Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1023-1113/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-10-25Šiaulių apylinkės teismas
  2. T-583-1113/2022Nutartis · 2022-05-24Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-25
Bylos Nr.
1-1023-1113/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26998-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
A. N.
Nukentėjusysis
K. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1023-1113/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26998-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.1.8.11; 1.1.9.9; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 25 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Indrei Kučinskaitei, Linai Paulauskienei, Jolantai Stanelienei,

dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei,kaltinamajam A. N.,nukentėjusiajai K. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį (3 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės apribojimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, bausmes subendrinus tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 50 parų areštu; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrintos Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. ir 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto;

4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu;

Žemesnės instancijos teismas

5) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 40 parų areštu;

6) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį (4 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 40 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 45 paros arešto;

7) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 straipsnį 3 MGL (390 Lt) bauda;

8) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 30 parų arešto ir 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;

9) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį 40 parų areštu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė bausmė – 40 parų arešto ir 3 MGL (390 Lt) bauda;

10) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu nustatyta galutine bausme ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo ir 3 MGL (390 Lt) bauda;

11) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 MGL (390 Lt) bauda ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 3 MGL (390 Lt) bauda;

12) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų arešto ir 3 MGL (390 Lt) bauda;

13) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 24 parų areštu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta – 24 paros arešto ir 112 eurų bauda; arešto bausmę atlikęs 2018 m. rugpjūčio 24 d., baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

taip pat teistas V. F. Respublikoje, N. K., Š. K. už svetimo turto pagrobimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nepilnametei K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., o būtent: 2019 m. birželio 22 d. apie 00.01 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), bute adresu: (duomenys neskelbtini), sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajai K. K., bet ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, taip padarė jai poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis A. N. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. birželio 22 d. pas jį namuose – bute, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančiame jo broliui T. N., buvo jo mergina K. K., su kuria po 23 val. įvyko konfliktas dėl pavydo. Konflikto metu K. pašoko, trenkė jam keletą kartų. Jis jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko, tik apkabinęs bei prispaudęs prie savęs dešine ranka laikė K. rankas, kad jo nemuštų, ir už žandikaulio, nes kartą prieš tai buvo perkandusi jam lūpą. Mano, jog tuo metu, kai jis laikė, K. negalėjo jausti fizinio skausmo, nes jis buvo tik smarkiai ją apkabinęs, kad jam nesmūgiuotų. K. „isterikavo“, bet jis ilgai jos nelaikė – apie 20 sekundžių. Kai K. pasakė, kad nori eiti namo, jis ją paleido. K. apsiverkė, sakė, kad išeina namo. Jis pasakė, jog eitų ir jie skiriasi. Jis atrakino buto duris, išleido K. iš buto. Ji palipusi laiptais jam pasakė, jog iškvies policiją ir pasakys, kad jis prie jos priekabiavo. Jis pasakė, kad gali kviesti ir uždarė duris. Kadangi paprastai jis K. palydėdavo namo, tai pagalvojo, jog ir šį kartą reikia palydėti, nes ji gyvena kitame rajone. Išėjęs iš buto, jis nebematė K., todėl jai paskambino. Ji pasakė, kad yra aikštelėje su policija ir liepė jam ateiti išsiaiškinti. Jam atėjus, policija nustatė jų abiejų girtumus, klausė nukentėjusiosios, kaip jis prie jos priekabiavo, ką jai darė, tačiau ji neturėjo paaiškinimų, todėl pareigūnai jam liepė eiti namo, o K. parvežė. Tada K. nesakė, kad jis ją sumušė. Po dienos jis vėl susitiko su K. ant tilto, kai ji ėjo į Joninių šventę. Tada visi draugai matė, kad jai nebuvo sutrenkta akis ir nebuvo mėlynės. Su K. buvo jos draugė F. P., kuri galėtų pasakyti, ar K. buvo sumušta ar nebuvo. Tada K. jam pasakė, kad mama jai neleidžia su juo draugauti. Po Joninių šventės K. jam paskambino verkdama, tada jie susitiko, parėjo pas jį į namus ir net tada pas ją jokių mėlynių nebuvo, ji buvo su juo iki birželio 26 d., kai jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), jį išlydėjo. K, išgėrusi visada nori kviesti policiją, ji ja naudojasi kaip įrankiu, kai nori pagrasinti. K. jis nesudavė nei vieno smūgio, bet gal ji nuo mamos gavo, kai grįžo namo. Gal įmanoma, kad spaudžiant prie savęs merginą, jis galėjo padaryti sužalojimus jos rankose. Gali būti, jog buvo K. veidą prispaudęs prie savo peties. Nežino, kodėl policijos pareigūnai sakė, kad nukentėjusiosios skruostas buvo raudonas – ji visa buvo raudona nuo alkoholio ar isterijos. Dėl jam K. suduotų smūgių į policiją nesikreipė. Prieš konfliktą nepastebėjo sužalojimų ar kraujosruvų ant K. veido ar kūno, bet vasarą ji sakydavo, kad jai ant kojų nuolat būna mėlynių.

