dėl liudytojo apklausos, nors tą galėjo padaryti dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Nurodyti argumentai bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kitokio šalių susitarimo, nei numatytas Rangos sutartyje, dėl darbų apimties nebuvo.
15.3. Ieškovas faktiškai nėra atlikęs Rangos sutartimi prisiimtų pareigų, todėl ir negali reikalauti sumokėti už darbus, kurių nėra atlikęs ta apimti, kuria buvo numatyta juos atlikti Rangos sutartyje. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas „<...> rangos sutartimi pati ieškovė apibrėžė, kada atlikti darbai yra laikomi užbaigti, ir nepaneigė, kad statybos techninės priežiūros vadovo J. L. nurodyta išpildomoji dokumentacija nėra perduota, pagrįsta tvirtinti, kad pagal rangos sutartį ieškovė neužbaigė sutartimi numatytų darbų (CPK185 straipsnis).“ 2024-02-06 atsakovė teismui taip pat pateikė: statybos techninės priežiūros vadovo J. L. 2024-01-03 parengtą patikrinimo aktą Nr. 2024/01/03, 2024-02-05 Statybos techninės priežiūros vadovo J. L. ieškovės nepateiktos išpildomosios dokumentacijos sąrašą, el. korespondenciją tarp ieškovės ir atsakovės. Iš nurodytų dokumentų matyti, jog ieškovė nepridavė ir net nebandė priduoti atsakovei darbų bei nepateikė aiškiai įvardintos išpildomosios dokumentacijos. Taigi, ieškovė faktiškai nėra atlikusi Rangos sutartimi prisiimtų pareigų, todėl ir negali reikalauti sumokėti už darbus, kurių nėra atlikusi ta apimti, kuria buvo numatyta juos atlikti Rangos sutartyje.
15.4. Priešingai nei teigia apeliantė, darbų rezultatas nėra naudojamas pagal paskirtį, kadangi iki šiol nėra pašalinti šie trūkumai - iki šiol nėra pateikti konstrukcijų sujungimo varžtų sertifikatai, nėra ištaisytas darbų brokas, iki galo nėra įtemptos templės. Taip pat pabrėžtina, kad šiuo metu ir pastatas nėra naudojamas pagal paskirtį, t.y. jame nėra vykdoma jokia prekyba, todėl ieškovės teiginiai apie tai, jog pastatas yra naudojamas pagal paskirtį, nėra pagrįsti.
15.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog „Metalo konstrukcijos montavimo darbai buvo atlikti ir 2023-05-10 atliktus darbus UAB „Euromonta“ darbų vadovas V. B. perdavė atsakovės įgaliotam asmeniui J. L., kuris savo parašu patvirtino atliktų darbų atitikimą statybos reglamento reikalavimams (forma F-26), atžyma apie darbų perdavimą buvo padaryta statybos darbų žurnale.“ Atsakovė su ieškovės nurodytais teiginiais kategoriškai nesutinka. Techninės priežiūros vadovas J. L. patvirtino tik patį sumontavimo faktą, tačiau jis savaime nereiškia atliktų darbų priėmimo. Kadangi ieškovė klaidina teismą nurodydama netikslias aplinkybes, atsakovei tik apeliacinėje instancijoje kilo poreikis pateikti papildomus dokumentus - statybos žurnalo atitinkamų puslapių kopijas - iš kurių matyti, jog darbai niekada nebuvo priimti, kadangi jie buvo atlikti su trūkumais.
