Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-269-298/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-04-04Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-537-1197/2023Nutartis · 2023-07-07Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
1-269-298/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24025-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-269-298/2018Proceso Nr. 1-01-1-24025-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.5; 1.2.4.6.2.2; 2.1.4.4.1; 2.1.4.5.5; 2.1.4.10.1; 2.1.4.11.1; 2.1.7.4.1;2.1.7.4.4; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.6.2; 2.3.4.7.2; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7;
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant J. Pladui,dalyvaujant prokurorui J. Selilioniui,kaltinamajam M. J., jo gynėjui advokatui E. K.,nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokatui G. S., jo įstatyminei atstovei D. R.,liudytojui E. R.,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui E. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J. (M. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 242 straipsnį galutine subendrinta 1 metų 3 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 15 parų areštu;

8) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu;

10) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį galutine ir subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi subendrintos M. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausme, subendrinta bausme paskiriant 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent jis:

2017 m. gegužės 17 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), griebė už gerklės mažametį G. R., gim. 2006 m., ir smaugė dilbio sritimi, po to pagaliu trenkė šiam į kairę šlaunį ir dešinės rankos kumščiu trenkė į kairę veido pusę, dėl ko šis nukrito ant žemės, padarydamas nukentėjusiajam G. R. poodines kraujosruvas tarpuakio srityje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės srityje, odos nubrozdinimą nosies kairiame sparnelyje, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste-žande su odos įdrėskimais kairiame žande, kraujosruvą viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimą ir odines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą kairiame kelyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. gegužės 17 d., būdamas namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad jo brolio sūnus E. J. lauke šaukia. Apie 13.00- 13.30 val. išėjęs į lauką, pamatė 5-6 vaikus, kuriems buvo apie 10-12 metų amžiaus. Vienam iš vaikų pasakė, kad paleistų E. J.. G. R. rankoje turėjo du geležinius pagalius, su kuriais gąsdino jo sūnėną. Pastarasis šaukė ant jo. Liepė G. R. eiti namo, bet jis nepakluso. Norėjo iš G. R. paimti geležinius pagalius, pastarasis jų neatidavė, dėl to jis suėmė už geležinių pagalių ir juos ištraukė G. R. iš rankų. G. R. keikė jį necenzūriniais žodžiais, smogė jam su laidyne. Jis paėmė G. R. už gerklės ir jį pastūmė, pastarasis nukrito. Pakartotinai liepė G. R. eiti namo, tačiau pastarais nepakluso ir trenkė jam į ranką. Jis supyko, paėmė ant žemės gulintį medinį pagalį ir juo sudavė G. R. į šlaunį. G. R. norėjo jam trenkti geležiniu pagaliu, todėl norėdamas išmušti geležinį pagalį iš G. R. rankų, pataikė pastarajam į veidą. Vaikas nuo smūgio pargriuvo. Po to atėjo G. R. motina D. R., jis jos atsiprašė. Nepripažįsta, kad smaugė nukentėjusįjį, jis tik paėmė jam už kaklo ir pastūmė. Pripažįsta, kad jo veiksmai galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Galisi dėl įvykio (T 2, b. l. 54-55).