2.1. A. N., apklaustas kaip įtariamasis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nesutinka, jog vieną ar kelis kartus sudavė nukentėjusiajai K. K.. Jis anksčiau nėra prieš ją smurtavęs. Įvykio metu jis buvo vartojęs alkoholio. Jis draugavo su K. K., ji tuo metu buvo jo namuose. Truputį po vidurnakčio, po konflikto dėl pavydo kitoms moterims, K. K. išėjo iš jo namų. Jis išėjo jai iš paskos. Ji paskambino jam, pasakė, kad iškvies policiją, kad yra stotelėje. Kai priėjo iki stotelės, policija buvo atvykusi. K. K. nuolat šaukė „suimti, jis padarė“. Jis girdėjo, kaip pareigūnai jos klausė, ką jis padarė, tai ji nieko negalėjo tiksliai atsakyti. Pareigūnai K. K. išvežė į namus, jis išėjo į savo namus. Kitą dieną jie vėl susitiko, ji sakė, kad nori tęsti santykius, tačiau tam prieštarauja jos mama. K. K. pas jį nakvojo 2019 m. birželio mėn. naktį iš 23 į 24 d., jie buvo bute. Nebuvo jokių mėlynių. 2019 m. birželio 26 d. jis išvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas. K. K. jį melagingai kaltina (3 t., b. l. 108–109).

3. Nukentėjusioji K. K. teisme parodė, kad prieš kelis metus, tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2018–2019 m., ji susitiko su tuometiniu vaikinu A. N., kurio namuose, (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso neprisimena, kartu išgėrė 5 1 l talpos plastikinius butelius sidro. Nakties metu buto gyvenamajame kambaryje tarp jų dėl pavydo įvyko konfliktas. Konflikto metu įvyko apsižodžiavimai, puolimai, šokinėjimai vienas ant kito. Pirmiausia ji, stovėdama ant lovos, rankos delnu vieną ar du kartus sudavė A. N. į veidą. Tada jis jai, liepdamas nusiraminti, ranka stipriai suėmė už smakro, jį suspaudęs laikė. Jai skaudėjo, verkė. Po smakro suspaudimo jai buvo likę kraujosruvų smakre, aukščiau kakle. Įvykio metu A. N., susinervinęs, jai 1–2 kartus rankos delnu trenkė į žandą. Prisimena, kad jai skaudėjo bei ištino ir pamėlynavo žandas. Tuo metu, kai įvyko konfliktas, A. N. suėmė ją už rankos tam, kad nepabėgtų ir nusiramintų. Todėl jai ant vienos rankos, ant kurios tiksliai neprisimena, virš alkūnės, nuo stipraus suspaudimo liko kraujosruva. Kai ji pasakė, kad kvies policiją, jis pasakė „Bėk, kviesk“. Ji tą ir padarė. Kviesdama policiją pasakė, kad A. N. prie jos priekabiauja ir ją muša. Policijai ji pamelavo, kad A. N. prie jos priekabiavo, nes bijojo, kad jis jai dar kažko daugiau nepadarytų. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad A. N. jai trenkė. Kadangi tuo metu ji buvo apsvaigusi, tai policijos pareigūnai jos nelabai klausėsi. Po įvykio policijos pareigūnai ją parvežė į namus dėl to, kad buvo girta. Mama iš karto pastebėjo, kad yra mėlynių. Ji mamai pasakė, kad susimušė su A. N., susiginčijo. Kraujosruvos atsirado iš karto ir išliko maždaug savaitę laiko. Kuomet buvo policijos komisariate, kraujosruvos dar buvo smakro srityje ir ant skruosto. Pareigūnė pasiūlė eiti darytis ekspertizę, tą ji ir padarė. Ekspertizės metu specialistas kraujosruvą rado tik ant skruosto. Ta mėlynė ant skruosto jai atsirado nuo A. N. suduoto smūgio. Kitos kraujosruvos eksperto apžiūros metu jau galėjo būti išnykusios. Įvykio metu ji su A. N. buvo dviese. Tai buvo ne vienintelis atvejis, kai A. N. smurtavo prieš ją, tačiau anksčiau į policiją, medikus ji nesikreipdavo. Tėvai, matydami jai padarytus sužalojimus, klausdavo, kas jai nutiko. Iš pradžių ji jiems nesakydavo, tačiau kartais pripažindavo. Tėvai ketindavo kreiptis į policiją, tačiau ji jiems neleido. A. N. jos atsiprašydavo ir jie vėl būdavo kartu. Po šio įvykio ji draugystės su A. N. nebetęsė. Kaltinamasis jos atsiprašė, tačiau ji jam neatleido. Civilinio ieškinio nereiškia. Kadangi viskas vyko seniai, šiuo metu prisimena ne visas įvykio aplinkybes, apklausta ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau, prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