Šalies argumentai
15.6. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad visi atsakovės nurodyti trūkumai nustatyti jai nedalyvaujant, patikrinimas organizuotas ir aktas Nr. 2024/01/03 surašytas ieškovei nežinant bei nedalyvaujant. Ieškovė nurodė, jog jai paaiškėjo, kad medžiagų sertifikatus atsakovė gavo su ieškiniu, atitikties sertifikatai buvo perduoti bylos nagrinėjimo metu, atlikti darbai atvaizduoti statybos darbų žurnale. Taip pat ieškovė bylos nagrinėjimo metu parodė, kad tokiai konstrukcijai kiti dokumentai nereikalingi. Atsakovė nesutinka su nurodytais ieškovės teiginiais ir paaiškina, jog pati ieškovė atsisakė dalyvauti darbų patikrinimuose, ką aiškiai patvirtina atsakovo pateiktas 11 priedas prie prieštaravimų. Be to, Rangos sutarties 2.1. punkte šalys aiškiai susitarė, jog „Atlikti darbai ar jų etapai laikomi užbaigti, kai įvykdyti darbai, pateikti medžiagų (įrengimų) sertifikatai ir atitikties deklaracijos, atlikti visi reikalingi bandymai, pateiktos išpildomosios nuotraukos Užsakovui, suinteresuotoms žinyboms ir inspekcijoms ir tech prižiūrėtojam ir jei jie nepareiškia jokių pastabų/“ Todėl iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, ką, ieškovė turi omenyje teigdama „kad tokiai konstrukcijai šie dokumentai nereikalingi.“
15.7. Nagrinėjamu atveju ne atsakovė yra skolinga ieškovei, o ieškovė yra skolinga atsakovei. Pažymėtina, kad ieškovė atsakovei yra skolingas ne tik atsakovės ieškovei sumokėtas sumas pagal Rangos sutartį už darbus, kurių ieškovė neatliko, tačiau ieškovė atsakovei yra skolingas ir 43 347,68 nuostolių bei išlaidų, kurias atsakovas patyrė dėl ieškovės įsipareigojimų pagal Rangos sutartį nevykdymo ir dėl kurių priteisimo atsakovas inicijuos atitinkamus procesus. Galiausiai Rangos sutarties 7 p. numato, jog „Užsakovas dėl Rangovo kaltės turėtas papildomas išlaidas, baudas ir delspinigius išskaičiuoja iš Rangovui mokėtinų sumų“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
17. Byloje sprendžiamas ginčas, dėl rangos sutarties tinkamo vykdymo teisinių santykių, rangovo atliktų darbų įvertinimo, užsakovo pareigos sumokėti sutartyje nustatytą kainą, išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovės reikalavimas dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus atmestas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Pažymėtina, kad LR CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus.
19. LR CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (LR CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. LR CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus. Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine – komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (LR CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (LR CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš LR CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (LR CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).
21. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013).
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).
Žemesnės instancijos teismas
23. Taip pat pabrėžtina, kad LR CK 6.662 straipsnio 1 dalies, nustatančios, jog atliktų darbų priėmimas įforminimas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, taip pat LR CK 6.658 straipsnio 5 dalies, įtvirtinančios užsakovo (taigi ir rangovo subrangovo atžvilgiu) teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, LR CK 6.694 straipsnio 6 dalies, numatančios, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti, bei to paties straipsnio 4 dalies, įtvirtinančios, jog vienašalis perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad šalis atsisakė jį pasirašyti pagrįstai, normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, jog rangovas negali nepriimti visų subrangovo atliktų darbų ir sulaikyti apmokėjimą už juos, remdamasis vien tik tam tikrų trūkumų buvimu ir jų savalaikiu neištaisymu, jeigu šie trūkumai netrukdo objektą naudoti pagal paskirtį. Kitaip tariant, neesminių darbų trūkumų buvimas (kurį, visų pirma, reikia įrodyti), savaime neatleidžia nuo pagrindinių, LR CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatytų užsakovo (taigi rangovo subrangovo atžvilgu) pareigų – priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą – vykdymo.