Iš nukentėjusiojo įstatyminės atstovės D. R. parodymų matyti, kad ji turi tris vaikus: G. , D. ir D.. G. R. dažnai patiria psichologines traumas nuo kai kurių berniukų veiksmų. G. R. turi dėmesio sutelkimo, mokymosi ir kalbos sutrikimą. 2017 m. gegužės 17 d., G. R. einant namo, jį pasitiko E. J., S, D ir dar vienas berniukas, kurio vardo nežino, jie prie jo priekabiavo, mindė kojas. Minėti asmenys ne pirmą kartą priekabiavo prie jos sūnaus. Minėtą dieną jos sūnus D. R. parbėgo namo ir pasakė, kad vaikai mušasi su G. R.. Atbėgusi į įvykio vietą, pamatė, kad G. R. guli nugara ant žemės prie M. J. namų. Ten buvo 4-5 vaikai, E. J. tame tarpe nebuvo, jis buvo pabėgęs. G. R. verkė, neatsakinėjo į klausimus. G. R. buvo sumuštas, kraujo buvo nedaug, šiek tiek patinęs veidas, iš nosies bėgo kraujas, žaizdų ant veido nebuvo. M. J., kuris stovėjo toliau nuo jų, priėjęs prie jos, paklausė, ar tai jos sūnus. M. J. buvo susinervinęs, dėl to suprato, kad jis sužalojo jos sūnų. Pati įvykio nematė. M. J. jai sakė, kad jis tik gynėsi, kad jos sūnus sulaužė E. J. pirštą, teigė, kad G. R. jam trenkė pirmas, jis pripažino, kad sudavė vaikui į veidą. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. G. R. norėjo pagąsdinti aukščiau minėtus berniukus, kad jie prie jo nebelįstų. E. J. nuolatos priekabiauja prie jos sūnaus. G. R. jai pasakojo, kad jam ir minėtiems berniukams būnant kieme, M. J. griebė jam už kaklo, jis bandė gintis su pagaliu. Dėl įvykio jos sūnus lankosi pas psichologą, dabar jaučiasi geriau. Negirdėjo, kad M. J. būtų jos atsiprašęs (T 2, b. l. 55-56).

Iš liudytojo E. R. parodymų matyti, kad jis turi tris vaikus, nukentėjusysis G. R. jo sūnus. 2017 m. gegužės 17 d. apie 14.00 val., jam būnant darbe, paskambino žmona D. R. ir pasakė, kad jų sūnus sumuštas, paprašė kuo greičiau grįžti namo. Ji nurodė, kad M. J. sumušė G. R.. Grįžęs namo, pamatė ant lovos gulintį G. R., jis verkė. D. R. jam papasakojo, kad G. R. einant iš mokyklos, jis susiginčijo su klasiokais, prie M. J. namų pastarasis jį sumušė. Vienas iš sūnaus klasiokų, E. J. yra kaltinamojo giminaitis. G. R. jam pasakojo, kad pastarasis pasakė kažką M. J., jie apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais, M. J. smaugė G. R.. G. R. ištrūkus iš M. J. rankų, jie apsižodžiavo, M. J. kumščiu trenkė G. R. į nosį. Dėl įvykio jo žmona iškvietė policiją ir medikus. G. R. buvo nustatytas sunkus veido sužalojimas, buvo labai ištinusi nosis ir lūpa. Po įvykio bandė kalbėtis su M. J., pastarasis aiškino, kad jis nekaltas (T 2, b. l. 56-57).

Iš nukentėjusiojo G. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nepažįstamas asmuo, vardu M., kumščiu trenkė jam į kairę akį. Tai vyko netoli jo namų. Minėtas asmuo jam pataikė į kairę akį. Minėtas asmuo du kartus bandė jį smaugti, jis negalėjo kvėpuoti, jam skaudėjo kaklo priekį. Nukentėjusysis apklausos metu parodė, kad M. J. smaugė su ranka, prispaudęs alkūnę. Jo brolis D. R. matė kaip jį smaugė, tačiau nematė, kai jam trenkė į akį, nes buvo išėjęs ieškoti mamos. Jis metaliniu vamzdžiu norėjo pagrasinti draugams. Vienas draugas buvo su dviračiu, jis šiam į dviračio ratą įkišo tą vamzdelį, kad negalėtų niekur važiuoti. Tada atėjo M ir liepė jam eiti namo, tačiau jis atsisakė. Tada Miška pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, paėmė medinį pagalį ir trenkė jam į koją. Norėjo savo metaliniu vamzdeliu trenkti M, bet šis griebė už vamzdelio ir jis sulūžo. Po to Miška pradėjo jį smaugti. Kai Miška jam trenkė į akį, jis nukrito, negalėjo atsistoti. Atėjusi mama padėjo jam atsistoti (T 1, b. l. 44-45).