3.1. Nukentėjusioji K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 11 d., parodė, kad prieš kokias tris savaites, gal prieš mėnesį, žino, kad buvo baigta mokykla, 10 klasių išleistuvės. Ji susirašė su A. susitikti, kaip ir kiekvieną dieną. Jie draugavo kaip pora. A. 30 metų, o jai 17 metų. Susitiko vakare nuo 17–19 val. Bendrai nusprendė eiti pas jį į namus, irgi bendrai nusprendė atsigerti sidro. Kuris pradėjo kalbėti apie alkoholį, neatsimena. Gal ji daugiau didesnę įtaką turėjo, kad atsigertų. Buvo penktadienis, šventės, artėjo Joninės. Jis nesiūlė, jie kartu tai nusprendė, jai tai neparduoda, jam tik parduoda. Yra pas jį bute buvusi ne kartą. Jis nuėjo ir nupirko sidro, parnešė nupirkęs 4–6 butelius sidro. Ji laukė pas jį namuose. Jis gyvena bute vienas, būna kartais jo brolis, bet tą vakarą jie buvo dviese. Atsigėrė sidro, ne viską išgėrė. Pradėjo pyktis dėl pavyduliavimo kitiems. Jie susipyko ir konflikto metu ji jam trenkė delnu į veidą, gal porą ar tris kartus. Tada jis jai atgal gal porą kartų sudavė, žino, kad vieną smūgį sudavė gan stipriai, nematė iš kumščio ar delno, liko gera mėlynė. Dar buvo paspaudimas už kairės rankos, stipriai suėmė ir skaudėjo, bet nestipriai. Liko tik mėlynės. Ji labai supyko už tai, kad jis trenkė jai į veidą, pasakė, kad iškvies policiją, kad nedaužys jos kaip obuolio. Jis sakė kviesk, nebijo jis. Ji pati išėjo iš buto, dar laiptinėje pasakė jam leisdamasi laiptais, kad rimtai paskambins policijai. Jis buvo penktame aukšte, girdėjo. Laiptinėje lipdama skambino į policiją. Tada galėjo būti apie 24 val., tai įvykis buvo prieš 24 val. Kviesdama policiją ji pasakė, kad A. N. norėjo išprievartauti. Taip nebuvo iš tikrųjų. Jis nelindo prie jos ir nepriekabiavo. Ji bijojo, kad jis gali nusileisti ir ją pasivijęs vėl sumušti, norėjo, kad greičiau atvyktų policija. Ji tikrai sako tiesą, priekabiavimo nebuvo, ji galvojo, kad policija neatvyks greitai, todėl išgalvojo, kad priekabiavo. Policija atvyko greitai, stotelėje laukė netoli jo namo. Veidas buvo sumuštas, kraujo nebuvo. Veidą skaudėjo porą dienų, buvo mėlynė, o gijo gal savaitę. Ant rankos likęs paspaudimas buvo gal porą dienų, kai ėjo po poros dienų į policiją (duomenys neskelbtini), tai buvo nelikę. Pas teismo med. ekspertus buvo, ją apžiūrėjo, rankoje mėlynių jau nebuvo, tik veide. Už rankos jis jai suėmė, kai sudavė į veidą, palaikė suspaudęs ir paleido. A. N. niekada nėra nieko daręs prieš jos valią, kalbant apie priekabiavimą. Yra buvęs smurtas anksčiau irgi, šiais metais, pavasarį. Datų ji nepasakys. Nuo pavasario jis pradėjo rankas kilnoti. Anksčiau to nebuvo. Draugavo nuo sausio, o pažįstami yra nuo praeitų metų rugsėjo. Anksčiau yra paspaudimai už rankų, paėmęs yra už smakro ir suspaudęs, buvo likę mėlynės. Dėl to nesikreipė niekur, bet skaudėdavo, kartais ir kelias dienas yra skaudėję, net patinę buvo. Galvodavo, kad kokį žandikaulį sulaužė. Suspaudęs buvo tą kartą savo bute, niekas nematė, buvo dviese, vakare, laiko nepasakys. Mama matydavo tas mėlynes, sakydavo, kad eis į policiją, klausdavo, ar čia jo darbas, bet ji nesutikdavo. Galvojo, kad nepasikartos. Visą laiką atsiprašydavo, todėl ir atleisdavo. Bet kai pastoviai pradėjo kartotis, ji ėmė nervintis ir tada kvietė policiją. Jai atrodė, kad ims kurią dieną ir užmuš. Būdavo grasinimai, kad jeigu išsiskirs, nebeturės jokio kito draugo. Grasinimai ne jai būdavo, nebuvo grasinimų ją užmušti, bet suprasdavo, kad negalės su niekuo draugauti, nes jis tam vaikinui kažką gali padaryti. Bijodavo, kad jis tikrai taip gali padaryti. Eidavo kartais susitikti su baime, nes jis gali kažką tokio padaryti, jis atrodo grėsmingai. Kai nėra išgėręs, tai žmogus kaip žmogus, bet kai išgeria, nežino, kas jam pasidaro. Kartais išgeria, kai buvo draugas grįžęs, gėrė ilgai. Jis niekur nedirba. Iš ko gyvena nežino, jis nieko jai nepasakoja, sakydavo, kad turi gerus draugus, kad jie jam padeda. Po įvykio jis jai buvo skambinęs, praeitą savaitę, iš (duomenys neskelbtini), iš policijos. Kalbėjo gal 5 minutes, jis negalėjo kalbėti apie bylą. Jis sakė, kad jai parašys, prašė ją jam parašyti. Atsiuntė jis jai du laiškus ir juose atsiprašė jos. Dar laiške parašė, kad iš (duomenys neskelbtini) išsiųs jį į (duomenys neskelbtini). Ji kaip ir norėtų jam atleisti, bet vis dėlto ne. Geriausiai bus viską baigti, jam 30, jai 17. Kaip žmogui gal jam ir atleistų, bet santykiuose ne, nori viską nutraukti. Jeigu būtų jis (duomenys neskelbtini), santykius nutraukti irgi nebijotų. Jis būdavo prieš santykių nutraukimą, ji jo kažkaip bijodavo. Kartu su juo retai, bet išgerdavo. Dabar viskas gerai, yra laiminga, turi draugų, draugės sakydavo palikti jį, kad nebus laiminga. Jaučiasi gerai, tėvai palaiko, bendrauja, viskas grįžta į savo vietas. Sprendimas viską nutraukti buvo geras.(1 t., b. l. 125–128).