24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2021-05-26 atsakovė UAB „Stakoda“ ir ieškovė UAB „Nebasta“ sudarė Rangos sutartį Nr. 2021-05-6, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti 43 555,7 kg metalo konstrukcijų, jas nugruntuoti, nudažyti, pristatyti į statybos vietą, (duomenys neskelbtini), ir jas sumontuoti. Šalys susitarė, kad vienos tonos kaina 2 200 Eur, plius pridėtinės vertės mokestis (PVM). Rangos sutartimi šalys taip pat sutarė, kad ieškovė darbus pradeda 2021-06-15 ir baigia 2021-08-16 (dėl medžiagų tiekimo, galimas darbų pabaigos koregavimas), atsakovė sumoka 45 000,00 Eur avansą pagal pateiktą išankstinę sąskaitą. 2021-05-27 atsakovė pervedė ieškovei 44 999,90 Eur avansinį mokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė laikotarpiu nuo 2022-01-31 iki 2023-06-16 išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras NEB Nr. 020169, NEB Nr. 020503, NEB Nr. 020614, NEB Nr. 020780, NEB Nr. 020873, NEB Nr. 020909, NEB Nr. 020949, NEB Nr. 020965, NEB Nr. 020976, NEB Nr. 021596, NEB Nr. 021833 bendrai 136869,37 Eur sumai.
25. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad darbų kaina gali būti keičiama, jei užsakovas keičia projektinę dokumentaciją, ir jei dėl tokių pakeitimų keičiasi ar padidėja darbų apimtis arba rangovui, užsakovo pageidavimu atliekant papildomus darbus, neįeinančius į darbų apimtį pagal darbų projektą. Šalys sutarė, kad dėl papildomų darbų yra susitariama tik jei juos raštu patvirtina užsakovas. Sutartyje sulygti darbai apmokami pagal PVM sąskaitą faktūrą. Užsakovas už darbus apmoka pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo (Rangos sutarties 1 p.). Atlikti darbai ar jų etapai laikomi užbaigti, kai įvykdyti darbai, pateikti medžiagų (įrengimų) sertifikatai ir atitikties deklaracijos, atlikti visi reikalingi bandymai, pateiktos išpildomosios nuotraukos užsakovui, suinteresuotoms žinyboms ir inspekcijoms ir tech. prižiūrėtojams, ir jei jie nepareiškia jokių pastabų (Rangos sutarties 2.1 p.).
26. 2023-04-28 šalys pasirašė priedą prie rangovo sutarties, sudarytos 2021-05-26 objektui (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė ir atsakovė sutarė pakeisti rangos sutarties punktą dėl darbų apimties, numatant vienos tonos kainos padidinimą nuo 2 200,00 Eur iki 2 300,00 Eur (plius PVM).
27. Ieškovė nurodė, kad rangos sutarties vykdymo metu suteikė atsakovei paslaugas už 136 869,40 Eur sumą, iš kurių ieškovė apmokėjo 69 628,25 Eur, likusi neapmokėta skolos dalis sudaro 67 241,15 Eur. Bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad numatyta darbų apimtis dėl projekto pakeitimo padidėjo iki 46,27540 t.
28. Atsakovė nurodė, kad bendra Rangos sutarties kaina sudarė 121 215,51 Eur, numatyta darbų apimtis tonomis – 43,5557 t. Teigė, kad iš viso ieškovei atliko mokėjimų už 61 389,50 Eur. Taip pat teigė, kad iš ieškovei sumokėtų 61 389,50 Eur nepagrįstai sumokėjo 53 302,99 Eur, o likusią dalį – 80 86,51 Eur atsakovė sumokėjo už medžiagas, t.y. metalo gaminius ir armatūrą, kurios net nėra susijusios su Rangos sutartimi. Taigi atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji ieškovei iš vis nėra skolinga, o 61 389,50 Eur sumą sumokėjo be pagrindo.
29. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė, jog šalys Rangos sutartimi susitarė dėl 46275,4 kg metalo konstrukcijų kiekio. Taip pat, kad ieškovė neatliko visų darbų pagal rangos sutartį ir atliktų darbų neperdavė atsakovei. Teismas konstatavo, kad atsakovei pagal rangos sutartį nekyla pareiga apmokėti už ieškovės atliktus darbus iki sutartiniai darbai bus priduoti ir priimti bei pateikta PVM sąskaita faktūra už visus atliktus ir perduotus darbus. Taip pat teismas akcentavo, jog byloje keliamas klausimas dėl ieškovės teisės reikalauti atlyginti už jos atliktus sutartinius darbus, ir nėra pareikštas atsakovės atskiras, savarankiškas reikalavimas dėl netinkamai atliktų ieškovės darbų pagal rangos sutartį atsiradusių defektų šalinimo išlaidų, teismas nevertina ir nepasisako dėl ieškovės atliktų darbų kokybės bei darbų defektų šalinimo išlaidų pagrįstumo.
30. Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą neturi pagrindo sutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
31. Visų pirma pažymėtina, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pagal pateiktą sąnaudų kiekių žiniaraštį, padidėjęs metalo konstrukcijų kiekis buvo nustatytas dar 2022-03-28, tačiau šios aplinkybės iš esmės neįvertino, formaliai pripažindamas, kad 2023-04-28 ginčo šalims, pasirašant priedą prie rangos sutarties, buvo galimybė koreguoti rangos sutartyje sutartą metalo konstrukcijų kiekį, tačiau to priede nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad rangos sutarties šalys nesusitarė dėl 46 275,4 kg metalo konstrukcijų kiekio, todėl ieškovė pagal rangos sutartį neįgijo teisės reikalauti apmokėti didesnį kiekį metalo konstrukcijų, nei buvo sutarta rangos sutartyje. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad padidėjęs metalo konstrukcijų kiekis buvo nustatytas 2022-03-28 sąnaudų kiekių žiniaraštyje. Teismas šios aplinkybės netyrė, nesiūlė šalims atlikti ekspertizę dėl atliktų darbų apimties ir kokybės, nepašalino prieštaravimų tarp šalių teiktų paaiškinimų. 2024-03-04 vykusio teismo posėdžio metu teismas netenkino ieškovės prašymo dėl liudytojo (projektuotojo S. M.) apklausos, prašymo dėl statybos žurnalo pateikimo. Taigi, teismas iš esmės nenustatė kas įtakojo metalo konstrukcijų kiekio pasikeitimą, kiek faktiškai tokių konstrukcijų buvo sumontuota atsakovės objekte, kokia buvo tikroji šalių valia.
32. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju byloje sprendžiant ginčą dėl atliktų rangos darbų apmokėjimo, pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių – kokia apimtimi ir kiek darbų pagal šalių sudarytus susitarimus faktiškai atliko ieškovė. Atsakovei teigiant, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai arba iš vis neatlikti, teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino, nenustatė kokius darbus pagal atsakovei pateiktas sąskaitą ieškovė atliko, kokius neatliko arba neatliko kokybiškai. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog pagal rangos sutartį užbaigė sutartimi numatytus darbus, kadangi remiantis bylos duomenimis buvo nustatyta, kad ieškovė neperdavė atsakovei išpildomosios dokumentacijos. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo pateikta dalis dokumentų (sertifikatai), taip pat ieškovė teigė, kad montavimo darbai buvo priimti atsakovės, ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti statybos žurnalą, iš kurio būtų galima spręsti apie atliktus darbus, formos F-26 užpildymą, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovei (rangovei) nagrinėjamoje byloje pareiškus reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, atsakovei (užsakovei), nesutinkant su mokėtina suma, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti atsakovės atsikirtimuose nurodytas aplinkybes dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų ir nustačius atliktų darbų apimtį, spręsti ar nėra pagrindo taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą specialų gynimosi būdą – darbų kainos sumažinimą. Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant ginčą dėl atliktų rangos darbų apmokėjimo, sprendžiant dėl prievolės apimties, aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, turėjo aiškintis šias aplinkybes bei tirti jas patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, tačiau tai byloje nebuvo padaryta.