Iš liudytojo D. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad G. R. norėjo pagąsdinti savo klasiokus. Pastarasis turėjo du metalinius ir vieną plastmasinį vamzdelius. Po to išėjo ponas ir liepė skirstytis. G. R. pasakė, kad niekur neis ir liko laukti mamos. Po to ponas pradėjo mušti G. R., pastarasis bandė apsiginti vamzdeliais. Vienas G. R. turėtas vamzdelis susilenkė. Po to ponas paėmė G. R. kaklą ir spaudė. Pastarasis bandė apsiginti metaliniu vamzdeliu. Jis nubėgo namo paimti telefono, tačiau jis buvo išsikrovęs. Grįždamas atgal, sutiko mamą ir jai viską papasakojo. Atėję į tai vietą, kur G. R. mušėsi, pamatė, kad pastarasis guli ant žemės, jam sumušta nosis. Įvykį matė keli vaikai iš mokyklos, jų vardų nežino (T 1, b. l. 47-48).

Iš liudytojo E. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad su draugu, kuris buvo su dviračiu privažiavo prie G. R.. Draugas, privažiavęs prie G. R., pasakė „pyp“. Po to G. R. pribėgo prie jo ir paėmė jam už piršto. Po to jie buvo prie kalniuko, G. R. ir D. R. atbėgo su pagaliais. Jis priėjo prie senelio namo, G. R. pradėjo juos vytis. Jie nubėgo pas draugą ir pasakė, kad G. R. juos vejasi. Dar su vienu draugu jie grįžo prie senelio namo, G. R. su pagaliais juos sustabdė. Jie norėjo išeiti, tačiau G. R. jiems neleido. Vienas draugas pasakė G. R., kad paleistų jį, o šis pasakė, kad lauks E mamos. Po to išėjo dėdė M, kuris pasakė G. R., kad paleistų jį ir eitų namo. G. R. kažką negražaus pasakė jo dėdei, pradėjo jį mušti pagaliais. Dėdė atėmė pagalius iš G. R.. Po to dėdė paėmė lazdą, G. R. pradėjo verkti. Daugiau nieko nematė, nes nuėjo namo, du draugai liko. D. B. jam pasakojo, kad G. R. nugriuvo, dėdė atėmė iš jo visus pagalius (T 1, b. l. 50-51).

Iš liudytojo D. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad G. R. su pagaliu pribėgo prie jo ir siūlė muštis, tačiau jis nuėjo namo. Iš namų jis ėjo pas draugą. G. R. paėmė pagalį ir pradėjo muštis, vėliau E. atbėgo. Atėjo Miša ir liepė G. R. išeiti, tačiau šis atsisakė ir M pasakė ,,sukin sin“. E. M. pasakė, kad G. R. norėjo jį sumušti. Miša liepė G. R. eiti namo, tačiau šis nėjo. Vėliau Miša nuėjo namo. Po to atėjo Miša, G. R. su pagaliu pradėjo šį mušti. M. atėmė iš G. R. pagalį, paėmė pastarajam už kaklo ir nuėjo į krūmus. Miša ėjo namo, G. R. pasakė „sukin sin“, tada M. paėmė pagalį ir juo sudavė G. R. į kojas, o to ko kumščiu į kairę akį, pastarasis nukrito. G. R. verkė, abi rankas laikė prie kairės akies (T 1, b. l. 54-55).

Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyr. patrulio A. K. tarnybinio pranešimo su fotonuotraukomis matyti, kad 2017 m. gegužės 17 d. apie 14.35 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. M., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kaimynas sumušė vaiką. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko sumušto vaiko tėvas E. R., kuris paaiškino, kad jo sūnų G. R. sumušė kaimynas M., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad vaiką gulintį ant kelio pastebėjo jo žmona D. R.. Atvykęs greitosios pagalbos medikai, apžiūrėjo vaiką, paaiškino, kad vaikui lūžusi nosis bei galimas smegenų sukrėtimas, bei vaiką išvežė į Santariškių ligoninę. Jiems nuėjus iki (duomenys neskelbtini), iš namo išėjo, M. J., kuris prisipažino, kad sumušė kaimynų sūnų bei paaiškino, kad vaikas pirmas puolė muštis. M. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 2 PK (T 1, b. l. 6-7).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Gatvė yra asfaltuota. Iš vienos gatvės pusės yra žolynas, auga krūmai ir medžiai. Iš kitos gatvės pusės yra šaligatvis ir gyvenamieji namai. Namas, pažymėtas 22 numeriu, yra mūrinis, baltos spalvos, vieno aukšto, šiferiu dengtu stogu. Iš gatvės pusės namas turi priestatą, kuris apkaltas šviesios spalvos dailylentėmis. Dešinėje namo pusėje yra žvyrkelis, ant kurio liudytoja D. R. rado gulintį sumuštą nukentėjusįjį G. R. (T 1, b. l. 9-11).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1541/2017 (01) matyti, kad G. R. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos tarpuakio srityje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės srityje, odos nubrozdinimas nosies kairiame sparnelyje, poodinė kraujosruva kairio skruosto-žando su odos įdrėskimais kairiame žande, kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimas ir odinės kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, poodinė kraujosruva kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą bei neribotą šiurkštų paviršių turinčiu daiktu (daiktais), kurių individualūs požymiai liko neužsifiksavę, todėl pasisakyti konkrečiai kokiais daiktais buvo padaryti kūno sužalojimai nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant ranka (veido srityje), veržiant ranka (pvz. dilbio sritimi) ar drabužių apykakle (kaklo srityje), suduodant briaunas turinčiu pagaliu ar lenta (kairę šlaunį), griūnant (dešinė alkūnė). Sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-05-17). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 5-6-iais trauminiais poveikiais. Atsižvelgiant į sužalojimų konkrečią lokalizaciją jų kiekį bei pobūdį, visų jų atsiradimo griuvimu paaiškinti negalima. Nustatyti kūno sužalojimai nėra priskiriami sužalojimams, būdingiems savęs žalojimui (T 1, b. l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau jo teisme duoti parodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis neneigia, kad savo veiksmais galėjo nežymiai sutrikdyti mažamečio G. R. sveikatą. Kaltinamasis neigė kaltinime nurodyta aplinkybę, kad smaugė nukentėjusįjį G. R., teigė, kad tik suėmė jam už kaklo ir jį pastūmė. Šie kaltinamojo parodymai laikytini jo gynybine versija, kurią paneigia nukentėjusiojo G. R., liudytojų D. R. ir D. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kur jie parodė, kad matė kai kaltinamasis smaugė nukentėjusįjį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad M. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, kadangi jis 2017 m. gegužės 17 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), griebė už gerklės mažametį G. R., gim. 2006 m., ir smaugė dilbio sritimi, po to pagaliu trenkė šiam į kairę šlaunį ir dešinės rankos kumščiu trenkė į kairę veido pusę, dėl ko šis nukrito ant žemės, padarydamas nukentėjusiajam G. R. poodines kraujosruvas tarpuakio srityje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės srityje, odos nubrozdinimą nosies kairiame sparnelyje, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste-žande su odos įdrėskimais kairiame žande, kraujosruvą viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimą ir odines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą kairiame kelyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo pačio parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės parodymai, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, 13 kartų teistas (T 1, b. l. 114-119), baustas administracine tvarka (T 1, b. l. 170-182), į tai, kad anksčiau neteistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi subendrinta bausme (subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės) (BK 63 str. 1, 4, 9 d.). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ankščiau nėra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, į tai, kad jis iš dalies pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo tėvų, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi subendrintos bausmės (subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės) pridėtina pusė šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirtos bausmės. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. J. buvo sulaikyta Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-05-17 15.20 val. iki 2017-05-18 14.30 val., nuo 2016-09-07 20.00 val. iki 2016-09-09 13.31 val. t. y. tris dienas, kai viena kardomojo kalinimo diena prilyginama laisvės atėmimo dienai (T 1, b. l. 77, 81, 167).

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 93,30 eurų dydžio civilinis ieškinys žalai atlyginti (T 1, b. l. 68-71), įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (T 1, b. l. 82).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302, 304-305,307-308 straipsniais,

nusprendė:

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi subendrinta bausme (subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės) ir galutinę subendrintą bausmę skirti 5 (penkerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-05-17 15.20 val. iki 2017-05-18 14.30 val., nuo 2016-09-07 20.00 val. iki 2016-09-09 13.31 val. t. y. tris dienas, kai viena kardomojo kalinimo diena prilyginama laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 4 d.

Civilinio ieškovo Viliaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo M. J. 93,30 (devyniasdešimt tris eurus 30 ct) eurų turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclavas Karšulis