3.2. Nukentėjusioji K. K., ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 2 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad A. N. jai trenkė 2019 metais, prieš Jonines, kiek buvo valandų – neatsimena, naktis. Buvo pas A. N. bute, (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Jie abu gėrė sidro, susipyko. Jis jai trenkė, nes ji kažką pasakė. Trenkė vieną ar du kartus į dešinį žandą. Jai skaudėjo, žandas ištino, pamėlynavo. Jis ranka paėmė kaklą ir smaugė, jai skaudėjo, tada žymių nebuvo. Anksčiau būdavo. Tą vakarą daugiau smurto nebuvo. Ji paskambino policijai, pasakė, kad priekabiavo prie jos, nors jis nelindo. Ji buvo išgėrus, todėl taip pasakė. Nuėjo į stotelę ir ten sulaukė pareigūnų. Jie apžiūrėjo, paskambino jos tėvams. A. jai skambino ir prašė atleisti, bet ji negali atleisti. Šitas smurtas ne pirmas, jis smurtaudavo, kai išgerdavo, kai ne taip jam kažką pasakydavo. Būdavo paimdavo už kaklo ir spausdavo, taip buvo daug kartų, būdavo mėlynės. Per savo gimtadienį buvo su mėlyne ant akies. Jis trenkė jai į akį, iš pradžių neskaudėjo, po to pamėlynavo. Po paskutinio karto vyko į ekspertizę. Kai jis jai trenkė, ji tada buvo pas jį bute, kambaryje. Po smūgių iš karto išėjo iš buto ir paskambino policijai, pasakė, kad jis priekabiavo, nes norėjo, kad greičiau policija atvažiuotų. Jai atrodė, kad jis gali bet ką jai padaryti. A. pirmą kartą smurtavo prieš ją per jos septynioliktą gimtadienį, po to prasidėjo kiti smurtai. Kodėl ji niekur nesikreipė, nežino. Ji slėpdavo tiesą, nesakydavo niekam. Jis visą laiką atsiprašydavo (1 t., b. l. 149–151).

4. Liudytoja L. K. teisme parodė, kad prieš 2 metus, gali būti 2019 m., nakties metu, tikslesnės datos neprisimena, policija į namus parvežė sumuštą jos dukrą K. K.. Tuo metu jos dukrai buvo 16 ar 17 metų. Prieš dukters parvežimą, duktė jai paskambino ir pasakė, kad kviečiasi policiją, nes yra sumušta. Prieš tą įvykį dukra iš namų išėjo sveika. Po įvykio dukra buvo labai išsigandusi, verkė. Dukrai prie dešinės akies, ant žando matėsi pamušimas, o vienoje rankoje, virš alkūnės, buvo matyti kraujosruva, suspaudimo žymės. Matėsi, kad buvo smūgiuota į galvą. Kai dukra atsisėdo šalia, ji pamatė smaugimo žymes aukščiau kakle, arčiau smakro. Policijos pareigūnai, į namus parvežę dukrą, nurodė, kad ji pati išsikvietė policiją, kad prie jos pristojo A. N., kad jos neišleido. Tuo metu dukra buvo apsvaiginta alkoholio. Duktė nurodė, kad jie dėl kažko susipyko ir jis jos neišleido. Konflikto priežasties nežino. Po įvykio ji buvo kviečiama į policijos komisariatą dėl administracinio nusižengimo, kiek dienų buvo praėję po įvykio – neprisimena. Kadangi duktė buvo nepilnametė, policijos pareigūnei pasiūlius, ji parašė pareiškimą. Nenorėjo, kad tai toliau tęstųsi. Tuo metu, kai su dukra vyko pas ekspertą, K. K. ant skruosto, žemiau akies, matėsi kraujosruva, buvo ir kraujosruva ant kaklo, smakro. Šiuo metu visų aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko neprisimena, apklausta ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Nurodė, jog teismas gali remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tai buvo vienintelis atvejis, kai duktė pripažino patyrusi smurtą nuo A. N..