33. Taip pat iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovei pagal rangos sutartį nekyla pareiga apmokėti už ieškovės atliktus darbus iki sutartiniai darbai bus priduoti ir priimti bei pateikta PVM sąskaita faktūra už visus atliktus ir perduotus darbus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui iš esmės nenustačius kokia apimtimi faktiškai rangos darbai jau buvo atlikti, neįvertinus darbų (ne)perdavimo aplinkybių, tačiau konstatavus, kad atsakovei nekyla pareiga už juos apmokėti iki kol darbai nebus priduoti bei priimti ir bei pateikta PVM sąskaita faktūra už visus atliktus ir perduotus darbus, susidaro teisiškai ydinga situacija, kuomet tik nuo atsakovės veiksmų priklauso ieškovės atliktų darbų atlyginimo galimybė. Taip pat, remiantis teismo priimtu sprendimu, tos pačios teismo jau įvertintos aplinkybės (dėl darbų apimties, pateiktų sąskaitų pagrįstumo ir kt.,), naujo proceso metu turėtų būti vertinamos antrą kartą, kas neatitinka teisės principų ir civiliniam procesui keliamų tikslų. Kaip jau minėta, tokiu atveju kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir nevertino. Ieškovei byloje įrodinėjant, kad visus rangos sutartimi numatytus darbus atliko tinkamai, o atsakovei teigiant priešingai, pirmosios instancijos teismas formaliai ir nepagrįstai perkeldamas ginčo išsprendimą neapibrėžtam ir nuo atsakovės veiksmų priklausančiam momentui, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įrodinėjimo dalyką, tinkamai nepritaikė statybos rangos santykius reglamentuojančias įstatymo nuostatas, ir dėl šios priežasties neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo iš esmės.
34. Trečia, šalims įrodinėjant visiškai priešingas Rangos sutarties įvykdymo aplinkybes bei nurodant skirtingas sumokėtas sumas (atsakovė nurodė, kad iš viso ieškovei atliko mokėjimų už 61389,50 Eur, ieškovė teigė, kad atsakovė pagal Rangos sutartį apmokėjo 69628,25 Eur), skirtingas darbų apimtis, pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino, nenustatė tikrosios sutarties kainos, tikrųjų šalių ketinimų. Remiantis atsakovės pozicija, ieškovė neturėjo teisės iš viso reikalauti apmokėti už atliktus darbus, kadangi jų neatliko, dar liko skolinga atsakovei 43347,68 Eur nuostolių ir išlaidų, kurias atsakovė patyrė dėl ieškovės įsipareigojimų pagal Rangos sutartį nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą iš esmės sutikdamas su atsakovės argumentais, kad ieškovė neatliko Rangos sutartyje nurodytų darbų, jų neperdavė, todėl neturi teisės reikalauti už juos apmokėjimo. Tačiau šias išvadas teismas padarė neargumentuotai, neišsiaiškinęs bylos esmės, neištyręs ieškovės nurodytų aplinkybių, nenustatęs duomenų, kurių pagrindu atsirastų galimybė identifikuoti atliktus darbus, jų apimtį bei vertę, tinkamai nepaskirstęs šalių įrodinėjimo pareigos, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija taip pat pritaria ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso byloje - kilus ginčas dėl darbų priėmimo - perdavimo, neįpareigojo atsakovės pateikti statybos darbų žurnalo, kuriame užfiksuota informacija galėjo turėti esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Taip pat ieškovei teigiant, kad pagamintos ir sumontuotos metalų konstrukcijos kiekis buvo koreguotas pagal projektuotojo S. M. apskaičiavimus, teismas nemotyvuotai atsisakė šį asmenį apklausti kaip liudytoją byloje.
35. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, bylos faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, tirtinų aplinkybių, reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį, jų pobūdį, ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tuo atveju, jei visas minėtas aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti ir ištirti bei motyvuotai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės faktiškai atliktų darbų apimtimi ir kokybe, jų verte, nustatyti tikrąją šalių valią dėl Rangos sutarties dalyko apimties bei kainos.
36. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad rangovo reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, ginčijant remiantis darbų trūkumais, teismas atsakovo (užsakovo) atsikirtimų faktiniu ir teisiniu pagrindu turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo – priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi pareigą apmokėti ar teisę sumažinti darbų kainą.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Taip pat bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl ieškovės kartu su apeliaciniu skundu naujai pateiktų įrodymų priėmimo.
38. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 21 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.