4.1. Liudytoja L. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 27 d., parodė, kad su dukra K. K. nuo mažens sutarė gerai. Iki 9 klasės problemų su dukra neturėjo, ši lankė būrelius tiek šokių, tiek dainavimo. Tačiau paskutinius metus t. y., kai ji lankė 10 klasę, auklėtoja vis dažniau skambino ir skundėsi jos dukra. Ji drausmino dukrą, tačiau ši jos neklausė. Prieš du mėnesius jai pažįstama pasakė, kad matė jos dukrą ir A. N. (O.) vaikščiojant kartu. Tuomet ji paklausė dukros, ar tai teisybė ar ne, ši atsakė, kad, ką čia prisigalvoji. Sakydavo, kad eina į kiemą su draugėmis, tačiau ji K. nesekdavo, pasitikėdavo ja ir galvojo, kad ši nebebendrauja su A. N.. Apie A. N. ji daug ką žino, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) g. parduotuvėje, o jis gyvena (duomenys neskelbtini) g., žmonės apie jį daug ką papasakodavo. Visą šitą ji pasakodavo savo dukrai, kad ši suprastų, su kokiu žmogumi bendrauja, tačiau ši jai atsakydavo nenusišnekėti. Tiek ji, tiek jos vyras aiškino K. galimas pasekmes, bei, kad A. N. už ją vyresnis 13 metų, jog yra kitų bendraamžių vaikinų. Tačiau ši jų neklausė. Būna, kad dukra išeina iš namų ir negrįžta nieko neperspėjusi. Dažniausiai grįžta po 2–3 parų į namus. Galimai būna pas A. N.. 2019 m. birželio 21 d. apie 18 val., K. K. išėjo iš namų. Ši jai nesakė, kur išeina, sužinojo tik iš SMS žinučių, kai parašė, kad yra pas „O.“ ir žiūri filmus, pasakė, kad negrįš. Apie 23.50 val. K. jai paskambino verkdama ir pasakė, kad susimušė, tačiau nieko tiksliai nepaaiškino, ji šios paklausė, ar ateiti pasitikti, tačiau ši atsakė, kad nereikia – jau išsikvietė policiją. 2019 m. birželio 22 d. apie 00.12 val. jai paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad parveš dukrą į namus. Pasakė, kad dukra pripūtė į alkotesterį 1,26 prom. Tą patį vakarą, kai dukrą parvežė policijos pareigūnai, ant šios dešinio žando ji pamatė kraujosruvą. Kitą dieną ji kalbėjo su dukra, ši jai aiškino, kad ši pati kalta, jog A. N. trenkė, pati jį išprovokavo. Kiek sužinojo, tarp jos dukros ir „O.“ įvyko konfliktas, abu kartu gėrė alkoholinius gėrimus pas jį bute ir susipyko, tuomet „O.“ dukrai trenkė, taip sukeldamas fizinį skausmą, nes liko kraujosruva. Dėl to, kad bandė išprievartauti jos dukrą, sužinojo iš policijos pareigūnų, pati dukra apie tai nekalba, kiek supranta, nenori jam pridaryti problemų. Žino, kad A. N. neprognozuojamas, jaudinasi ir bijo dėl dukters, prašo ją apsaugoti nuo A. N., uždrausti artintis (1 t., b. l. 65–68). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 22 d. L. K. parodė, kad sužinojusi, jog dukra K. bendrauja su A. N., pradėjo jai drausti bendrauti, draugauti. N. žinomas (duomenys neskelbtini) kaip chuliganas, nusikaltimus darantis, daug vyresnis už jos dukrą. Ji sužinojo, kad duktė draugauja su juo gal porą mėnesių iki pareiškimo policijai. Pradėjo jai žmonės sakyti, kad žiūrėk, su kuo dukra vaikšto. Dukra kažkaip vis išsisukdavo, ji nematydavo su juo. Paskui dukra jai prisipažino, kad draugauja. Jos nuomone, tai jokia draugystė, o proto aptemimas. Pareiškimą parašė birželio gale, kai dukra buvo sumušta. Iki tol ji yra mačiusi kelis kartus ant dukros įtarimus keliančias mėlynes. Buvo smakre mažos mėlynės, ant rankų yra mačiusių pavienių mėlynių ir vieną kartą buvo mėlyna akis. Dėl akies K. aiškino, kad susimušė su drauge. Ar tikrai taip buvo, nežino, nelabai tiki. Dukra labai slėpė viską, nepasakojo. Ji klausdavo, iš kur mėlynės, ar jis taip padarė, tai ši neigdavo. Sakydavo, kad netyčia kur užsigavusi. Ji suprasdavo, kad greičiausiai tai jo darbas, bet kai duktė nekalbėdavo, tai nieko ir nedarė. Kada tai buvo tiksliai, pasakyti negali, pavasarį, mėnesio nepasakys. Viskas užgydavo greitai. Nieko negalėjo nei įrodyti, nei pasakyti. Kiek žino, dabar A. N. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), paskui jis bus perkeltas į (duomenys neskelbtini) ir ten dar turi atlikti bausmes. Ji skaitė jo laišką dukrai. Dukra šiuo metu yra atsitokėjusi, supranta, kad čia buvo klaida su tokiu prasidėti, kad ne pagal amžių jai. Kiek ji pati kalbėjo su juo, tai jai jis pasirodė ne viso proto. Kas įvyko tą vakarą tarp jų, ji nematė, jai dukrą parvežė policija. Dukra buvo neblaivi, o išgėrimai prasidėjo, kai pradėjo draugauti su juo. Iki tol nebūdavo išgėrimų, nepastebėjo. Būdavo dingsta kelioms dienoms, nekelia ragelio. Dabar viskas gerai, bendrauja. Dukra jai nesakė, kad jis per jėgą būtų ką daręs, apie prievartą nieko nesakė. Kol dabar jo nėra (duomenys neskelbtini), ramu. Dukra bendrauja su bendraamžiais, klauso (1 t., b. l. 71–74).

5. Liudytoja R. N. teisme parodė, kad šiuo metu dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėja, o 2019 m. dirbo Patrulių rinktinėje. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta, dėl įvykių gausos byloje tiriamo įvykio neprisimena, nepamena, dėl ko buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Negali atsakyti, kodėl tarnybiniame pranešime nenurodė apklausoje pas tyrėją minimo paraudimo ant nukentėjusiosios veido. Galbūt tuo metu jai neužsifiksavo, o apklausta tyrėjos prisiminė ir nurodė tą aplinkybę. Prašo remtis jos surašytu tarnybiniu pranešimu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nežino, kodėl iš karto po įvykio nebuvo sulaikytas nusikalstamą veiką galimai padaręs asmuo. Galbūt nebuvo akivaizdaus nusikaltimo padarymo. Dėl asmens sulaikymo paprastai konsultuojasi su kitais pareigūnais, kurie priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar jo nepradėjimo.

5.1. Liudytoja R. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 18 d. (liudytojos parodymai pagarsinti 2021 m. spalio 6 d. teisiamojo posėdžio metu), parodė, kad galimai birželio mėnesį, datos nepamena, laikas buvo apie vidurnaktį, dirbo kartu su R. P. ir praktikante. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, stotelėje, lauks mergina, kurią pažįstamas norėjo išprievartauti, mušė. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, į stotelę ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), ir joje rado merginą. Negali pasakyti, ar ši buvo nusiverkusi, nebuvo šoke (nedrebėjo, elgėsi gana ramiai). Veide, kažkurioje žando pusėje, matėsi paraudimas. Mergina sakė, kad draugas, įvardino vardu ir pavarde, bute ją mušė. Tik jai pradėjus kalbėti, iš kitapus gatvės atėjo vyriškis, neblaivus, su šortais, be marškinėlių. Jis sakė, kad nieko nebuvo, jie sukonfliktavo bute, kad jis neprievartavo jos ir nieko nebuvo, kad ji pirma pradėjo. Mergina pradėjo plūstis su juo, nebuvo išsigandusi dėl jo pasirodymo. Ši irgi buvo neblaivi, kiek pamena, virš promilės girtumas buvo nustatytas. Ši prie jo sakė, kad jis lindo ir mušė ją, o vyras nesutiko, sakė, kad nemušė ir tegul rašo, ką ši nori. Mergina aiškino, kad nebe pirmas kartas, kai muša. Paaiškėjus, kad mergina nepilnametė, paklausė šios mamos telefono numerio. Ši nurodė numerį, buvo susisiekta su merginos mama. Vyriškio duomenis užsirašė ir paleido, o merginą nuvežė į namus, nes jos tėvai turėjo spręsti dėl pareiškimo rašymo. Merginos motina sakė, kad su dukra nesusitvarko, kad neklauso, laksto iš namų. Motina pasirašė aktą dėl nepilnametės pristatymo. Kiek motina užsiminė, kad dukra ne pirmą kartą yra to vyro mušama, kad su dukra pabendraus ir nuspręs, ar rašyti pareiškimą. Mergina nenorėjo nieko rašyti. Aiškinantis su mergina dėl prievartavimo, ši pradėjo aiškinti, kad ši nenorėjo to daryti ir jis nieko jai nepadarė. Sumuštas buvo veidas, kitų sužalojimų nesimatė ir mergina nenurodė. Dėl sumušimo žande, mergina sakė, kad draugas tą vakarą trenkė. Matėsi, kad sumušimas šviežias. Mergina buvo girta, tačiau drąsi, neatrodė, kad buvo sugniuždyta, labai išsigandusi (t. 1, b. l. 154–157).

6. Liudytoja F. P. teisme parodė, kad K. jai du kartus yra pasakojusi apie nuo A. patirtą smurtą. Kada galėjo būti šie atvejai, nurodyti negali. Pačio atvejo ji nėra mačiusi. Dažniausiai K. sakydavo, kad ją stumdydavo. Lyg ir nėra mačiusi sužalojimų ant K. kūno ar veido. Neprisimena, kur ji buvo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 27 d. Atrodo, kad tuo metu ji su K. bendravo, tačiau neprisimena, kad ant jos veido būtų mačiusi kokių nors sužalojimų. K. pasakojo, kad A., kuris prieš ją smurtavo, iškvietė policiją. Tačiau neprisimena nei metų laiko, nei kuriais metais tai buvo. Apie tai, kad kvietė policiją, K. sakė tik vieną kartą, tačiau nesakė, dėl kokių veiksmų kvietė policiją. Taip pat ir ji neklausė dėl ko K. kvietė pagalbą, nes nelabai tuo domėjosi. Šiuo metu ji su K. nebėra draugės, tačiau susitikusios pasisveikina. Neprisimena paskutinio atvejo, kada K. pasakojo apie smurtą prieš ją. Prisimena, kad prieš Jonines ant tilto buvo susitikusi K. ir kaltinamąjį, tačiau neprisimena, kaip tuo metu atrodė K. Neprisimena, ar tuo metu ant K. kūno, veido buvo kažkokių sužalojimų. Negali to patvirtinti nei paneigti.

7. Liudytojas T. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (liudytojo parodymai pagarsinti 2021 m. spalio 6 d. teisiamojo posėdžio metu), parodė, kad žinojo, jog jo brolis turi draugę K., su kuria draugavo, tačiau kokie jų santykiai buvo jis nežino, kadangi tai brolio gyvenimas. Apie tai, kad brolis sumušė K., sužinojo tik iš pareigūnų, kai jie buvo atvykę apžiūrėti buto (1 t., b. l. 164–166).

8. 2019 m. birželio 27 d. protokolu-pareiškimu L. K. pareiškė, kad 2019 m. birželio 22 d. apie 00.01 val., kilus konfliktui tarp jos neblaivios nepilnametės dukters K. K. ir neblaivaus A. N., jos dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas, kadangi A. N. sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veidą, iki šiol yra likusi kraujosruva ant dešinio skruosto. Prašo nubausti A. N. įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, ieškinio nereikš, kadangi žala nepadaryta (1 t., b. l. 20–22).

9. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2019 m. rugsėjo 16 d. užfiksuota įvykio vietos, esančios bute (duomenys neskelbtini) r., apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (sudaryta fotolentelė), nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 35–48).

10. 2019 m. birželio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. birželio 22 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. P., apie 00.01 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pažįstamas A. N. kėsinosi išprievartauti, priekabiavo, mušė rankomis, sudavė ranka į veidą, yra mėlynė. Kaltininkas gyvena (duomenys neskelbtini), 1 laiptinė, 5 aukštas, durys dešinėje. Pranešėja pasitiks prie gatvės, stotelėje. GMP atsisakė. Apie 00.02 val. atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja K. K., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,26 prom. neblaivumas. Pranešėja teigė, kad prieš kelias minutes, būnant pas pažįstamą A. N., išgertuvių metu tarp jos ir A. N. kilo konfliktas, kurio metu, kaip paaiškino pranešėja, A. N. sudavė jai rankomis į veidą. Bendraujant su pranešėja prie jų priėjo vyriškis, kuris prisistatė esantis A. N., jam nustatytas 1,34 prom. girtumas. Vyriškis paaiškino, kad savo namuose kartu su K. K. vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko kilo žodinis konfliktas, kurio metu apsistumdė. Apžiūrint asmenis – sužalojimų nesimatė. Telefonu apie minėtą įvykį informuotas Šiaulių apskrities VPK budintis NVRS tyrėjas, kuris nurodė pristatyti K. K. į namus tėvams ir, kai išsiblaivys, jei turės pretenzijų, kreiptis į artimiausią PK parašyti pareiškimą. Apie 00.33 val. K. K. pristatė į namus ir perdavė blaiviai mamai L. K. (1 t., b. l. 51).

11. 2019 m. liepos 10 d. raštu Nr. 41D(K)-1320 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius į bylą pateikė 2019 m. birželio 21 d. 23.56 val. informacinėje sistemoje užfiksuoto skambučio skaitmeninę garso įrašo kopiją (1 t., b. l. 59).

12. 2019 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota K. K. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašo kopijos apžiūra. Įraše užfiksuota, jog K. K. Bendrojo pagalbos centro operatoriui nurodė, jog A. N. prie jos priekabiavo, mušė rankomis, sudavė į veidą, galbūt bus kraujosruva (1 t., b. l. 60–62).

13. 2019 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G840/2019(04) nurodyta, kad K. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste. K. K. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio metu kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek į sritį, kurioje nustatytas sužalojimas, suduodant smūgį, tiek ir sritimi, kurioje nustatytas sužalojimas, atsitrenkiant į kietą buką paviršių (1 t., b. l. 92).

14. 2019 m. birželio 27 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos Ž. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 22 d. gavus tarnybinį pranešimą dėl įvykio, siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, susisiekus telefonu su pranešėjos K. K. motina L. K., susitarė, kad 2019 m. birželio 27 d. 13.00 val. ji kartu su dukra atvyks į nuotolinę darbo vietą aplinkybių patikslinimui. 2019 m. birželio 27 d. apie 13.00 val. atvykus L. K. ir K. K. į 5 kabinetą, kuriame buvo vyriausioji tyrėja S. J. bei tyrėja R. P., iš karto pamatė ant K. K. dešinės pusės skruosto kraujosruvą. Paklausus, iš kur ji atsirado, nepilnametė K. K. paaiškino, kad po penktadienį vykusio įvykio jai trenkė A. N.. Tuomet mama L. K. norėjo rašyti pareiškimą dėl dukros K. K. sumušimo. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos dvi K. K. fotonuotraukos, kuriose matyti kraujosruva jos dešiniame skruoste (1 t., b. l. 93–96).

Motyvuojamoji dalis

15. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

16. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

17. Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

18. A. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad 2019 m. birželio 22 d. (turėtų būti 2019 m. birželio 21 d.) apie 23 val. jo namuose įvyko jo ir jo merginos K. K. konfliktas, kurio metu K. K. trenkė jam keletą kartų. Jis jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko, tik, apkabinęs bei prispaudęs prie savęs, dešine ranka laikė K. rankas, kad jo nemuštų, ir už žandikaulio, nes kartą prieš tai ji buvo perkandusi jam lūpą. Mano, jog tuo metu, kai jis laikė, K. negalėjo jausti fizinio skausmo, nes jis buvo tik smarkiai ją apkabinęs, kad jam nesmūgiuotų. Kai K. pasakė, kad nori eiti namo, jis ją paleido. Gal įmanoma, kad spaudžiant prie savęs merginą, jis galėjo padaryti sužalojimus jos rankose. Gali būti, jog buvo K. veidą prispaudęs prie savo peties. Nežino, kodėl policijos pareigūnai sakė, kad nukentėjusiosios skruostas buvo raudonas – ji visa buvo raudona nuo alkoholio ar isterijos. Po šio įvykio K. K. veide jokių mėlynių nebuvo. K. jis nesudavė nei vieno smūgio, bet gal ji nuo mamos gavo, kai ši grįžo namo. Dėl jam K. suduotų smūgių į policiją nesikreipė. Prieš konfliktą nepastebėjo sužalojimų ar kraujosruvų ant K. veido ar kūno, bet vasarą ji sakydavo, kad jai ant kojų nuolat būna mėlynių (Nuosprendžio 2 punktas). Kadangi šie kaltinamojo A. N. paaiškinimai teisme prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktai ir teisme ištirtai bylos medžiagai, teismas šiuos kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

19. Apklausta teisme nukentėjusioji K. K. parodė, kad byloje tiriamo įvykio metu buto gyvenamajame kambaryje tarp jos ir A. N. dėl pavydo įvyko konfliktas. Konflikto metu įvyko apsižodžiavimai, puolimai, šokinėjimai vienas ant kito. Pirmiausia ji, stovėdama ant lovos, rankos delnu vieną ar du kartus sudavė A. N. į veidą. Tada jis jai, liepdamas nusiraminti, ranka stipriai suėmė už smakro, jį suspaudęs laikė. Jai skaudėjo, verkė. Įvykio metu A. N., susinervinęs, jai 1–2 kartus rankos delnu trenkė į žandą. Prisimena, kad jai skaudėjo bei ištino ir pamėlynavo žandas. Tuo metu, kai įvyko konfliktas, A. N. suėmė ją už rankos tam, kad nepabėgtų ir nusiramintų. Todėl jai ant vienos rankos, ant kurios tiksliai neprisimena, virš alkūnės, nuo stipraus suspaudimo liko kraujosruva. Kai ji pasakė, kad kvies policiją, jis pasakė „Bėk, kviesk“. Ji tą ir padarė (Nuosprendžio 3 punktas). Pažymėtina, jog apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji K. K. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teisme. Dėl byloje tiriamo įvykio paaiškino, jog konflikto metu ji A. N. trenkė delnu į veidą, gal porą ar tris kartus. Tada jis jai atgal vieną ar du kartus sudavė į dešinį žandą, žino kad vieną smūgį sudavė gan stipriai, nematė iš kumščio ar delno. Jai skaudėjo, žandas ištino, pamėlynavo, liko gera mėlynė. Dar buvo paspaudimas už kairės rankos, stipriai suėmė ir skaudėjo, bet nestipriai. Liko tik mėlynės. Dar jis ranka paėmė kaklą ir smaugė, jai skaudėjo, tada žymių nebuvo (Nuosprendžio 3.2, 3.3 punktai).

20. Nukentėjusiosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotus savo esme nuoseklius parodymus dėl A. N. ranka jai suduoto ne mažiau kaip vieno smūgio į veido sritį patvirtina liudytojos L. K. išsamūs, su nukentėjusiosios paaiškinimais atitinkantys, parodymai, jog policijos pareigūnams įvykio naktį parvežus jos dukterį K. K. namo, ji ant dukters kūno ir veido matė sužalojimus – prie dešinės akies, ant žando matėsi pamušimas, vienoje rankoje, virš alkūnės, buvo matyti kraujosruva, suspaudimo žymės, smaugimo žymės aukščiau kakle, arčiau smakro. Po įvykio dukra buvo labai išsigandusi, verkė. Kalbant su dukra ši paaiškino, jog A. N. jai trenkė. Tą vakarą, prieš įvykį, dukra iš namų išėjo sveika (Nuosprendžio 4, 4.1 punktai). Nors liudytoja L. K. yra artimais giminystės ryšiais susijusi su nukentėjusiąja, teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymais, kadangi liudytoja parodymus davė būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, kaltinamojo kaltę dėl ne mažiau kaip vieno smūgio nukentėjusiajai K. K. į veido sritį sudavimo pagrindžia ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: liudytojos policijos pareigūnės R. N. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad, atvykus pagal K. K. iškvietimą, ši paaiškino, jog išgertuvių metu tarp jos ir A. N. kilo konfliktas, kurio metu A. N. sudavė jai rankomis į veidą (Nuosprendžio 10 punktas) bei šios policijos pareigūnės ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog, atvykus pagal K. K. iškvietimą, merginos veide, kažkurioje žando pusėje, matėsi paraudimas. Mergina sakė, kad draugas, įvardijo vardu ir pavarde, bute ją mušė (Nuosprendžio 5.1 punktas); skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog K. K. kviesdama pagalbą nurodė, jog A. N. ją mušė rankomis, sudavė į veidą, galbūt bus kraujosruva (Nuosprendžio 12 punktas); Šiaulių apskrities VPK tyrėjos Ž. G. tarnybinis pranešimas patvirtinantis, jog 2019 m. birželio 27 d. ant K. K. dešinės pusės skruosto buvo matyti kraujosruva, paklausus iš kur ji atsirado, K. K. paaiškino, jog jai trenkė A. N., bei prie šio tarnybinio pranešimo pridėtos fotonuotraukos, kuriose matyti K. K. dešiniame skruoste kraujosruva (Nuosprendžio 14 punktas); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G840/2019(04), kurioje nurodyta, kad K. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir nurodyto įvykio aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku (Nuosprendžio 13 punktas). Įvertinęs aptartus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus nuoseklius, vienas kitą papildančius, duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas pagal savo vidinį įsitikinimą sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama A. N. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. N. 2019 m. birželio 21 d.–2019 m. birželio 22 d., nakties metu, kilus tarpusavio konfliktui su jo tuometine mergina K. K., sudavė nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, nepilnametei nukentėjusiajai K. K., tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis A. N. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ši kaltinamojo A. N. veika pagal atsiradusius padarinius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

21. A. N. suformuluotame kaltinime suklysta nurodant įvykio vietą – nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), bute adresu: (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga patvirtina, o ir dėl to nėra ginčo byloje, jog įvykio vieta iš tikro yra kaltinamojo A. N. gyvenamojoje vietoje – bute, kurio adresas – (duomenys neskelbtini) r. Šis rašymo apsirikimas nuosprendžiu ištaisytinas.

22. Skirdamas A. N. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

23. Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. N. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

24. Kaltinamasis A. N. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. A. N. anksčiau teistas daug kartų, taip pat ne kartą ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos mastą ir pobūdį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai A. N. galėtų būti pasiekti paskyrus griežtesnę iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, šios bausmės laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą bei parenkant įpareigojimus, kurie padėtų kontroliuoti nuteistąjį ir darytų teigiamus pokyčius jo elgsenoje.

25. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 112 Eur bauda.

26. Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonių A. N. skirti netikslinga.

27. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (b. l. 138–140), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

28. Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

29. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, esančios prie bylos antrojo tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti A. N. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio), per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. N. skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nustatant, jog jis visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, ir 112 (vieno šimto dvylikos) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti A. N. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu – dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio), per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią A. N. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – 3 (tris) kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. N., kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinama, jog apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Renata Maziliauskienė